nepraeina nei 15 min, kad jie išbūtų nesusimušę. Dažniausiai nesutarmai kyla, jog mažoji paima bet kokį daiktą (žaislą) ir vyresniąjam iš kart jo prireikia. Bandėm aiškinti, kad sesė pažais, duos tau, nepadeda. Po kurio laiko ėmėmės kitos strategijos, mažąjai duodavom kitą daiktą ir tuo pačiu guosdavom, jog brolis pažais duos tau, tačiau pasirodo, kad jos dėmesį nukreipti kitur, ne taip jau paprasta, jinai puola muštis, atiminėja, be abejo vyresnysis nenusileidžia. Bijau, kad neužgautų mažosios, bes muša tuo, kas būna po ranka.
Taip pat pastebėjome, jog sūnus bando pamėgdžioti sesę, tai yra elgiasi, kaip "mažas", rodo į daiktą ir mykią, nors puikiai moka paprašyti, kad paduotumėm.
Aš daug mąsčiau, gal mažąjai skiriame daugiau dėmesio, todėl jis bando būti panašus į ją, tačiau tikrai negaliu teigti, kad dėmesio jinai gauna daugiau. Ko gero su vyresniuoju užsiimam net daugiau, negu su mažąja. Kai jie būna atskirai, abu būna "geri". Vyresnysis elgiasi kaip visi jo metų vaikai, darželyje su vaikais nekonfliktuoja. Bėda ta, kad labai dažnai serga ir būna namie
Mes jau nebežinom, kaip išsisukti iš situacijos, gal reikėtų konsultuotis su psichologu, nes gyvenam nuo savaitgalio iki savaitgalio, kol vienas iš vaikų važiuoja pas senelius. Patys su vyru jau irgi jaučiame, kad "pašlyja" nervai, kitą kartą atrodo, net neatkreiptum dėmesio į jų kažkokį tai konfliktą, bet kai tai tęsiasi nuolat 
Labai lauksiu komentaro ir patarimų
