Sveikutės,
Tai turbūt mano pirmoji žinutė, nors supermamų forumą skaitinėju keletą metų.
Tai va-prieš2 dienų teste pamačiau 2 juosteles...Iš po kojų žemė slydo (nors man tik ką suėjo 27m) jaučiausi kaip piemenė nežinanti ką daryti, nes vaikelį reiks auginti vienai.

Sveika, nenusimink, visko gyvenime nutinka, oi nutinka, patikek tu manimi, o tai, kad laukiesi vaikelio yra nuostabu.
O kodėl tu teigi, kad teks auginti vienai, galbūt reikėtu pasikalbėti su vaikelio tėveliu, ką manai? ar tai įmanoma ar neįmanoma?

Tai puiku, o 27 metai ne taip jau ir mazai, pats laikas butu , pazistu mamu, kurios vienos augina, man tai jos tiesiog zydincios atrodo

Nuostabus metai tapti mama.. O delto,kad reiks vienai auginti,tai karts nuo karto ir geriau.. Turiu 2 puikias drauges,kurioms ir gyvenime nepasiseke,bet jos nenusimina ir mina takais motynistes.. Pamatysi viskas bus gerai Beje sveikinu

Žinau, kad nutinka, tik man vis sunku tuo patikėti
Dėl būsimo vaikelio -tikrai auginsiu viena, ir tai ne pagrindinė problema, kodėl man liūdna, mane gasdina tas faktas-jog tapsiu mama, kaip tėvams reiks pasakyti, kad jų dukra visur ir visada buvo "tobula". Tiesiog gal nenoriu nuvilti juos, nors senai jau užaugus.
Papildyta:
Ačiukas
Papildyta:
[quote=vilke_ziema,2009 09 07, 13:38]
Tai puiku, o 27 metai ne taip jau ir mazai, pats laikas butu , pazistu mamu, kurios vienos augina, man tai jos tiesiog zydincios atrodo

[/quote
Norėčiau ir aš žydėti, bet turbūt reikia laiko, kad suprasčiau, kad mano pilvely kažkas gyvena

Tevams jei ir bus sokas, paskui neatsidziaugs anuku.
Jei jiems nebusi tobula dukra, tai busi tobula mama pati paciausia savo vaikui

na manau reikia laiko apsiprasti,nes viskas dar "silta"..linkiu tau stiprybes
beje manau kad kartais vienai dar geriau

As viena nuo paciu padrzios buvau ir galiu pasakyti kad dekosi likimui uz tai kad pries gimdyma ir po jo busi viena su vaiku pamatysi.... nezinau kokiam vyrui fantazija neatsoktu kai lakstai sutinus ir visais galais varvedama plika po namus na as cia taip vaizdziai.. tskant nepergyvenk, viskas bus ciki! Manau tau apskritai sokas del zinios apie nestuma, kai su juo susigyvensi suprasi ir vienisavimo privalumus O ir vyrui naujajam pagalvok kaip smagu, gauna ir drauge ir vaika iskart, be jokiu nestumu, hormonu audru, isteriju nestukiniu ar uzgaidu, be bemiegiu naktu ir t.t. Aisku, kad lengva nebus, bet apskritai net ir santykiuose kada buna lengva, gyvenimas apskritai nebuna vien juoda arba balta Svarbiausia manau nusiteikimas vnz... laikykis, jeigu reiks ko gali AZ

Labai ačiukas už palaikymą tiesiog aš pakankamai smulkmeniška, jau dabar galvoju, kad ne man bus sunku, o vaikeliui, kaip supras, kad jis neturi tėčio ir pan.
Manau, man tik reikia sulaukti to jausmo, kad aš mama ir viskas bus gerai.
O apie vakelio tėtį yra kita istorija, kurios dar nesinori pasakoti.
Zitlati būtinai, kai turėsiu joki, net mažiausių dvejoniu rašysiu į AZ
Papildyta:


Bet kaip reikia pripręsti ir pasakyti-tai nenoriu jų akyse pamatyti nusyvilimo
O meilės ir rūpestingumo pas mane širdy tiek, kad 10 - čiai vaikų užtektų

nueik echoskopijai ir paprašyk nuotraukytės įrėmink ir padovanok būsimiems seneliams tokiu būdu ir pasisakysi... manau kad reakcija tokiu atveju tikrai bus daug švelnesnė, nei tiesiog "mama, aš nėščia".
stiprybės ir nenukabink nosies. prie minties apie nėštumą, patikėk, visoms reikia priprasti, net ir ilgai tą planavusioms... bet kai iki galo tą žinią įsisąmonini, patikėk, jautiesi fantastiškai gražaus tau nešiojimo

gyvenimas yra kupinas nusivylimų, atradimų, netikėtumų,meilės ir neapykantos, dėl to jis ir įdomus su viskuo. Sukask dantis ir eik žinau, kad bjauru. Turėjau didžiulę traumą pasakojant viską tėvui, maniau skradžiai zemę sulysiu. Bet... labai keista, suregavo labai liux anūką dievina tiesiog Yra kaip yra, jeigu viskas vyktu taip kaip mes norėtumėm, manau bent 80 procentų mūsų dabar gyventumėm rūmuose supamos meksikietiškos (gerąja prasme) meilės, daugybės vaikų, su šeima kur santykiai tobuli, turėdamos daug pinigų, vnž rojuje tėvai subrendę žmonės, manau geriau nei kas kitas tai supranta, kad gyvenimas yra įvairiaspalvis ir nenuspėjamas net prie didžiausių norų gyventi tobulai ir net siekiant to jis įveda savas korekcijas nepamiršk, kad niekas nevyksta gyvenime veltui jeigu atėjai iki šios situacijos, vadinasi tau priklauso ją patirti, tai subrandins tavyje kitokį žmogų, tvirtesnį ir atsakingesnį Tai atneš kur kas daugiau nei tu gali įsivaizduoti

Labai dėkoju
Na del echo-tai gera įdėja. Tik reiks dar palaukti jos turbūt apie 3 savaičių žirniukams nedaro dar jos
Papildyta:

Kiek pažįstu savo tėvus - nemanau, kad jie kaip nors pasmerktų, bet tas jų nusivylimas akyse man kartais skaudesnis nei porą griežtesnių žodžių...
Bet nieko, ne tiek gyvenime (nors ne toks jis ilgas) įveikiau
Papildyta:
Ačiū jums mamytės

na tu nueik pas ginekologe ji jau ten atsakys tau.. o gal jau buvai?

Dar ne. Pirmą testą pasidariau svgl, o antrą šį ryt (del visa ko). Darbo savaitės pabaigoje ruošiuosi žygiuoti pas gine

na lauksim ziniu kaip tau sekesi pirmas vizitas sekmes

Nespręskite už tėvukus pati. 99,9 proc. seneliai savo anūkus myli, lepina ir popina labiau nei savo vaikus
Tuo labiau, kad, tamstai, jau ir metų ne šešiolika, esate suaugusi, brandi asmenybė.

na atleiskit, bet viskas susije. ka reishkia "auginsiu viena"? jei vaikas pradetas su medicinos pagalba, suprantama. bet jei yra vaiko tevas, manau reikia pasakyti. juk finansine pagalba ir t.t.

kita vertus, jei meiles daug, noro daug - nebus sunku. ishanxtinis nusistatymas padeda. susigyvenimas su savo mintimis. nera taip blogai vienai. nors truksta dazhnai pagalbos ir shilumos.

o negi tobulas zmogus reiskia tas, kuris neturi vaiku? nera skirtumo ar viena augini ar ne.
as tapau vienisa dar budama nescia, bet susigyvenau ir as ir mano mama. nebijok manau tevu. as mamai irgi bijojau pasakyti. ji kazkiek nusivyle, kai pasakiau, kad laukiuosi, taciau nors ir sake, kad neaugins to vaikucio, dabar myli savo anukeli be proto, nesioja per dienas ant ranku, sneka su juo.. manau ir Tau taip bus. svarbiausia optimizmas. dabar tau negalima nervuotis, jaudintis ar liudeti. zinok laaabai tas atsiliepia kudikiui. kalbu is patirties. as isgyvenau labai sunku laikotarpi budama nescia ir katik pagimdzius, todel labai pergyvenau ir dabar mazajam labai pucia pilvuka (emociniai sukretimai tai itakoja), nuo nervu vos nedingo pienukas (o ir dabar jo beturiu per karta tik apie 50ml) ir kitos bedos..
na ka, stiprybes busimajai mamytei

as irgi galima sakyt, nuo pat pradziu viena, bet manes kazkaip tas dalykas negasdyno kad as busiu mama, labiausiai bijojau pasakyti tevams, man buvo tik 21 ir dar studijavau nu ka teko vistiek pasakyt, aisku neapsidziauge is pradziu bet uztat dabar turbut myli savo anukeli labiau negu mane su sese pradzia visada sunki, sunku apsiprast, sulaikyt emocijas, sunku kai lieki viena ir pradedi apie viska galvot, o kas bus, o jei nesugebesiu ir taip toliau, pati ta isgyvenau, uztat kai gimsta vaikelis apie viska pamirsti ir tikrai net neturesi laiko galvot apie ka nors blogo viskas bus laikykis

viskas bus gerai patikėk... ne Tu pirma ne Tu ir paskutinė kuri augins viena vaikelį, bet pala kodėl viena? negi tau niekas nepadės? na tėvai tavo kiek supratau ir sesę turi.. patikėk Tu ne viena turėsi mažą stebuklėlį ir gyvenimas bus lafą... kad tik nepultų ligos visokios Sėkmės Jums

Dabar ateitis gali atrodyti gasdinanti, bet uz keliu menesiu, neisivaizduosi kad galejo buti kitaip, neisivaizduosi savo gyvenimo be tos butybes apsigyvenusios tavo pilve, pamatysi

Žirniukas tik kelių milimetrų, tai nieko konkretaus nepasakė, už 2 savaičių vėl reiks apsilankyti.
Išklausius vius nurodymus, pasijutau, kaip žalias kiaušinis, o aš visada bėgu, skubu, daug sportuojum-bus sunku.
Svgl užsukau pastėvus, bet vis nedrįstu, ką nors pasakyti

visos pradziuoj tokios buvom, bet cia ne pasaulio pabaiga ir viskas bus gerai

Suprantu,kaip tu jautiesi,pati viena auginu 2 vaikucius ,tik is pradžių atrodo baisu,bet vėliau tik dziaugsiesi,kad vaikelio atsiradimo stebuklas nutiko būtent tau.Šis vaikelis pasirinko tave savo mama.Didžiausios sėkmės tau.

Iš vaiko tėvo labiau norętusi dvasinės paramos, o jos nė sužiburiu.
Aš pakankamai tvirta ir stipri (bent jau taip manau iki šiol) . Man tik reikia su su tuom susitaikyti ir viskas turėtų būti gerai
Papildyta:


Gal iš tikro per daug sureikšminu, jug ne vieta tokia pasauly...

Papildyta:


Manau problema ta, kad dar nejuačiu, niekaip neįsisavinu, kad mano pilvelyje kažkas gyvena Ir tai pasunkina tikėti šviesia ateitimi.
aš turiu 2 brolius,tad vyresnelis irgi "laukiasi" ir jų kūdikėlis gims keliaismėn ankščiau. Matau, kap mama marčią lepina, o aš nubraukiu ašarą ir laukiu kada atsiras drąsos pasakyti.
Papildyta:
Ačiū jums mamytės, kad jūs išklausot ir patariat,nes sunku vienai viską savyje laikyti.

Mgane,pamatysi,praeis tie dabartiniai sunkumai ir baimes,o paskui busi pati laimingiausia.As dabar kartais pagalvoju,kad mano gyvenimas iki Dukrytes gimimo buvo kazkoks tuscias,neprasmingas.
Sveikinu tapus nestuke Sveikatytes

ačiukas

na gal.... bet greit mažiukas spardysis pilve tada ir pajausi.. na manęs irgi niekas nelepino nors mačiau kaip draugę lepino, na nieko nenumiriau

Zinau, bus sunku ziureti i poreles einancias gatve, kada busimas tevelis uzdejes ant pilvo mamkai ranka, kalbina savo atzala, bus sunku, kai vaikas verks naktim, o tu nebeturesi jegu, bus sunku, kai reiks issinesti vezima, o tau kaip tycia koja skaudes, bus sunku maudyti pirma menesi vaikuti be tecio pagalbos, bus sunku per langa matyti kaip vakarais teciai stumdo vezimelius... bus daug kur sunku, nes vaikas atnes begales dziaugsmo vis ka nors ismokdamas, o tu neturesi nieko salia, su kuom galetum pasidziaugti. Bet patikek manim, tau bus daug lengviau, nei tom, kurios turi vyrus, bet jie ne velnio neprisideda prie vaikucio auginimo...

Eik isdidziai iseklus galva ir kaifuok kiekviena minute nestumo, neuzilgo tu nebebusi 1.. neuzilgo atrasi pasauli, kurio ne nebuvai sapnavus.. ir visai nereikia jokio netikusio "kvapo" jusu sukurtam, graziam ir spalvotam pasaulyje..... Nepamirsk sypsotis ir nepasiduok.

Pirmiausia tai didziausi sveikinimai tapus nestuke
Labai daznai jauciuosi lyg buciau vienintele vienisa mamyte sitam sviete, nes atrodo visi aplink seimose augina vaikucius, bet uzsukus i si skyreli, kad ir kaip liudna butu, matau kad tokiu kaip as daugybe.
Mano angeleliui dar tik truputi daugiau nei menuo, tad dar viskas "sviezia".Pamenu ir as, kaip bijojau pranest artimiesiems, kad laukiuosi, o labiausiai tai, kad auginsiu vaikeli viena, nors seniai jau ne -niolikine esu.Nezinau, nusivyle ar ne, neklausiau, o ir neidomu buvo.Uz tai dabar mazyle dievina.Ir jei tada juos si zinia nuvyle, manau dabar patiems pries save geda turetu buti, ypac kai tas mazas angelelis apdovanoja placia bedante sypsena .



Papildyta:



Taip tiksliai viska aprasei.....daug kur truksta tevelio ir jo vyriskos rankos, peties, bet, jau geriau vienai, nei kad su netiksa kokiu.nes oi ne visi jie glosto pilvelius, stumdo parke vezimelius su savo atzalelem, maudo jas ar naktim keliasi......oi ne visi.....

tikrai ne visi teveliai stumdo parke vezimelius ir padeda. Kai as su savuoju issiskyrem (na, vaikui tada 1,5 metu buvo) , tai patikekit - daug lengviau pasidare rupintis 1 vaiku negu 2. Paprasydavai vezimeli nuvezti, tai atsaudavo - o ko tau i ta kiema reikia eiti, na, ir burbedamas , dejuodamas nunesdvo vezima. Tai nusispjaudavau, ir pati tampydavau, kad nereiketu to zirzimo klausytis.

Paskaičius tavo pirmą pastraipą - taip suspaudė širdį, ir būtent tai mane ir liūdina, kaip pagalvoji apie būsimo vaikelio gerovę...
Bet kelio atgal nėra, vaikelis jau pilvelyje, o jo tėčio dėmesio, šilumos ir meilės nesiruošiu prašyti
Papildyta:
[quote=endi,2009 09 14, 21:04]
Pirmiausia tai didziausi sveikinimai tapus nestuke
Labai daznai jauciuosi lyg buciau vienintele vienisa mamyte sitam sviete

Endi sveikinu tapus mamyte,
Aš tik laukiu nesulaukiu, kad kūdikėlis prasineš apie save ir leis suprasti, kad jau niekada nebebūsiu viena
Papildyta:


Man labai inponuoja mamytės, kurios išsiskiria, kaip jaučia, kad kelias veda ne į vieną pusę. Ir nebijuo likti su mažu vaikeliu.
Turiu draugės patirtį-ji žiauri, vyro darbas buvo tik "padirbti" vaikelį, o visą kitą jos reikalas. Verkia, kankinasi,bet gyvena, ir tik bandau pasakyti, kad tu gali viską pakeisti - vėl prasideda jo pateisinimai (jau keletą metų nedirba-na ir kas, geria-kievieną dieną - na ir kas, dukrytei dėmesio 0 - na ir kas).
Mane dar labai gasdina brūkšnelis (virtoj tėčio pavardės) vaikelio gimimo liūdijime.

jei tave gasdina tas brūkšnelis (vietoj tėčio pavardės) vaikelio gimimo liūdijime.,tai irasyk ta teva,juk biologinis tevas vistiek yra.
laikykis,kai gims vaikutis,pamatysi bus lengviau..tada viskas atsistoja i savo vietas..as ir nuo pat pradziu esu viena..musu "tetis" isejo kai dar nezinojau,kad laukiuosi..

Mqane, juk tevai turbut pades, bent is pradziu. Gerai, vaikelis tevo netures, bet tures 2 dedes ir seneli. Is ju vyriskumo mokysis. Tik nenusimink ir negalvok, apie gimino liudijima su bruksneliu tevo vietoj. Aisku, tai skaudu, bet manau tik is pradziu. Gims vaikelis, atsiras rupesciu ir dziaugsmeliu, kad pamirsi ta gimimo liudijima ir dabartinius isgyvenimus. Negalvok dabar apie tai, stenkis susikoncentruoti ties savo pilveliu, rink vardus, ziurek vaikiskus rubelius ir pan.Jei vaikelis atsirado, vadinasi, jam buvo skirta ateiti i si pasauli.Tegul greiciau prabega tau tie 8 men., ir pamatysi, kaip viskas pasikeis,grausiesi del savo dabartiniu minciu.

[quote=mgane,2009 09 15, 18:19]
Zinau kaip nekantrauji, bet nespesi pastebet, kaip laikas prabegs ir pajusi pirmuosius judeselius, kurie vis daznes ir stipres Keista, atrodo supranti, nuo pat pirmuju dienu, kad tavyje uzsimezge gyvybe, bet tas tikrasis dziaugsmas ir suvokimas ,bent jau man, atejo tik tada, kai po ilgo ir sunkaus gimdymo rankose laikiau maza glezna kudikeli Tuomet tikrai pasaulis nusvito visom spalvom Ir vis dar tebesvyti. Stiprybes tau, esi tikra saunuole kad nepabijojai ir nusprendei gimdyt viena O del bruksniuko gim. liudijime, maziausiai suk sau galva.Pas mane pacia gim.liudijime nors ir buvo irasytas tevas, bet jo meiles niekada taip ir neteko nepajust.

Didelis dėkui už tikrai palaikančius žodžius ir laukiu nesulaukiu, kad mane gyvenimas nusidažytų skaidresnėmis spalvomis. Ir nekantrauju po keletą mėn sugrįžti į savo temą ir parašyti :MAMYTĖS IŠ TIKRI MAN GERA, DĖL NIEKO MAN BEBAISU, KAIP JŪS MAN IR SAKĖT

Pamatysi tikrai taip ir bus
Kazkada si tema man buvo pagrindine, o dabar retai beuzsuku.
Na as likau su vaikeliu po sirdele ir dar dviem isikibusiomis i rankas- su ant nosies mokslais...
Atrasi savo pusele ir vaikeliui teveli,tik nepasiduok tikek savim,mylek save ir viskas bus gerai.
Bruksnio gimimo liudijime nerasyk-rasyk pavarde,aisku reiks eiti i teisma, na ir kas, pagalvok apie vaikeli mokykloje-jam bus juk geriau vietoje bruksnio tureti ne bruksni Sekmes

mgane na ir as kai buvau nescia likau viena,bet nesigailejau....
del seneliu bijojau pasakyti net kinkos drebejo,bet pasiryzau ir pasakiau ir dar beto per Kaledas pasisodinau mama ir teti ir sakau busit senelei tai mama apsiverke,o tetis (metes rukyti buvo tai susirado cigara ir nuejo pesti) o beto buvo ir studijos 3 kurse buvau,bet neemiau dekretiniu baigiau ir 4 kursa.....o tevai tikrai supras ir pades bus sokas pradzioje,bet tau juk ne 18,esi subrendusi moterys o del bruksnelio liudijime mano sunus neturi vyro pavardes turi mano ir as del to nesigailiu,beto man mano pavarde grazesne nei vyro viskas bus gerai kantrybes ir laikykis
Papildyta:
o beja del bruksnelio priisiminiau,dabar gyvenu uzsienyje,bet jei buciau davus vaikui vyro pavarde reiktu leidimo norint vaika pasiimti kartu i uzsieny,tai ir gerai,kad nedaviau

Ačiū už gražius žodžius. Kaip supratau laukiesi antro vaikelio?Sveikinu

labai dziaugiuosi kad yra tokia temele SM,tikrai reikai palaikymo tokioj situacijoj, as pakolkas gyvenu su vyru,(lyg dar viskas ir gerai)bet zinau jei kas atsitiktu ir pasilikciau viena tikrai nebutu liudna ir sunku nes turiu du grazius,sveikus,mielus vaikucius kurie visada pades kai reikes,nors gal atrodytu ir sunku,bet anksciau ar veliau viskas praeina,o vyru prasyt ir maldaut demesio tikrai neverta,mes JUK STIPRIOS MOTERYS IR MAMOS ,tad sekmes ir neliudekit.

Nu nesusilaikiau, susijuokiau, kai įsivaizdavau laimingą vyruką


O būsimai mamytei sveikinimai

sveikos
labai sunku užduoti tokį klausimą laukiuosi jau 10-a savaitė ir sužinojau, kad tėčio mes neturėsim...bijau, kad finansiškai viena tikrai negalėsiu išlaikyti vaikelio, nors jo noriu labiau už viską pasaulyje...ar verta pasmerkti vaiką skurdui?

o mirčiai , verta

žinau vieną auksinę taisyklę, kad vaikas gimdamas atsineša ir savo duoną, juk sakoma duos dievas dantis duos ir duonos , todėl manau verta, o kodėl galvoji skurdui, kad tėčio vaikas neturės tai ne bėda juk ne vien vyrai išlaiko šeimą mama taip pat , lakykis ir priimk teisingą sprendimą

tavo vaikelio dabar kojytės atrodo taip





šaltinis čia verta paskaityti

gyvenime nieks nevyksta be reikalo , jei nori vaikelio ir turėk jį , o klausti nereikia bijoti, klausk kas tik domina aišku tai vieša erdvė gali pasitaykyti visokių nuomonių, bet juk tu inai kas geriausiai tau ir tavo leliukui

Tai turetu supurtyti ir priesingai-tik paskatinti kibti i gyvenima, mokytis, dirbti, siekti, daryti viska, kad vaikelio nepasmerkti skurdui. O ne nuleisti rankas, ir pasmerkti. Gal pradzioje sunku, bet juk visas gyvenimas pries akis.
Sekmes

net neabejok, viskas susides i savo vietas, ir visko uzteks jums abiems. tik niekad nebijok paprasyti kitu zmoniu pagalbos. net ir cia, SM jei sakysi, kad reikia vaikui daikteliu, tikrai bus kas tau ju duos. viena karta atsisakiusi vaiko, kita karta jo galiu daugiau ir nebesusilaukti. kitas dalykas, kai gims, reikalaukis teisetu alimentu - jei jau sugebejo padaryti vaika, tegul sugeba nors kiek prisideti prie vaiko auginimo.
buk stipri ir saugok nauja gyvybe

Na pasigimdzius vaikeli dar galesi jam ir kita teti surast (juk nezinai kaip gyvenimas gali susklostyt) , o jei negimdysi tai gali atsitikt taip kad kita teveli rasi , o vaikuciu gali nebeturet... as net ir apie savo dukra kartais pagalvoju , jei jai taip atsitiktu tai pirma vaikeli ir as padeciau augint, bet gimdyt vistiek patarciau

Labai ačiū už padrąsinimą
dar labai sunku susivokt, kad tai tikrai vyksta, o ne sapnas..

Sveikute,
Pas mane ir su finansais ne kas, bet jei Dievas davė tokį stebuklėlį duos ir duonos:)
tuj ug nežinai, kas tavęs ateity laukia

Papildyta:

O aš vis nesusitaukau, kad ne be viena, tik žinau, kad pilvelio gyventoją labai myliu

kaip vaikščiot pakelta galva ir atlaikyti smerkiančius žvilgsnius ir komentarus? kai sako, kad kvaila, kad nepasidarai aborto, kad auginti vaiką vienai ir dar tokiu "krizės laiku" yra tolygu beprotystei...kai tvirtina, kad nesugebėsiu viena, nebus kas padeda, nes neturiu šalia artimų, neturiu mamos...ir dar paskolos bankams smaugia
kai žiūri kaip į beprotę, kaip iš viso galėjau pastot ir nesugebėt apsisaugot?
ir kodėl tokios žiaurios būtent moterys..bendradarbės...
kodėl smerkia tik mane, o ne vyrą, kuris atsisakė atsakomybės ir "padarė dingau"?
kaip nepasiduot depresijai varoma aplinkinių..
kartais apima žiaurios mintys ir noras tapt "Veronika paskenduole" nes padaryt abortą tikrai širdis neleidžia, o jei kartu, abiem..........

gaila, kad yra tokiu zmoniu, kurie nesugebe palaikyti kito zmogaus. tikiu, kad tau labai sunku, bet patikek, nebus lengviau, jei vaikelio atsisakysi, nes po kurio laiko suprasi, kodel jis tau reikalingas.
nors manes ir nepaliko, taciau dar pradzioje nestumo mes nebuvom susituoke, ir tai ne is vieno buvo paklausta - o tai taves neves? nors daugelis galvoja, kad dabar jau kitokie laikai, niekas nekreipia demesio tu istekejusi ar ne, bet realiai yra visai kitaip.
sunku tau dabar, bet tikek, kad viskas bus gerai, kad ateitis bus gera. turi nebegirdeti ka kalba aplinkiniai, o dar geriau, sugalvoti svaru atkirti, nuo kurio jie uzsiciauptu amziams.
net negalvok, kad pasidarydama kazka sau, neiskaudinsi kitu. juk vistiek yra kazkas, kam tu rupi . buk stipri, juk tik moterys tokios buna. patikek, jei vyrai butu kokiose situacijose, tikriausiai kas antras nusizudytu, o moterys istveria viska.