mano nuomone, jei matot, kad jūsų mergaitės ( bet gi blyn paauglystė - tai taip ir turi būti, jos gi bręsta, auga, tai ir daugiau to maisto suvartoja - čia gi fiziologija tokia ) storėja, ir jeigu jus tai jau taip "biesina" bandykite keisti maistą namuose, į šeimynines pramogas įvesti daugiau fizinės veiklos, bet jokiu būdu nedrįskit priekaištauti mergaitėms. ką tuom pasieksit? užgaulionių vaikai prisiklauso ir už namų durų. na pradėsit bumbėti dar ir namuose ir kas iš to - mergina suplonės vien dėl jūsų šnekų? pamenu, mano motka mane ( na mano svoris būdavo kažkur 58-64, ūgis 163 cm ) ir kiaule ir karve vadindavo, ir maistą iš rankų lupdavo, ir būdavo visiems vakarienei nuperka po pyragėlį, o man ne... įsidirbinėjo kaip netingėjo ( ką žinau, kas jai buvo - ji pati visą gyvenimą stambi, gal čia savo kompleksus į mane suprojektavo, nežinau, aš ne psichiatrė ). to pasekoje aš pradėjau išskirtinai savęs gėdytis. na tarkim, dievu plaukiojimą, bet su draugėm nuvykus prie prūdo, gražiai apsimesdavau, kad man menstruacijos, iš vandens išbėgdavau susisukus kaip kokia rachitė - pamatydavo motina, aprėkdavo, kad atrodau kaip žmogbeždžionė. apranga - juodi, pilki bulvių maišai. nu ir spėkit ar numečiau aš svorio - nė velnio ne... pasiklausai bumbėjimų, pažliumbi, ir sukramsnoji kokį batonėlį pasikavojusi ( matyt intuityviai, šokoladas kažkiek nuotaiką gerina ). po to nervai neatlaikė - mėnesį ( gal mažiau )gyvenau vien tik ant vaisių. Svorio laabai daug numečiau, bet jau susisukau su sveikata - pastoviai šalta, silpna, irzli, apsižliumbus pastoviai. tada mano akyla bobulytė pradėjo kelt aliarmą ir protint tėvus ( beje, motina labai džiaugėsi , kad galų gale atėjau į protą). tada prasidėjo kiti cirkai - šeima sugalvojo mane "pamaitint" - pričeškavojo bliūdą baltos mišrainės ( mano mėgstamiausias maistas ), pastatė - "ėsk", valgau, o stogas nuvažiavęs, ašaros kaip pupos rieda per skruostus... tai va vėl praėjau valgyt ir pastambėjau kažkiek... vot taip būna... darykitės išvadas, aš tik papasakojau, kaip tokiais atvejais būna.

Manau nereikia kritikuoti ir sakyti" paziurek koks pilvas" ar pan.,is tikro nesu susidurus su pokia problema,bet as kaip nors graziai paaiskinciau,priziureciau maista kiek galima,bet manau gal isaugs ta pilvuka.Dar galima butu leisti i koky sporto bureli,ir pati prasiblaskytu ir pilvukas mazetu. Bet nemanyciau kad tokiu metu vaika reikia pasodinti ant dietu, kaip pries tai viena mama sake cia juk paauglyste,brendimas.Manau viskas susitvarkys.

Pirk maziau sladumynu, o jeigu perki, paziurek, kiek kaloriju saldainiuose ar kituose produktuose yra. pvz: jeigu megsta bandele su sokoladu ir cinamonu, paziurek, kurioje maziau kaloriju yra ir ta nupirk Eikit abi drauge i sporto kluba arba abi is ryto padarykit mankstele

as manau sakyti gal ir nereiktu,bet pasiulyt dukrai kokius sokius lankyt tikrai butu i nauda...

jomajo, augau storėjau ir nieks man jokių pastabų dėl to nesakė, nesgi paauglystė. Labiau būtų rūpinęsį jei ir toliau būč likus kaip šakaliukas o aš išbujojau kaip reikalas -10kg per pusmetį svorio metimas prasidėjo, kai buvau 16m. pradėjau bėgiot ir derint maistą - veikė kuo puikiausiai. Jergau, mamos nu nebūkit tokios keistos ir netraumuokit savo mergaičių. ir apskritai, kodėl jų natūralūs pokyčiai jus taip nervina? Jei jau taip blogai tai tikrai, pasiūlykit kokius šokius lankyti, mažiau laiko prie kompų sėdėti,bet jau tik nereik jauno organizmo be reikalo dietom kankinti- kompleksų įvarysit ir nieko daugiau.

Manau, reikia drausminti, bet švelniai, žiūrėti į mitybos racioną (visai šeimai), nes jei visi valgys, o ji turės žiūrėti - nemanau, kad bus gerai, o be to, paauglystėje dažnai pilvukus nuveja pirmoji meilė, veikla įvairi ir pan.

Traumuoti nereikia, nes kompleksu dar paskui isigys kokiu.

Manau paprasčiausiai keiskite namuose esančio maisto racioną. Jeigu šaldytuve nebus tų sūrelių ar šokoladukų, tai nebus ir ko naktį bėgti ieškoti. Paprasčiausiai, jei tik leidžia galimybės, daugiau gaminkite pati. Stenkitės daryti kuo nekaloringesnį maistą, susigalvokite kitas priežastis kodėl neleidžiate valgyti saldumynų-dantukai išpuls, išsitepsi. Ne visada būtina sakyti, kad va pilvas auga, taip tikrai gali vėliau būti..bet nemanau, kad verta labai panikuoti, dažnai vaikai artėdami link paauglystės priauga svorio, išaugs manyčiau

Mano mama kai man buvo 10-14 metu taip pat labai daug dirbdavo, del to negaledavo pati gaminti, tad liepdavo nusipirkti pavalgyti zmonisko maisto paciai ir palikdavo pinigeliu. Pamenu is pradziu pirkau saldumynus, dezute ledu, bet po to mama atrado dezutes siukslinej ir labai supyko. Turedavau arba parnesti mamai kvita ka pirkau arba parodyti pakuote. Ir taip ji darydavo ne del to, kad bijodavo jog nutuksiu (bent jau man taip nesakydavo), o del to kad norejo jog buciau sveikai pavalgius- rupinosi mano sveikata. Siulau ta pati pritaikyti ir jusu dukrai, kai reguliuojate ka ji valgo, sakykite, jog tai ne del svorio, o del sveikatos, nes atrodo ji puikiai, tik jus norite, kad ir sveikata jos butu puiki. Ir kai dudate pinigu i mokykla, prasykite cekiu, db net mokyklos valgykloje juos isduoda nes yra kasos, arba uzsakykite jei mokykloje pietus ir nebeduokite kisianpinigiu - kai ismoks racionaliai panaudoti tada vel gaus. Manau reikia daugiau drausmes ir tiek. Beja, nejau jusu dukra viska turi? Negi jus viska jai nuperkate? pvz.: as vaikysteje nuolat turejau trokstamu daiktu, drabuziu kuriu man mama neisgalejo nupirkti. Tuomet pasakydavo - taupyk ir nusipirksi. Taip as savo kisianpinigius isleisdavau ne saldumynam, cipsam, o taupydavau. Be to kai su mama eidavau i parduotuve ir prasydavau sokoladuko ar ledu ji man pasakydavo, galiu nupirk ta sokoladuka arba duoti tuos du litus ir galesi prideti juos prie taupykles, kurioje taupai pinigus tam megstamam daiktui.
Tik nereikia suprasti klaidingai, mes negyvenom kaip vargsai, nuolat buvo vaisiu, riesutu, sausu pusryciu, javinuku, tiesiog mano mama sugebejo man idiegti, kad skanus maistas, tai dar ne pagrindinis dalykas gyvenime, galima dziaugtis ir kitais dalykais, o tuo paciu ir netukti.
Uztat dabar kai gyvenu savarankiskai, neretai vietoj riebiu pietu issiverdu tiesiog grikiu koses su kefuru pietum. Man ir skanu ir pigu ir sveika, o uz likusius pinigus nusiperku ka nors grazaus sau

bukite savo mergaitems ne mamos ,o drauges,ir visos jusu pastabos tikrai nebus izeidziancios,as savo dukrai sakau pastabas ir tikrai nebijau jokiu kompleksu ivaryti,jei yra problemu su sveikata ar polinkis i virssvori ,mes privalom rupintis ju svoriu ir nes tai tikrai yra problema

Jeigu antsvoris kelia gresme vaiko sveikatai, tada taip, reiktu sakyti pastabas ir imtis konktreciu veiksmu keiciant vaiko gyvenimo buda. O jei vaikas sveikas, noriai valgo, tai tuo reikia tik dziaugtis. Laikytis ar nesilaikyti dietu nuspres ji pati, kai ateis laikas.

Ne, manau, kad taip vaikas įsivarys kokį kompleksą...

Pati visa gyvenima kovoju su antsvoriu.Turiu devyniu metu dukra,bet jau 1.55 cm ugio panele,ir ji irgi turi polinki pilneti.As jai jau dabar aiskinu kad geriau to svorio nepriaugti,nes poto bus daug sunkiau jo atsikratyti.Jokiu drastisku metodu aisku nera,bet musu vakariene paprastai ne veliau 18 val.,salduminus siulau suvalgyti iki pietu.Oi tiesa,dar man tenka kovoti su mociute, "neduodi vaikui valgyti"

tėvai kabinėjosi prie manęs, kol pamatė,kad net įdėjus daug pastangų nieko nevyksta.Šiaip sportuot pastaraisiais metais tenka mažiau,nes skauda sąnarius,bet va,buvo vasarą laikotarpis,kai pradėjau dvigubint vaistų dozes ir lankyt sporto klubą.Abonementą nusipirkau mėnesiui.Mėnesį vaikščiojau 5-7 kartus per savaitę kardio salė+treniruokliai+pirtis.Norit pasakysiu juokingai absurdišką dalyką?Per tiek laiko nė gramo nenumečiau,o valgau ir taip nedaug,o tada dar mažiau dvigubai valgiau!
Tada nustojo,ypač tėvas kabinėtis,kad pilnoka esu....gal taip lemta man...gal skydliaukės cistos įtakoja,nes su hormonais +- viskas gerai
žinokit susitaikiau,kad visad būsiu....
O nemeluojant-geriau jau būsiu kaip dabar,nei tokia kaip buvau iki kokių 13-14 metų.
Atrodžiau kaip badu marinama,kaip anoreksikė.Pažiūriu į nuotrauką,kur man kokie 12 metų ir šiurpas nueina,nes kojos,rankos...tiesiog kaulai aptraukti oda baisu..

Nevalgyti po 18 val. jau yra drastikškas metodas. Dietologai pataria nevalgyt dvi valandas prieš miegą, to pakanka.

kai buvau tavo metu man tik po metu sporto saleje pasirode rezultatas. Visas kunas sutvirtejo. Salyginai netekau tikrai nedaug kilogramu, bet tapau sau daug lieknesne.

Manau nesamonė. Tai jei gult eini sakykim 11 val. tai 9 val. prisiryt gerai? Jau daug metų po 18 val. nevalgau ir man dzin aš visai nenoriu, per dieną valgau viską, todėl drastišku metodu nevalgymo vakare nelaikau. Manau tai labai sveika.

Mano kūnas tvirtas,net labai,todėl raumenų masės didint nenoriu,noriu tik numest riebalus.Endokrinologė sakė,kad per mėn tokio intensyvaus sportavimo bent 1kg tikrai turėjo nukrist ar apimtys sumažėt,bet niekas nesumažėjo

Reikia zinoti kaip pasakyti, kad neizeisti ir neuzgauti. O geriausia butu, jog ir pati mama, ar net visa seima pakeistu mitybos iprocius, taip isvengdami problemos.

apie prisiryjimą nieks ir nekalba Apskritai prisiryt nėra gerai ni ryte, nei dieną, nei vakare. o jei labai jau alkis kankina, tai nieko neatsitiks, jei kokį lengvą užkandį suvalgytų 9 val vakare.

nekalbu apie atvejus, kai liga kokia, bet nutuke vaikai buna daznai seimose, kur tevai nelabai tai problemai demesio skiria, o ir patys maitinasi "kad sociau butu"... nelabai suprantu tevu, kurie neranda laiko nuvesti vaiko pas specialistus ir numoje ranka i augancia problema, tikisi, kad su amziumi ji pati issispres. Pazistamu dukra pradinuke sveria daugiau uz mane (as nesu distrofike, o ir ugis mano gerokai skiriasi nuo jos). Mergaitei sunku zaisti su vaikais judrius zaidinus, ji nuolat alkana, gali visa vakara valgyti nesustodama

Kadangi pagal standartinę dienotvarkę einama miegot 21-22val, tai ir nevalgyti sveika nuo 18val. O jeigu žmogus eina miegot 1-3val nakties, tai jis gali ir 22-23val pavalgyt. Kitaip kiek jam valgymų per dieną liks, jeigu miego laikas į priekį pasislinkęs? Svarbu nevalgyt apie 3 val prieš miegą ir nevalgyt ilgai virškinamo maisto.

Aš pasisakysiu, dėl klausimo "Ar sakyti pastabas dukrai dėl jos figūros?". Iš tikro manau, kad reikėtų stebėti, kas darosi su kūnu. Vis dėl to, jei dukrai auga pilvukas, ar dar kažkas, reikia stengtis prižiūrėti maistą, nepirkti "čipsų" (kartais galima, žinoma) ir panašiai. Nes jai vėliau nebepatiks jos kūnas ir sakys "Velnias, kokia šita plona, o pas mane pilvas kyšo" arba "Kaip norėčiau tokios suknelės, bet į ją net netilpčiau" ir panašiai. O po to prasidės savęs kankinimai. Dietos, sportas, nevalgymas. Taigi geriau jau kartais pasakyti "Dukryt, man atrodo, kad tau nereikėtų šito valgyt", o ne "Tu tikras šakaliukas, ploniausia iš visų, valgyk". Žinau iš savo patirties.

mes kartu einam su dukra i baseina,čiuožykla,su rogem ant kalniuko,nors ji dar maža-9 ,bet dažnai pakalbu,kad žmogus sutvertas judėti,nors vyras ir sūnus-mėgsta sportuoti prie teliko,stengiuos ištrauktį ir juos.

Teisingai, kai formuojami geri seimos iprocai, tai ir pokalbiu del figuros neprireikia, nes su ja viskas buna gerai

Aš taip pat manu, kad tėvams reikia kuo daugiau su vaiku užsiimti ir ne tik sakyti tu nevalgyk to, ano, daugiau sportuok, kai patys tėvai, sakykim, vakarus leidžia prie televozoriaus su traškučiais rankose. PAsakyti vaikui, kad reiktų sūsirūpinti išvaizda ar pan manau, būtina, jei tai kenkia sveikatai ir pan, bet tik nežeminant vaiką ir pasirenkant reikiamus žodžius. Mano paauglystės metais, svoris, kartu su ūgiu labai stipriai šoktelėjo aukštyn, pati mačiau, kad lenkiu visas klasiokes, nors nebuvau stora, tiesiog išstambėjau. Man buvo ir taip labai sunku, juk tada ir vaikinai pradėjo rūpėti, o aš tada jaučiausi kaip kombainas . O mama ne tik kad nepadėjo, bet nuolat mane kritikuodavo ir lygindavo su vyresniaja sese, kuri buvo liekna. O tai yra blogiausia, kai pradedama lyginti su kažkuom. Tad net negaliu prisiminti paauglystės, nes tie porą metų buvo tragiški. Paskui sulieknėjau, tapau ir vis dar esu lieknesnė ir gerokai už sesę. Bet tam prireikė pastangų. Nekankinau savęs jokiom dietom, tik pradėjau labai daug sportuoti, ir tik geros draugės pagalba, nes su mamos "pagalba" būčiau dar daugiau išplatėjusi . Pati auginu sūnų, kol kas tokių problemų neturim, nors vaikas tikrai pavalgantis, kartais tenka patramdyti, bet tik dėl to, jog daug kam alergiškas ir kyla acetonas. Nors žiūrint į tėtį, manau neturėtų kilti problemų ir vėliau , labai tuo tikiuosi. O mamytėms sėkmės, ir Jūsų vaikams

ne pastabas duoti reikia, o iš pat pradžių vaikui rodyti pavyzdį kaip maitintis, ką valgyti (pačios mamos namo parvelka riebų ir kaloringą maistą, ruošia riebius patiekalus). judriai leisti laisvalaikį, žaisti kamuoliu, važinėt dviračiais, vežtis vaikus į žygius ir pns. ir nereik sakyt vaikui "navalgyk šito", "nesėdėk prie TV", o patiem šeimoj gyventi sveikai.

bavau paauglė teko išklausyt mamos, kokia aš sustorėjus ir kaip turiu kūdintis. nuo to aš nei valgiau mažiau, nei sportavau, nors mėginimų buvo. viso to rezultatas - sugriauti santykiai su mama. dar šiandien pykstu dėl jos pastabų mano figūros tema, nes gerai žinau, kad stora niekad nebuvau (KMI niekad nesiekė 20). paauglystė ir taip sunkus etapas

Pirmiausiai mama turi atrodyti gerai savo amžiuje,o tik tada sakyti savo dukrai pastabas dėl figūros,išvaizdos.Be to geriau kai mama ne tik komentuoja jau esamą rezultatą,o kartu su dukra prisižiūri valgymo režimą,aktyvų poilsį ir pan.Suprantama,kad mamos patirtis verčia daryti pastabas dukrai dėl figūros,tik dėl noro padėti ir esant gresiančiai problemai,nes paauglystė toks amžius kai figūra turi keistis.

Manau, kad reikia susirupinti ne tada, kai vaikas jau turi antsvorio, o nuo pat mazens stebeti vaika ir pratinti ji valgyti sveika maista, neleisti persivalgyti, aktyviai praleisti laika kartu... Svarbu ir patiems rupintis savo mityba, nes dazniausiai vaikai valgo tai, kas seimoje yra iprasta ir priimta. Tikrai nera malonu isgirsti, kad ir per aplinkui, jog vaikeli panasu, kad tu priaugai per daug svorio ir tikrai ne kaip atrodai Valgymo iprocius butina suformuoti nuo pat mazens

Mamytes,manau geriau butu, kad nekritikuotumet vaiko figuros jam girdint, nes manau kad vaikas ir taip negerai jauciasi vien del aplinkiniu apkalbu ir siaip zmonems atrodanciu nekaltu fraziu apie isvaizda, o panele viska dedasi i sirdi,gi namie vaikas turi jaustis saugus. Is patirties galiu pasakyti kad nenoredavau matyti tetu kurios sukritikuodavo mano figura, ar jau beveik pilnametysteje skaiciuodavo kasnius prie stalo. Kiek pastebejau siuolaikiniams paaugliukams labai truksta aktyviu uzsiemimu, sedi ir pliurpia kaip bobutes , arba vaiksto su cipsu pakeliu rankoj. Tad manau kad geriau butu tyliai suziureti maisto kiekybe ir kokybe bei uzsiemimus, arba priimti tokia figura kokia yra. IR MEILES! DAUG DAUG MEILES

manau nederetu, gali pradeti kompleksuoti

Realus įvykis.
Mama kūda. Turi du vaikus - vienas kūdas, o kitas valgus.
Mama kalba - nu šitas tai valgo ir valgo, ne mano vaikas čia...
Suprask čia juokelis. Iš šono atrodė klaikiai

Manau jai sakiti kad ira stambesne nereiketu o tai ka valgo taigi vistiek jus ruosiat tai ir dekit mazesnemis porcijomis,stenkites duot vietoj salduminu vaisiu ,parinkit maista savo dukrai , dar galit leist vaika i sokius kokius kad daugiau judetu

tikrai negalima kritikuoti ir garsiai komentuoti kiek vaikas suvalgo. maža buvau stamboka, bet pagrinde tai prasidėjo dėl to kad mokykloje buvau graužiama vaikų ir su niekuo nedraugaudavau, neidavau į kiemą žaisti, o sėdėdavau namie ir skaitydavau knygas. mama stipriai nekritikavo, bet pastebėdavo, kad stambėju, kad daug suvalgau. bet nesukdavo labai galvos. o aš ir po šiolei nemėgstu aktyvių užsiėmimų, norėdama kažkuo užsiimti turiu labai stipriai prisiversti. likau stamboka truputį, paauglystėj labai pergyvenau dėl to svorio, bet niekas nepaprotino tai nieko ir nedariau. Buvau sukūdus, kai dirbau užsienyje grynai fizinį darbą. o dabar vėl tas pats. mano galva tokiam vaikui reikia nieko jam pačiam nesakant, pakoreguoti mitybą ir užsiėmimus. Gink dieve neminint, kad tai dėl jo paties, dėl išvaizdos sveikatos ar pan. rast tai kas vaikui patinka ir tikslingai jį ten nukreipt.

as tai neapleisciau to reikalo...nieko gal ir nesakyciau, bet pati daryciau sveika maista, nuo kurio svoris vaikui neaugtu...pasakyvciau pastabas tik apie cipsus jei juos patinka valgyti, pasakyciau , kad cia jis labiau tinka berniukams ar kazka panasaus...jei dabar toki reikala apleisit veliau bus dar blogiau.....

As tai neskau dar pokolkas kaip ir viskas normaliai tik kad pilvukas yra biskuliuka nu zinoma paskau kad yra laisnukas bet taip kad -Eeej ka valgai ziurek tuoj y rubsu nebetilpsi . taip tai nera tikrai,
O man tai mama daznai sakydavo kad tipo musu gimine vokiska nugarine niekad neturesi normalios figuros - kojos ilgos uspakalio ner papu iki 18 nebus n uzodziu cia jau kita tema bet taip tai savo dukrai nesakau tai jua daznai kad ziuretu ka valgo nes ir ,,cipsu,, neleidziu valgyt ir pati colos ir spr'aitu nemegsta o vaiaks mano valgo ka ir mes o jau as tai nevalghau ten kepsniu kiekviena diena. tai salotu kokiu tai kosiu kokiu dbara per tokius laikus ir nepapirkalios is mesu kilogramais. !

O man paskaicius kilo klausimas, ka jus turite galvoje sakydamos, kad mano dukra turi pilvuka, turi antsvori? Cia viena diena laukiau autobuso stoteleje. Stovejo dvi mamos ir viena buvo su paaugle dukra, na kokiu 14 metu (bet gal ir klystu, nes siais laikais sunku pasakyti apie amziu). Mamos matyt buvo senai nesimaciusios drauges. Pasisveikino viena su kita ir viena sako: "o kokia tavo dukra jau didele, visa panele, o kokia isgrazejusi, kudute tokia, noreciau, kad manoji tokia butu". O mama ir atsako (prie dukters): "kokia kudute, cia rubai paslepia, yra tu lasinuku ant jos pilvo"
Nu tai kosmaras!

Ne antsvoris o tiesiog pilvuskas,kitu jau sudejimas toks kad be pilvuko yra o pvz.Mano tai kad nori nenori tas pilvis yra ;D

Auginu suneli 3.5men, tai si tema man dar neauktuali
Bet... kadangi paauglistei teko pabut "storuliuke", o paskui po keliu metu grieztu dietu papult i reanimacija... Anoreksija su visom pasekmem...
Visu tu nelaimiu galejo ir nebut, jei:
- mama laiku pastebetu, kad dukryte perdaug valgo bandeliu, sokoladu ir t.t. Kazkaip paaiskuntu to valgymo minusus ir pasekmes. O ne dziaugtusi, kaip gerai valgo jos dukryte.
- Laiku pastebetu kaip dukra verkia i pagalve, nes suprato, kag ji storuliuke.
- Laiku pastebetu, kad dukra nusprende nevalgyti, ir jai tai puikiai sekesi kelis metus. Galu gale 1kivi per diena, tai jau buvo ziauriai daug.

Manau mamai butina stebeti mergyte. Nekatinti, nekritikuoti, o laiku padeti.

puikiai pasakyta, aiskiai ir teisingai. Pati buvau kudute paauglysteje, na, turejau gera kraujotaka, valgydavau ka noredavau, bet i pilva neidavo. Tiksliau, nevalgydavau visko, nes riebalai ir pienas man buvo brrrrr (ir dabar dar negaliu valgyti riebesnio maisto, o pieno netoleruoju). Bet kaip nervindavo kaimynu, mociutes, pamotes pasakymas, kad kokia as kudute, kad turiu valgyti, valgyti ir valgyti vos ne per prievarta dedavo i lekste didenes porcijas, riebesnes mesytes ir t.t. Todel dabar pas mus kiekvienas isideda tiek kiek nori, arba as idedu tik minimaliai. Kaip sakau, noresit, nueisit, isidesit dar.

Pritariu, kad visų pirma mama neturi leisti vaikui (nesvarbu berniukui ar mergaitei) nutukti, o po to žeminti Tam ir duotas mamai protas, kad suderintų maistą, pamažintų ko nereikia ir tt.

Ne pastabas sakyti, o rodyti pavyzdį ir mokyti, kaip maitintis.

Taip turi mama rodyti pavyzdi , o del pilvuko leiskite mergyte i sokius.

Aš esu prieš dėl bet kokių pastabų sakymą vaikui dėl išorės.. Pati turiu daug daug metų jaunesnę seserį, ji buvo labai apkūni ir žinau, kaip išgyveno dėl pastabų mokykloje, tai negi dar ir į namus parėjęs toks sužeistas vaikas turėtų girdėti pažeminimus iš artimiausiųjų? Jokiu būdu. Išties reikia visai šeimai koreguoti mitybos įpročius ir pamažu viskas susidėlios į savas vietas..

Aš irgi sutinku dėl to, kad jokių pastabų. Mano visa paauglystė buvo pragaras dėl to storumo... Iš pradžių tikriausiai pradėjau storėti dėl brendimo, o paskui dėl savęs nemylėjimo. Mama tai lyg ir nieko nesakė, bet iš tėčio suprasdavau, kad nekaip atrodau. Nekoks jausmas. Susitvarkė viskas, kai dėmesys nukrypo kitur (nuo dietų, sportų ir savigailos), kai realizavau save studijuojant, kai sutikau MB...
Manau galėjo susitvarkyt ir anksčiau, jei šeimoj būtų matę ir ką gero manyje, ne vien tą storumą.

Iš tokios dukros taško galiu pasakyti (pati visą paauglystę buvau stora dėl nediagnozuotų endokrininių bėdų), kad iš mamos girdėti, kad esi stora, negali gražiai apsirengti, eik į lauką palakstyt - lašinius pakratyt, yra skaudžiausia. Aš tokios mamos vietoje stebėčiau vaiką: ar daug valgo, ar mažai juda. Iš to galima įtarti, ar nėra sveikatos bėdų. Galima pasikonsultuoti su gydytoju, bet geriau ne prie vaiko. Jei vaikas daug valgo ir mažai juda (daug sėdi namie), ieškočiau psichologonių priežasčių. Tada stengčiausi daugiau bendraut, siūlyčiau kartu aktyviai leisti laiką. Nekritikuodama pasiūlyčiau sveikų užkandžių, pvz.: skaičiau žurnale, kad nuo snikerių spuogai kyla; dar ten parašyta, kad odai labai sveika morkos, oda tampa rusva kaip po soliariumo ir pan.

Visiškai pritariu

www.eschool.lt

man sia rekomendavo anglu kalbos