Sedėjau ir galvojau, kokių gi vaikelių daugiau: planuotų ar netyčiukų. Aišku, kad visus vaikučius mes mylime, nepriklausomai nuot to ar lauktas jis buvo, ar netikėtai atėjo.

Kaip sakė mano ginikologė:"Netyčiukų pas mus 90 procentų" 8)
Mums tai labiau tinka tas variantas, kur "tiesiog nustojome saugotis".
Vieną dieną aš grįžau iš ginikologės, kuri man pasakė: "Vaikeli, tau sunku bus pastoti, nes tavo gimda užsirietusi ne į tą pusę  ;D ". (xixixi man tai taip juokngai skamba). Tau reikia labai gerai parinkti pozą."

Tą dieną pagalvojome, tai kam tada saugotis, vistiek sunku bus... ;D
Kitą dieną aš jau buvau nėščia, tik dar apie tai nezinojau.

Bet mano Kleo nebuvo visiškas netyčiukas. Tuo metu aš kaip tik pradėjau ruoštis nėštumui: aktyviai gydžiau savo moteriskšas problemeles, gimdos priedų uždegimus, net ruošiausi pradėti sportuoti ir nuosekliai gerti vitaminus ir valgyti sveiką maistą. Jei tik pagalvoti, gal dar iki šiol būčiau pasiruošimo stadijoje  ;)

   Priėš pastojant jau kurį laiką aš į vaikus gatvėje žiūrėdarau net išsižiojusi, jaučiau, kad ir aš baisiai noriu būti mamyte, džiaugtis mažyliu. Taip ir vaikščiojom su vyru į svetimus vaikus žiūrėdami, bet vis nedrįsom patys kažką daryti. Tačiau po naujų metų kai buvo "pavojingos dienos" nuterėm nesisaugoti, nors mes jautėm, kad tiesiog privalom nesisaugoti. Sakom, arba dabar arba po metų. O po dvieju savaičių pasijutau neįprastai ir... dabar turim gražuole dukrytę, be kurios neįsivaizduojam savo gyvenimo, o gatvėj sutiktus mažylius ir toliau palydim šypsenėlėm.     Net negalvojau, kad vaikai kali suteikti tiek laimės

lapkricio 27d. nusprendem, kad laikas nebesisaugoti  ;D gruodzio gale pastojau, tik dar nezinojau, nes kazkodel buvau isitikinusi, kad ilgai nepastosiu  ;D gruodzio 16 gavau 100% ligonines patvirtinima apie savo zirniuka  :D

o man tinkamo atsakymo cia nera. Nes as pastojau tada kai pradejome saugois. Pora mentu geriau kontraceptikus po to birzelio men kazkur nustojau, nei dienas skaiciavo nei koki kita buda naudojom, galvojom kad pastosiu ta bus puiku. O rudeni sugalvojau isvaziuoti i uzsieni padirbet, tai pradejom saugotis nuo lapkricio, tai gruodzio 7d. ir pastojau  ;D. Netiketa aisku buvo ir kelione parejo, nors pinigeliai jau buvo sumoketi ir darbas surastas, is univero iki to laiko buvau isejusi  :-/ Na uz tat dabar turiu savo aukseli stebukleli ir esu labai laiminga

Su vyru pradejom jaust, kad jau reikia to trecio nario, kad jau atejo laikas. Na ir nusprendem: darom dabar. Darom tai darom  ;D ;D ;D, emem ir padarem , menesiniu as taip ir nesulaukiau po to karto, viskas atrodo taip paprasta.  Bet ytariu kada planuosim antra ir nesigaus taip is karto, busim prislegti, nes nepatytrem to jausmo, ka reiskia laukti, ilgai ilgai laukti. Tai tiek  

O mes tiek prisisvajoje buvom apie vaikus, kad darem ir padarem  : O tik po to prisiminem, kad susituokti pamirsom  
Na dabar viskas tvarkoje: ir du vysniukai yra ir tevai spejo iki ju gimimo vestuves atsokti..

Musu abu vaikai buvo planuoti. Na tik tiek, kad pirmaji suplanavau daugiau as ;D.Kalbedavom kalbedavom su tada dar ne vyru, bet jis vis nesiryzdavo, uztat pasiryzau as. Gavosi is karto  8).
Kalba apie antraji sukosi jau seniai, bet tada vis neprisiruosiau as. Taip ir praejo 6 metai, kol pagaliau pajutau-laikas. Pradejau gerti foline rugsti, neberukyti, nebegerti  ir nebesisaugoti : . Ir vel viskas gavosi is pirmo karto . Dabar turiu dvi nuostabias dukrytes  .

musu vaikelis irgi planuotas: pagyvenom su vyru 3 metus sau ir musu mokslams ir prasidejus ketvirtiems, irgi pradejom neatitraukti akiu nuo mazu leliuku gatveje. : :
pradejom nesisaugot, bet tris menesius nieko dziuginancio neivyko....(nors abu sveikai gyvenom, foline geriau). ir kita men-testas teigiamas!!! apskambinom beveik visiems, taciau per greit dziaugiausi- 10sav persileidau :'((nesivyste)
po visu proceduru labai liudejom ir leido planuot vaikeli po 3-4men.............
su vyru pasilsejom 2men ir po ju jau vel buvau nescia.(cia is to didelio noro). siuo kartu niekam nesakem, visa nestuma labai saugojausi, bijojau vel prarast....(dar pas mane Rh-, o vyro Rh+). ir dabar mes laiminga seima 8)  

Man kaip ir SuperMamai pranasavo, kad del uzsirietusios gimdos bus sunku. Bet as "po to" pastovejau "zvakej" ir uzkibo is pirmo karto ;D  Lelius buvo planuotas. Iki tol gyvenom santuokoj 5metus tik dviese, nes nebuvo poreikio(norejom pagyventi tik dviese, vaikui nebuvom subrende). O po kurio laiko pradejau pavydeti visoms nescioms   . Dar palaukem siek tiek tinkamesnio momento ir ryzomes  ;D

Tikriausiai siame forume lankosi mamos, kurios labai lauke savo mazyliu...
Aš irgi tokia...
Savo Eglutės labai abu su vyru laukėm... Planavom ,vaistus (kontraceptikus) nustojau gerti prieš 3 mėnesius..
LAbai laukėm ,vyras mane įtikino, kad bus berniukas..Todėl ,turbūt, truputį nusivyliau, kai gydytoja echoskopo ekrane parodė "kavos pupelę" ir pasakė - mergaitė...
Bet po kelių dienų to pasimetimo kaip nebuvę. Jau laukiau savo mergaitės...
Taigi, mano vaikelis tikrai ne netyciukas, nors nemanau, kad mylėčiau mažiau, jei tokia ir būtų

O musu buvo netyciukas... Draugavom keturis metus, susizadejom ir planavom vestuves. Kartu negyvenom, tik as paskutiniu metu savaitgaliais pasisveciuodavau jo bute. Beje, kalba apie vaikus dazniausiai pradedavo mano suzadetinis, mastydavo, kad reiktu masina didesne turet, kad visi tilptu, arba diskutuodavom, ka reiks daryti su kompu, i kokia mokykla leist ir panasiai... Atrode, kad vaikelio labiau nori jis nei as...Man ir paciai buvo labai netiketa, kai po tu keleto (atrode, saugiu) kartu  nestumo testas buvo teigiamas. Man buvo sokas, galvojau apie darbus (plesiausi vos ne per tris) ir mokslus, o busimas tevelis visai nepanikavo, atsimenu, suzinojes  pareiske, kad dabar turi vaiksciot isdidziai pakelta galva  :)
Taigi dabar turim nuostabu suneli. Vyras jau svarsto, ar uzteks dvieju atzalu, ar bus ir trecia, o as dar nenoriu ne pagalvoti apie antra...Matyt, neturiu to stipraus motinystes instinkto

Mes tai neplanavom... Bet gime labai grazi ir gera mergyte... Mylim abu ir vyras ir as...

Keistas jausmas apeme, kai staiga viena vakara lyg juokais lyg rimtai - pasakem viens kitam - ruosiames! Leidom ramiai viens kitam pagalvoti. Ir kazko bijodami, tempem ta "apmastymu laika" iki begalybes. Po to susedom ramiai r tiesiog kalbejomes...
Net ne planavome, o tiesiog kalbejomes, kalbejomes koki sezona yra faina gimti, vasara? pavasari? Po to mastem kada patogiau mums yra tureti vaikeli, panasiai kaip: ar kad vasara jau butu paauges, ar kad jokiu budu ne ziema gimdyti, del salcio ir t.t. Tokios diskusijos isiliepsnojo! Atrodo vienas kito ne nepazinojom.
Po to pradejome mastyti logiskai. Vartojau kontraceptikus, taigi bet kokiu atveju reiktu planuoti, kada juos nustoti vartoti. Is anksto zinodami savo darbo, mokslu, kraustymosi, atostogu planus, sudejom visus taskus ant i.  Rezultatas: turetumem pradet vaikeli kitu metu pavasari. Cia pirmutinis atskaitos taskas, ziuresim kaip pavyks. Su apsisprendimu lygiagreciai atejo ir papildomu apmastymu: tuoktis ar ne, kada tuoktis - pries ar po to, ar is viso tuoktis, kaip su vaiko pavarde, savu gyvenamuoju bustu ir t.t. Pradejo atrodyti, kad planuoti ir tuo labiau tureti kudiki yra prabanga. Rodes tiek visko reikes: lovytes, vezimelio, tu paciu pampersu! Pradejom galvot apie savotiska fonda, kadangi pinigai is dangaus nekrenta ir kisenes neprigrustos.
As pati pradejau dometis ne tik apie tas ivairias smulkmenas, apie pati isnesiojima, bet ir gimdymo budus. Noreciau gimdyti vandenyje.
Pradejau treniruotis, pradejau reguliuoti siek tiek mityba. Padariau fantastiska atradima - zymiai lengviau save kontroliuoti, neperziangiant saiko ribu, kada turi konkretu tiksla, atrode kad visa tai darau ne del saves, o del kito... Vyro mitybos racionas taip pat koregavosi - net pati nustebau jo geranoriskumu net ir tuo atzvilgiu.
Kokio sarmo i musu gyvenima ivede tas planas! Gal kazkam atrodo visa tai siek tiek paranojiskai (turiu pripazinti kad pati pries kelis metus tikrai taip buciau pagalvojusi!), noru padaryti viska idealiai.... Bet visai ne! Tiesiog atsirado savotiskas hobis, neisizeiskit nerandu kito tinkamo zodzio. Nenoriu kad viskas butu taip sakant "islaizyta", noriu naturalumo. Nenoriu stresuoti jau pastojusi, nenoriu sulaukti tokio momento, kai nestumas atrodo maras ar likimo rykste. Noriu kad ir tam vaikeliui butu gera gyventi kartu su mumis, o ne beviltiskume. Tiesiog pagalvojau, kad gera zinoti, kad tevai taves labai lauke, norejo... Nors kazkas man kuzda, kad antrasis pas mus visai gali buti "netyciukas"...
Nezinau kaip bus toliau - visai gali buti, kad kazkas nepavyks, bet ir nesitikiu "visko pagal plana". Siek tiek netiketumo visada gerai. Bet tikiu kad sita planavimo ir jau vien laukimo to grandiozinio starto laika, mes atsiminsim kaip viena is paciu nuostabiausiu savo gyvenime, tiesa pasakius tai labai panasu i isimylejima, kada jauti beprotiska pakylejima...
Linkiu ir kitoms poroms ta patirti, tai suteikia net savotisko adrenalino...

P.S. Paskutiniuosius metus man draugai vis sako, kad darausi pesimiste - manau to, bent jau siuo metu, pas mane su zuburiu nerasi. Gera laukti stebuklo!

 Pas mus kažkokių  didelių planavimų nebuvo.Pašnekėdavom. kas būtų, jeigu būtų , ir viskas. Neseniai buvom pradėję kartu gyvent, praėjus gal mėnesiui nuo to bendro gyvenimo pradžios, viena po kitos prasidėjo trys ilgalaikės vyro komandiruotės, grįžęs pabūdavo savaitę- dvi, ir vėl mėnesiui ar dviem išvažiuodavo.Atseit, saugodavomės natūraliai .Pastojau iš karto, kai tik jo komandiruotės baigėsi ir mėnesį pagyvenom reguliarų seksualinį gyvenimą.Asmeniškai aš nėštumą visą gyvenimą vis atidėdavau bent porai metelių į priekį ir tada panašiai mąsčiau, nors protu suvokiau, kad nelabai yra ko laukti- mylimas žmogus yra, o ir metų jau ne 18.Taip ir liko viskas savieigai.Bet buvo persileidimas 11-tą savaitę.Daktarė liepė vartoti kontraceptikus pusę metų, buvau nusprendus sulaukti pirmų mėnesinių ir nėštumą atidėti pusmečiui, o tą mėnesį iki mėnesinių Pharmatex naudojau.Ir kažkaip po gero ir nelabai blaivaus savaitgalio patingėjau vakare žvakutę panaudoti- taip ir neteko pusmečio kankintis su mintimis ,ar pastosiu

mes tiesiog nustojom saugotis, ir, labiau mano noru  ::)susimeistravom pirmą dukrą, po to netyčia (nors maitinau pati ir naudojau kremą, žvakutes  :) pastojau su antrąja (ją irgi išsikovojau pati, nes visi atkalbinėjo :'(), o trečią tai jau ne už ilgo planuosiu kruopščiai (tegul nors vienąkart bus kruopščiai išplanuotas, jei niekas nepaves :), nesitiki, kad būsiu daugiavaikė ;D :

O mes planavom, dabar net juokingai atrodo is laiko perspektyvos ziurint. Nuejau pas ginekologe, sakau noriu pastoti, ar sveika esu. O ji - "sveika, sveika", gerk vitaminus , valgyk daug darzoviu, tegul vyras neruko ir negeria 8) 8) Net jokiu tyrimu nepasiunte, ultragarso nedare.. Zodziu, neaisku, ko ten ir ejau. Va,kai po menesio nuejau, jau viskas buvo aisku: irase i kortele: Gravidit. 8 sav. ;D

O pas mus buvo taip. As labai norejau, o vyras vis dar negalejo apsisprest. Noret norejo, bet tipo dar gal palaukt. Kiek???? Kliuciu jokiu. Na, gal nebegalesim taip uzti, kaip buvom prate iki siol. Bet man turbut atejo toks momentas, kad reikia dabar ir viskas. Tai as, begede, galim sakyt, kad pati ir pasidariau vaikeli.  :  Viska dariau ftihariom:  [smiley=sex.gif] "susirinkdavau vaikucius  [smiley=sperm.gif] ir pas save" [smiley=000133.gif]

Taip ir susilaukem savo  [smiley=soske.gif], kuri be proto visi myli, o ypac tetis. [smiley=taip.gif]

Stai ir istorijos pabaiga.  [smiley=ura.gif] [smiley=ura.gif] [smiley=ura.gif]

Mūsų vaikutis buvo netyčiukas, nes mes saugojomės. Artėjant akto kulminacijai, perspėjau vyrą, kad šiandien man pavojingos dienos. Jo atsakymas buvo kaip visada: Nepirmas kartas, nepastosi. O aš 100% aučiau, kad pastojau. Ir ką - po 3 sav. nėštumo testas parodė dvi juosteles. Dar prieš darantis testą aš susapnavau, kad laukiuosi berniuko. Ir po 9 mėn. turim trečią šeimos narį: mažutį, simpatišką ir t. t. O klausimas - gimdyti ar ne netyčiuką, buvo išspręstas dar draugystės pradžioje. Tikiuosi, kad antras jau bus planuotas. Nors man gyvenime visi įvykiai geriausiai gaunasi, kai neplanuoju.  

Įtariu kad galima planuojant net apgalvoti koks tau bus vaikutis, ar mergaitė ar berniukas. Kokiomis akimis , kokios spalvos ir aplamai savybes vaiko galima apmastyti.
Pvz mano mama kai laukėsi manęs visą laiką norėjo, kad būtų gražus berniukas ( apie prota nepagalvojo  ;D ).
o kai brolio paskutinio laukėsi tai jau kurkas vėliau po 20 metų nei aš. Tai jau žinodama šį reikalą. Sugalvojo kad plaukų spalva būtų specifinė ir akių spalva butent tokia kaip ir gimė.
Pas mus visi rudaakiai, o va brolis jauniausias pilkai mėlynomis ar žaliomis spalvomis nepamenu tiksliai.

mano pirmasis- netyciukas, na ir aciu dievui. o antraji jau planavom...7 metus, ...nes patyriau 2 persileidimus, po to daugybe tyrimu, vaistu. bet taip ir nezinau, nuo ko persileisdavo ?? stai ir planuok kad nori...

Na mes tai net nezinau ar planavom ar ne...  [smiley=tsr.gif] Vyras manes jau pries vestuves prase negert kontraceptiniu, bet as buvau tvirtai isitikinus, kad dar ne laikas, spesim... Po vestuviu jau nebegeriau [smiley=mar.gif], bet susiskaiciuodavau dienas, nes ciklas buvo labai tikslus ir taip dar pusmeti pratempem... bet viena vakara savo vyra pati isiviliojau i lova  [smiley=hug.gif]beprotiskai jo norejau, o tas beprotiskas noras itariau kad susijes su vaisingom dienom, taciau noras nugalejo bet kokias mintis ir po visko buvom abu labai laimingi bei skaiciavom kad vaikutis turetu gimti rugseji...  Paskui net pamirsusi buvau kada man turi prasidet tos dienos, kai viena diena paskaiciavau, pamaciau kad 3 dienos kaip veluoja... is karto mintis kad laukiuosi buvo tokia stipri, kad vos atsikele is lovos lekem i vaistine pirkt testo ir mano nuojauta pasitvirtino  [smiley=ura.gif][smiley=brake.gif]
Dabar su didziausiu dziaugsmu laukiam rugsėjo  ir trecio seimos nario [smiley=family.gif]

O mes vaikuti labai ilgai planavom. Nes tai darbus  keitem , tai gautusi , kad ziema gims, tai dar kazkas trukde.Bet viena karta pasakiau gana , nes tuoj i pensija eisim ir dar palnuosim!Tai viena grazu liepos menesi darem darem , ir is kart padarem! O tik po gimdymo suzinojau , kad mano gimda uzlinkus ir kad turbut "sunkiai pastojau"  ;D

Matyt pas dauguma pirmas buna netyciukas, o antras daug maz paplanuotas  :D ... Man preita vasara lyg manija uzejo - reikia antro vaiko ir viskas, kaip sakoma organizmas pareikalavo...vyras nepriestaravo tai ir emem meistavoti - ty nesisaugoti  ;D Bet kai pirma menesi nieko nesigavo - tai buvo stresas, tada tai susiemem - vitaminai, dienu skaiciavimas ir tt. Rezultatas - dukryte  ;D
Dar galiu pasiulyti parsisiusti nebloga moters kalendoriu - susivedi menesines ir nubraizo grafikelius kada vaisingos dienos kada ne ir tt. vadinasi Femta, veltui tik 30 dienu, bet visviena idomu http://download.com.com/3120-20-0.html?qt=...oman&tg=dl-2001

Mano nestumas tikrai planuotas, bet is dalies ir netycia. Tuomet, kai mes su vyru susituokem, as pareiskiau, kad nebevartosiu kontraceptiniu tableciu ir planuosime mazyli.  :P
Mes abu su vyru "liutai" pagal zodiaka. Todel labai norejome, kad ir musu vaikelis butu liutukas. Todel pasiskaiciave nusprendeme, kad geriausias laikas pradeti nauja gyvybe butu spalio-lapkricio men. Taciau suveike kiaulystes desnis. Nesigavo. Tada vyras juokais pasake: "Atidedam kitiems metams". As net supykau. Negi dabar visus metus lauksime? Na jau ne. Bet ir toliau mes nesisaugojome. As geriau ivairius vitaminus, sportavau, nevartojau alkoholio. darbuose visa laika budavo stresai. Pamaniau, kad tai del nervines itampos.
Mazdaug po metu as susimasciau, kodel mums nesigauna. Tada pradejome lankytis pas medikus. Pradzioje issityriau pati. Viskas gerai. Vyras irgi sveikas. O tada nusprendziau keisti darba. Ir ka jus galvojate?  :D Ta pati menesi, kai tik pradejau dirbti, pastojau. Tai buvo lapkricio menesi. Taigi, ko gero turesime "liutuka" kaip ir planavome, tik ne tais metais. Buvome patys laimingiausi pasaulyje. Ta zinia mus aplanke per pacius naujus Metus.

Na kodel visos daugiau ar maziau planuoja? Mes tai tiesiog ganetinai atsipalaidavom, net susituokt nespejom, ir i planus nebetelpa vestuves - o gal cia as neitilpsiu i suknele...
Zodziu musu kliackas gims rugseji - stai kaip seimyniskai mums pavyko praeitas Kaledas atsvest - patys to nezinodami sau dovanele pasidarem, tik ne po eglute...
man tai didelis sokas buvo, bet pagalvojau jei butume planave, tai reiketu ne metus ir ne 5 laukt... As net vestuvem nesiruosiu pasirengus, o kur dar vaikas...
Bet uztat dabar esu lepinama, ir i darba nebeinu, ir pietus vyrui noriu darau, noriu ne.  Bet cia jau kita tema...

Hmm, tikrai kiek daug čia planerių  :D
Mūsų tai buvo visai netyčiukas, ir nemažas šokas abiems  :o
Tačiau dabar galvojam, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Turim nuostabią dukrytę ir džiaugiamės gyvenimu kartu. Tik va antram niekaip nesiryžtam...

O mūsų vyresnėlė sakyčiau buvo staigiai suplanuota
Jei būtų buvus vyro valia, tai turbūt mažylį būtume turėję jau metai po vestuvių, bet aš vis atidėliojau, kol nepalaikiau ant rankų draugų naujagimio sūnaus. Vos grįžus iš draugų tą patį vakarą taip užsimaniau vaikelio...... Ir po nepilno mėnesio pastojau ;D
O antroji irgi buvo planuota, labai norėjau, kad gimtų vasarą, taigi, planavom pradėti nuo rugsėjo iki lapkričio, bet rugsėjo gale susiradau darbą ir planus nutraukėm :-/, tiksliau atidėjom sekančiam rudeniui ,. bet pastojau vasaros gale ir gegužės 10d per patį referendumą pagimdžiau gražutę dukrytę (senelis ją Mis Europa vadina ;D) Tai va, tik mėnesiu anksčiau nei planuota ;D

Musu mazute mes vadinam jubiliejine, nes per pirmasias vestuviu metines mums pavyko ja apradeti, Kaip tik vyras buvo gryzes is komandiruotes savaitgaliui, na ir kaip pridera tokia diena, įvyko tai.... Uzsiiminedami meile juokemes, jei pavyks, vadinsim jubiliejine. Taip ir atsitiko.
Na, o as del leliuku tai jau seniai dziuvau, nes buvo gyvenimas nuskriaudes pries tai, tai labai jau norejosi to mazo padarelio. Dabar ji jau 2,5 men, o rugsejo menesi su vyru svesime antrasias vestuviu metines

QUOTE

galiu pasiulyti parsisiusti nebloga moters kalendoriu - susivedi menesines ir nubraizo grafikelius kada vaisingos dienos kada ne ir tt. vadinasi Femta, veltui tik 30 dienu, bet visviena idomuhttp://download.com.com/3120-20-0.html?qt=woman&tg=dl-2001

man ten kažkaip per sudėtinga, kažkas nesigavo  :, radau ne ką prastesnį lietuvišką  , žiūrėsim, ar nepaves  ::

http://www.spa.lt/7_vaisingos_dienos.phtml

Jei as buciau planavusi vaikus, siandien ju ne vieno netureciau. Vis atsiranda visokiu nepadarytu darbu, reikalu. O dabar turiu du. Pirmas - jaunyste kvailyste nepatirtis (vaika, aisku, vis tiek myliu), antras - kontraceptiniu tableciu ignoravimas. Issiemiau spirale, o tableciu niekaip nenusipirkau. O kadangi esu supervaisinga, tai uzkibau ant smugio  ;D

O mano bendraamze drauge, kuri beveik viskuo ziauriai panasi i mane, vaiku dar neturi, nors turi ir vyra, ir buta, ir automobili, ir darba, ir mokslus yra baigusi. Jai dabar 31-eri. Tai ji apie vaikus nesako NORIU. Ji sako jau REIKETU. Nes dar turi kazkokiu neigyvendintu projektu. Tos moterys, kurios neturi vaiku, isivaizduoja, kad vaikas ziauriai viskam trukdytu. O is tikruju, kai jis atsiranda, viska galima suderinti, pasiekti, isigyti.

Mes tai neplanavom vaikucio, saugojomes naturaliai  :-/ Nors mano dar tada draugas  daznai kartodavo, kad jau noretu leliuko. As dar tam nebuvau pasiruosus. Norejau pradet gerti kontraceptines tabletes, bet mano vyras ruosesi isvaziuot ilgesniai kelionei (2 men), tai sako, kam cia tau, kai grisiu, tada ir apie sauguma pakalbesim. Dvi dienas pries jo isvykima suzinojau, kad laukiuosi :-X Kilo siokiu tokiu priestaringu jausmu, tiesa pasakius, man dabar pries savo leliuka, kuris jau daugiau nei 7 men. mano pilve, geda. O dabar labai labai jo laukiu ir esu laiminga  [smiley=soka2.gif]
P.S.Mano vyras iskarto buvo labai laimingas ir issisiepes. Man ir dabar dar kirba ta mintis, ar tik nebus jis cia vienas TAI suplanaves [smiley=hat.gif]

dar vaikystej mano mama buvo nusivedus pas ekstrasense ir ta man pasake, kad galiu vaiku neturet. na tai as is pradziu juokiausi, bet kai apsizenijau tai juokinga nebeatrode. geriau kontraceptikus, kol vyras pasake, kad gal jau laikas, kad turiu iki 25 m pagimdyt , bet man neisejo is galvos ta ekstrasense. geriau vitaminus 3 men, paskui nuejau pas ginekologe ir ji man sako turit kiausinuka, jei norit vaikucio gristat namo, griebiat vyra ir i lova  :. tai grizus namo vyrui ir sakau, turiu kiausinuka reikia buozgalviuko. reikia tai reikia . jau po visko sakau vyrui, kad nieko nebus is pirmo karto, o jis man, kaip tai nebus jei jau yra  ;D ir stai as dabar esu 5 men. ;D ir nebesulaukiu kada turesiu maziuka ;D

Mes tai pirma planavom labai, o antras kazkaip savaime gavosi ;D Pradejom tik shneketi, kad gerai butu pametinukai... Neatausho dar ir pedos, ir sast tau kad nori - laukiuosi...

Mano abu vaikai gimė neplanuoti. Pirmas nėštumas galima sakyti, kad prisižaidėm. Gimė mergaitė, nesigirsiu, bet tikrai graži. Mano vyras sako "su meile daryta". Buvo staigmena visai šeimai, bet abu su vyru buvome subrende turėti vaikų, tai šoko nepatyrėme. O antras nėštumas tai tikrai kaip iš giedro dangaus. Aš galvoju kad man prikarksėjo mano dukrytės auklė. Ji planavo išvažiuoti į Ameriką užsidarbiauti, o mes dukrą planavome vesti į darželį, tai astisveikinimo vakarą ji taip ir sako "Jeigu turėsite berniuką-tai tikrai ateisiu pas jus daboti", mes taip pasijuokėm, kad tikrai neplanuojam. Ir ką, aš po mėnesio pastojau. Ir dabar auginu sūnelį. Aš taip ją ir pavadinau, geroji raganėlė.

Po vestuvių praėjo 5 m., kol pasiryžom, bet pabandėm kartą nesisaugodami ir vėl apsigalvojom "ne, gal dar palaukim, dar reikia to to ir ano" bet JAM to vieno kartelio be apsaugos pakako - sūnui 5 m. ir be galo nori sesytės, ir aš noriu, bet vėl "reikia baigti mokslus, to to ir ano..." nors jaučiu, kad mano vyrai greitai gali mane įkalbėti. Bet kol kas to nerodau, nes, jaučiu, kad sutuoktinis suplanuotų vienas! ;D

Mes tai planavom kad spali pradesim daryti na ir apie vasara gal turesim. Taigi darem  net 9 men kol pagaliau testas parode du bruksniukus.
Jau buvom neteke vilties.

;D ;DMes po vestuviu dar norejom atsidziaugti,tai apie du metus nepilnai saugojomes,o  kaip jau nusprendem,kad laikas turet leliuka,tai teko apie 7men."dirbti". ::)Buvo vasaros vidurys isvaziavom i Palanga,uzsisakem "Alangos"viesbuty kambariuka savaitelei ir"dirbom,dirbom".Na ir prisidirbom ;D!Tai dabar vyras pajuokaudamas vis sako,nors zinau kur savo vaika "padariau" ;D

O musu Mazutis yra TIKRAS meiles vaisius (mes su vyru taip vadiname netychiukus).  : Jis tiesiog pasirinko kada ateiti... Ir labai tuo dzhiaugiuosi!  :) Norechiau, kad ir antrasis vaikiukas taip atsirastu - pasirinktu pats kada "uzhkibti"...  ;)
Sako, kad netychiukai buna ypatingi...  :)

pirmo pastojimo tai net negalvojau planuot. tiesiog patingejau iki vaistines nubegt kontraceptiku... ai, galvoju, pranisiot  ;D aishku nepavyko. vaje kelias savaites kaip nesava buvau, skaichiavau, galvojau, negi tokia kiaulyste ish pirmo karto. bet matyt persistengiau besinervindama - persileidau. daba kelis menesius pailsejau ir taip planuoju, kad net pachiai kartais juokinga. ne veltui sako - ish klaidu mokomes  ;)

QUOTE

O musu Mazutis yra TIKRAS meiles vaisius (mes su vyru taip vadiname netychiukus).  : Jis tiesiog pasirinko kada ateiti... Ir labai tuo dzhiaugiuosi!   Norechiau, kad ir antrasis vaikiukas taip atsirastu - pasirinktu pats kada "uzhkibti"...   Sako, kad netychiukai buna ypatingi...

As girdejau, kad planuoti laimingesni uz netyciukus buna ..
   O musu kleckute netyciuke Bet manau, kad ir gerai.. Nenoreciau, kad tas planavimas taptu darbu.. Atseit " -Nu, dabar darom vaika!", " -Ne, mielasis, siandien nedarom, dar ovuliacijos ner.."..  

O mes savaja kleckute planavome ir labai tuo dziaugiuosi. Leliukas buvo laukiamas, nestumas ramus, todel ir dukryte dabar ramute ir laiminga:)

O musu abudu planuoti netyčiukai  ;D. Su vyru buvom nutare, kad vaiku norim, bet po poros metu.  Bet vaikutis matyt nutare, kad tiek nelauks, ir nepraejus nei menesiui paaiskejo, kad laukiuosi
Gimus pirmajam, nutarem, kad uz kokiu 3-4 m. noretume ir antro. Ir ką gi? Kai sunui buvo tik ka sueje metai, paaiskejo, kad ir vel laukiuosi
Nutarem su vyru, kad matyt viskas buna taip, kaip lemta. Mes ir saugojomes, ir planavom, o man ginekologe isvis nevaisinguma "zadejo", bet vaikai viska pasiplanavo savaip ;D

QUOTE

As girdejau, kad planuoti laimingesni uz netyciukus buna ..    O musu kleckute netyciuke Bet manau, kad ir gerai.. Nenoreciau, kad tas planavimas taptu darbu.. Atseit " -Nu, dabar darom vaika!", " -Ne, mielasis, siandien nedarom, dar ovuliacijos ner.."..

Tai nebūtina eit į kraštutinumus - nereiškia, kad negalimam mylėtis kai nėra ovuliacijos. Išvis manau geriausiai, kai gaunas natūraliai - kai vyksta ovuliacija, tai ir moteriai labai noris vyro, ir vyrą ji traukia. Laimingiausi tei viakai, kurie iš meilės padaryti, taip aš manau.  ;)

Mielos esamos ir busimos mamytes,
prie temos ar jus planavote savo vaikeli noriu paklausti jusu, ar kaip nors ypatingai ruošetės tam "darbui" , ką jautėte, kokios nuotaikos lydėjo jus?
Aš ką tik baigiau sirgti ir nuo šio mėnesio nutarėme su vyru pradėti didįjį darbą . Man kažkaip keista - tokia labai idomi savijauta, jei gautųsi neplanuotai, tai būtų turbūt natūraliausiai, o dabar - galvojimas, sapnai persismelkę viso to, kiekviena mintis, emocija jau yra matuojama "naująja būsena".

Nesuprantu kaip šiais laikais tie "netyčiukai" gaunasi. Mes su vyru, kol neplanavom vaikų , pasirinkom vieną ar kitą apsaugos būdą ir per 8 draugystės metus jokių netyčiukų nebuvo. O va kai jau apsisprendėm, kad laikas atėjo, nebesisaugojom ir ilgai laukt nereikėjo

mes neplanavom geriau net tabletes ir buvome uztikrinti ,kad nepastosiu pereitais metais sapnuoju toki sapna ,kad priejo kazkur dvieju metu vaikutis prie manes ir sako ieskok tetes noriu gimti . kaip atsikeliau galvojau kokia nesamone susapnavau, kalbejau su draugemis dar smagiai prisijuokem is nesamones. po to viesejau pas draugo mama paprasiau kad ji pasiutu kepurytes mano krikstasuniui ir ji leptelejo kad sita medziaga bus vaikuciui uzkloti as pasiziurejau i ja ir galvojau
nesvajok pagalvojau ir kazkur vasario menesi suzinojau tokia naujiena. geguzi mes atsokom vestuves , jei ne nojukas butume planave kokiu 30 metu .rugsejo 25 tapo musu sunaus gimtadieniu .tokio lobio suplanuoto dangaus .

Geras! Kaip fainai!
O musu vaikiuks apytiksliai planuotas . Tiesiog, pamastem, kad jau laikas, kad jau pasiruose. Na tik is karto neisejo. Truputi pasinervinom, bet kai pagalvoju dabar, tai trys nenusiseke menesiai ar tai daug, kai kitos poros penkmeciais nesulaukia vaiku?!
Isvaziavom atostogauti i Kryma, o pargrize namo po smagiu atostogu, suzinojom svaigia naujiena! Tai vat taip gerai mes pailsejome