Noriu ir aš pasidalint savo patirtimi ir kuo greičiau, kad neišblėdtų tie įspūdžiai, nors nemanau, kad jie kada pasimirš...
Atšokom savo vestuves ir atrodo kai viskas nurimo atsrado mažas rūpestėlis: teko vyrui lėkt į vaistinę to nėštumo testo pirkt. Aš sau rami - jau ne pirmą kartą lekia, galvojau čia dėl rūpesčių priešvestuvinių. Kai parpuolė tuoj iš manęs gavęs ko reikia, užsidarė "eksperimentui". Tik girdžiu jau šaukia... "DU BRŪKŠNIUKAI, ATEIK ŽIŪRĖK!" Abu spoksom į tuos brūkšnelius ir negalim patikėt... neveltui tie gandrai ratus suko virš mūsų galvų Kai nuėjus pas gydytoją buvo patvirtinta, kad laukiuos tai nežinojau ar verkt ar džiaugtis. Kai pranešiau vyrui tai siuaaaaaaaaaaaaaabingai apsidžiaugė ir prasidėjo mūsų jau trijų gyvenimėlis...
Buvo neįprasta eit į darbą ir žinot, kad dar viena širdelė plaka manyje. Dar nieko nesimatė, dar ir rūbai buvo visi tinkami, tačiau nebeilgai. Iš pradžių truputį kuklinausi vis didėjančio pilvuko ir troškau kuo gričiau išeit atostogų (dirbu mokytoja). Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir tas įrašas, rodantis kiek sav. mūsų mažiukui vis labiau vertė patikėti, kad mes turėsim leliuką!
Labai bijojau jo netekti... Todėl laukiau su nerimu kuo greičiau, kad sueitų 7mėn., nes galvojau, jei tuomet mūsų stebuklėlis sugalvotų ateiti į gyvenimą tai jau galėtų išgyventi...
Jaučiausi gerai, visko norėjau ir valgiau daug bananų. Gal dėl to vieno vizito pas gydytoją metu pasakė, kad pilve plaukioja berniukas! O aš galvojau, kol neišlįs - nepatikėsiu, juk visko būna, kad ir daktarai apsirinka...
Kai išėjau atostogų gyvenimas pasidarė ramesnis. Laukdavau vyro, gamindavau vakarienę ir miegodavau... Kai artėjo ta nustatyta data kiekvieną rytą prabusdavau su mintim "Gal jau šiandien..." Taip norėjau priglaust prie širdies tą auksiuką! Laukė visi kas tik mane pažįsta ir vis atakavo sms " ar dar neturi?..."
Paskutinę savaitę jau nebėjau net į parduotuvę - taip sunku kažko buvo... O buvo jau 5 dienos praėjusios nuo nustatytosios!
Išaušo gegužės 18d. Prabudau su keistu jausmu. Nueinu į tuoletą ir pasirodė kažkokios tokios okios...ir pilvelį kažko maudžia. Taip visą dieną kas pusvalandį jutau silpną maudimą. Vakare jau iškęst tą skausmelį be gilaus kvėpavimo buvo sudėtinga. Nerimom abu, o kartu ir mūsų mažius...Per visą naktį pusiaumiegė kenčiau reguliarius skausmus kas 5 min., o ryte paskambinau gydytojai. Tada ji pasakė- važiuok į skyrių... Taip ir apsižliumbiau lovoje sėdėdama Pasiėmę tašiuką ir išvažiavom. Visą gegužės 19d išgulėjau gimdykloje - kaklelis atsidaręs tik 2cm ir vandenys nenubėgę. Vakare jau abu su vyru kvėpavom, o kaklelis nei iš vietos! Galų gale prisiprašiau skatinamųjų lašiuką, o tada ir prasidėjo...
Tuoj ant stalo, paleido vandenis, o aš tik šnibždu vyrui " Dieve, Dieve...' ir taip gal milijoną kartų. Rankas ir kojas suparalyžavo - nebegalėjau nei ištiest nei sulenkt, veidas visas virpėjo, o vyro akyse mačiau ašaras. Po to tik man jis pasakė, kad buvo skaudu žiūrėt kaip aš kenčiu ir negalėt niekuo padėt... Tarp sarėmių maniau, kad užmigsiu - juk buvau beveik visą parą nemiegojus, bet
kai po trečio stūmimo gydytoja pasakė, kad jau vėluoju 10 min (mat ji numatė, kad vaikutį pagimdysiu lygiai 22val) Tai po paskutinio atodūsio išvydom mūsų gražuolį! Tada atėjo toks palengvėjimas... apie kurį skaičiau jūsų istorijose dar besilaukdama. Visą naktį pražiūrėjau į tą skaniai miegantį ir besiilsintį po tokio streso MŪSŲ GANDRŲ IŠPRANAŠAUTĄ NETYČIUKĄ.
P.S. Kai akušerė siuvo vos prakirptą siūlę tai paprašiau, kad visai neužsiūtų, kas sukėlė juoką visiems ten buvusiems. Mat daugelis prašo visai užsiūti

Labai graži istorija, tegul Jūsų Nojukas auga sveikas ir džiugina jus

Labai gražu Aukite sveiki, gražūs ir stiprūs

Ačoū už gerus palinkėjimus

O AŠ TAI PRAŠIAU, KAD KĄ IŠSIUVINĖTŲ, TAI PASIŪLĖ VISAI UŽSIŪT ALE VYRAS IŠPRAŠĖ KAD NEUŽSIŪTŲ

DIDELIAUSI SVEIKINIMAI

Labai graži istorija Aukit dideli, sveiki ir būkit laimingi. Tegul gandrai neužmiršta vėl pas Jus apsilankyti

Gražu didelis tavo Nojukas gimė ir pakankino mamytę, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi Aukit sveiki

Ne ne ne! Tegul gandrai mus kol kas pamiršta

Nu tik dabar pamačiau kiek parašius gimimo svorį Gimė 3950g

Labai grazi istorija. Saunuoliai Aukit diduciai ir sveikuciai

kol kas.......

bukit stiprus ir sveiki

Kaip gražu

Labai grazi istorija... ir labai panashi i musu..iki skatinamuju...tik musu, deja, baigesi Cezariu.
O ir gimtadienis ta pacia diena
Aukit stipruciai ir grazuciai!!!

Dėkui

Labai graži jūsų šeimyna Aukit sveiki ir laimingi

Aikite sveiki

labai gražios nuotraukytės

.
Sėkmės Jums

Sveikinimai didziausi
Man taip pat anta ispranasavo gandrai, kai buvome vestuvese( mat jauniesiems buvo 60 ir 45meteliai) tai jiems gandru nereikejo, tai buvo pranasas mums.

Graži istorija.

miela, šilta ir rami istorija

Nuostabi istorija.

labai grazi istorija

As ir vel graudinuosi. Nu negaliu tokiu istoriju ramaii skaityt...

Grazi istorija

Labai graži istorija , tegul Jūsų Nojukas auga sveikas ir džiugina jus

Sveikos, mamos...

Tiesa, kad kiekvienas naujas gimimas yra tikrAS STEBUKLAS...

Mano nestumas buvo keistas, nes beveik visus devynis menesius verkdavau, tai is laimes tai pati nesuprasdavau kodel, tik pamatau koki grazu vaizda, ar isgirstu uz sirdies griebianti zodeli koki ir iskart verkiu...paskutinius menesius tai isvis beveik kiekviena dienele verkdavau...buvau jau net sunerimus, kad vaikeliui kas nebutu blogai nuo tokio mano verkimo...
Na, mane vis ramindavo visi, kad jautrumas tuo metu labai padidejes...
Maza to mano besaikio verkimo, tai paskutinem dienom, dar ir persalti sugebejau, nors uz lango skaisciai sviete saulute ir temperatura buvo +20.. sunkiausia buvi kvepuoti, nosyte visa uzgulta, o man laikas keliauti i logonine...paskambinau savo daktarui, tikejausi, jis atides mano gimdyma, lauksim kol praeis sloga, bet ne, jis pasake kad nieko tokio, pagimdysiu ir sloguodama...
Buvo tikrai labai nejauku...vyras mane atveze ir isvaziavo, nes tikrai negalvojom kad butent ta pati vakara as gimdysiu...
Atejes daktaras, mane apziurejo ir....sako, ruoskis, sianakt gimdysim..
Man tik kojos suvirpejo ir visa kuna perejo siurpuliukas...juk tai pirmas kartas, as nezinau kas, kaip....?suskubau skambinti vyrui kad greiciau pas mus griztu:)
Seseles nuvede mane i palata...palata tokia maza, kede-lova tokia keista (mat viska isivaizdavau kitaip) tik atsigulus, visai baisu pasidare, prie manes prijunge laideliu visokiu ir liepe gulet ant vieno sono, mane is tos baimes prispyre i wc, teko seselei mane atjungti ir padeti atsikelti, siaip taip nuejau...
Grizus prasidejo lauktieji skausmai....na ir smagumelis, pagalvojau, dabar tai bus... man viskas perejo i nugara, visa skausma jauciau tik nugaroje, buvo tikrai ne kas, mintis apie skausma nuvijau salin pamacius vyra salia..
Skausmai visa laime nesitese visa nakti, tik kelias valandas, pats gimdymas uztruko visai trumpai 20min., uztat taip gera pasidare pamacius ta nuostabu mazyti veiduka, ramkytes, kojytes, akytes...visa likusia nakti sypsena nedingo is mano veido...as net pamirsau kaip man skaudejo ir buvo nejauku, buvo taip gera matyti gyva zmogeliuka is arti, visa ta laika gyvenusi mano pilvelyje
Vyra paleidau namo, daktaras su seselem isejo, likau viena su savo sloga, o atsikelti negaliu, nosiukas varva, nosinaites salia neturiu, o ir prisisaukti man nieko nepavyko, tad gulejau toj lovoj visas dvi valandas viena ir vis prisiminiau vakaro ivykius...
Dar vienas faktas, kad pries pirmaji dukrytes gimtadieni, butent ta pacia diena kai mane isveze gimdyti as vel suslogavau, lygia taip pat varvejo nosis pamaniau kad gal tai tiesiog netycinis sutapimas/o gal tai kazka reiskia?
bet kad ir kaip ten yra is tiesu, esu tikrai laiminga tapusi mamyte...

Gintare L.,gal cia tiesiok kaskoks zenklas ta sluoga ,bet jusu istorijai reiktu atidaryti nauja temuke ,kad mamytes galetu pasisakyti


mamulka10,ne tik pas mane viska nukopijoja pastoviai ,bet ziuriu kad ir pas kitas mamytes tas pats

(stazyte) is tiesu grazi istorija

jo labai nuosirdziai parasyta..ir matosi kad vyrui labai svarbi jusu visu gerove,tegul taip ir toliau klostosi jusu gyvenimo svente

labai grazi istorija

istorija,taip ramiai ir graziai papasakota

nuostabi istorija