O viskas prasidejo taip . Mano busimas vyras i mano gyvenima atejo kai as dar buvau labai jaunute. Budami dar naivus paaugliai mes vis svajodavome apie vaikucius, apie musu ateiti ir visus kitus grazius dalykus Viena grazu vasaros vakara, eilini karta kalbedami apie musu ateiti pajuokavome, kad dukrytei duotume varda Saule, o berniukui nesugalvojome tuo visos musu snekos ir pasibaige, ir stai, praejus 6 metams nuo to vakaro, musu seima papilde naujas zmogutis, didziausias stebuklas musu gyvenime, dukryte vardu Saule.
Kai su vyru pajauteme savo sirdyse, kad jau atejo laikas vaikeliui, kad jau esame pasiruose tapti tevais, pradejome ilga ir sudetinga planavimo procesa. Ilgai nenorejo dukryte ateiti pas mus, simtai sugadintu nestumo testu, daug asaru ir nevilties, nusivylymo ir manymo, kad su mumis kazkas negerai Ir taip netiketai, po ilgu laukimo menesiu, nutipenau ryte i vonios kambari, pasidariau nestumo testa, padejau ji ant spinteles ir isbegau is kambario, bijodama ir vel pamatyti neigiama rezultata. Po keliu minuciu sugrizau, labai bijodama vel nusivilti, ir mano didziausiai nuostabai pamaciau antra, labai neryskia, bet puikiai matoma juostele. Mano dziaugsmui nebuvo ribu, turbut pirma karta gyvenime ir verkiau ir juokiausi tuo paciu metu. Nuo to laiko prasidejo stebuklingas musu mergytes kelias pas mus.
Nestumas buvo lengvas, iki pat gimdymo islikau kupina energijos ir puikiu emociju. Nustatyta gimdymo diena buvo birzelio 29. Laukiau tos dienos be proto, ziuredavau i tuscia lovyte, i mazycius rubelius, glostydavau pilveli, ir prasydavau, kad mazyte jau ateitu pas mus, kad mes jos beproto laukiame, kad viskas jau paruosta Deja, birzelio 29 diena kaip atejo taip ir praejo Atejo ir liepos 1, 2, 3, 4,5 diena, ir vis dar nieko nevyksta. Is visu jegu stengiuosi islikti rami, neliudeti, vis glostydavau pilveli ir sau kartodavau kad jau tuoj tuoj . Ligonineje man paskyre skatinimo data, kaip as nenorejau tu visu skatinimu, bet maniau, kad ju neisvengsiu. Bet oj, kaip klydau. Liepos 5 diena, vakare su vyru isvaziavome prie juros, nuostabiai praleidome laika, fotografavome mano pilveli, daug juokemes, dziaugemes viskuo kaip mazi vaikai.. Grizus namo ramiai nuejome miegoti. Uzmigau labai greitai, taciau paryciais mane pazadino toks keistas maudimas nugaroje. Bet pagalvojus, kad cia nieko rimto, ramiai uzmigau Tas keistas maudimas pradejo kartotis, kazkur kas 10 minuciu, as nesuvokiu kas vyksta, kodel man maudzia nugaroje, juk as naivuole, visa laika galvojau, kad saremiai turi jaustis tik pilve. Vis delto, kai jau vyras atsikele i darba, as jam pasakiau apie tuos neaiskius maudimus. Jis iskarto nusprende i darba neiti. Abu sedejome ir laukeme, kada prades daug ir daznai skaudeti. Bet saremiai buvo labai nereguliarus, kas 10, 15, 8, 5, 10 minuciu ir t.t. Buvo akimirka, kai valandai jie isvis dingo. Kokiu liudnu veideliu as tada sedejau maniau, kad niekada tokiu tempu nepagimdysiu Vakare nuvaziavome i ligonine pasitikrinti, ten mums pasake, kad man dar tik pati pradzia, ir issiunte namo laukti toliau.. Pralaukeme visa nakti, ir visa kita diena Skaudejo jau labai, bet vis dar nereguliariai. Vakarop vel skambinu i ligonine, jiems paaiskinu situacija, kad saremiai ilgi ir skausmingi, bet nereguliarus, jie man liepia laukti toliau ir atvaziuoti tik tada kai bus reguliaru ir kas 5-3 minutes. As jiems pasakiau, kad jau tikrai nebelauksiu, nes man labai skauda Taigi, nuvaziavome i ligonine, ten visi ziuri i mane su sypsena ir sako, kad jau tu tai tikrai dar negimdai, nes as per daug sypsausi. Net nenorejo tikrinti kiek atsiveres mano kaklelis, bet as pasakiau, kad man bus zymiai ramiau, jei zinosiu kas vyksta. Taigi patirkinimas . Ir labai greitai pasikeites akuseres veidas . Jau 5 cm!!!! Kiek man daug laimes suteike tie zodziai. Valio, vis delto vyksta kazkas, as jau tuoj gimdysiu! Liepe mums eiti pasivaikscioti, tai mes su vyru pagalvojome, kad nieko nenutiks, jei uzleksime i namus, jam kaip tik telefonas baigia issikrauti, reikia pakroveja pasiimt . Taigi, abu begte is ligonines i masina, ir vaziuojame liaupdami juokais namo. Grizome namo, dar ir sumustiniu pasidareme, as namus truputeli apkuopiau, juk jau i juos grisiu su dukryte, reikia ispudi jai padaryti. Che che che Atgal vaziuojant jau nebetaip juokinga, saremiai dar skausmingesni . Na ka, atsidureme vel ligonnineje, persirengiau naktinius, ir laukiam toliau. Akuseres leido klausytis muzikos, tai mes su vyru uzsileidome kazkokias indiskas dainas.
Saremiai vis stiprejo ir stiprejo, kol jau nebegalejau daugiau. Pradejau kviestis pagalbos, atejus gydytoja pasiule duju, pradejau jas kvepuot ir meciau salin, nepatiko man jos. Saremiai jau kas dvi minutes, ir tesiasi apie minute, jau visai nebegaliu atsikvept, noriu epidiuro, kvieciu vel pagalba, akusere pasiulo patikrinti mane, o tada spresime kokius nuskausminimus duoti. Na ka, patikrinimas, jau 9 cm!!! Apie jokius nuskausminimus nebera kalbos. Iskarto po patikrinimo man prasidejo noras stumti. Akusere duoda leidima. Stumiu. Gavau pasiulyma gimdyti vandenyje, as issisiepus sutikau, nes visada to labai norejau. Taigi, greitai man paruose vonia, as pralaukiau saremi, nulipau nuo lovos, ir greitai nulekeme visi per ilga kolidoriu i palata su baseineliu. Vanduo mane labai atpalaidavo, ir suletino saremius. Stumiau ilgai, apie dvi valandas vandenyje, o rezultatu beveik jokiu, stumiant pasirodo galvytes virsus ir vel dingsta.
Teko vel kraustytis i buvusia palata. Apviniota paklodemis greit vel lekiau ilgu kolidoriumi i palata, atsiguliau ant lovos ir vel viskas is naujo Dar dvi valandos stumimo nuovargis neispasakytas, nusivilimas viskuo begalinis. Po keturiu valandu stumimo, didziulio skausmo as jau pradejau sneketis su kitu pasauliu, daug detaliu jau nebeatsimenu reikejo imtis kazkokiu veiksmu. Staiga palata prisipilde daug zmoniu, man pradejo pasakoti, kad bus naudomajas vakumas, as verkiu, vyras irgi. Baisu beproto, kad tik musu stebukleliui viskas butu gerai. Mane kerpa, viska jauciu, juk neturejau jokiu nuskausminamuju. Uzdejo lelytei ant galvytes vakuma. Saremis. Stumiu. Nieko. Vel saremis. Stumiu. Vel nieko . Ir su sekanciu stumimu uzgime galvyte. Gydytojos pribego prie manes, liepe jokiu budu nebestumti, aplink dukrytes kakliuka smarkiai apsisukusi virkstele laikausi is visu jegu. Nukirpo virkstele, leidzia stumti toliau. Ir su sekanciu saremiu gime musu dukryte. 26 minutes po vidurnakcio. Dukryte buvo labai melyna, bet as to net nemaciau, nemaciau nei kaip uzgime dukrytes galvyte, nei kaip gime ji pati .
Po dukrytes gimimo prasidejo baisioji dalis, manes tvarkymas. Si dalis man buvo baisesne uz gimdyma. Absoliuciai viska jauciau, visa siuvima, visa tvarkyma netekau labai labai daug kraujo, viskas man sukosi aplinkui, jau galvojau teks atsisveikinti su gyvenimu... Sia istorijos dali labai noreciau pamirsti, todel ir neissiplesiu ja pasakodama.
Juokinga dalis yra ta, kad per visus tuos skausmus, per visus baisumus palatoje vis dar grojo, musu su vyru uzleista indiska muzika. Tai pralinksmino ir mus, ir visus gydytojus.
Stai toks buvo musu stebuklelio kelias pas mus. Sunkus ir ilgas, bet tai jau nebesvarbu. Dabar as sypausi daug daugiau nei kada nors gyvenime! Niekada nesuvokiau, kad galima taip stipriai myleti, taip nuosirdziai dziaugtis ir buti tokiai laimingai.
Aciu tau, dukryte, kad nuspalvinai musu gyvenima paciomis graziausiomis spalvomis, aciu tau, kad esi musu gyvenimo sviesuliukas, musu mazoji Saulyte.
Taip pat, noriu labai padekoti visoms mergytem, su kuriomis auginome pilvukus netukiu temoje. Nuostabu buvo dalintis visais isgyvenimais. Jus visos esate nuostabios.
Sekmytes jums,aukit didutes ir bukit stiprutes! 
primine mano gimdyma, tik tau baisiau dar man atrodo, nes be nuskausminimo viska patyrei....
SAULYTE 
aukit sveikos ir stiprios 
,bet juk verta 
atkentėta nemažai 
bet verta dėl tokio saulės spindulėlio 
