Sveiki.
Man 15 metų, tačiau turiu laaaabai didelę bėdą. Nerealiai bijau tamsos. Dar nė karto nebuvau pasilikus viena namie naktį. Tiesiog man lb baisu. Pradedu prisigalvot nesąmonių. Pvz: kad po namus vaikšto koks nors žmogus arba, kad kažkas stovi šalia manęs. Tada jau pradedu visa drebėt. Dar kartais ir dieną kai grįžtu apžiūriu visus namus, o tik tada galiu būti viena namie. Taip pat dieną bijau praustis, nes išgirstu kokį triukšmą iškart galvoju, kad namie kažkas yra. Gal žinot kaip įveikt šią baimę? Nes ji man tikrai lb trugdo.

labutis Taške,

nors be šviesos visi dalykai tampa baisesni , bet tamsos baimė tokia pati kaip ir kitos baimės, o tai reiškia, kad ir ją nugalėti nėra taip jau sudėtinga kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Suprantu, kad dabar nerimas, apimantis tamsoje, tau kelia didelį diskomfortą ir trukdo vystytis tavo jauno žmogaus savarankiškumui, todėl linkėčiau nesislėpti nuo savo baimės, o pasiryžti pažvelgti jai į akis ir nulaužyti ragus , tačiau to nebūtina daryti vienai, bent jau pradžiai psichologo pagalba, manau, praverstų.
Sėkmės vanojant baimei šonus!

Dėkui. Tačiau kažkaip psichologai manęs visai netraukia.

na jie ir neturi traukti , kitaip iš jų pagalbos mažai naudos būtų. Gerai būtų, kad savo konsultantą bent jau pakęsti galėtum .
Na, nežinau priežasčių, kodėl tau nepriimtina psichologinė pagalba, bet, jei nenori gilintis į savo baimės atsiradimo priežastis, kita vertus, gali ir savarankiškai bandyti sau padėti.
Pirmiausiai patarčiau susidaryti sąrašą baimę keliančių situacijų, susijusių su tamsa. Nuo mažiausiai baimės keliančios (pvz.būti vienai kambaryje prieblandoje) iki labiausiai bauginančios (eiti vienai naktį i WC, kai namuose nieko daugiau nėra, nedegant šviesos), kad kokios 10 situacijų gautųsi. Ir pradėti viską labai iš lėto: pasitreniruoti būti mažiausiai baimės keliančioje situacijoje tiek kartų, kol tai nebekels jokio nerimo. Tada save smarkiai pagirti ar kitaip apdovanoti ir imti treniruotis tą labiau baimės keliančią situaciją ir taip po truputį po truputį, įgausi pasitikėjimo savimi ir baimės ragus nulaužysi, o drąsos raumenis užsiauginsi
sėkmės

Labai dėkui už patarimą. Būtinai bandysiu pasinaudot juo.
Nes psichologų irgi bijau .

taaaaip - tie psichologai tai velnio nešti ir pamesti žmonės, kai tik kokį žmogelį sutinka, iškart jį analizuoti ima, mintis skaito , didžiausią džiaugsmą jaučia, kai žmonėms protus praplovinėja ir iš viso geriau su jais nesusidėti

o jei rimtai, ar teko susidurti su psichologu, ar jis/ji nuskriaudė/įžeidė/išgasdino tave kaip nors?

Neteko ir tikiuosi neteks.
Nes kaip minėjai, jie iškart analizuot žmogų pradeda. Dėl to jų ir baidaus.

taip taip ir dar nepamiršk smegenų plovimo

šiaip, tai nerimauti dėl to, kas nepažįstama - labai žmogiška, tačiau kartais mažutis nerimas, kurį ryžtiesi patirti, gali padėti išsigelbėti nuo daugelio naktų baimės

Sėkmės

Ačiūū.