Mūsų mergytėms buvo ketveri ir vieneri metukai, kai sužinojom, kad laukiamės trečio leliuko. Neslėpsiu,- žinia buvo netikėta Pagausėjimą planavom po kokių penkerių metų, bet, kaip sakoma, - žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Džiaugėmės, kad leliukas vėl gims rugpjūčio mėnesi ir šeima pasipildys dar vienu nuostabiu liūtuku. Žinoma, ko gero abu su vyru slapčia vylėmės, kad turėsim berniuką. Naujamečio naktį pradėjo pykinti, supratau, kad laukia nelengvas kelias, juk pykino ir besilaukiant savo pirmagimių, bet buvau pasiryžusi viską ištverti. Vardan naujos gyvybės stebuklo Jei dabar, vadinasi taip buvo lemta. Nekantriai laukiam ir jau labai labai MYLIM.
Nuolat pykina, bloguoju, daug blogiau, nei besilaukiant pirmus kartus, pajudu tik nuo sofos link tualeto ir atvirkščiai Pykstu ant savęs, kad neturiu jėgų deramai rūpintis šeima, meldžiuosi, kad visa tai greičiau baigtųsi Svoris krinta, blogumai tęsiasi Kaimynės ragina, kuo skubiau lėkti pas gydytoją. Nuvažiuojam. Pamatom plakančią mažylio širdelę, viskas tvarkoje. Gydytoja ramina, kad viskas bus gerai, tereikia išlaukti šį sunkų laikotarpį Laukiam Kas keletą dienų važiuojam susilašinti lašelinės, po kurių kiek palengvėja. Vasario vidury savaitėlei visi lekiam į kalnus, ten jaučiu geroką palengvėjimą, tikiu, kad mano blogumai jau į pabaigą. Grįžus į Lietuvą dar pora savaičių pykina, tačiau pamažu pradedu jaustis vis geriau ir geriau. Po kelionės visi 4 važiuojam pas gydytoją, norim pažiūrėti, kaip auga leliukas. Vyresnėlė šalia manęs, mažoji su tėčiu už durų, nes kabinete pravirksta, pamačiusi mamą nuogu pilvu gulančią ant kušetės. Apžiūra ir gydytojos nuostaba- Kaip aš anksčiau nemačiau? Sveikinu- DVYNUKAI!!!Jai nieko nebereikia sakyti- pati ekrane puikiai matau DU mažučiukus gražučiukus leliukus!!!Negaliu savo akimis patikėti- DU!!!STEBUKLAS! IR NE KITAIP!Iš laimės susigraudinu O tėtis vis dar už durų...Mudvi su gydytoja raginam vyresnėlę sesę pranešti tėčiui DIDŽIAJĄ naujieną, toji atidariusi duris sušunka- Tėti, dvynukai!Tėtis, žinoma, negali patikėti, galvoja, kad prasimano, bet kartu stebisi, iš kur vaikas žino tokį žodį (nei giminių, nei draugų tarpe dvynukų neturim), ateina į kabinetą, gydytoja patvirtina ir pasveikina.tėtį. Jis vis dar negali patikėti, kad tikrai DU. Apsikabinam, pasibučiuojam, abu be galo džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mus aplankė tokia DVIGUBA laimė!!Toliau, blogumams pasibaigus, pradedu mėgautis savo nėštumu ir vis apvalėjančiu pilveliu. Nėštumas puikus, visi tyrimai geri, kaskart laukiu nesulaukiu echoskopo, kad galėčiau įsitikinti, jog abu vaikiukai gražiai ir tolygiai auga. 17 savaitę sužinom, kad turėsim porytę. NUOSTABU!!!Toliau seka įprasti vizitai ir tyrimai, maždaug 23 nėštumo savaitę su savo mažąja suspėju nuskristi į Turkiją pasimėgauti viskas įskaičiuota malonumais. Pilvelis auga, o visas svoris-tik į pilviuką, daug kas sako, kad aš labai graži. Mėgaujuosi nėštumu ir tokia YPATINGA savo padėtim. Žinoma, nerimo irgi neišvengiu, visgi DU, kad tik ABIEMS viskas būtų gerai, juolab, kad jų padėtys skersinės, o taip svajoju pagimdyti pati. Apie 30 nėštumo savaitę sužinom, kad mergytei apie kakliuką apsivijusi virkštelė, dėl ko vėlgi baisiai nerimauju Berniuko padėtis jau išilginė galvinė, o mergytės vis dar skersinė, taigi mąstau apie CP, nors vis dar svajoju apie natūralų gimdymą Tikiu, kad viskas Dievo žinioje ir viskas bus taip, kaip Aukščiausiasis numatęs. Jaučiuosi puikiai, pilnu tempu nešioju ir kilnoju savo antragimę, visi stebisi iš kur turiu tiek jėgų. Jaučiuosi, kaip ant sparnų, tik naktimis jau sunkoka, vis bėgioju į tualetą, be to darosi sunku tokį pilvių lovoj ridinėti Džiaugiamės, kad nėštumas jau didelis, svajojam apie susitikimą su savo nuostabiais liūtukais. Tik vis dar neramu dėl gimdymo Taip sulaukiam rugpjūčio pradžios, pilviuko gyventojams 36 savaitės, einam pas savo gydytoją, tikėdamiesi, kad ji pasakys, kas ir kaip? Gaunu siuntimą gultis į ligoninę, džiaugiuosi, kad jau GREITAI!!! Kitos savaitės pirmadienį po pietų su siuntimu stacionarizuotis atisgulu į KMUK. Po docento apžiūros paaiškėja, kad berniukas sveria 3300 g, o lėlytė apie 3000 g, mergytės padėtis, deja vis dar skersa, bet sako bandysim gimdyt natūraliai, tiesa, pamatęs siuntimą, docentas paklausia, kada norim gimtadienio, kažkaip nieko jam neatsakom, tik pasakau, kad jau noriu gultis ir gimdyti, kadangi abi pupas sekmadienį išvežėm pas senelius, noriu greitai viską atlikti ir kuo greičiau namo su leliukais laukti sesių iš kaimo...Gimdyklos perpildytos,- naktį į palatą atveža gimdyvę su skausmais...žiauroka...naktis praktiškai be miego, na, bet nuotaika nebloga, laukiam antradienio ryto bendros vizitacijos ir tikimės, kad gydytojai nuspręs tolesnę eigą...Pagaliau sulaukiam didelės docentų ir gydytojų kompanijos, vėl klausimas- ką darom?, sakau,- GIMDOM! Visi nusprendžia, kad rytojaus dieną, t.y trečiadienį nuo ryto į gimdyklą. Vėl naktis praktiškai be miego, kasvalandinis lakstymas į tualetą, sąmyšis viduje- ir džiaugsmas, kad rytoj jau turėsim savo leliukus, ir DIDŽIULIS jaudulys, kad tik viskas ABIEMS būtų gerai. Trečiadienis, mano nėštumui 37 savaitės ir 6 dienos. Pakylu anksti, einu į dušą, šiandien svarbi diena. Parėjusiai palatos kaimynė pasako, kad docentas manęs ieškojo, žiauriai laukiu, kada jis vėl pasirodys Pagaliau ateina, vedasi mane apžiūrai ant kėdės, norėdamas patikrinti, ar galim pradėti, nieko sau, galvoju, vakar nusprendė, kad šiandien gimdom, o dabar nori įsitikinti, ar GALIM pradėti Verdiktas- GALIM, pasako, kad dėl blogos mergytės padėties daug šansų gauti narkozę ir krapšyti vaiką ranką, baisu, bet tikiuosi geriausio, grįžtu į palatą, daiktai jau supakuoti, laukiu, kada palydės į gimdyklą. Laukiu, laukiu, laukiu tikėjausi, kad vėliausiai 9 ryto ten būsiu, o jau 10 val, o aš dar čia. Pasirodo docentas, matyt žino, kad nerimauju, pasako, kad jau greitai galėsiu keliauti. Nekantrauju Sulaukiu vyro ir netrukus seselė mus palydi. Prisistato maloni akušerė, apsirengiu valdiškais naktiniais ir laukiu docento, ateina, kaklliuko atsidarymas apie 4 cm, 10.40 h nuleidžia berniuko vendenis, Vandenys gražūs, matau, kaip doc. šokinėja atgal, norėdamas išvengti mano vandenų srovės ir laukiam veiklos. Nieko 11.30- lašinė su skatinamaisiais, labai skaudžiai įduria, skauda, susigraudinu, ašaros bėga, žinau, kad čia uogelės, palyginus su tuo , kas dar laukia, juk gimdysiu jau trečią kartą. Veikla neprasideda, tai akušerė, tai docentas vis padidina lašiukų dozę, sąrėmiai lengvučiai, toniukai geri. Rimtesni skausmai prasideda apie 14.00, labai laukiu leliukų, noriu kad tik greičiau, su vyru dviese, akušerė ir docentas tai ateina, tai išeina, bet jaučiam jų rūpestį, pasitikim gydytojo patirtim ir tikimės, kad jau tuoj Jau labai skauda, kas 3 minutes, tikrina kaklelį, girdžiu paliepimą kviesti naujagimių daktarus, anesteziologą, dar ateina rezidentė ir kita docentė, kurios ruošiasi užgulti man pilvą, berniuko užgimimo metu apverstų lėlytę, esu apsupta gydytojų, vyras stovi mano galvūgaly, karts nuo karto bejėgiškai į jį pažiūriu, vargšui nėra šalia vietos, na, bet viskas vardan saugaus leliukų atėjimo, suvokiu, kad jau tuoj, akušerė skuba rengtis, kojas aukštyn ir sulaukę sąrėmio stumiam, keista, bet sąrėmiai suretėja, laukiam ilgiau nei 5 minutes, seka dar pora stūmimų ir YRA, turim SŪNŲ!!!Jis keliauja pas tėtį ant krūtinės, o mes dirbam toliau Sūnelio užgimimo metu gydytojams pavyko apversti lėlytę galvyte žemyn, visi džiaugiamės, dar ir dar tikrina echoskopu, ar TIKRAI?? Super!!! Docentas bando nuleisti lėlytės vandenėlius, niekaip nepavyksta, bando vėl ir vėl , matau, kaip gūžčioja pečiais, sunerimstu Pagaliau, vieną sluoksnį pradūria, bet niekaip neprakrapšto kito skauda, jaučiu, kaip kažkokiu aštriu įrankiu braižo mane, laimei pavyksta, gydytojas ranka tikrina padėtį, sako abu rankom pasisveikino su mažyle, sąrėmiai retoki, klausiu, ar stumti, akušerė sako, kad slysta ir be sąrėmio,- nuostabu dar truputis pastangų, pora gerų stūmimų ir turim DUKRYTĘ. Mirštu iš laimės Gydytojas pora siūlių sutvarsto kelis nubrozdinimus, neplyšau. AGNIUKAS, 15.03h, 3270 G, 53 cm, UGNYTĖ, 15.13 h., 2710 G, 49 cm, abu sveikučiai, TIEK NEŠIOTI, TIEK MYLĖTI, TIEK SVAJOTI O svarbiausia, kad- DU. Gydytojas pasidžiaugia optimaliai pavykusiu gimdymu, aš padėkojau jam už puikų darbą, jis savo ruožtu pagiria mane, tikiu, kad ir aš puikiai padirbėjau. Abu leliukai man ant pilvo, mūsų liūtukai, tokie laukti, mėgaujamės vienas kito artumu, mažyliai pirmąkart ragauja priešpieniuko, nenusakomas jausmas Namo keliaujam trečią parą, pieno upės teka, ABU puikiai ir daug valgo, šaunuoliai mūsų, nuostabūs vaikai, su vyru niekaip negalim atsižiūrėti į tas dvi juodas viena šalia kitos gulinčias galvytes!
Ačiū visoms už kantrybę, tikiuosi neprailgo skaityti...
O čia keletas mūsų laukimo akimirkų...
Laimingam laukime
Likus 4 dienoms iki mažiukų gimimo
Mes jau čia! Paimk mus, pasauli! Šviesa ir grožiu užliūliuoki, nepagailėk mums šilumos ir meilės...
Sveikinu visa seimyna susilaukus net dvieju liutuku 
,didziausi sveikinimai 
Vauuuuu kaip grazu sekmes jums 
Leliukai nuostabus ir berniuko vardas labai grazus 
sugebejo net pakeliauti 
bet MB nors kuola ant galvos tasyk 
2-3 metai va tada galesim pagalvoti 
as tiek ilgai nenoriu laukti...