KAIP MES LAUKĖM TAVĘS....

Norėjom Tavęs jau senai, ir ne kartą su tėveliu apie Tave svajojom... taip, tada dar buvai mūsų svajonėse, o 2007 metų spalio mėnesį atsiradai ir mūsų „planuose“ . Nors ir nedrąsiai, bet su tėveliu apsisprendėm, kad jau laikas... gandrams aplankyt mūsų namučius. Kaip vėliau bus paskaičiuota, Tavo pradžių pradžia 2008 metų sausio mėnesį. Vasario pradžioje mamytei kyla įtarimas, bet be jokios nuojautos, kad šį kartą testas gali parodyt ir teigiamą atsakymą. Taigi, testas teigiamas, mamytė apstulbus skambina tėveliui, kuris tuo metu nešiojo laikraščius ir praneša džiugią naujieną. Abu iš laimės juokėmės kalbėdami telefonu. Tėveliui grįžus dar ilgai negalėjom abu atsitokėt iš nuostabos, kad mamytės pilvelyje jau vystaisi Tu, dar toks visai mažytis – lašelis gyvybės – mūsų meilės vaisius. Tai buvo prieš pat Valentino dieną, kurią išvažiavome švęsti į Palangą ir jau švęsti dvigubai!
Kai Tu pilvelyje gyvenai jau trečią mėnesį, mamytė apsilankė pas gydytoją ir pirmą kartą ekrane pamatė Tave – o kaip suvirpėjo širdelė! Tada dar buvai tarsi lašelis. Tėvelis Tave pamatė pirmą kartą, kai buvai sprindžio dydžio, vėliau kai jau „netilpai“ į ekraną. Kiekvienas susitikimas su Tavimi atnešdavo į mūsų širdis daug laimės.
Pilvelis augo, o mes Tave glostydami svajojom, kokie bus Tavo veido bruožai, koks būsi užaugęs... Tiesa, nežinojom iki pat galo kas būsi – mergaitė ar berniukas, tai buvom nusprendę pasilikti siurprizu. Iš tiesų laukėm vaikelio ir visai nesvarbu kiokios lyties. Nors dauguma iš įvairiausių mistiškų požymių (pvz.: pilvo formą) spėjo, kad laukiamės berniuko. O mamytės nuojauta tylėjo... Vardus rinkom ir mergaitei, ir berniukui. Su mergaitiškais vardais sekėsi geriau, jau iškart žinojom, kad norėtumėm dukrytės vardu Saulė, kadangi nuo pat mūsų su tėveliu draugystės pradžios, turėjom savo vardus: mamytė – žvaigždutė, o tėvelis – debesėlis, tad dukrytė Saulė, būtų tikus į mūsų trijulę. Berniukui buvom išrinkę vardą Nojus, bet atsisakėm, kai sužinojom, kad tuo laiku šis vardas buvo ypač popiliarus. Juk norėjosi kažko tik mūsų... O Tavo vardą mums pasufleravo Tavo močiutė Rita . Pritarėm jos idėjai, nes juk tikrai Tavo atsiradimas atnešė daug džiaugsmo ir ne tik tėveliams, bet ir dviems močiutėms, vienam seneliui, dviems promočiutėms, vienam proseneliui, tetai, dėdei niu ir dar daug daug žmogučių. O gegužės 11 diena, 18 savaite tu pradėjai spardytis pilvuke. Bet mamytė tai ne iš karto suprato.
Per vieną iš paskutinių vizitų pas gydytoją, ji netyčia leptelėjo: „oho koks vyras“, sakau „daktare, gi prašiau nesakyt kas...“, o gydytoja „nu tooookie aišku tik pas berną“ ir prapliupom abi juoktis . Kai grįžau į mašiną, kurioje laukė tėvelis ir pasakiau, kad laukiamės berniuko, tėvelis visai nenustebo, sako „žinojau“. Išgaravo mūsų siurprizas, bet laimė tapo tik dar stipresnė.
Pagal „planą“ Tavęs išvystant šį pasaulį, laukėm spalio 13 dieną. Spalio 14 dieną apsilankiau pas gydytoją, kuri patarė daugiau vaikščioti, judėt, na ir krautis lagaminus į gimdymo namus. O jei nepagimdysiu, liepė ateit po savaitės. Ta savaitė buvo laaabai ilga. Su tėveliu tave kalbinom kiekvieną dieną, kad jau laikas su mumis susitikt. Savaitgalį patraukėm į žygį - iki pat Europos parko, smagiai pasivaikščiojom, bet tu vis dar svarstei, kurią dieną pasirinkt savo gimimui. Jau ir nerimaut pradėjom, kai terminas viršijo savaitę... Spalio 21 dieną dar kartelį apsilankėm pas gydytoją, kuri išrašė siuntimą į ligoninę ir liepė jau kitą dieną važiuot... O mes taip norėjom, kad ateitum į šį pasaulį kuo natūraliau... Nors tu nerodei nei menkiausio požymio, kad jau esi pakeliui.
Spalio 22 – 3val. ryto. Tėvelis keliasi į darbą, o mamytė pajaučia ritmiškus pamaudenimus. Dar su tėveliu šiek tiek palaukiam, kad įsitikintumėm jog tie pamaudenimai kartojasi ir kas kiek laiko. Taip, tai tikrai pirmieji sąrėmiai, kurie kartojosi kas keturias minutes nuo pat pradžių. Buvom be galo laimingi, kad matyt išsigandęs, kad reikės Tave „skatint“ gimti nenatūraliai, ilgai svarstęs (ne veltui esi svarstyklės) pagaliau keliauji pas mus... Pasiskambinom į Trakų ligoninę ir pasiklausėm ar yra laisvų vietų, mus patikino, kad priims. Tėvelį dar išleidom į darbą, nes žinojom, jog iki gimdymo „pagal vadovėlį“ dar 12 valandų (būtent tiek ir buvo). O ir mamytei smagiau namie pasirengt didžiąjam susitikimui, nei ligoninėje.
Tėveliui grįžus, 7.30 per pačius kamščius, per visą miestą patraukėm Trakų link. Kas keturias minutes tėvelis žiūrėdamas į laikrodį esantį skydelyje, perspėdavo kada užeis sekantis sąrėmis.
9val. – mes Trakų ligoninės akušerijos skyriaus priimamajam... Gydytoja apžiūrėjusi mamytę pasako, jog „gimdysim... šiandien, atsidarymas 5cm.“. Akušerė mus palydėjo į „mažąją“ gimdyklą. Tada padarėm pirmąją didžiojo laukimo nuotrauką: tėvelis su žaliu vienkartiniu chlatu, o mamytė su gėlėtu ligoninės chalatu. Laukdami vaikščiojom po kolidorių, sprendėm kryžiažodį, kad nukreipt mintis nuo skaismingų sąrėmių. Apie 13val. atsidarymas buvo jau 10cm. Sąrėmiai stiprėjo, tad mamytė taupydama jėgas tarp jų snaudė. Kad lengviau būtų ištverti, galvojom apie tai, kad greit viskas baigsis ir mes ant rankų turėsim Tave. Minutės darėsi vis ilgesnės, akušerė atnešė gimdymo kamuolį ir sakė „ruoškitės, jau greitai gimdysim“.
Kitoj gimdykloj gimdė kita moteris, apie ją akušerė vis atbėgus skųsdavosi ir vadindavo mus „palaima“, sakydavo „va jūs tai žinot ko atvažiavot“. Mūsų gimdykloje tvyrojo ramybė. Apie 15val. prasidėjo itin stiprūs sąrėmiai. Prie Tavo širdelės prijungtas daviklis visad rodė gerą Tavo būklę – stiprus ir kantrus vyras;). Gimdykloje vis dar buvom vieni ir niekas neskubėjo pas mus, kai galiausiai sąrėmiai dar labiau sustiprėjo, tėvelis išėjo ieškoti personalo, kuris tuo metu padėjo gimdyti moteriai gretimoje gimdykloje. Subėgę akušerė, gydytoja, sesutė greitai ruošė gimdyklą Tavo sutikimui, keitė lovos poziciją. Nuo tokio šurmulio aišku buvo viena – jau tikrai visai greitai pamatysim Tave.
Taigi.... trys stūmiai ir Tu jau čia! Et, kad taip būtų paprasta, kaip kad nuskambėjo. Mamytė pamena, kaip visi kartojo jai kvėpuoti ir stumti. Akušerė vis sakė „na, didelės akys, didelės akys“ . Dabar tos „didelės akys“ mum su tėveliu kelia juoką, tačiau tada, suneramino, nes nesupratau ką tuo norima pasakyti. Staiga, su didžiuliu palengvėjimu ant akušerės rankų išvystam Tave! Mamytei pirma mintis buvo „ooo koks didelis“. Tu buvai tikrai ne mažas, melsvas, susitraukęs, drebėjai ir verkei... Atrodei pats sveikiausias, tvirtas drūtas vyriukas. Tave pasvėrus visiems akys ant kaktos išvirto – 4626g!!! Po to mamytę aplankyt užsukdavusios gydytojos pavadindavo didvyre  tokį vyriuką natūraliai ir be nuskausminamųjų pagimdžiusi.
Tos trys dienos ligoninėje slinko kaip amžinybė gerąja prasme. Ir visa tai dėl to, kad turėjom naują savo pasaulio centrą – Tave, ir vienas kitą šalia. Tėvelis kartu su mumis buvo ir dieną ir naktį. Tai buvo mūsų naujo gyvenimo pradžios mokykla. Mokėmės Tave rengti, keisti sauskelnes, prižiūrėti, guosti, maitinti... Buvom tokie žali, kokiems priklauso būti sulaukus pirmagimio . Kol mamytė stengėsi kuo greičiau atgauti jėgas, priežiūros visapusiškai ėmėsi tėvelis – šaunuolis. Labai džiaugiamės tuo, kad įgytas žinias „Žindymo kursuose“ puikiai sekėsi taikyti praktikoje – maitinom Tave pačiu geriausiu maisteliu pasaulyje, skirtu tik Tau ir dėl Tavęs!
Šiandien Tau 6 mėnesiai ... Tu jau moki pats atsistoti ir tuo labai džiugini tėvelius. Tavo juokas ir šypsena – pats nuostabiausias stebuklas mūsų gyvenime. Esam patys laimingiausi, nes turim Tave – Džiugai. Ir jau dabar Tavo atėjimas į pasaulį nebeatrodo nei baisus, nei skausmingas... Su tėveliu kartais pamąstom ir apie sesutę ar broliuką Tau...

Su begaline Meile,
Tavo tėveliai –
Jūratė ir Andrius

Oi kokie jus saunuoliai Aukit dideli ir stiprus

Ohoo koks didžkis Sveikinimai Jums Esat tikri šaunuoliai

vilaguona, janone>>> ačiū už sveikinimus
Svarbiausia, kad nieks man prieš gimdymą nesakė, kad lelius dičkis, gal ir gerai... gal būčiau suabejojus netinkamoj vietoj savo galimybėm pagimdyt pati

saunuole mamyte .sekmes auginant

Papildyta:

Kaip miela skaityti tokius šiltus prisiminimus

Aukit dideli, sveiki ir laimingi

super istorija, labai labai silta ir rami Sekmes Jusu seimai

Aukit sveikučiai, sėkmės didžiausios

super istorija, labai labai silta ir rami Sekmes Jusu seimai

mukuki, dakutis, assia33, medlink, -zuvedra-, vi78>>> ačiū visoms be galo, be krašto
Būsimoms mamytėms linkiu ramybės sutinkant savo stebuklėlius, o tėveliams būti tokiais nepakeičiamais gyvenimo palydovais, ramsčiais ir nuostabiausiais tėčiais

Labai grazus pasakojimo stilius, aukit dideli ir sveiki

Liutas karalius>

ramus,gražus laukimas sėkmės augant

Oho.koks milzinukas gime
Saunuole mamyte
Visai seimynelei linkim sveikatytes ir sekmes laukiant gandru