Neseniai žiūrėjau Nomedos laidą apie merginų valgymo sutrikimus. Vienos merginos pasisakymas, kad prie valgymo sutrikimo ligos ją privedė mama, mane privertė susimąstyti Mano dukrytei 10. Na ir ji turi užsiauginusi pilvuką. Pamačius, kad jis stabiliai didėja, puoliau drausminti ją - žiūrėk vaikel ką valgai, pažiūrėk koks jau pilvas, į drabužius netelpi
Tai po tos laidos aš ir mąstau, kas geriau - nekreipti dėmesio ir vėliau kai ji puls prie visokių dietų ir tada su ja kariauti, ar dabar ją drausminti?

siūlyčiau labai nekritikuoti vaiko, kad nepultų dietų laikytis...
tiesiog pasistengk labiau reguliuoti vaiko mitybą, ribot nesveiką maistą, saldumynus. ir sportuot aktyviau nukreipk.

Na tą aš stengiuosi daryti. Bėda, kad ne visur galiu sužiūrėti, ką ji valgo. O ką pvz daryti, kai ji vakarienę pavalgiusi, dar prieš miegą lendą į šaldytuvą? Gal sūrelio, gal jogurto, mėsytės... na ko nors skanaus kaip ji sako. Klausiu - alkana? Atsakymas dažnai - ne.
O ta mergina per laidą ir skundėsi, kad jos mama kišosi, kada jai valgyti, kiek valgyti... Na gal aš taip žiauriai nedarau, kaip tos merginos mama O jeigu? Labai nenoriu įvaryti kokio komplekso mergičkai, bet visai nekreipti dėmesio negaliu

Žinoma, penėti vaiką kaip kalėdinę žąsį - ne tik negražu, bet ir nesveika. Bet ką daryti, jei vaikas iš prigimties yra valgus ir linkęs į nutukimą? Juk neplėši kąsnio vaikui iš burnos, kai šis taip noriai valgo...
O gal reikia mokyti vaiką "sutarti" su savo kūnu, mokyti nesivadovauti kažkokiais stereotipais?.. Sunku net pasakyti, kaip motinai elgtis su tokiu vaiku, ypač mergaite, visuotinėje "kūdinimosi" ir "dietinimosi" manijoje.

Siūlyčiau nevaryti vaikui kompleksų

Man mama nuo kokių 12-13 metų įteigė,kad storulka esu ("pažiūrėk, jau pilvuką auginiesi, nesėdėk tiek prie teliko, užpakaliukas jau didėja ir t.t."), drausdavo užkandžiauti ir t.t., kol pati pradėjau galvoti,kad esu labai stora (o svėriau paauglystėj 45kg ). Suprantu mamą - ji norėjo mane apsaugoti nuo nutukimo iš anksto, tam užkirsti kelią, bet padarė atvirkščiai - pradėjau nebemylėti savo kūno, prasidėjo valgymo sutrikimai, dar ir dabar valgydama jaučiu kažkokią kaltę, atrodo,kad kiekvienas kąsnis eina į kūną

Galiu pasakyti tik tiek - stenkis,kad šaldytuve ir apskritai namie būtų mažiau kaloringų užkandžių, geriau užsipirk kelis kilus obuolių, kad turėtų ką pakramsnoti

Jei panelė jausis laiminga, bus judri, tai ir nesustorės

Pasistenk ją užimti vakarais, pvz kartu išeikit pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais

Geriau, kad nebutu pastabu apie figura, nes vaikai labai jautriai reaguoja. Pati tai patyriau... Patikekit uztenka tokiu pastabu mokykloje, o jei dar ir mama namie apie tai uzsimena... Dirbu mokytoja ir matau kaip vaikuciai skaudziai uzgaulioja storuliukus. Atrodo, kad jie negirdi tokiu pastebejimu, bet istikruju viska dedasi i savo sirdeles. Geriau "tyliai" pakoreguot visos seimos mityba, neisskiriant kazkurio vieno.
Na, cia tik mano nuomone...

Ir aš manau, kad pastabų nereikia. Kur jau kur bet namuose mano manymu vaikas turi jaustis gerai ir vertinamas toks koks yra. Iš tikro geriau nežymiai pakoreguot mitybą, pasistengt kad namuose butu kuo daugiau vaisiu o ne saldumynų. Galima ir kartu kokia aktyvesne veikla užsiimt. Manau nereik varyt mergaitei kompleksų. ... na aš taip galvoju.

Jokių pastabų Jokios kritikos Juk vaikas auga ir bręsta. Pasižiūrėkit į klasiokes- visas galima suskirstyt į dvi grupes:1.Liesi šakaliukai, kuriems brendimas prasidės po poros-trejeto metų;2.Tokios pat apvaliukės, kaip ir taviškė. 10-13 metų- amžius, kai ji jau ne vaikas, bet ir ne mergina. Taip turi būti, mergaitė išaugs, o pilvukas išnyks savaime

labas,skaitau ir pilnai su tavim sutinku,jog drausti jokiu budu kiek atsimenu pati buvau apvaliuke mokykloj o mano klasiokes kudutes kaip leles barbi,tai as labai pergivendavau del savo svorio o mano mama labai protingai padare.jinai istrauke nuotraukos ir parode kokia jinai buvo jaunisteje ,paauglisteje ir paaiskino jog tik zmogus gali pats pasirupinti savimi reikia truputi daugiau pasportoti ir pilvukas pats isniks dar jinai man padovanojo labai gera knyganenciklopedijapavadinimu;moteris kas tai arba viskas apie moteris; iki siol ta knyga turiu ir laikau savo dukroms prireiks

Situacija tikrai kebli. Ir kritikuoti atrodo blogai ir visai nereaguoti negerai. Gal tikrai kaip cia kazkas rase reiketu tiesiog pakoreguoti visos seimos mityba, sveikesni maista visai seimai valgyt? Ir jeigu dukra ka nors pries miega sugalvos sukrimsti, gal patark valgyti pvz. obuoli ar dar ka nors "nepavojingo". Visada pagirk jei dukra gerai atrodo. Na, net nezinau. Bet tavo vietoje apie tokius dalykus kaip anoreksija ar bulimija irgi paaiskinciau.
O ka ji labiau megsta: saldumynus ar suru maista?

Mėgsta ji viską Kol nėjo i mokyklą, mano dukrytė buvo plonytė, o kai pradėjo lankyti mokyklą, va tada ir pradėjo apvalėti. Už duotus pietums pinigėlius dažnai buvo perkamos bandelės, spurgos ir pan. Grįžusi namo vietoj to, kad valgyti mano paliktą jai maistą, ji darydavosi sumuštinius Blogiausia tai, kad ji nejaučia saiko. Jai skanu, tai ji tris vakarienes pavalgo
Šiaip aš gal ir nekreipčiau dėmesio, nes tikrai nėra kritinė riba, bet kai prisimenu mokyklą, man buvo žiauriai nesmagu, nes mano pačios figūra gana buvo apvali. Pergyvenau ypač kai pradėjo rūpėti berniukai. Todėl noriu ją apsaugoti nuo viso to. Bet bijau, kad galiu padaryti atvirščiai.
Apie bulimiją ir anoreksiją aš jai rodžiau, aiškinau. Jai tas vaizdas tikrai nepatiko.

Bliamba, neėsk vaiko. Dabar storuliukė, o 17 metų gal manekenė bus, brendimas toks dalykas. Klausyk, ką mergos sako - veiklos jau sugalvok, dar kažko, bet jau tik nekritikuok. Galų gale, kodėl tu manai, kad būdama putli jinai bus nelaiminga? Yra daug stambių moterų, kurios patinka ir aplinkiniams, ir sau - kalbu ne apie 150 kg sveriančias, be abejo. Kai ji pati nuspręs, kad yra per stora, tada ir galvos, ką daryt, o dabar nesuk tu jai galvutės...

Galų gale, kaip suprantu, tu pati tai plona? Tik vaikystėj buvai stambesnė? Na tai gal ir ji sukūs, kai paaugs...

Manau, kad bandyt suformuot teisingus valgymo įpročius reikia.

Vaikystėj buvau laaabai stora (kai nuotraukas pažiūriu - tikrai nutukusi), paauglystėj pusėtinai, tilpau dar prie klasės vidutinybių, o mokyklą baigiau sakyčiau visai šakalys (nors tuomet man pačiai atrodė, kad baaaisiai stora ) Tėvai ir seneliai buvo labai tolerantiški, bet kiti giminės tai ojojoi. Niekaip kitaip manęs nešaukdavo tik "stora". Ir to užteko diiiiiideliam kompleksui įvaryti, kurio atsikratyt padėjo tik mano vyras (tiesa, tuomet dar tik būsimasis).
Gerai, kad visiška bevalė buvau (ir tebesu), tai jokios anoreksijos man negrėsė, bet nemažai pagalvių ašarom sulaisčiau

Nesuprantu kam vaikui aiškint kažką apie svorį Taigi, kai lenda į šaldytuvą vakarais, pasiūlyk išsirinkt ką nors sveikesnio, sugalvok pasakų kokių, kad labai sveika prieš išsivalant dantis obuolį suvalgyt, ar duoniuką kokį su medum Nuo tų 50 kcal nenutuks ir bus patenkinta "kažko" užkrimtus.
Susimąstykit aktyvaus laisvalaikio, ar į būrelį kokį užrašyk - ir figūrą pagerins, ir pasitikėjimą savo jėgom didins, o ir medžiagų apykaitą kažkiek pagreitins

Taigi mergaitei brendimo laikotarpis,kaip sustorėjo,taip gali ir suplonėt,juk ji vaikas dar visai,negalima jos kritikuoti viskas susitvarkys.Nors pažiūrėkit į paauglius kokie jie visi dideli na aš pamenu,mūsų laikais buvo kitaip,o dabar nežinosi nuo ko žmogus tunka.Palieku prie nuomonės,kad negalima mergaitės kritikuoti

Kritikuojant bręstančią mergaitę galima anoreksiją įvaryti, kai pradės kūdintis, tai ir skrandį sugadins ir organizmas silpnas vystysis. Jau geriau stora, bet sveika. Storumas- subjektyvus supratimas. Savo dukrai kelis kart per dieną pasakau, kad ji labai graži ir labai puikios figūros ,nes moteriškėjančias formas ji nori liekninti, atseit storėja, dar kažkas kažką pasakė. Pasakau, kad tos sakytojos tegul į save pasižiūri, o ji graži ir taškas. Noriu, kad būtų patenkinta savimi ir negaištų laiko liūdesiams prie veidrodžio. Gyvenime yra įdomesnių dalykų nei talijos išmiera

as ir esu pries kad kritikuoti toki vaika. taisingai cia kazkuri rase, kad ji ir taip mokykloj prisiklauso uzgauliojimu- vaikai dabar ypac ziaurus

Mes visa seima sutarem (mano dicke jau kaip kamuoliukas pasidare ), kad vakare galima tik vaisiu, o kadangi vaisius valgom tik as su vyru tai moteriskei vakarai alkani buna. Bet kadangi teciui reikia labaaaaai sveikai maitintis (radom liga) mergina laikosi ir dar mums primena.

Pas mus ta pati situacija. Vyro duktereciai 11 m. gyvena ji Londone bet gana daznai paskrenda i Lietuva pas mociute pavieseti. Na tada ir prasideda. Ji storuliuke, na nera labai, bet... Pastoviai anyta kalba apie jos svori, apie tai, kad valgyti tiek negalima Neiskentusi pati puoliau drausminti anyta, kad si neengtu vaiko, bet. Nuejus i svecius mociute su rupesciu saugo sausainius, saldumynus nuo jos. Zinau, tai is meiles jai, bet kas is to. Jau metus laiko panelytes pastovus klausimas ar ji nera stora Tai isgirstu kiekviena diena ir po pora kartu. Jai ypac patiko ta ideja, kad pavalgius galima maista isvemti (is kur ji tai isgirdo net nezinau). Kaip bus toliau bijau net pagalvoti. Kaip jai sugrazinti vaikyste, jei ji galvoja apie tokius dalykus kaip svoris?
Mano vienintelis patarimas - negrauzk vaiko, tai nepades, bet prives prie tokiu rimtu problemu, kad nebezinosi kur dingti Patikek, matau, kaip pas mus viskas vyksta Juk svoris dabar ypac aktuali problema moteriskems, spes tavo dukra svoriu susirupinti kai jau bus paaugle. Ir dar nereiskia, kad paaugusi ji ir bus storuliuke, juk gali ir pavirsti ilgakoje manikene. O dabar psirupink, kad tavo vaikas gautu kuo maziau koloringu maisto produktu, pakeisk juos maziau koloringais ir pasiulyk jai lankyti koki su judesiu susijusi bureli (sokiai, plaukimas ir pan.) Tai ne tik jai pades kiek sumazinti pilvuka, bet ir sustiprins visa organizma

Nu mamkos zinot, mano sesei 10 metu, jin labai pastorejus, mano mama kritikuoja ja ka ji valgo...gal paprasciausiai saldytuve turetu buti daugiau vaisiu, taip vadinamu skanestais, be to jogurtas, surelis, mesyte- PUIKU...svarbu kad ne saldainiai...juk isaugs tie vaikai ta nutukima isstyps ir nesimatys...

Matau daugelis laikotės nuomonės, kad reikia tinkamai išbalansuoti vaiko mitybą. Su tuo aš sutinku ir stengiuosi tai daryti. Bet pilnai atsakymo aš negavau. Va LiniuTe sakai jogurtas, sūrelis, mėsytė gerai... o ar gerai, kai tokių produktų (kurie rodos yra "geri") valgoma per daug lyginat kaip turėtų valgyti vaikas? Ta prasme kai valgo vaikas ne vaikiškas, o vyriškas porcijas? Kaip tokiu atveju? Aš tarkim nebeperku arba labai retai perku saldumynus. Bet nemanau ar galiu išbraukti iš raciono sūrelius (jų gali suvalgyti, kad ir 10 jei tik bus šaldytuve) dešrą, sūrį (jai jų yra ji darosi sumuštinius...) ir t.t. Ką tada daryti? Dabar man tenka ją drausminti ir sargauti prie šaldytuvo.. O čia ir vėl blogai.... Nerandu tos tinkamos ribos kada nekreipti dėmesio o kada stabdyti... Mano dukriukė pati stabdžių neturi. Nebežinau kuo motyvuoti ją, kad nepadaryti žalos...

Pieva1, neradau dukros ugio ir svorio gal pati dar bereikalo pergyveni
O jei tikrai turi problemu su svoriu, tada neturetu buti saldytuve sureliu, nes jie super koloringi, jei labai megsta, tai gali kartais palepinti jais, bet siaip patarciau rinktis liesesnius pieno produktus, reiketu ir gaminti siek tiek liesiau. Atsisakyti kiaulienos(arba labai retai), o verciau rinktis versiena, jautiena, vistiena, kalakutiena... suvartojamus riebalus mazinti, o darzoviu gali valgyti kiek nori vaisiai vakare nera labai gera iseitis...
bet vel gi tai teoriniai svarstymai jei labai didelis virsvoris galima su dietologe pasikonsultuoti, o jei tik siek tiek, tai seimos mityba pakoreguokit ir laisvalaiki pagalvokit kaip sportiskiau praleist
P.S. vaikams negalima svorio mesti

Maniske apvalaina , tai uzsirase i sokius 9 pajudeti ) manau to pakaks . Del mitybos juk neatimsi ka valgo jei skanu , prisilaikys tu dar dijietu .

Jei valgo is tiesu per daug ir tame problema, tai manau, kad reikia aiskinti
o judejimas bet kokiu atveju gerai

..per anksti dar jaudiniesi .. ir neivaryk mergaitei komplekso

Manau, kad turėtumei ne jai sakyti "žiūrėk, ką valgai", bet pati jai ruošti maistą ir diplomatiškai sekti jos mitybos įpročius - nevalgyti pvz., nuo 19 val, nes labai skrandžiui nesveika -jis turi pailsėti, riboti saldumynus - nesveika odai (gali atsirasti spuogai) ir pan.. Patikėk manim - tokios gudrybės labai padeda, aišku, reikia ir patiems tą daryti. Tiesiog šeimoje būkite solidarūs, draugiški.
O kritikuoti tai tikrai negalima - tokio amžiaus vaikai ir taip pradeda kompleksuoti (ir kartais net dėl tokių dalykų, kurie, mūsų akimis, tikrai neverti dėmesio).

Joooooooo.... Mano mama ir močiutė irgi bandė mane "apsaugoti"... Rezultatas - būdama 1,65 m ūgio ir 45 kg svorio jaučiausi stora karve. Ir iki šiol jaučiuosi. Didžiausias nėštumo siaubas - priaugau 6 kg (po gimdymo beveik iškart 10 kg ir numečiau). Kažkada bandžiau apie tai kalbėti su mama, tai ji pareiškė - "gal keliskart ir pasakiau", o aš prisimenu nuolatinį graužimą dėl kiekvieno kąsnio. O po gimdymo tai dar pasitaikydavo ir taip, kad močiutė kokį saldumyną tiesiog iš rankų išlupdavo (motyvas - "jei tiek valgysi, tikrai svorio nenumesi"), nors buvau kūdesnė nei visada. Ar tikrai geriau, kad vaikas taptų liekna manekene, nekenčiančia savo kūno, ar vis dėlto laimingu žmogumi, gal ir neatitinkančiu visų grožio standartų?

Manau, kad didele klaida daryti dukrai tokias pastabas. Gal pora kartu mestelsi, kad ji storule, o ji igis kompleksa visam gyvenimui... Be to, pries lytini brendima kai kuriu vaiku organizmas tycia pataupo riebaliukus, nes jie reikalingi kuno pokyciams Pradejus bresti vaikas vel sukusta.

Mano sesei dabar 13. Kai buvo 10, karts nuo karto taip nelabai taktiškai pajuokaudavau "na pas tave ir pilvukas; na kur tau džinsai užsisegs, jei tu po kelis ledus per dieną suvalgai; oo kokie žandukai nuo triejų vakarienių ir dviejų naktipiečių". Motyvacija irgi buvo panaši- užkirst kelią nuolatiniam valgymui ir pristabdyti spartų stambėjimą. Tik matyt ne tokiais būdais visą tai reikėjo daryti, nes sesulė visai mažiai bevalgo (saldumynai visai išbraukti iš raciono), o stambumas nuo to nė kiek nepasikeitė, tik pati ji tokia liūdnesnė pasidarė ir tikrai kompleksiukai dėl figūros pradėjo atsirast Dabar nežinau net kaip savo klaidą atitaisyt

Manau, kad nevertetu sakyti pastabu vaikui. Isivarys kokia liga paskui. Juo labiau, kad mergaitei tik 10 metu, gal tiesiog isaugs...
Prisiminus save... Buvau jau paaugle, 14-15 metu, buvau fiziskai labiau subrendusi negu kitos:platesni klubai, apvalesnes slaunys. Zodziu, ugio buvau jau 170, o svoris 59kg. Dabar suprantu, kad nedaug, juolab, kad kaulai mano stambus. Tai va, gimines ir artimieji vis mane pagirdavo (beje, girdavo is tikruju, o ne saipydavosi, bet isaiskink tu tai kompleksuotai merginai ): ooo, koks riestas uzpakaliukas, oooo, kokios liashkutes... kaip pas astuoniolikine. Viena diena nusprendziau, kad gana, ir "sedau ant dietos". Dvi riekes juodos duonos ir 3 morkos per diena buvo prabanga. Svori numeciau labai greitai, ir labai daug, gal kokia 13 kg. Buvau sau labai grazi , o giminaiciai galvojo, kad susirgau kokia nepagydoma liga. Be abejo, sveikatos man tai nepridejo, koju nepavilkdavau. Kol viena diena "nutrukau", ir puoliau slamsti viska is eiles Laaabai greit svori susigrazinau, ir dar 10 kg virsaus priedo, ir sveriau jau 69 kg. Tie 10 kg nutirpo per kokius pora metu savaime, ir mano svoris iki nestumo laikesi stabiliai 58-59 (eh, dabar taip).
...apie ka as cia? Zodziu, nevarykit vaikams kompleksu !

į normalias pastabas tokiam amžiui reaguojama neadekvačiai. štai, pavyzdžiui, aš storėt pradėjau nuo pirmos klasės. į pastabas, kad gal užstabdyk, vaikel, ir trečios porcijos cepelinų su spirgiais nedėk, atseit nereaguodavau. o iš tikro - naktį iš širdgraužos suvarydavau dar šokolodą.
užrašė mama į aerobiką. ir ką? nueinu, atprakaituoju, ir - tiesiai į pardą saldainių su kokteiliais. dar tokių "bulvyčių" tarybiniais laikais parduodavo... jokie rūbai netiko. Žodžiu, tas rūpestis davė visiškai priešingą efektą nei maniškiai nuoširdžiai norėjo.

Finale - dabar atsimenu kaip mama "ėsdavo" dėl svorio, kaip dėl to paties tyčiodavos klasėj ir kaip aš su visais bernais "pastebėtojais" mušdavaus. o tai mano gyvenimo nepuošė. pasibaigus paauglystei - apie dešimtą klasę - išaugau be jokių papildomų žygių. tiesa, vasarai išveždavo mus į kaimą, kur anei jokios kontrolės - valgyk ką nori, kiek nori, kada nori. visada grįždavau gerokai lieknesnė.

del figuros -- ne, del valgymo iprociu -- taip. vistiek maista perkate ir gaminate jus. tai pasistenkite, kad jis butu kaip galima sveikesnis, ir kad jo nebutu daugiau nei reiketu.
kazkur neseniai skaiciau straipsni, kad i nutukima linke paaugliai labiau stengiasi laikytis dietos ir sportuoti, jeigu jiems aiskinama, kad "to reikia kad butum sveikas" o ne kad "to reikia kad butum grazus"

Aš irgi manau, kad dėmesį į vaiko valgymo įpročius, fizinį aktyvumą būtina atkreipti, tik ne pastabomis, nes bus kompleksas visam gyvenimui ir užaugęs už tai tikrai ačiū nepasakys. Galima kartu visai šeimai sportuoti, sveikesnį maistą rinktis. Atrodo sunku, bet dėl vaikų manau verta.

man panasiai buvo su mama iki siol nervuoja kai prisimenu, neseniai jai ta pasakiau..juokingiausia, kad man sakydama pajudeti ir nevalgyti pati darydavo priesingai..o idomu kaip yra temos autores atveju?
jei gero pavyzdzio nera geriau isvis prikasti liezuvi nes visi kompleksai ateina is tevu

gerai, kad moki pastebeti ir pripazinti klaidas
na o dabar imkis psichologiniu priemoniu kaip viska atstatyti ale kaip ivaryti kompleksa zinome visi o kaip atitaisyti klaida jau ne..

žinot, man 17 ir aš (nepykit, kad prisireginau nebūdama mama, tiesiog jūsų temos, rastos nete man pasidarė lb aktualios ir žinojau, kad turiu ką pasakyti) sergu anoreksija. mane kvietė į tą laidą, bet atsisakiua, nes manau, kad nieko nėra šlykščiau,kai tavo gyvenimą iškelia viršun ir dar padaro išvadas, kurios, dažniausiai būna neteisingos. pvz toks gandas, kad A ir B kyla dėl noro suliesėti, dietų ir viskas. netiesa. tai kyla dėl noro būti pripažintu, nes daug paauglių, augdami suvokia, kad jie nėra tokie svarbūs ir reikšmingi, kokiais norėtų būti. jie ima bijoti likti "už borto". aišku, yra ir lieknėjimas ir pan, kas paminima visur, kur kalbama apie vs, bet tai tik pasekmė. priežastys giliau.
mamytės> nuo mažens parodykit vaikui, kad jis svarbus, bet leiskit jam grūdintis(neatskirkit nuo gyvenimo) ir neleiskit giminėms užgaulioti vaikų dėl išvaizdos-mokyklos(pačios baisiausios vietos vaikams) pilnai pakanka...

Mergaitės sunkiai perneša brendimo laikotarpį, kai keičiasi figura, jom atrodo, kad stotėja, įgauna daug kompleksu. Tokiame amžiuje yra labai skausmingos replikos apie figurą, tačiau jos butinos. reikia labai atsargiai ir tolerantiškai apie tai kalbėtis, kas yra normalu, okas per daug. Mergaitės tikrai nori buti visos lieknos, bet del to pirmiausia indeli turi įdėti tėvai. Nepermaitinti ir žiurėti, kad nebadautų, kad daug judėtų, mankštintusi. Tai turėtu tapti įpročiu.

Zinot ,tai dabar yra labai aktuali tema.Ko gero yra blogiausia ta mociuciu meile ,kai mociutes ir seneliai ,kaip dar vaikas vystykluose ,o jie jau su saldauniukais atvaziuoja...As pati paauglysteje nebuvau labai liekna ,taciau apie 20 metus "sedau " ant dietos ir susikudinau .Taip paprastai ?Ne ,toli grazu ! Visada sportavau ir tiesiog pradejau derinti produktus ir atsisakiau saldumynu ,o sekmadieniais ejau i kavine ir valgiau normalius pietus ...su desertu ! Dabar gyvenu JAV jau beveik 7 metus ir pernai po tiek metu grizau i Lietuva ir ka jus galvojate ? SOKAS ! Kaip atrodo paaugles ! Storos ,tokios kaip ir Amerikoj .Kai as buvau paagle ,tai tik viena kita tokia buvo ,ir tas visi vaikai pirstai bade .Mano vienmetes pagimde po du vaikus atrodo geriau ! Mano dukterecia irgi tokia drucke ,kad net nepazinau .O jau kaip mociutes maitina ,tai net ziauru ! Taukai liejasi laisvai ... O saldumynu pilni namai ,tai kaip gi tas vaikas atsilaikys .Z inoma ,kad skanu ,visos mes megstame tuos saldumynus ! Ir kas kvailiausia ,kad jai istisai kala i galva ,kad ir as tokia buvau ( nezinau kaip jiems tai atrodo ,bet iki tokio laipsnio tiksliai nebuvau uzsivarius ) ,kad atejo laikas ir sukudau . Sukusti galima ,bet reikia ideti daug pastangu ,tik ar verta uzsiauginti to bereikalingo svorio ,o po to sielotis .Galbut daugiau reikia uzsiimti su savo dukrom ,kad jos maziau leistu laiko prie saldytuvo .Pati turiu dukra ir nepapirkineju jos sokoladukais .Cia ,zinoma kiekvieno asmeninis reikalas ,bet jau geriau nuo pat vaikystes priziureti ,kad vaikas nenutuktu ,nes juk cia ne taip ,kad viena ryta pabunda ir jau nutukes .Cia netaisyklingos mytybos ir nejudrumo rezultatas ! Mamos , nekiskite tu savo keptu kotletuku per prieverta ,nekepkite tu pyragu be paliovos , nebukite priesai savo vaikams !

As visada ,budama vaikas buvau stora.12 metu sveriau 78kg.Buvau dispancerizuota del virssvorio,kiekviena savaite turedavau priduoti kraujo analizus.Daktarai man sapnuodavosi.Jie vis ieskojo cukraliges,deje... Savo mamai as buvau grazi O pro vaikus praeiti negaledavau.Manyciau ,kad turetumete ieskoti budu ,kad i mergaites rankas nepapultu saldumynai ir kitos blogybe,tiesiog nelaikykite namuose tokiu pagundu..Jeigu duodate kisenpinigiu,butinai pareikalaukite kvituko,arba ,kad pasakytu ka pirko.Galima duoti saldumynu tiktais savaitgaliais.Man labai padedavo isvykos su dviraciu,bet jau pavargdavau Tai ir apetitas is nuovargio dingdavo,krisdavau miegoti ,tik namus pasiekus.Paauglysteje daugkas pasikeis,bukite rami.As kada pirma karta isimilejau man nukrito 10 kg.O kada isimylejau antra karta ,man nukrito dar desimt kg. Nepergyvenkit anksciau laiko.

O aš manau, kad nuo vaikystės turi būti diegiama, jog ne mes tarnaujam maistui ( ką čia dar suvalgius ), o maistas mums (esu alkanas, reikia maitintis pilnaverčiu maistu, ne užkandžiais). Žinoma, užkandžiavimo neišvengsim, bet yra žodelis saikas.

o mano mama iki šiol mėto pastabas man dėl mano išvaizdos, nors man ant nosies 25 m. ir mano pajamos yra kelis kartus didesnės negu jos

vis priekaištauja, kad aš žema ir plona ir sako, kas rimtai į tave pažiūrės
nors pati savarankiškai radau darbą ir jau spėju užsitarnauti darbščios vardą

ir šiaip mamai galėčiau papriekaištauti, kad vaikystėje neužsiminėjau sportu - neturėjau dviračio, nelankiau baseino, o tik prakeiktą muzikos mokyklą, per kurią susigadinau regėjimą

ir aš prisiekiau sau, kad mano vaikai būtinai sportuos vardan geros figūros, laikysenos, lengvo sportiško žinsgnio, geros savijautos ir pasitikėjimo savimi - turės dviračius, mokės plaukti, t.t.

taigi siūlau ne riboti maistą, o suteikti vaikui daugiau veiklos, kad jam būtų galvoj ne vien maistas, telikas ir čipsai

ir ne viskas labai brangiasi kainuoja - galima rasti ir pigiau

As taip pat manau, kad reikia kalbetis - siek tiek kitaip, negu apie tai kalbas kiti vaikai As taip pat buvau storule vaikysteje. Ir nors mane pazistantys kiemo ir apylinkiu vaikai man nieko nesakydavo, nes, matyt, sutardavau, taciau isvykus pas pusesere i kt miesta, nepazistamieji ir skaudziu repliku issakydavo. O mama man sakydavo taip - kad sunku isrinkti man rubu - ant lieknos mergaites daugiau visko yra, bet niekada nesakydavo, kad nevalgyciau, tik kad pagalvociau. Kaip ten bebutu, niekas man nepadejo, buvau ir toliau sau storule, nors ir sportuodavau, ir siaip - aktyviste buvau kol... pradejau bresti. Tada kazkaip smegeninej tarsi viskas i savo vietas atsistojo - as pati IS TIKRUJU panorejau buti liekna. Ir pradejau ,,kudintis" - taip kaip mokejau. Maciau, kad mama jaudinas - kad lazdos neperlenkciau, bet niekada nesielge taip, kaip kitu storuliukiu mamos, kurios sakydavo savo dukrom - paziurek, kaip tu atrodai ir cia pat paklausdavo - gal dar viena kotleta, a?
As esu pries ta ideja, kad stori vaikai neturi gauti saldumynu, kad namie ju ne kvapo nebutu. Tiesiog aptarkit su dukra, kokiais atvejais bus valgomi saldumynai ar kiti koloringi uzkandziai, susigalvokit SAVO taisykles ir ju laikykites.
Taigi, as dekinga savo mamai, kad kalbejosi, bet dar labiau dekinga, kad nedare spaudimo - taip atsirado dialogas ir nebuvo poreikio nieko slepti (pvz. saldainiu po pagalve)

Suprantu autorės nerimą. Ir manau gerai, kad nenumoja į tai rankute - ai, išaugs...
Nutukimas yra nutukimas - tai rykštė, kuri jau "pjauna" ir vaikus - sėdim prie kompo, bulvių traškučiai&cola - įprastas gyvenimo palydovas ir pan. Žmogus įpranta valgyti ne dėl to kad yra alkanas, o dėl to kad nejaučia pastovaus sotumo jausmo.

Aš neteigiu kad mergaitė yra nutukusi (nei mačiau nei ką ), bet pritariu nuomonei, kad sveiko valgymo įpročiai turi būti suformuoti šeimoje. Jei mergaitė valgo "vyriškom" porcijom, manyčiau tai nėra gerai...
O tokia mintis - jeigu pasitarus su dietologais (gal iš pradžių be mergaitės) ar kt. gydytojais (tik nesigasdinkim, bet tiesiog galvoju - iš kur toks apetitas, ar negali būti kad organizmas kažkur "nesupranta savęs"? )

O "ėsti" mergiotės tikrai nereikia jokiais būdais, atseit "pasižiūrėk į save; kaip baisiai atrodai; ar dar baisiau - kas tavęs norės"...
Čia ir yra visa matematika - kaip pasiekti tikslą pačiom subtiliausiom priemonėm.

Sėkmės!

Manau, drausti vaikui valgyt nėr gerai, geriau jei norit apriboti vaiko apetia, tiesiog mažiau namie atsargų laikykit, ir sveikus produktus, kad nebutų spintelėse pilna įvarių užkandžių, batonų sausainių ir pan. Laikykite vaisius, džiovintus dalykėlius. Taip jau bent galėsite kalorijas pareguliuot.

Man atrodo, kad nereikia vaiko skaudint ir replikuot apie figūrą. Vaikui reikia valgyt, nes bręsta. Todėl ir suvalgo nežmoniškai daug. Tai normalu. Geriausia išeitis būtų saldumynus pirkti mažom porcijom (po kelis saldainiukus dienai ar pan.). O geriausia būtų tiesiog pašnekėti su mergaite kaip gerai yra mankštintis rytais arba vakarais. Galite kartu pratimukus daryt, abiem nauda būtų

O mes tokią problemą sprendėme kitaip , kadangi mūsų šeimoje yra polinkis į nutukimą , tai pasitarusi su gydytoją nusipirkome 2 dviračius, 2 poras riedučių ir kai ji turi laisvo laiko , važiuojame pasportuoti , paskui šestadieniais į baseiną visa šeima .Taip panele užaugo labai daili ir mamai proga numesti nereikalingus kg, taip kad susidometi verta , bet panikuoti tikrai neverta. + maista pradėjome reguliuoti, mėsos su bulvėmis ir duona -- tai jau niekada.

del vaiko svorio neverta daryti tragedijos brestant gali ji numesti, o dabar gali pasportuoti arba lankyti koki sokiu bureli

Taigi, pradinėje mokykloje į išvaizdą nekreipiau dėmesio, visiškai. Buvau šiek tiek berniukiška ir panašiai. Tada maždaug ketvirtoje klasėje pradėjau rūpintis išvaizada, na sugalvojau atsisakyti kirpčiukų, rengtis kaip man gražiau ir t.t. Kai pradėjau lankyti krepšinį, pradėjau domėtis figūra. Kol sportavau viskas buvo lyg ir nieko, na, pilvukas yra, bet aš juk spotuoju ir t.t. O kai po trejų metų sportą mečiau tėvas su manimi nekalbėjo mėnesį, nes pasak jo, aš jokio būrelio taip niekada ir nebaigsiu ir panašiai, dar aiškino, kad sustorėsiu,o veliau atvažiavęs aiškino, kad esu sustambėjusi. Tai man davė daug kompleksų, nes negano to, kad buvau šakaliukių klasėje ir dar stambiausia, tai tėvai kabinėjosi. Pradėjau mažinti porcijas. Kuo toliau, tuo labiau. Paskui bandžiau sportuoti, bet tam pritrūko valios, o štai maisto mažinimui - ne. Atsisakiau kiaulienos, batono, cukraus, tada tapau vegetare ir t.t. Aišku labai sveikai neatrodo toks maitinimasis. Bet kalti juk tėvai, patys įvarė kompleksą. O, kad ir dabar šaldytuve ir duoninėje beveik visada yra sausainių, saldainių, sūrelių, jogurtų(neliesų) ir panašiai, taigi sukirtus tai, kas skanu nebesinori to, kas yra normalus maistais, o dar kaloringumas... Aišku, jeigu skanumynų nebūtų, tada valgyti reiktų tai, kas sveikiau, nes badu mirti nesinori. Aišku tėvams tai sakyta, bet jiems nesvarbu.
Taigi, mielosios mamos ir tėveliai, manau, kad galite spręsti patys, apie tai, kaip viskas atsiliepia vaikams. Manau, kad reikėtų pasirūpinti tuo, kad vaikas gautų pilnaverčius pietus, lengvą vakarienę, baltymingą, o pusryčiai tūrėtų būti su daugiau angliavandenių, kad vaikas nepritrūktų energijos dieną. O tarpus tarp valgymo tegu užpildo vaisiais, daržovėmis ar kitais nekaloringais užkandžiais, reikia nuo mažumės mokyti sveikai maitintis ir judėti, nes nesantaika su kūnu visada baigiasi valgymo sutrikimais.

Aišku, aš ne mama, ir man iki to toli, bet manau išgirsti apie visa tai iš vaikų pusės jums taipogi bus naudinga. (:

Jau paveluotai, bet noriu išsakyti savo poziciją. Manau vaikai iš savo tėvų viskuo išmoksta. Tėvų pareiga įdiegti teisingos mitybos principus vaikui, ką vaikas matis pats tą ir daris. Dešimtės metų mergaitėi galima pagaminti atitinkamą maistą ir paduoti atitinkamu metu, o kad ne būtų pagundų ką nors nugvelbt, tai reikalingi sotus pusryčiai, pietus ir vakarienė plius du tris užkandžiai. Vien žo, nereikia kišti į šaldytuvą tukinančio maisto.

Pritariu Kaip suformuosime vaiko mitybos igudzius, tokie jie ir isliks. Pavyzdziui jei mes visuomet po valgio vaikams pasiulome saldumynu, jie ir uzauge taip darys