Praeitą savaitę, pirmadienį, mano 5 su puse mėn. mažius pradėjo kosėti - ne itin stipriai, tačiau išsikviečiau gydytoją į namus. Ji paklausė ir prirašė kosulį lengvinančias suspensijas. Tačiau jau antradienį vakare mažiukui pakilo temperatūra, o trečiadienį prasidėjo ir sloga, ėmė stiprėti kosulys. Pakartotinai išsikviečiau gydytoją iš poliklinikos. Tuomet ji nusprendė, jog prasideda bronchitas ir be antibijotikų, tikriausiai, neišsiversime. Prirašė net dviejus antibijotikus: lengvesnius ir stipresnius. Liepė pradėt nuo silpnesnių, o jei po paros pagerėjimo nebus, pradėti vartoti ir stipresnius. Ketvirtadienį kosulys ir švogždimas kvėpuojant sustiprėjo, todėl pradėjom stiprius antibijotikus ir vėl iškviečiau gydytoją. Atėjusi ir paklausiusi kvėpavimo, drebančiom rankom išrašė siuntimą į Santariškes - mat įtarė, jog gal prasidėjo plaučių uždegimas. Skaudančia širdimi ir su ašaromis išvažiavom į Santariškes, tačiau, pagalvojusi, jog Santariškėse dirba rimti medikai, nurimau, jog mano vaiką ten TIKRAI pagydys. Kai mus paguldė į palatą ir teko nusivilkti striukę, jau po pusvalandžio sustirau. ŠILDYMAS BUVO IŠJUNGTAS!!! Mažiukas prikrovė į sauskelnes. Nurengiau šaltoje palatoje ir nunešiau į vonią prausti. Atsukau vandenį - iš abiejų čiaupų bėgo ŠALTAS VANDUO. Mėginau nuleisti, palaukti, gal vis dėlto atsiras šiltas. Be šansų. Atėjusi budinti gydytoja liepė neduoti jokių atsivežtų vaistų, o najų nepaskyrė. Taigi, ketvirtadienį pragulėjom be jokių vaistų. Tik tris kartus atnešė tokią "pypkę" pakvėpuoti. Mažiukas vis sunkiau kvėpavo. Tik penktadienį ryte, kai atėjo palatos gydytoja, buvo pradėti tyrimai. Juk reikėjo išsiaiškinti kas gi yra mano sūneliui. Šaltuose kabinetuose teko vėl išrenginėti vaikelį, kai tuo tarpu visas ligoninės personalas vaikščiojo su vilnonėm kojinėm ir "fufaikėm". Taigi, mano ziukiui diagnozavo obstrukcinį bronchitą (nuo jo vaikas duso), abiejų ausyčių katarinį uždegimą ir akių uždegimą. Į ausis ir akis vaikui buvo paskirti lašai, o nuo bronchito ir vėl tik ta "pypkė" 4 kartus per dieną. Tačiau penktadienį seselės davė inhaliacijas tik 2 kartus, o vakare pamiršo. Vaikelis vos kvėpavo. Išsikviečiau budinčią gydytoją. Ta pakveitė sesutę ir gavom tas 2 iki tol neduotas inhaliacijas. Apsisprendžiau, jog šeštadienį ryte važiuoju namo, nes mačiau, jog vaikeliui ligoninėje darosi tik blogiau. Pasirodo, vyro giminėje yra gydytoja, dirbanti Antakalnyje būtent su plaučių ligomis. Ji atvažiavo ir skubiai mus pasiėmė į Antakalnį. Paklausiusi Vakariuko kvėpavimo, ji paskambino kolegėms ir liepė ruošti palatą SU DEGUONIMI... Supratau, jog kvepia reanimacija. Ačiū Dievui ir jai... Jau tos pačios dienos vakare, po intensyvaus gydymo, Vakariui pagerėjo.
O Santariškių ligoninės gydytojos prieš mums skubiai išvažiuojant į Antakalnį, parašė: "BŪKLĖ PAGERĖJO". Dabar aš ją tikriausiai užmuščiau...

Dieve mano.. Laikykites, tikiu, kad pasveiksit.. O santaruose, vaiku ligoninej - absoliutus bardakas. Gulejom ten su laringitu. Tai sesele vakare nusivede mergytei adrenalino inhaliacijas daryti, kauke uzdejo, mazoji klykia, as ja vos islaikau, o pati nei zodzio - kiek reikia buti ir dingo is kabineto Pasedejom pasimete, kol sugebejau mazaja islaikyt ir isejom.. Specialiai koridoriuj slankiojau - kada ateis ta kar** - ka jus manot po puses valandos pasirode. Persiutus buvau ne tas zodis. Issikvieciau vyra, gydytojai pasakiau kad nelieku ligoninej ir isvaziavom namo. Pasikvietem savo pediatre, paaiskino kaip gydytis namu salygomis.
Va mums irgi grese ligonine pries pora savaiciu - net vidurius suko pagalvojus...
Laikykis Marija su savo vaikeliais...

Prieš atvažiuodama į Santariškes mūsų pasiimti, ta giminaitė skambino palatos gydytojai ir teiravosi kokia diagnozė mažiukui ir koks gydymas. Po pokalbio atein palatos gydytoja ir klausia: "tai jūs giminių, dirbančių Antakalnio klinikose turit?"
Blyn, o koks jai skirtumas? Jei ji būtų anksčiau apie žinojusi, ji ką, būtų geriau gydžiusi mano vaiką? Man atrdo, kad jai trūksta tiek žinių, tiek ir elementaraus žmogiškumo. Jei nesugeba, tai lai ir pasako, kad gal geriau važiuokit į Antakalnį, nes kas jau kas, o ji tai žino, kad ten specializuojasi plaučių ligose. O aš tokių dalykų tai nežinojau - dar ir metų nėra kaip Vilniuj gyvenu. O giminaitė tik nusišypsojo ir pasakė: jiems gi "onoras" neleidžia prisipažint kad nesugeba išgydyti. Žodžiu, svarbiau onoras, bet ne vaiko gyvybė.

Santariškėse mus paguldė į I diagnositinį skyrių. Galbūt kitose srityse besispecializuojantys gydytojai ir puikūs, negaliu suabsoliutinti. Man labai patiko neurologė Černiauskaitė. Bet čia mes kažkada važiavom profilaktiškai pasitikrinti. O kai kalba eina apie sergantį kūdikį... į Santariškes jau niekada negulčiau. Jei jūsų vaikeliai serga kvėpavimo takų ligomis krepkitės tik į Antakalnio vaikų klinikas - jie ten specializuojasi toje srityje. Mes pagulėjom nuo šeštadienio iki trečiadienio ir mus išleido gydytis namo - būklė žymiai pagerėjo. Ten ištyrė kas per "zaraza" užpuolė mano mažių. Ji sunkiai pasiduoda gydymui, todėl teks ilgokai gydytis, tačiau bent jau žinau kas vaikui yra.
O sušalo Vakaris Šeškinės poliklinikoje masažo kabinete. Visą savaitę prieš susergant važinėjom masažuotis į polikliniką. Dabar galiu kaltinti tik save. Šalta kabinete buvo, vaikelis išrengtas drebėjo, rankytės, kojytės, nosytė buvo ledinės. Ir kaip 5 dienas iš eilės po 30 min. Pinigų turėjom ne per daugiausia, todėl ir nekviečiau mokamos masažistės į namus. Tačiau dabar, kai serga mažiukas, kankinasi, nervai ir vaiko sveikata brangesni, o išlaidų vaistams tikrai daugiau. Baigiu dėl to sau nagus nugraužt.

O siaube! As savo vaika irgi i masazus poliklinikoje vezioju. Net silpna pasidare. Man irgi atrodo kad patalpose per salta. Tai neleidau masazistei nurengti vaiko. Sakau toki maza galima ir su rubeliais patampyti ir ant kamuolio paridenti. Bet skersvejai ten nerealus, nes visi varsto duris. Ipykau jog masazuotoja su visais kalbasi, o i mano vaika net nezvilgteli. O mergyte mano jautri, ziuri, akutemis stebi ir drebina smakriuka. Tikra vaiko kankyne... Tik mes Centro poliklinikoje vaikstom.

Zinot ne laiku as cia uzsukau i sita tema, as ka tik is Santariskiu ligonines ten pagulde i reanimacija mano mazule....Asa visada tikejaus, kad ten visam Vilniuj auksiausias lygis.Bet dabar jau nebezinai ka ir galvoti, nes priimamajam daktare i mane ziurejo kaip i kokia ziezula kuri vaiko neziuri...MAt kiek pas kitus daktarus veziojau sake, kad ausyciu ir gerkles uzdegimas...O sergam nuo antradienio o mazule silpsta...nezinau simtu procentu bet gydytojas ten vienas tokis malonus sake, kad jai gali buti zarnyno infekcija....tik neisivaizduoju nuo ko juk viska ta pati valgom.... nezinau kas ir kaip...


Marija laikykites....


o as tikiu, kad mazule pasveiks....

SANTARIŠKIŲ CHIRURGINIAM KORPUSE TIKRAI YRA SUPER GYDYTJŲ, BET INFEKCINĖ PUSĖ, TEN TIKRIAUSIAI IR GULĖJO SAUGOKITĖS, MAMOS, IR ŽARYNO INFEKCIJŲ SKYRIUS YRA SIAUBINGAS, JEI NEKOVOSIT PAČIOS, ANT BLAKSTIENŲ NESTATYSIT, ŠPYGĄ GAUSIT IR VAIKĄ Į KAPUS GALI NUVARYTI

Ne visuose skyriuose tokia betvarkė,tikrai ne visuose.Su dukryte teko gulėto ortopediniame skyriuje priežiūra gydytojai sesutes irgi .net stebėjausi naktimis dukrytė pradeda verkti man nespėjus iš lovos išlipti sesutė jau tarp duryje stovi ir jau teiraujasi,kas nutiko Nei vienai sesutei nieko nedaviau,tik išvažiuojant namo nunešiau didelį maišą saldainių ir kavos,nes buvau tikrai dėkinga už tokią priežiūra.Padėjau ant sesučių stalo ir pasakiau:kad visos pasivaišintų.Ir ką jūs sau manot vyr. sesuo atėjo ir padėkojo ,vos amo netekau.Dėl gydytojo atskira kalba,atsidėkojom ne saldainiais aišku,bet irgi paskutinę išvykimo dieną,o priežiūra dvi savaites buvo Tame skyriuje aplamai viskas padaryta,kad tik vaikui būtų geriau ir patogiau.Kadangi mano dukrytė po operacijos buvo sugipsuota ir negalėjo sedėti tai po skyrių aš ją vežiojau su lova,kad tik vaikui būtų geriau.
Taigi apie šį skyrių galiu atsiliepti tik iš geros ir labai geros pusės

O mums siandien gydytoja siuntima i Santariskes israse Gerai, kad nevaziavom, o susitarem su Antakalnuio kliniku neonatologe, kad ryt i namus su okulistu ateitu (pulingas konjuktyvitas ketvirta diena neduoda ramybes - labai daug pulingu isskyru). Tiesiog issigandom, kad dar kokios infekcijos ten negautu per tas konsuktacijas Kainuos, zinoma, tokie gydytoju vizitai i namus, bet... Vaziusim tada, jei sitie specialistai patars, ne anksciau Ypac po tokiu atsiliepimu apie Santariskes

o aš su berniuku preiš tris metus gulėjau naujagimių skyriui, kur visi po gimdymo traumų ar šiaip su įvairiais sutrikimais, gal psichoneurologiniu sk. vadinos. tai ten mane tiek prinervavo, kad net dabar, eidama į tą skyrių lankyti draugės vaikelio, negaliu sulaikyt ašarų. mus gydė kažkokia nervinga rėksnė. viskas jai buvo blogai. ojeigi ant lovos paguldydavau tą savo savaitės vaikelį, tai nuo jos riksmo net langai drebėdavo, tipo vaikas turi gulėt tik lovytėje.
buvo atvejis, kai seselė sumaišė vaistus, ir mums kito vaiko sugirdė. o vieną kartą neparuošė naktiniam maitinimui maistelio, tai vaikas klykė pusvalandį, kol aš seselę suradau

Na stai mes jau ir namie , ilgai ten nelaiko, nes serganciu vaikuciu laaaai daug !
Aciu mamytes uz palaikyma! Kai is ryto nuvaziavau i reanimacija - supratau, kad mane graziai apmulkino. Dirbo kita pamaina. Leido ir buti salia, ir is lovytes isemus ant ranku laikyti, kol sulases laseline - JUK GALEJAU NUO PAT PRADZIU JA PASIRUPINTI, o dabar ji gulejo priristom rankom, nuo asaru sutinus vissa isidirginus, apsvaigus nuo raminanciu trukciojo kaip bejegis laukinis zverelis, blemba negaliu O man sake, kad visai neverke ir miegojo sau. As salia gulincio berniuko paklausiau, sake:"verke,labai verke" Na aisku, kad verke.
Ai zodziu. Paskui mus perkele i skyriu. O istorija tokia, kad mano sesers berniukas(1.6men) uzsikrete pirmas ir mes uzsikretem nuo jo. Tai ir visi draugiskai patekom(jie diena ankciau) i viena (13 ) palata, kur karaliavom. Pora kart apreke daktares, kad miegam (turetumem nuo 6 ryto kaip kareiviai laukti iki 9 val, kol gyd pavizituos) , cia tipo jum ne poilsio namai. Zodziu as irgi aprekiau daktare ir mus bandancia aprekti sanitare .
Kai vaikuciai atsigavo tai istampe visokius kubilus, kibirus is vonios apipaise patalyne ir grindis ir spinteles su flamasteriais...isniokojom valstybes turta ir grizom namuciu.
Mamos, kovokit uz savo vaikus. Turit eise , isskyrus isimtinais atvejais, buti salia savo serganciu vaiku.

gaila nematau, kokio amziaus Tvarkeles vaikas - o tvarka yra tokia: su vaiku iki triju metu i ligonine yra guldomas vienas is tevu ( globeju), isimtis - renimacija, tada tik maitinanciai mamai leidziama pasilikti, bet ir tai ne visa laika, o tam tikromis valandomis ateiti ir atnesti pieno.
Norint pasilikti su vyresniu vaiku, jau turi buti gautas gydytoju sutikimas.

P.S su roto virusu galima vaziuoti ir i antakalni - tenai irgi yra infekciniu ligu (ir zarnyno) skyrius, tik kad jisai nera didelis...

na kaip ten kituose skyriuose, bet bent jau Įgimtų širdies ydų skyriuj-tikrai viskas ok. ir personalas, ir aplinka, ir tvarka, ir vanduo visada šiltas. galiu tik geru žodžiu paminėti.

Visu pirma noriu pasidziaugti, kad jus jau namie... o kokiam skyriuj jus gulejot? mes zarnyno infekciju tai ten daktare visa laika ta pati busvo net keista kaip zmogus nepavargsta... o seseliu visokiu buvo..... o jei visumoj tai tvarka ir visu kuo nusivyliau.. juk cia respublikine ligonine, bet provincijoj lygiai toks pats bardakas ir maistyo slykstumas tai fe....

As su mazyliu gulejau Santariskese"(diagnostikos skysius).Maziui 4men buvo ,tai ten ir seseles ir gyditojai faini.Su mamitem ir vaikuchiais gerai -mandagiai elgesi.Vat tik priemime ragana buvo .Pradejo rekt ant musu ir greitosios,tipo ko cia atvaziavot,as neziuresiu ,vaziokit i hirurgini.Tai mus greitoi nuveze i ta hirurgini ,ten vedejau apziurejo ir neko jam nerado,ir nusiunte atgal.Kai vel atejom i priemima(buvo 9val. vakaro),tai nenorom apziurejo vaika.Aceit vaikas ladai alkanas,sako duok jam est"(taip ir save,bet mes ne gyvuli atvezhem,o vaika)pikti buvom.Sheket nenori,nieko nepaaishkino.Sake nenezinau kas jam yra gal ausys o gal dar kas nors.O musu gyditojas buvo S.Dmukauskas,nieko blogo pasakit a pie ji negaliu

Kiek gydytojų tiek ir nuomonių. Visokių ir gerų ir blogų yra.
Mano istorija su gydytojais prasidėjo labai blogai, o vėliau geri gydytojai išgelbėjo mano pirmąjį sūnų nuo mirties.

Trijų mėn amžiaus mano Augustėlis susirgo. Tiesiog pakilo temperatūra iki 38 laipsnių. išvažiavom į santariškes labai nepanikuodami, galvojom tyrimus padarys ir duos gal kokį vaistuką ir bus gerai. Be reikalo pasitikėjom. Ir jūs mamos nepasitikėkit, geriau jau 3 kartus paklauskit pasiteiraukit, bet netylėkit.
Tai va, vakare žiūriu mano mažiui rankytė sutrūkčiojo. Pranešiau gydytojui. Apžiūrėjo atseit nieko tokio. Ant krūtinės rado raudoną tokį kraujagyslių rezginį atrodo vadinasi hematona ar hemangioma. Sako reikia perpjauti ir pažiūrėti kas ten , gal pūliai? Perpjovė ir nieko nerado, išbėgo kraujukas ir viskas. Užklijavo pleistrą ir atgal į palatą. Vaikas pradėjo vėliau labai verkti, temperatūra nekrito. Vakaras, gydytojai išsivaikščiojo, tyrimų ar vaistų niekas nepaskyrė, atseit rytoj.
Aš pasakiau, kad mažas labai verkia, tai atėjo kažkokia boba ir nusinešė į renimaciją priežiūrai. Manęs neleido, o girdėjau kaip verkia. Verkė visą naktį, o paryčiais nutilo. Aš pasitikėjau, tais daktarais, juk reanimacija, priežiūra.
Ryte prie reanimacijos durų išnešė mano mažą ir atidavė į rankas. Su siaubu pamačiau kad iš ružavo vaikelio, man atiduoda visą papilkėjusį, lūpytės sučiauptos, užsimerkęs, kaip negyvas, vos kvepuoja...
Liepė eiti per gatvę į kitą reanimaciją, į vaikų, ir viskas.
Aš šoke nieko nesupratau, pasiėmiau vaikelį ir tekina į kitą korpusą, buvo žiema.
Kai kiti daktarai kai pamatė mus vaikų reanimacijoj, visi tylėjo. Supratau, kad viskas.
Greitai sugriebė ir ėmė gelbėti kaip kas galėjo, prijungė aparatus, tuoj vaistus skyrė.
Kai ištyrė, kas yra, tai pasirodo, kad ūminis meningoencifalitas. Toks stafilokokas.
Pavėluota reakcija, jau per vėlu buvo gydyti, tik gelbėti. Ta diena prieš tai kai buvo tik temperatūra, reikėjo skirti vaistus, bet nieko nebuvo padaryta, tų "gydytojų".
Ilgai kovojom su liga, ir komoj buvom ir operacijas vėliau darėm, komplikacijos visokios. Negasdinsiu daugiau, jau vaikui greit 7 metai bus, bet liko invalidas. Tokia dalia matyt. Mylim ir rūpinamės juo kiek galim, leidžiam į spec. darželį.
Todėl mamos, nepasitikėkit gydytojais aklai, nes gali nugydyti.
Tiesa, vėliau tose pat santariškėse atsirado toks jaunas gydytojas Migauskas, kuris padarė operaciją prieš metus ir labai padėjo mano vaikui. Kad visi tokie būtų daktarai, nenužmogėję. Jam ačiū.

Tai džiaukitės, kad iš viso išgelbėjo.Nes kai būna ūminis meningoencefalitas, neretai liga suprogresuoja per kelias valandas, ir tada jau niekas negali padėt. O čia tokia klastinga liga, kad iš karto tikrai sunku ką nors nustatyt. Tikrai neteisinu daktarų, žinau, kad jiems tikrai dažnai viskas dzin, bet gal net visoj Lietuvos gerų vaikų neuroinfekcijų specialistų iš viso nėra - aš taip manau.
Mano mažylės irgi persirgo meningitu 1 mėn. amžiaus, komplikacijų tfu tfu neturim, nes laiku susigriebėm ir išgydėm vaiką. Bet jei nebūtume lipę daktarams ant galvų kas minutę, reikalavę daryt visus įmanomus tyrimus, kviestis konsultantus iš kitų ligoninių (ko tie Santariškių dundukai labai jau nenorėjo daryti, priešinosi kaip gali, nes kas gi pripažins savo nekompetenciją); grąsinę med. auditu, jeigu vilkins laiką, tai nežinau, kuom būtų pasibaigę.
Baisiausia tas daktarų užsispyrimas ir nenoras pripažinti savo neišmanymo, nekompetencijos.
Mes dėl tos ligos gydymo (problema buvo tame, kad taip ir liko nenustatyas ligos sukėlėjas - visi pasėliai neigiami) konsultavomės ir su įvairiais užsienio specialistais (savo kanalais). Tai kai užsieniečių patarimus persakydavom vietiniams ,,daktarams" (tik į kabutes galiu dėl šita pavadinimą) - tai jie tik juokdavosi ir šaipydavosi ir ,,neišmanėlių užsieniečių" . O patys ką nors pasiūlyt negali. Baigdavosi tuo, kad padarydavo, kaip buvo patarta, bet tada jau pateikdavo kaip savo išvadas. Nu baisu, kas per žmonės.

Parasysiu ir as musu paskutine istorija - komedija is Santariskiu neuroinfekcinio skyriaus. Praeita sestadieni musu 10.5 men. leliui staiga pakilo temp. apie 38. Kai matavom temp. priemime, jau buvo 38.8. Is karto priemime idejo zvakute. Pagulde. I palata atsiguleme 14 val. Apie 17 val. paeme krauja. Daktare neateina. 19 val. issireikalavau, kad padarytu ir slapimo tyrima (vyras pats turejo nunesti i laboratorija, nes, atseit, tyrimus is skyriaus ves tik 22 val, o atsakymas bus tik sekancia diena). Laborantei vyras nunese sokolada, tai kraujo ir slapimo tyrimu atsakymus gavome po pusvalandzio, taigi, apie 20 val. Paprasau seseles, kad pakviestu gydytoja. 20.50 ateina gydytoja pas seseles, o as kaip tik su seselem aptarineju tyrimu rezultatus (kraujas geras, uzdegimo nerodo, slapimas taip pat be patologijos). Sakau, daktare, apziurekite, prasau, mano leliuka, temp nekrenta, man labai neramu. O ji sako: "Neziuresiu. Ateis pirmadieni jusu palatos gydytoja ir apziures." Sakau, tai man dabar laukti iki pirmadienio, siandien juk dar tik sestadienis, temp auksta, vaikas tai rekia, tai vangus (man truko zodziu...); gal bent vaistu kokiu paskirsit? Ji sako, neskirsiu, man nepriklauso. Sakau, daktare, o kas jums priklauso? Sako, ekstra atvejai. As likau be zado, daugiau nieko negalejau islementi... Jeigi tuo metu man pries akis butu nusileides koks ufonautas, man tikriausiai tai realiau atrodytu, nei tie gydytojos zodziai "Neziuresiu". Grizau i palata, kur su vaikuciu buvo vyras. Kai jam pasakiau, kad tyrimai tai geri, bet gydytoja vaiko neziures iki pirmadienio, tai vyras be zodziu sukrove daiktus ir isvaziavom namo.
Dabar gydomes patys. Nors kaip cia pasakius, gydomes, tik duodu gerti daug arbateles ir nuo siandienos naturaliu homeopatiniu antib "Umkalor", nes naktuke labai kosejo. Gydytojos is poliklinikos irgi net nekvieciau, nes vis tiek zinau, kad nieko nepasakys - ziople kaip reta. Mano mama pagal specialybe gydytoja (tik nedirba jau gal 20 metu), tai su ja viska ir tariuosi.
Man ziauriai baisu, kad nepablogetu, bet namuose dar nors sava aplinka, sava lovyte, zaisliukai, pusyne gyvename, todel neturetu pasigauti dar kokios papildomos bacilos, kas tos sushiktoj ligoninej visai realu... Nu, nezinau, kaip cia mums baigsis, bet jau i Santariskes tai tikrai daugiau nevaziuosim. Jei kas, tai i Antakalni. Cia paskaiciau, kad ten taip pat yra kvepavimo ligu skyrius.

Ten tas skyrius vadinasi Kvepavimo taku ir neuroinfekciju. Priemime daktare sake, kituose skyriuose nera vietu. Norejo guldyti i diagnostini, nes pradzioje mes dar nezinojome, kas jam yra, sestadieni iki pietu jis nei kosejo, nei ciaudejo.
Papildyta @ [mergetime]1086024286[/mergetime]
Tai dabar, kai jau lyg ir aisku, kad lelius persales, todel ir galvoju, jei pablogetu, vaziuoti i Antakalnio Kvepavimo ligu skyriu. O gal as cia visai be rysio sieju? Nezinau. Jei galit, patarkite, prasau, kur tokiu atveju kreiptis (tik ne Santariskes). As tik pora metu gyvenu Vilniuje, niekada tu ligoniniu nereikejo, tai nieko apie jas ir nezinau. O apskritai, gal kuri mamyte daugiau zino ir galetu parasyti sarasiuka, kuo kuri ligonine specializuojasi ir kokiu atveju kur galima vaikiukus vezti kitus, o ne i ta shirshiu lizda Santariskese. Aciu.

jooo, neduokdie Lietuvoj neturint pinigeliu susirgti.

Mes, jei reikia, visada kvieciame apmokama pediatre - puiki, labai dalykiska, tai labai patogu ir ramu. Bet buvo ta pediatre atostogu i uzsieni isvaziavus, o mums kaip tik staigiai neaisku del ko temperatura uzkilo - 39 su kapeikom. Vaikas vangus pasidare, uzmigo. Skuodem kiek gal;edami greiciau i Vilniu is kaimo. Paskambinom i greitaja, ka daryti, patare vezti tiesiai i Santariskes, kad skubiai apziuretu. Nuvaziavom. Priemime kazkokia moteriska nieko nedare, nieko neziurejo, tik isvede per lauka (nesuprantu kodel, nes buvo galima ir per vidu eiti) i kita kamurkele, idave termometra (nors mes patys buvom tik ka matave) ir paliko laukti. Laukem 40 min., neapsikente nuejom sumo kelti, tai tik tada teikesi gydytoja po dar 15 min. ateiti. Is pradziu itare meningokoka uzpuolus, bet, aciu auksciausiam, nepasitvirtino. Pagulde i ta pati nelemta diagnostini skyriu. Tvarka siaubinga, visko reikalaut reikia. Sunus gyvenime gydytoju nebijojo, nei skiepijant, nei imant krauja neverkdavo. Ten mums gulint lovoj atbego sesele, pastvere vaika ir nubego kraujo imt. Prasiau, kad luktertu sekunde, kol i sliures isispirsiu, bet pareiske, kad manes vistiek neisileis ir nuskuode. O kodel neisileis, jam ka - operacija daro? Kam ta vaika serganti traumuoti, kai as galiu ant ranku palaikyt ir nei asaros neiskris tada? Persiutus ilekiau ir atemiau klykianti sunu. Paskui ausyciu tikrint - surinko mus 4 is diagnostinio, apacioje prie kabineto dar 6 lauke. Gydytojos nebuvo, erdves ten laukti mazai, vieni prie kito sedi, vienas ciaudo, kitas kosti, zodziu - puikios salygos uzsikresti. Taip reikejo daugiau nei 40 min. prasedeti. Kodel negalima po 2-3 atvesti? Seseles (net dvi is skyriaus) tuo metu salia esanciame skuduryne (ten, kiek supratau, pigiau drabuzius ir kitokius daiktus atnesa parduoti) apsipirkinejo ir siaip su kolegemis pliurpe. Maistas, tai net nezinau, ar ji maistu galima vadinti - jau buvau pamirsusi, kad kotletus galime ne is mesos, o didesne dalimi is duonos galimti - kazkokia vientisa mase, panasi i guma. Ir slykscios koses 3 kartus per diena. Tie patys "kotletai" tris dienas is eiles pietums. Ir cia vaikams, gydymo istaigoje, kad imunitetas sustipretu... Apskritai, tai truksta zodziu. Viska nufilmavom su vyru, sakiau, reiks koki reportazeli sukurti. Apmaudu tai, kad ne del pinigu stokos visa tai yra. Viskas sutvarkoma, tik nera kam tvarkyti. Ismeztu kas nors visa Sveikatos ministerija, pasodintu gerus administratorius, nieko bendro su medikais neturincius, tai tada sistema susitvarkytu, o dabar belieka tik palinketi nesirgti.

apie Santariskiu naujagimiu skyriu jau ne karta esu rasiusi ktiose temose...teko mums su dukryte guleti du kartus kiso vaistus reikia - nereikia,sesele pries mano valia vaikui grudo soske, nors as salia sedejau ir prasiau neduot - demonstratyviai kiso. Kelios gydytojos tai visai malonios buvo, bet viena, pavardes dabar neatsimenu, tai tikra isterike. as jai taip ir pasakiau - jums tik kalejimo priziuretoja but Kai nedaviau vaikui jos paskirtu stipriu vaistu nuo nervu (!), (kai gydemes stafilokoka), ji pareiske, kad as neverta buti motina, kad zaloju savo vaika, ir kad ji yra tokia gerasirde, visos ligonines geroji dvasia...Cia buvo jos pacios zodziai! Dar man kai ka "palinkejo", bet gal tiek to, nesiurpinsiu. Viskas baigesi tuo, kad nuejau pas vedeja, ir pasiprasiau namo, ir aciu Dievui, pabegom (cia kai vaikelio tyrimai jau buvo geri, bet mus kazkodel dar laike ir tuos vastus nuo "nervu" kiso).

Nieko gero negaliu pasakyti apie Santariskes.Toliau priemimo skyriaus neteko pabuvoti,bet ir to uzteko .Atveze mus su dukra greitoji,nes dukra labai stipriai veme,nieko nevalge.Galvoju,jeigu su greituke atveze,tai viskas bus greit.Deja,pasodino mus su vemianciu kudikiu koridoriuje ir prasedejom taip koki pusvalandi Po to,kai jau musu eile priejo,ivede i kabineta.Dar pusvalandi laukem daktares.Pirmas jos istartas sakinys buvo "ko cia atvaziavot? Pas mus ir taip po 70 guldymu i para,as viena dirbu,dar nuo ryto nevalgiau ir t.t." Vaika apziurejo,vis kazkur islekdama is kabineto,sako girdykit skysciais ir vaziuokit is cia.As jai sakau,kad gal reikia tyrima padaryti kraujo,ji sako,kaip norit ir siuncia darytis mokamo tyrimo.Cia sesute priejo ir sako,tai kad cia extra atvejis,greitoji atveze,tyrimai nemokami.Vienu zodziu israse siuntima ir dingo,o pasirodo,kad krauja issitirti reikia vaziuoti su masina i kita pastata Gerai,kad vyras spejo atvaziuoti.Tai va,nuo atvaziavimo priemime sugaisome 4h ir finale taip ir isvaziavom namo.Juo labiau,kad sesute pakuzdejo i ausi,kad jau ji tai savo vaiko jokiu budu neguldytu i sia ligonine.Pasijauciau tokia nevykele ir bejege,kad del savo vaiko nesugebejau normalaus gydymo issireikalauti.Aciu Dievui,mazei lyg ir geriau,tai jeigu ka,tikrai ten daugiau nevaziuosiu.Tik i Antakalni.

Tikra tiesa, Cerniauskaite is Santaru Mes ir pas ja lankomes...

Na, ir aš neiškentusi parašysiu savo patirtį Santariškėse. Sūnus labai karščiavo tad nuvežėm į Antakalnį, ten priėmime gydytoja net prie jo nepriėjusi nusprendė, kad jam kiaulytė išrašė siuntimą i Santariškes, ten priėmime pasitaikė labai gera gydytoja, labai nuodugniai apžiūrėjo, nuramino, kad tikrai ne Kiaulytė, bet paguldė i čia jau aprašytą Diagnostinį skyrių, ten palatos gydytojas buvo vyras ir tikrai rūpinosi, visus tyrimus darė ir t.t., nors aš jam nieko apsoliučiai nedaviau, nei prieš tai, nei po to....

Čia paskaičius kai kurias istorijas Mums, dar palyginus laimingai viskas baigėsi, nors nervų mano ištampyta buvo oi oi oi... Iš pradžių labai nepasisekė, nes mūsų gydytoja pasitaikė visiškai nekompetetinga ir nė velnio (kaip vėliau paaiškėjo) neišmananti apie mažiukų ligas. Lankėmes tokiame ale šeimos centre. Kai gydytojai nuolat skųsdavausi, kad vaikui kažkas negerai, nes nuolat verkia, nemiega, sakė - kad taip turi būti. Kai pradėjo man per valgymus verkt ir net krūties neimti, sakė, kad aš varškę valgau ir dėl to vaikui pilvą pučia. Perskaičiau internete, kad pagal požymius tai gali būti stafilokokas. Išsityrėm - akurat! Prirašė kažkokių antibijotikų, kur pasirodo, sergant stafilokoku jie visai netinka. Vaikui vis blogiau. Šiaip ne taip išsiprašėm tirimams į ligoninę. Nusiuntė, aišku į santariškes. Va čia ir prasidėjo, tarsi to negana man būtų! Vaiką ten apkrėtė roto virusu (mums buvo 2 mėn.). Gulėjo nabagėlė po lašeline 2 paras akyčių neatmerkdama: tik buteliuką į burnytę įkišu, ji išsiurbia ir viskas - kaip ir nėra to vaiko. Iš pradžių sesutės ant manęs rėkė, kad pati kalta, nes vaikas apsikrėtė. Mol ,,čainiką" ėmiau. O kaip man to virinto vandenuko įsipilt?? A?? Kai nei vienos nebuvo vietoje? AA?? Gal aš fokusininkas ar kas? Bet staigiai visos apsispakajino, kai atėjo vyr. gydytoja. Oi, kaip paskui apie mano lėlytę šokinėjo... Ji gi dar visai mažiukė buvo. O tokias ligas atlaikė...

Brangiosios, skaitykite kuo daugiau medicinos knygelių. Mano vaikui mažam ir plaučių uždegimo nenuklausė ir mėnesį salmoneliozes parsineštos iš darželio nerado, tai vadino nervigumu, o tyrimų jokių nedarė nes brangu. Irkaip bebūtu keista, bet būtent Santariškėse papuoliau pas dėmesingus gydytojus. Ak, kokie geri seni laikai buvo

Nu ir visokiu jus cia baisybiu apie santariskes priraset Pazystu gerai beveik visus ten dirbancius gydytoju, na tikrai jie nera tokie pabaisos, kaip cia viskas parasyta

Nu ir visokiu jus cia baisybiu apie santariskes priraset Pazystu gerai beveik visus ten dirbancius gydytoju, na tikrai jie nera tokie pabaisos, kaip cia viskas parasyta :(Aisku, as nekalbu apie ligonines aplinka, kuri yra tiktrai skurdi, bet juk cia ne nuo gydytoju priklauso Tikrai, man labai gaila, kad jums teko tokia labai nemaloni patirtis.

Gulejom neuroinfekciju skyriuje Santariskese, blogai nebuvo, personalas normalus.

Santariškėse teko pabuvoti keletą kartų. Pats įsimintiniausias buvo kai greitoji naktį atvežė mane su mažuliu, kuriam buvo įstrigusi išvarža. Vaikui tada dar metų nebuvo. žodžiu atveža į priimamajį. Ten sėdi dvi dažytos panelės ir užpakalio nuo sofos nepakeldamos klausinėja kas čia nutiko, kada ir t.t. Mažai tetruko, kad dar savo diagnozes pateiktų. Po kiek laiko viena teikėsi pasikelt, įregistruoti mus ir pakviesti chirurgą. Šis "teikėsi' atsibusti po gero pusvalandžio. Visą tą laiką su leisgyviu vaiku sėdėjom kažkokiam neapšildytam kabinete(buvo vėlyvas ruduo). žodžiu baigėsi tada viskas gerai, atstatė mums chirurgas tą išvarža ir liepė nusiteikti artimiausiu laiku operacijai. Po to dar pridūrė, kad laiku atvykom nes įstrigus išvaržai reik spėt ją sutvarkyt per 6 val. po to prasideda komlikacijos. Tada dar pagalvojau: jei tu dar pusvalandį pasnaustum....tai baisu pagalvot.

nu joooo... o as savo noru prasiau savo gydytojos siuntimo i santariskes, kad issamiai istirtu mano mergytes sveikata... ji po inkstu uzdegimo, daznai kartojasi paumejimai... tai kokios patirtys pas santariskiu nefrologus? atsakymo laukiu skubiai!

Savaitgali teko man su vaiku praleist "Zarnyno infekciniam skyriui" - sis skyrius ir visas gydymas - PASIBAISETINAS. Patariu visom vengti sio skyriaus. Buciau zinojus niekada ten nebuciau vaziavusi.
Mano pupa buvo pradejusi vemti zaliai tulzimi, tai isikvietusi greitaja mus ten nuveze. Sestadieni ryte pagulde, paeme visus tyrimus atlikti. Dar ta pacia diena vaikas viduriuot pradejo. Pataikem ant sventiniu dienu, ati ten nebuvo jokiu gydytoju ir nebuvo atliekami tyrimai, taigi teko laukti net iki antradienio rezultatu. Tyrimai buvo neigiami, taigi mus israse namo. Rezultate, po 5dienu praleistu ligonineje, vaikas israsomas namo, kur ir toliau gan stipriai viduriuoja. O gydimas - tiesiog pavartoti geruju bakteriju. Siaubas kazkoks!!!!!
As netnebuciau pagalvojus, kad israsant ligoni nera dezenfikuojamos lovytes, o tik pakeiciama pataline. Juk maziukai viska ciupineja. Kiek besaugojau vaika, ytariu ,kad ten mes ir pasiciupom kazkoki virusa.

Mūsų vaiką Santaruose irgi nugydė, su baisiausiom komplikacijom visam gyvenimui, nerašysiu, kas ir kaip, nes širdis plyšta
Tik noriu patart, mamytės, pačios domėkitės savo vaiko liga, skaitykit enciklopedijas, naršykit internetą ir reikalaukit iš gydytojų tyrimų, konsiliumų, kitų specialistų konsultacijų, ir pan., galų gale, užveskit tuos "daktarus" ant tiesos kelio pačios, nes jiems gi viskas dzin, ir jeigu pačios už savo vaikus nepakovosite, niekas to nepadarys.
Santariškėse gal ir dirba aukščiausios kategorijos daktarai, bet, deja, daugelis jų pacientui šalti ir abejingi, stengiasi kuo greičiau juo atsikratyt Išskyrus retas išimtis.

esu pati gulejus ortopediniame skyriuje tarybiniais laikais ir poto 96. viskas pasikeite ten. amerikonai sefuoja ta skyriu. bet ne tik palatos pasikeitusios, bet ir personalas. atsimenu is vaikystes ziezulas sesutes, kurios 96 patapo super svelnios ir tt. vadinas, kai reikalaujama is ju gero darbo jos ir dirba gerai.

manau jei kituose skyriuose butu geri vadovai tai nebutu tokios betvarkes.

kazkoks siaubas Plaukai siausiasi paskaicius apie Santariskes...
Aciu Dievui, mums dar neteko jose pabuvoti. Vienakart buvom gave siuntima kai mergaite sirgo Roto virusu, bet isgydziau pati. Apskambinejau drauges ir gydziau pagal ju patarimus. Nors poliklinikos pediatre sake kad skrandi apsinuodijo...
Gerai, kad tuo metu "Mazylio" zurnale rase apie Roto virusa, tai pati atpazinau.
Visiskai neimanomai pasitiket gydytojais...

Sveikos mergaites,
cia as apie Santariškes
SIAUBAS ne ligonine
Su savo mazyte ( buvo 7.5 men) vasara buvau paguldyta ten. Bet tokio siaubo koki patyriau nebenoriu daugiau. Mus su persalimo liga pagulde i infekcini skyriu kur visu smagumu siautejo Rota virusas. Kazkokia nukvakusi "gydytoja" paaiskino ,kad nera vietu ir jei mes susirgsime rotu tai jie pagydys ir nuo jo. Kai as su viresniu pries kelis metus pragulejau reanimacijoje 2 sav. tai man labai lengva liga nepasirode. Vien zo, po dideliu triuksmu as pasirasius aibes popieriu apie sutikimus pabegau is ten ir daugiau ten patekti nenoreciau. Manau jau geriau mokamas stacionaras nei nemokami eksperimentai.
O siaip turiu pasiulyma - musu daug ir mes jau siokia tokia jega - reikia inicijuoti permainas toje ligonineje, nes tai vaiku o ne siaip "gydymo" istaiga. Juk nusvilusiu toje ligonineje daugiau ir antra kart nusvilti norinciu irgi nera. Reik kazka daryti, gal turite kokiu pasiulymu, nes tik verkti forumuose neuztenka, nezinai gal rytoj vel teks ten atsidurti , o tai taip baisu.
Atsiprasau uz gramatines klaidas, kai rasau apie sia gydymo istaiga labai jaudinuosi.
Iki
Tikrai laukiu kokiu pasiulymu, gal kas iseis

Labas,
o kokias tu siulai permainas ligonineje inicijuoti?

Mes gulėjome Santariškėse Pediatrijos centre, neprisimenu kokiame skyriuje. Visa laimė, kad mano sūnelio liga nebuvo pavojinga (rachitas). Mane irgi šiurpino priežiūra. Priėmime labai ilgai reikia laukti kol paguldo. Kaip tik atvežė vemiančią mergaitę, na, po paros jau ir mano sūnelis vėmė. Kai paguldo į palatą, būna, kad gydytojos reikia laukti iki pavakarės. O dar labiau nušiurpino personalas: mane paguldė su sūneliu (jam tuomet buvo 2 metukai) į palatą, kur gulėjo vyriškis su savo 6 metų sūneliu (jam išsėtinė sklerozė). Tai dvi paras ir pragyvenome kaip sugyventiniai. Tiesiog prasikankinome: aš su savo vaikeliu vienoje lovoje bandėme susidėlioti, o tas vyras su savo vaiku kitoje lovoje bandė miegoti ir, kaip supratau, jau ne vieną naktį taip kankinosi. O va Ortopedijos skyriuje dėl tėvelių nakvojimo jokių problemų, duoda pasitiesti ant žemės čiužinį.

Na ortopedinis skyrius tikrai ne vien is valstybes lesu gyvena, taip kaip Pediatrijos centras. O ka daryti, jei nera tu lovu ir ciuziniu? O del priemimo, tai cia is tikro problema, kad reikia ilgai laukti, bet budi tik 1 gydytoja, o buna taip, kad priemime 10 vaiku is karto suvaziuoja, tai juk ji nepersiples i 10 gabaliuku, tai ir tenka laukit. Pati ( esu rezidente) su savo viduriuojanciu vaiku laukiau 20min. kol mus paguldys, nors pati ten dirbu, ir pazystu visus gyd. Bet kadangi zinau situacija tai laukiau, o ka darysi . Lygiai taip pat su 2m. vaiku gulejau 2 naktis vaikiskoje lovyteje, nes paprasciausia nebuvo vietos. Nemanau, kad reikia kaltinti tik gydytojus del tokios skurdzios aplinkis ligonineje O del to, kad ateina veliau apziureti( cia taip supratau per budejima?) tai irgi reikia suprasti, nes 1 gyd. budi per 3 skyrius ir vienam budejimui buna paliktu stebeti ir 20vaiku, neskaitant naujai guldomu, todel jei naujai paguldytu vaiku bukle stabili, tai pirmiausia einam pas sunkesnius vaikus, tai normalu, juk priemime gyd. apziuri pilmai. O jei kas blogiau, tai einam is karto, kai tik sesutes pakviecia, bet buna kad eileje laukia dar 5 vaikai, kol visus paziuri, tai ir gaunasi, kad ateini is vieno skyriau i kita ir veliau Aiksu, visokiu gyd. yra, bet ne vien ten viskas juodomis spalvomis. Aisku, kai serga jusu vaikai, norit kad visi sokinetu aplinkui, tai naturelu, pati esu mama ir viska suprantu, bet gydytoja tik viena

Mes su dukterim gulėjome chirurginiame ir neuroinfekcijų skyriuose.
Chirurginiame jai du kartus operavo hemangiomą. Operavęs gydytojas G.Pošiūnas man labai patiko: ir savo darbą išmano, ir su mamytėm elgiasi ne kaip su neišmanėlėmis, viską detaliai aiškina, į visus klausimus atsako. Užtat kitas personalas tame skyriuje pasibaisėtinas. Vaikui naktį staiga pakilo temperatūra, sesutės žiūri paklaikusiom akim ir tyli. Klausiu, kodėl, kas atsitiko, ar taip būna, kad po tokios operacijos temperatūra kyla - tyli. Pareikalavau, kad iškviestų budinčią gydytoją - ši irgi atėjo ir nieko nesako. Tik ryte atėjęs Pošiūnas viską paaiškino - tiesiog vaikas skysčių daug neteko (juk negalima valgyti ir gerti nei prieš, nei po operacijos, ir organizmas tai sureagavo. Po lašinės temperatūra iškart nukrito.
Neuroinfekcinio skyriaus darbu pasiskųsti negaliu. Mums ne tik išgydė plaučių uždegimą, bet ir prisikasė prie mūsų labai dažnų ligų priežasties, prie kurios nei poliklinikos gydytojai, nei Trakų ligoninės "stebukladariai" nė nesistengė prisikasti - nosiaryklėje rado porą bakterijų paėmę pasėlį, tas infekcijas išgydėme ir dabar visiškai nesergame.

Dieve mano......man ten dar praktika atlikinet , geriau i antakalnio klinika eičiau

Gydėmės su mažium Traumatologijos skyriuje, nudegimų poskyryje. Patalpos suremontuotos puikiai, kondicionieriai. Va kaip gerai, kai yra rėmėjų iš Amerikos. Tik įdomiausia, kad nepaisant viso komforto, nebuvo šilto vandens. Apie personalą negaliu pasakyti nieko blogo - sesutės dėmesingos, rūpestingos. Tik gydytojai "pasikėlę", gal jiems tokios problemos yra kasdienybė, viskas aišku, bet man buvo pakankamai neramu. Besigydant nudegimą, dar gavome rotovirusą. Iš pradžių tik pakilo temperatūra iki 40, vaikį dar vakare išbėrė. Kitą dieną atėjo pažiūrėti pediatrė, LOR, bet nieko nerado. O tada prasidėjo nerealus viduriavimas, kai galų gale iš pamperso bėgo vanduo. Tik visa laimė, kad baigėsi beveik tą pačią dieną. Žodžiu, jei kam teks nelaimė pakliūti čia, saugokitės roto.
O prieš paguldant į skyrių, gulėjo reanimacijoje. Požiūris į ligonio tėvus labai priklausė nuo budinčios pamainos. Viena pamaina buvo tiesiog nuostabi - nevijo pasibaigus lankymo laikui, labai šokinėjo apie vaikus, parodė kaip pagirdyti vaikiuką, o kita - neduok Dieve. Net 10min anksčiau neįleido į reanimaciją, savo būdoj asmeninius reikalus aptarinėjo. Negaliu sakyti, kad nesirūpino, bet labai jau valdiškai. Gerai kad trečią dieną iškėlė.

Mes su mažyle gulėjom Akių ligų skyriuje. Tikrai nieko blogo negalėčiau pasakyti nei apie gydytojus, nei apie sesutes. Aplinka irgi normali.

sveikos paneles gal kas lanketes santariskese pas ginekologa Egle miliuviene kaip ji .noreciau suzinot nes pirmadieni vykstu pas ja.

Normali. Tokia be emociju. Rami. Pas ja buvau pries nestuma ir biski nestumo pradzioj. Per daug nepliurpia - pasako ka reikia. Jei paklausi - atsako normaliai. Visai nieko.


O as tai prisirasius i seimos centra santaruose. Nu ten kosmariukas del kompetencijos!!!! Issiziojusi jauna seimos doktarsa... jos ko paklausi, tai ji tik akis pavarto ir sako "GAL?...." arba "cia GAL del nestumo...." Nu kai laukiesi, tai tokie "GAL" gali po to labai skaudziai kainuoti. ir dar sokiravo tai, kad issikvietus i namus, atvaziuoja zalios praktikantes, tokios, kurios pvz. man nepameluosiu - 5 kartus matavo spaudima, kol isitikino, kad jis pas mane mazas, o mano pirstai nuo verzimo jau buvo melyni... Nu tai jei lelkai temperatura ir toks profesorius atvaziuoja - jega

As tikrai pakraupusi ten SMC ir bandysiu eiti pas sefa ir prasyti, kad pakeistu daktare, nes as ja nepatenkinta. Mano istorija tik su tepineliais susijusi, bet nepasakosiu, nes nebaiz idomi, tik pasakysiu, kad tie "GAL tau tas ar anas" uzkniso juodai. Tai cia nesugeba siknoj isskyru sureguliuoti, o kai pagalvoju, kas butu jei rimta kokia liga? Antakalnyje ne ka geriau... Is ten pabegau i santarus. Dabar galvoju apie Balsiu SMC arba North Way... Kaip sakoma"kuda padatca?"

Pritariu 100 proc! Į chirurginį paguldė dėl aštraus pilvo skausmo. Tai priėmime ir skyriuje gydytojai puikūs, o jau kitas personalas... Visą rankytę subadė, o rytą paaiškėjo, kad nei badyti, nei tuo labiau kateterio kišti vaikui visai nereikėjo... O jau klykė vaikas Ir labiausiai dėl to, kad mamą išvijo iš procedūrinio...
Neurochirurginiame iki 3 metų buvom nuolatiniai svečiai. Pirmą kartą jokių kyšių niekam nedaviau iki išvažiavimo, o priežiūra buvo . Tikrai jaučiausi dėkinga ir nei šokolado, nei šampano, atiduoto seselėms, negaila. O daktarė paskyrė ir kardiologo, ir LOR konsultacijas, kurių normaliai oi kiek laiko būtume laukę...

Maniškį po operacijos chirurginiame skyriuje užkrėtė herpes virusu, kuris dabar jau visam gyvenimui Paguldė mergaitę į chirurginį su virusu nes vėmė kraujais, o ten pasirodo pas ją gerklė visa žaizdelėm buvo