kol vaikai pavalge ir aprengti (drabuzeliai svarus,tik nemadingi),VTAT tikrai nieko nedarys+tevai negeria.del vaiku elgesio problemu is tevu vaiku niekas neatima

db taip galvoju.... šiaip jau dauguma vaikų tyčiojasi ar šaiposi iš vienas kito kažkių išvaizdos niuansų. taip pat iš moksliukų neretai pasišaipo. bet tai dažniausiai nenueina taip toli kaip šioj istorijoj. manau, kad turėjo dar kažkas prisidėt, atsitikt, kad tokia nelaimė išsirutuliojo


manau taip grubiai tyčiotis nedera iš jokių "kitokių". į fizinę agresiją galima atsakyt griežtu tonu pasakius frazę "liaukis taip daryt". jei neveikia - galima nueiti pas smurtaujančio vaiko tėvus. dažniausiai bent jau laikinai to pakanka. jei ne - galima į policiją kreiptis.


žiauru

situacija

per pertrauką dėl kamuolio susipyko du vaikai. vienas iš jų kitą berniuką pavadino degradu ir apimtas pykčio sulaužė nubėgęs į klasę jo pieštuką (jo mama šitaip vadina kitus, o vaikas supykęs, neišanalizavo situacijos, ar tikrai šitas įvardinimas čia tinka). toliau girdint kitiem, šaipėsi, prasivardžiojo. po pamokos, degradu išvadinas ir pažemintas vaikas kuprinę dėjosi ant pečių taip, kad su ja kliūtų tam vaikui. pamačiusi mama, užsipuolė berniuką, kam skriaudžio jo aniuolėlį, nes jis tik ramiai savo daiktus į kuprinę dėjosi.
kokie vaikų santykiai bus sekantį rytą, kai vieno iš jų mama pritariamai pasišaipė ir pažemino kitą vaiką?

vagiliavimas - jau ne vien vaiko asmeninio elgesio problema. jei VTAT dėl to gautų skundą, reaguot privalėtų

šiaip, kad kalba ta linkme pasisuko... Kaip jūs elgiatės, jei vaikas grįžęs iš darželio ar mokyklos skundžiasi bendraklasiu? Na, nėra ant vaiko jokių smurto žymių, nemuša jo. Tiesiog grįžęs verkšlena, kad kažkoks vaikas nuolat pastumia, paverčia ir t.t. Tas smurtas toks lyg ir netyčinis, bet nuolat besikartojantis? Kaip jūs reaguotumėte?

oioi kaip gali užsisukt karuselė

o.k VTAT ateitu pasiziuretu namu aplinka.tevai negirti,maisto yra,drabuziu irgi-atbumbetu litanija ir iseitu.o ka jie daugiau gali?
Papildyta:

kalbuosi su mokytoja,paskui vaiko tevais

Gerai, pamodeliuojam Štai grįžta jūsų atžala iš mokyklos perskelta lūpa ir švarkeliu, praskalautu unitaze. Verkia, pyksta ant "blogiukų", jaučiasi pažeminta.Kokį požiūrį į smurtavusius ir jų elgesį pabandysite jai suformuoti Jei pasakysit, jog aiškinsit savo vaikui, kad tokio elgesio smerkti nevalia, kad galbūt tie vaikučiai blogai elgėsi, todėl, kad jiems mažučiams mama vaikystėj prieš miegą pasakų nesekė , kapituliuosiu prieš jūsų krikščionišką gailestingumą, nors ir nesuprasiu

šiaip srengiuos mokyt vaiką kad nekreiptų į tokius dėmesio ir pasitrauktų jiems iš kelio. jei nebeapsikenčia, kad pasakytų šalia esančiam tuo metu pedagogui. dar galima su klasės vadovu pakalbėt.
o šiaip jau pasaulis klaikus kartais. va pernai mano penktokas ėjo su kiemo draugu iš m-klos. netoli namų užpuolė juos 4 vyresni vaikai, liepė duot pinigų. tie neturėjo, tai apstumdė vargšus, purvyne kuprines išvoliojo. bet tai negi man db bėgt, koliot tuos paauglius? jei būčiau žinojus, kas jie tokie, būčiau tiesiog policijai pranešus. o db tik savo vaiką galiu pamokyt bėgt kuo toliau ir vaikščiot saugesnėm gatvėm.

Auklėtoja žino, kiek įmanoma stengiasi suvaldyt situaciją, bet visus vaikus ne visada sekasi sužiūrėt. Tėvai irgi žino, kalbėjo su auklėtoja. Sako, kad nežino kaip pasielgt, pripažįsta bėdą, bet nežino kaip ją spręst. taip ir lieka viskas status quo... Grupė toliau lengva forma terorizuojama....

o tai ką mokint su pagaliu galvon dėt? ir nemanau kad kas nors aiškins, kaip jūs čia pripaistėt . manau dauguma pamokys kaip saugotis,. kaip pabėgt ir kam pasiskūst ištikus bėdai. pagaliau galima pamokyt garsiai šaukt "gaisras". va tada tikrai aplinkiniai pro langus išlįs pažiūrėt, mušeikoms gali to ir užtekt

Pirmiausia kalbu su vaiku: prašau, kad parodytų, kaip jis atrodo, kokios būna situacijos, kaip jis pats elgiasi ir t.t. ir pan. (mano vaikas mėgėjas pafantazuoti ). Pakalbam, apie stebuklingą frazę "ignore stupid people"
Toliau, - einu pas mokytoją
Toliau, - einu pas mokyklos vadovybę
Toliau, - einu į soc.rūpybą ir perkeliu vaiką į kitą mokyklą, kaip įmanoma skubiau

p.s. mano vaikas lanko anglišką mokyklą

va jums ir veiksmų planas. visai neblogas sakyčiau

Nėra pas mane to krikščioniško gailestingumo. Nėra... ypač kai tai liečia mano vaiką . Nesu buvus tokioj situacijoj, bet viena žinau, tikrai pasakysiu, kad tas elgesys smerktinas, bet gal pasistengsiu išvengt neapykantos pliupsnių ir neišdėstysiu tokių vaikų išnaikinimo plano

Jums tik absurdo fantastikos romanus rasyt.

nu taip, kas belieka sakyt, kai argumentų pritrūko

šiaip meduotos sumodeliuota situacija lb realiai galima ir tikėtina. ne viena panaši kasdienybės istorija yra

matyt nesat susidūrusi su didesnėmis vaikų grupėmis.
arba



tarp kitko, jūs pati rašėt, kad mokysit savo vaikus šitaip vadint kitus, kažkas rašė, kad jei dar kartą vaikas, šitaip su kuprine pereis per kitų galvas tikrai netylės.

Nors, lankyti mokyklą pradėjo tik ketvirtadienį (neskaitant praeitų metų), bet penktadienį jau parėjęs skundėsi tuom. Tad, diskusija man laaabai įdomi ir aktuali. Skaitau ausis pastačiusi, ir, ar reikalui esant pavyktų įgyvendinti planą, - nežinau Nes, nežinau, koks bus mokytojų ir kitų tarnybų požiūris

O, toje situacijoje, kur vaikas grįžta namo perskelta lūpa, tai, planas toks:
- skambutis į mokyklą, kad mano vaikas pas juos nebeateis (mokyklai tai didelė bausme)
- skambutis į soc.tarnybą, pranešti, kas įvyko mokykloje
- vaikas sėdi namie... toliau nebežinau, kaip čia viskas būtų

man kažko labai smalsu pasidarė pamatyt Alfos159 vaikus gyvai kažkaip jau ir sunku patikėt darosi, kad tokių būna

Veiksmas darželyje...fantazijų nėra - auklėtoja patvirtino, kad tai vyksta.. Eit į soc. rūpybas dėl stumtelėjimų ir pan. , kažkaip per griežtai čia. Na, rodos menkniekis, bet vaikai kenčia. Maniškė nemoka apsigint - eina nuolat skųstis auklėtojai (kai auklėtoja tų skundų sulaukia 20 kartų per dieną, nebereaguoja...). Sakau, kad vengtų to berniuko, nors pati žinau, kad ji tikrai vengia, ji atsargumo įsikūnijimas (matau, kaip judresnius vaikus apeina kelių metrų spinduliu), bet nedidelėj patalpoj , grupėj, tų susidūrimų neišvengsi...

niekas pro langus neislys arba kaip meduota nesikis.nusaukit mane,bet mano vaikas,savo saugumo vardan,yra mokomas duoti atgal.uzkabino gatvej-trenk,kad atslytu ir bek.

Nea, nesu. As gi ufonautas su robotuku pulkeliu. Mes visi atskirose planetose gyvenam, i mokyklas neinam, vietoj to programikes naujas instaliuoju savo robutukams- ir viskas.

Ok, palieku visa linksma kompanija, nes prasidejo pievos. Linksmai praleist laika.

Gaila, susitiksim kitose temose, nepamirsk tvarkingai sukatologuoti ir sio mano pasisakymo.

Visai nesididziuoju, kad nusileidau i nekuriu pasnekoviu lygi. geda, ir ne truputi...

Nu matot, aš minėjau, kad mano vaikas lanko anglišką mokyklą, tad jei mokyklą nesprendžia problemos (ar darželis), tai tiesiu taikymu į soc.tarnybą, nes jų darbas apsaugoti kiekvieną vaiką.
Jei auklėtoja patvirtintų, - tai nieko nesakyčiau, o eičiau pas mokyklos liason officer (lietuviškai, tai tarpininkė tarp tėvų ir mokytojų), kuri kviestų pokalbin mokytoją, ir vyktų pokalbis, kodėl jos klasėje tokie dalykai vyksta.
Beeet... mūsų mokytojos turi po 25 vaikus ir 3-4 pagalbininkes.
Nesakykit, kad gerai, nes bullying, tyčiojimas iš kito vaiko, angliškose mokyklose labai populiarus

išlįs . pati išbandžiau kartą
aš nemokau duot atgal. ir ne tik dėl gailestingumo. man nesinorėtų, kad vaikas užsirautų ant tokio, kuris už fizinį atsaką išmuš visus dantis (nes yra žymiai stipresnis) ar sulaužys stuburą. geriau jau mokysiu bėgt ir rėkt. saugiau pačiam bus


aišku, kur jau ten jūsų didenybei iš savo aukštybiu su mumis, netobulomis žemės dulkėmis, diskutuot

tai va - realybė nuo kurios nepabėgsi . mūsų m-klose viskas turbūt 3-4 kartus baisiau tuo klausimu . nes net nėra kas matytų ir girdėtų kaip vaikai bendrauja. o jie tai jau pabendrauja . ypač kai mamos papildomai pamoko gražių epitetų

Na, moterys - tema užvesta labai gera Tai prašom į temą..

Na va, vadinasi nekapituliuosiu, bet suprasti bus lengviau.
Taigi- smerktiną elgesį pasmerksite ir jums labiau rūpės jūsų vaiko emocinė būklė ir fizinis saugumas, o ne skriaudikų vaikystėje patirtų psichologinių traumų peripetijos.

Vienus mamos epitetų pamoko, kitus- kad neverta riboti savo asmenybės poreikių dėl kitų gerovės, ir matom rezultatą, kuris nedžiugina

Man teko realiai panašią situaciją spręsti. Mano dukrą darželyje terorizavo pora vaikučių, bet buvo viena pagrindinė mergaitė, viso to 'terorizavimo' lyderė. Dukra skųsdavosi, kad su ja nedraugauja, stumdo, atiminėja daiktus, tyčiojasi iš jos rūbų (kad negražiai rengiasi) ir pan.
Su dukra vakarais labai daug kalbėdavomės, nes visų pirma mano tikslas buvo nuraminti vaiką. Mes dar lankėme terapiją Raidos centre, tai pasikonsultavom ir su vaikų psichologe, tuo pačiu. Tų darželinukų, kurie taip elgėsi - neauklėjome, su jų tėvais irgi nekalbėjome.
Pasikalbėjome su auklėtoja apie vaikiškus konfliktus, paprašėme atkreipti dėmesį į maniškę ir tuos vaikus. Auklėtoja pažadėjo vaikus kiek įmanoma atskirti, kad nebūtų progų tokiam elgesiui. Ir po poros savaičių auklėtoja, mums atėjus paimti vaiko, pasakė, kad rado kitus vaikus nusivedusius mano dukrą į WC ir ten ją spardančius. Buvo skaudu, kaip kiekvienai mamai, bet dukros nemokinau ir nemokinsiu duoti atgal, iš tų vaikų prie jos irgi niekaip nesityčiojau. Ai, ten tokia situacija..pagrindinė 'skriaudėja' tikrai vargšė mergaitė, todėl mažiausiai man norėjosi dar ir teisti. Darželyje vaikai, kurie taip elgėsi, turėjo atsiprašyti prieš grupę mano dukros ir tėvelių (t.y. mūsų). Buvo informuoti ir tų vaikų tėvai.
Dukrą mokinau, kaip psichologė ir patarė, atsieti kitų vaikų blogą elgesį nuo savęs..tingisi labai smulkmeniškai paaiškinti, bet tiesiog stiprinome jos pačios pasitikėjimą ir pan.

Kodėl sunku patikėti? Jei moteris nekvaila, na pripažinkime tai, skiria pakankamai dėmesio savo vaikams ir tas dėmesys tikslinis, tai vaikus įmanoma išauklėti tokiais, apie kokius pasakoja. Kita vertus dar yra genai. Na būna šeimose trečias kvailys, bet tai išimtis ar gamtos klaida, dažniausiai protingiems gimsta protingi, vien jau genai groja maršus Tad kodėl gi menkinti kitą, jei jo šeima gyvena kaip paveikslėlyje?

Grįžtant prie temos. Aš labai norėčiau, kad kartais praeiviai paauklėtų vaiką tuo momentu, kai to labai reikia. Nes tam tikromis situacijomis tai veiksminga. Pvz. sugėdintų, kai to reikia. Kiek teko pastebėti, tai kartais va saviškiams vis kartoju kartoju tą patį per tą patį, kaip kokia užsukta plokštelė. Pro vieną ausį ir įėjo ir išėjo, ale va kai svetimas žmogus jiems tą patį pasako, jiems žymiai geriau užsifiksuoja

Skaičiau Rasmos postą. Na lyg ir viskas ten pedagogiškai ir psichologiškai teisingai sudėliota buvo, ir galutinis situacijos sprendimo būdas teisingas- padidinti skriaudžiamos mergaitės savivertę.Tik kažkodėl pagalvojau, kad jei būčiau vaiko- skriaudiko mama(tikiuosi, kad taip niekada neatsitiks), apie savo vaiko elgesį norėčiau sužinoti iškart- po pirmo įvykio, po pirmo tyčiojimosi epizodo.Tam, kad nebūtų peržengta riba ir situacijos atomazga nesibaigtų kito- skriaudžiamo vaiko persekiojimu ir mušimu tuolete. Ir ne tik dėl to, ką teko patirti Rasmos dukrytei, bet ir dėl pačių skriaudikų, kurie pamatė, kad gali nueiti pakankamai toli, kol bus sustabdyti.

Jei aš būčiau vaiko-skriaudiko mama, tai norėčiau to paties

Iš tikrųjų, tai auklėtojos minėjo, kad pastebėjusios padidintą vaiko agresyvumą, kad kalbėjusios su mama, bet pakeisti joms nieko nesigauna. Mama kalbėdavosi su dukra, bandė spręsti, bet nežinau..gal nelabai norėjo ar problemos nematė- bet nesigavo. Vyras pamatęs tą mamą bendraujančią su drauge atsisakė su ja aiškintis santykius. Ji jam pasirodė gerokai vulgaroka ir jis nusprendė, kad su ja įmanoma tik susipykti, bet ne gražiuoju, nesupras mūsų priekaištų. Aš esu per taiki tokiai misijai, nieko negaliu padaryti..aš su žmonėmis moku tik gražiuoju, aš net darbą mečiau kur man reikėjo būti labai griežtai Pati skriaudusi mergaitė - ligoniukas, turėjo matomą fizinę negalią, ne vieną operaciją ir pan. tai labai įtakoja vaiko elgesį. Mano dukra irgi rimtai sirgusi, tai aš 'gyvu pavyzdžiu' matau kaip lėtinės ar sunkios ligos keičia vaiko 'charakterį': požiūrį, elgesį, bendravimą. Man nekilo ranka dar tą vaiką pulti..

Pačioje darželio lankymo pradžioje, mergytė norėjo bendrauti su mano dukra, džiaugėmės, kad va atsiranda draugų, kad lengva adaptacija darželyje bus. Bet po kažkiek laiko prasidėjo keistokos dukros kalbos ir jau iškart įtariau, kad kažkas negerai. Nežinau ko vaikai nepasidalino, o gal įtakos turėjo ir tai, kad ta mergytė lankė karatė būrelį, norėjo 'gyvai' išbandyti ką moka , nežinau...nes mano mergina iš tų, kuri 'pasieniais-pakampiais- tylėdama-drebėdama', ji daugiau stebi aplinką, nei joje dalyvauja. O dar tuo labiau, kad buvo po rimtos ligos ir išvis pasikeitusi iki 'nematomos'.

Ir kaip nekeista, ta mergaitė subūrė ir taikesnius vaikus, nes pradžioje ji viena 'terorizavo' mano dukrą. Po to atsiprašymo, buvo uždrausta dingti iš akiračio (eiti būreliais į WC ir pan.), sukeitė persirengimo spinteles, kad būtų toliau, nestatydavo šalia per bendrus žaidimus ir pan. Kiti 'skriaudėjai' pamiršo savo lyderę, o lyderė iki galo liko, kaip mes su vyru apibūdinom 'pasipūtusi', demonstravo savo panieką, bet tiek agresyviai, kad pasigavus, uždarius vaiką, spardyti į pilvą ir kitiems liepti - nebedarė.

Kadangi situacija praeita, tai galiu pasakyti, ne ką daryčiau, o ką jau darėm.

"ignore stupid people" (gražus ir lietuviškas "duok durniui kelią") apkalbėtas buvo ne kartą. Bet fizinio smurto, na gal net ne rimto smurto, o tokio nuolatinio kepšiojimo, daiktų atiminėjimo ir po to pasišaipymo, neveikia tas dalykas. O gal priklauso ir nuo tono, intonacijos, laikysenos kai tai sakoma. Jeigu vaikas nepasitiki savimi, tai tikrai nesuveiks.

Ėjimą pas mokytoją, mokyklos vadovybę irgi aptarėme. Vaikas kategoriškai atsisakė. Kaip tik prieš tai kito klasioko mama bandė šį būdą. Mokyklos vadovybė kartu su auklėtoja pastatė tą vaiką prieš visą klasę ir pareikškė, kad "jo mama skundžiasi, kad jį užgaulioja, niu niu niu, daugiau taip nedarykit". Galite įsivaizduoti kaip "pagerėjo" tam vaikui po to. Kaip jau sakiau, ta grupelė nebuvo kažkokie degradai ar banditai, nemušdavo iki kraujo, tiesiog nuolat psichologiškai ir kepšiojimais kabinėdavosi prie kitų, pašiepdavo. Tokio tipo juokeliai, kaip atimti kokį daiktą ir įmesti į šiukšlių dėžę, o po to filmuoti, kai vaikas išsiėminėja, įspirti nestipriai į koją bėgant pro šoną, dviem laikant vienam smuktelti kelnes žemyn ir visai klasei paskelbti, kokie "pantalonai".

Kadangi toks kabinėjimasis viš išlįsdavo tai vienu, tai kitu atveju, aptarta, analizuota, guosta ir mokinta nekreipti dėmesio, nesinervuoti, pasitraukti buvo ne kartą. Ir visais atvejais vaikui buvo griežtai draudžiama tiek dėtis prie tų vaikų patyčių (juos palaikančių smailialiežuvių jie kažkaip nekabindavo), tiek bandyti atsikirsti patyčiomis, o juo labiau muštis.

Visgi įvyko tokia situacija, kai vaikas iš vaiko buvo žiauriai išsityčiota kartu su nedideliu fiziniu smurtu. Vaikas grįžęs išsiverkė ir pasakė, kad daugiau į mokyklą neis. Dar kartą perėjom viską, ką buvom ne kartą šnekėję, siūlėm pabandyti keisti situaciją per mokytojus. Bet niekur nesidėsi - į mokyklą eiti vis tiek reikia. Tada su vyru pasitarėm ir vaikui pasakėm, kad į mokyklą jam eiti vis tiek reikės, bet ieškosim ir nuo rudens surasim kitą. Paaiškinom, kad mes tikrai matyt kažko nesuprantam situacijoje ir jam pasiūlyti sprendimo negalim, todėl lai sprendžia pats, ką daryti. Ir vaikas pasirinko muštis. Aš tam nepritariau ir pasakiau visus prieš, kurie jau ne kartą buvo vaikui sakyti. Po to su juo dar ilgai kalbėjo vyras, bet vaikas savo pasirinkimo nekeitė.
Buvo iškeltos sąlygos - muštis tik prie "liudininkų", tik tada, kai yra fizinis kepšiojimas ir prieš tai ne mažiau kaip du kartus kitiem girdint pasakius, kad liautųsi, ir tik su dviem iš keturių priekabiaujančių, kurie yra už jį stambesni. Ir prisižadėjom, kad jei ves pas socialinę pedagogę, tai gali neiti ir sakyti, kad eis tik su tėvais (nežinau, ko tie mažesnieji socialinės taip bijo).
Žodžiu atsilupo jie iki kraujo (spėjo maniškiui į nosį pataikyti, kol klasiokai mokytojus atvedė). Parašė abu pasiaiškinimus. Visa klasė kolektyviai paliudijo, kad "anas pirmas pradėjo" ir kitas "ano" nuodėmes nepamiršo suskaičiuoti. Buvo to vaiko tėvai iškviesti į mokyklą. Mes jokio pranešimo iš mokyklos administracijos negavome, tik vaiko auklėtoja klausė, ar tėvai nieko dėl sumuštos nosies ir sukruvintos uniformos nesakė.

Po šio atvejo užkabinimų ir tyčiojimosi kažkiek sumažėjo, nors tikrai ne taip, kad visai nebebūtų. Bet mūsų vaiko savijauta ir, manau, reagavimo būdas pasikeitė iš esmės. Po to dar teko išklausti ne vieną situaciją, kai vėl kažką padarė, užkabino. Bet jo paaiškinimas būdavo trumpas: "o ką su juo, pasakiau, kad baigtų ir pasitraukiau". Nors kiek prieš tai mokinom ir įrodinėjom, kad taip elgtųsi, neveikė.

O mokyklą visgi nuo šio rudens pakeitėm. Tačiau ne skubos tvarka, o ramiai paieškoję ir pasiaiškinę, kad nuo vilko ant meškos neužšokus .

I ankstesne tema grizusi,noriu papriestarauti *GAILEI*:
1. Taip,nebegiojo tarp stalu kavinese,ir kai buvo trys metukai,nes visada primindavau ,kad reikia mandagiai ,kulturingai elgtis
2. Matyt ,skaitote TIK kas patogu jums,ir svaidotes "zaibais",nes kaip ir rasiau jis nesedi ramiai,nes yra judrus,komunikabilus( jei suprantate aplamai ka sis zodis reiskia! )Bet jis suranda veiklos ,netrukdydamas aplinkiniams
3.Taip,deja turiu jus nuvilti,jis nerekdavo ,nei kai buvo vieneri,dveji...,kai uzsimanydavo "pas karalius" Kaip jau minejau ,ateidavo ir i ausi pasakydavo
4. Na ,aisku seseriu menesiu ,jis nevalgydavo su peiliu ,sakute,bet bandydavo pats,kartais ir nepasisekdavo,bet i klausima- ar nesispjaudydavo,atsakau-ne!,nezinau gal "svaruoli" auginau,tiesiog nedarydavo taip ir tiek!!! Na nemanau,kad seseriu menesiu vaikas sugebetu begioti tarp stalu!

Na,va pagal jusu prognozes,tai 1. tureciau viska meluoti,nes atsakiau ne taip kaip norejote ,tiksliau i beveik viska- TAIP!!!
2.Arba kaip rasote,nevaiksciojau i kavines,o jei vaiksciojau,tai tik i pusmeti karta,nes nusprendete,kad tada vaikas zado netenka
Na tokios isvadas gali padaryti tik labai siauro akiracio zmogelis,kuris gyvena pats uzdaroje aplinkoje,ir masto ribotai!
Ir dar 5. Na jusu isvedziojimas,kad "jei vaikas laksto ,tai ir tevai laksto...",tikrai absurdiskas,nes as norejau pasakyti jei vaikas mato toki tevu elgesi,tai ir vaikas elgiasi nekulturingai,hamiskai..

Ir 6. Na as kalbu apie vaiko (mazo) vaiko elgiasi,nes jis i kavines neina vienas,o su tevais,giminem...
Ir dar ,kodel tvirtinate,kokio amziaus mano vaikas,ar as kur nors ta jo amziu akcentavau?

Tai va,as auginu ,bent girdziu aplinkinius taip sakant,ir tikrai taip manau,kulturinga,paslaugu ...vaika O jei kam tai nelabai iseina,nereikia pykti,pavydeti,vadinti melagiais...,nes tikrai tai kulturos neprideda O reikia stengtis,rodyti pvz. ,mokintis is savu klaidu,bet ne is svetimu!!!
Na puolimas i ALFOS159 darza be reikalingas,nes kodel reikia manyti,kad taip nera,juk viskas imanoma,tik reikia ideti pastangu,o ne galvoti ,kad vaikai uzauga ,issiaukleja patys,anaiptol...

Jėzus Marija

Pagyvenus, kokio amžiaus jūsų vaikas? Tiksliau, kokio amžiaus jis buvo, kai visa tai vyko?

Tas vaikas, kurio mama skundėsi, ne maniškis. Mano vaikas nesutiko, kad aš eičiau kalbėtis su auklėtoja po to įvykio.
O vaikai dar nedidukai - 12 metų.
Ir situacijos, kur pasakoju, tikrai ne vienoje mokykloje yra kasdienybė. Pedagogai nestovi vaikams ištisai už nugarų ir visų vaikų bendravimo niuansų nežino. O tėvai ne visada gilinasi. Juo labiau kad ir ne visi vaikai pasipasakoja. Arba pasako kartą ar kitą, bet kai realios pagalbos nesulaukia, tai kažkaip susitaiko su situacija arba sprendžia, kaip patys sugeba.

ir vėl putojiesi, vėl kudakuoji ir piktiniesi neišauklėtu ir nekultūringu pasauliu
na ką man db daryt, jei aš netikiu, kad būna tokių tavo aprašytų dvimečių trimečių. nemačiau tokių nei 1 per savo gyvenimą. ir negyvenu uždaryt. į kavines kai dirbu einu kasdien pietaut. kasdien matau ten vaikų. aplinkiniai, draugai visi turi tokio amžiaus vaikų. nu nėra tarp jų stebuklų. normalūs vaikai ir tiek. nemanai, kad gal ir tu pervertini saviškį? gal čia tik tau jis atrodo stebuklingas?



db paskaičius tą m-klinę istoriją prisiminiau labai panašią savo pačios situaciją. na irgi buvo daug kas išbandyta, ir tėvai gražiai šnekėjos, ir mokytojai, ir atgal duot bandžiau . niekas realiai nepadėjo. labiausiai gelbėdavo būtent nekreipimas dėmesio. o paskui augant kažkaip savaime tų konfliktų, priekabių mažėjo, matyt protam irgi reikia laiko subręst

Aš kartais pagalvoju,kad gaunasi užburtas ratas, vaiką skriaudžia, niekas nieko nedaro, mokytojai nemato, vaikas tėvų prašo,kad nesiskūstų, smurtautojai tokiu būdu būna nenubausti, reiškia jie ir toliau gali taip elgtis.
Vistik norėčiau, kad pareiviai nebūtų tokie abejingi, kai pro mokyklą eina, kai gavėje mato smurtą. Tai mūsų visų vaikai, šiandien tavo, rytoj mano gali mušti. Visada taip galvoju.
Todėl aš galvoju,kad reikia nepykti kai pašaliniai pasako kažkokią repliką, tikrai nemanau,kad ji sutraumuos vaiką augantį darnioje šeimoje, tegul prisibijo vaikai tų kaimynų, suaugusių, gal tai juos sudrausmins. Žiauru žinokit, kai vakar rodė, kai tai moteriai spyrė į nugarą per ,,Be grimo,, , net kažkur gerklėje kilt pradėjo, kadangi jei jie nebijo suaugusio, kaip jums atrodo ar jie sustos savo kelyje susitikę pradinuką.

Aš manau jei smurtas yra su fizinėm žymėm reikia kreiptis į policiją. Mnao sūnaus klasiokės mama tip ir padarė. Na stumdė toks padauža tą mergaitę, įspyrė į šoną, ta pas šeimos gydytoją, pažymą pasiėmė , į policiją parašė, žinokit tėvai tada sureguoja, kai baudą reikia susimokėti, jei tai nesiliauja vėl rašai. Daugiau prie tos mergaitės nelindo niekas, sakė jos mama durna visai, o ji sako man tas pats kad aš tipo durna, bet mano vaikas saugus dabar.

Man toje "lengvo" smurtavimo istorijoje irgi kažkaip nekyla ranka auklėt to svetimo vaiko... Tas berniukas iš daugiavaikės šeimos - mama nesusitvarko. Mano dukros jis kažkaip išskirtinai neskriaudžia, kliūna ten visiems. Ne po daug, bet kliūna. Aš galvoju taip - tų vaikų bendravimo, kol jie yra darželyje aš negaliu nei stebėti, nei jo įtakoti. Tai vėlgi, kaip sakiau - tas momentinis paauklėjimas gali ne tik kad neduoti naudos (vaikas tikrai nuo to netaps geresnis), bet ir pakenkti. Būtent to vaiko agresiją nukreipti į mano dukrą (kurios mama jį užkabino). Dabar vaikai perėjo į priešmokyklinę grupę, pas kitą auklėtoją, žiūrėsiu, kaip ten jiems seksis. O paskui mokykla - taikysiu, kad tik jie neitų į vieną klasę....
Iš principo su Fruzina sutinku -tačiau mano atveju istorija vyksta darželyje, tarp šešiamečių vaikų. Tas berniukas nemuša, nespardo kitų vaikų (tiesiog vis lyg netyčia prabėgdamas pastumia ir pan.). Jokių smurto žymių ant kitų vaikų nėra...

Aš pasikalbėčiau vistiek su to vaiko tėvais ir su pačiu vaiku, šešiametis tai ne mažiukas koks. Gali būti, kad jis tai daro samoningai. Supranti šiandien jis tik pastumia, po kelių metų, jei niekas nereguos į jo elgesį,, jis jau spirs, paskui jau muš, o dar vėliau ir daugiau gali pridaryti. Aš už tai, kad reikia reguoti pačioje pradžioje. Paskui būna dažniausiai per vėlu.

Va, va, teisingai. Kai bus 12-os bus jau per vėlu auklėti

Bent jau auklėtoją perspėk, kad atkreiptų dėmesį Nes jei vaikutis nepasipasakoja, tai gali nieko nežinot.
Manoji irgi iš pradžių buvo tik pastumdėlė, o po to pradėjo daugėti mėlynių ant kūnelio. Ženklų buvo daug (atsirado naujovė: spajudymąsis, žnaibymas), kad ji patiria daugiau nei žinom, bet va 'ištraukti' iš jos buvo neįmanoma kas vyksta, užsidarė savyje kaip kiautelyje.

Tai kalbama su juo... kalba ir auklėtojos, ir jo tėvai (ar bent jau sakosi kalbantys)... Vėl pasikartosiu - bijau pakenkt... Aš tą vaiką žinau tik iš matymo - manau, kad turi kalbėt ir auklėt tie žmonės, kurie žino to vaiko charakterį, geresnį priėjimą prie jo... Būtų pats paprasčaiusias ir primityviausias būdas užsukt jam ausį ir pagrasint, kad nelįstu prie mano vaiko - ar tai tikrai duos norimos naudos?

Brasa, paryškinau vieną sakinį: kaip suprantu jūs netikite, kad tas vaikas ims, ir stebuklingai pasikeis. Jūs vengiate galimo konflikto dabar, tikėdamasi, kad po kurio laiko tai bus jau ne jūsų problema, o tų tėvų, su kurių vaikais minėtas berniukas mokysis toliau Tikėtina, kad po kurio laiko, kai "žaibas trenks", minėto vaiko mama nuoširdžiai stebėsis: va buvo geras vaikas, kaip visi, niekas nesiskundė ir staiga.....
Aštriai reaguodami į aplinkinių pastabas mūsų vaikams, mes bijome susidurti su agresyvia ir konfliktiška reakcija iš kitų tėvų, ir tuomet, kai skriaudikų taikiniu tampa savas vaikas.Kartais tokio "politkorektiškumo" kaina gali būti per didelė

Na, stebim mes ją. Uždarumas šeimos rate jai nėra būdingas - išgirstam viską, ką norim ir ko nenorim Šiaip nematom ženklų, kad reikalas darosi tikrai rimtas - į darželį eina noriai, sako, kad viskas gerai (na taip, lyg tarp kitko užsimena apie pasiutusius "vyrus" ir tą chuliganiuką)... Bet vat bijom, kad reikalas neįsivažiuotų ir netaptų nevaldomas. Tai kaip rast ribą, kada jau reikia tėvams įsikišt, o kada - ne....
Beje, apie tą berniuką.. Čia daug buvo kalbėta apie vaiko kultūra, elgesį viešoj vietoj ir pan. Tas berniukas be galo kultūringas, visada pasisveikina, pro duris praleidžia ir pan. Ir kenkia jis taip, kad suaugę nematytų, išsisukinėja, meluoja, manipuliuoja kitais vaikais. Va jums ir kultūringas vaikas... Nesakau, kad vaikas turi augti laukinukas, bet tai, kad vaikas moka elgtis viešumoj, tai praktiškai dar nieko apie jį nesako.

Baik tu Brasa, kuo tu pakenksi, jei pasakysi -nelysk prie mano vaiko. Kas jis pasaulio bamba ar kažkas, kad jam žodžių negali pasakyt normalių, nekalbu apie ausų sukimą ar aprėkimą jo. Tu turi pasakyti griežtai, ne juokų forma.
Taip garantuoju, kad duotų naudą, o jei tą padarytum ne tik tu , bet ir kiti tėvai, vaikas suprastų, kad kiti reguoja į jo blogą elgesį, mato jį ir netyli.

Aš netikiu, kad mano, svetimo žmogaus, momentinis įsikišimas kažką pakeis... Jei tikėčiau, kalbėčiau su tuo berniuku. Aš nebijau agresyvios tėvų reakcijos, aš bijau išprovokuot to berniuko dar didesnę agresiją...

Galiu klysti būtent dėl šito minėto berniuko, tačiau teko sutikti tokių, ir jau matosi, kad tai daro nenatūraliai, na kažkaip perdėtai mandagiai. Aš nežinau kodėl taip daro, kažkas su psichika pas juos būna, jie kažkaip kaukę užsideda, o paskui kai niekas nemato ją nusimeta. Pasakysiu iš patirties jie labai moka vaidinti, apsimesti auka, sudaryti gerą įvaizdį apie save, paskui tipo labai gailėtis dėl savo elgesio, (čia jau dideni kai būna), bet iš tikrųjų jie jau mąsto apie kitą šunybę.
Turėjau tokį ,,draugelį,, sūnaus mokykloje, iš vaikų namų, na jis mane visada užkalbindavo,, laba diena teta, kaip sekasi teta, ačiū teta, kaip jūs gyvenate teta,, nu toks atrodo šaunuolis, bet iš tikrųjų tai buvo jo kaukė.

Tai sako, kad vaikas moka elgtis viešumoje Ne daugiau, ir ne mažiau. Be abejonės tai nesako, kad mandagus vaikas negali elgtis agresyviai aplinkinių atžvilgiu, bet ir neleidžia manyti, kad tam, kad vaikas būtų geras ir jautrus aplinkiniams, reikia suteikti jam galimybes būti "laukinuku"

O jūs nebijote,kad kaip tik jei jūs nesikišit, tai jo nekaltas elgesys palaipsniui peraugs į ,,dar didesnę agresiją,,.
Tai mes visi naudojam ,,momentinį įsikišimą''. Įsikišam kai reikia, kai yra priežastis, gi neauklėjam metai iš metų , diena iš dienos svetimų vaikų, tam tėvai.

Fruzina, čia labai panašu į tą berniuką. Ne per mažas jis vaidinti... Nebūtų dukra pasiskundusi ir auklėtojos papasakojusios, tikrai nebūčiau įtarus, kad tas mandagus ir drąsus vaikas gali taip elgtis.