Sveiki,
mano dukrytei 2 metukai 7 mėnesiai. Nuo š.m.rugsėjo 1d. pradėjo lankyti darželį. Priprato per 1 savaitę. Bet kai pasivedu namo vaikas nežino už ko griebtis. Viską ima, mėto, rėkauja ir pan. Bet be pykčio. Atrodo, kad nori mane paerzinti, ir visiškai nereguoja į pastabas. Ar gali šie pasikeitimai būti dėl darželio? Kaip sudrausminti vaiką?

pas mane lygiai tas pats, gal jie darželyje pavargsta, juk vistiek pastovus triukšmas, veiksmas, jokios ramybės.Gal netyčia koks specialistas atsakys.

Nu aš dar ne specialistė, bet labai panašiai buvo ir pas mus pradėjus lankyti darželį. Namo grįžus prasidėdavo isterijos ir reikalavimai, nežinojimas ko nori, viskas būdavo negerai, bet pamažu (per kelis mėnesius) tai baigėsi. Manau tai vaiko reakcija į pasikeitimus jo gyvenime.
O drausmint tai nežinau ar padės, gal tiesiog laiko reikia ir viskas stos į savo vietas. Mes darželį lankom jau metai, tai dabar labai jau gerai, o kaip prisimenu tai .... tikrai labai jus užjaučiu.

Musu situacija labai panasi - namuose baisus verkimai nezinia del ko, uztenka maziausio menkniekio, kad prasidetu verkslenimas, kuris perauga i bliovima geram pusvalandziui ar daugiau, nepadeda niekas - jei raminu ar subaru - verkia dar labiau. Verkia tol, kol apsivemia kartais. As irgi nezinau, ko griebtis, kaip elgtis. I darzeli eina su noru, aukletojos sako, kad ten jauciasi puikiai. Namuose kazkokiu pasikeitimu kaip ir neivyko. Bijau, kad isivarys kokia neuroze ar pan. Miega irgi labai blogai, verkia ir naktimis. Pirmas dvi savaites, pradejus lankyti darzeli, viskas buvo kaip ir neblogai - matesi pasikeitimai - jautresne pasidare, labiau prie mane prisirisusi. Bet dabar, kazkas klaikaus. Nupirkau raminanciu zirneliu.
Ko dar galeciau imtis ir kaip padeti vaikui?

Tynka, ir mano situacija panaši (įisiverkusi net apsivemia), ji tokius ožius pradėjo rodyti, kad net šiandien mano vyras su uošviene suabejojo ar aš tinkamai vaiką auklėju, ar net ją skriaudžiu, kad ji pasidariusi tokia nervuota. Na šitie žodžiai tai pačiai per paširdžius kirto, kad net pati apsižliumbiau. Adaptacijos prie darželio laikotarpiu iš viso labai švelniai ir atsargiai su ja bendrauju, kad tik nedirginti jos nervukų. Nupirkau "melisana klostefrau" raminančių žolelių skysčio, bet kolkas nervai nerimsta.

Tiesa, pridursiu, prie manęs ji ožiuojais labai mažai ir sutariam labai puikiai , bet tai prasideda šalia atsiradus antram artimam asmeniui .

Aš irgi savąją, kai pradėjo eit į darželį, vis palepinu, nes gaila vaikiuko- ir taip streso pakanka. Bet ožiai tai oi kokie, net ne ožiai, o isterija, nes verkia dėl menkniekio. O verkia ir kai aš viena, ir kai tėtis yra. Aš dar klausiau darželyje - galvojau, gal ją vaikai skriaudžia, ar ji ten labai nedrąsiai jaučiasi. Bet kad lyg ir viskas normaliai, pasak auklėtojų. Pasikartosiu, bet į darželį ji eina noriai, jei tektų bliaunančia palikt, tai tada suprasčiau, kodėl namuose irgi verkia, bet dabar

Sunus darželį lanko tik mėnesį,bet aš jau galvoju jį atsiimti,nes bijau kad pakriks vaiko psichika.Pasidarė isterikas,muša pažįstamus ir nepažįstamus,daiktai skraido ne tik namie bet ir darželyje.Ką tai normalu vaikui neturinčiam 2 metų

Darželis atneša daug pasikeitimų vaiko gyvenime. Kuo jaunesnis, tuo daugiau reikia jėgų, kad prisitaikytų darželyje. Nenuostabu, kad pavargsta. Darželyje yra daug taisyklių, kurių reikia laikytis. Užtat namuose gali duoti sau valią, lyg atsigriebti už laiką darželyje.Be to, issiskyrimas visai dienai su mama, ypac jei anksciau visada buvo kartu, yra labai didelis stresas. Del to vaikas rodo padidejusi jautruma, jam reikia daug mamos demesio- greit supyksta, ožiuojasi. Nezinau, ka galima dar padayti , kad palengvetu vakui. Tik buti kartu su juo po darželio ir islaikyti kaip galima pastovesne aplinka (kai vyksta tiek daug pasikeitimu, to labai reikia)- namuose kas anksciau buvo leidziama, tas ir dabar leidziama, kas ne, tai ne.Palaipsniui vaikas turetu priprasti, ir grįzti i senas vezias.