Na, pas mus "pirmos kregždės" naujoje mokykloje - vaikinas "nepagarbiu žodžiu" įžeidė "damą", o šioji apmąsčiusi įžeidimą per kitą pertrauką priėjo ir užvažiavo jam per žandą. Kadangi žodis tikrai buvo (išverčiau savo auksuolėliui iš rusų kalbos ką jis reikškia, tai sėdėjo visas raudonas ir manau ilgam prisimins), pats būtų atleidęs "damai". Bet visgi sutarėm, kad naujoje mokykloje kol kas bandom pasitikėti pedagogais ir skambinau auklėtojai. Pažadėjo rytoj pašnekėti su abiem vaikais, įvertinti situaciją bei pasiūlyti jos nuomone reikalingas priemones. Kol kas lauksiu, kokie bus auklėtojos vertinimai. Bet teisybę pasakius esu šokiruota - iš tos mokyklos ir tokio amžiaus mergaičių šito nesitikėjau

O koks amžius? Ir koks ten tas baisusis žodis?

tikriausiai "damos" mama irgi nesitikejo rusisku epitetu "is tos mokyklos ir tokio amziaus berniuku".

Su "dama" ir "dzentelmenu" - tai viskas aisku, abieju teveliai turi uzsiimti.

Mes irgi turim "pirmaja kregzde". Jau kelinta karta girdejau is saviskio, kad klaseje yra vienas berniukas, kuris musasi. Viena karta muse maniski- tas gynesi, jau rasiau. Po to kartojosi stumdymai, tampymai. Kasdien sunus pasakoja, kad tas berniukas siandien muse ta ar kita. Maciau, kad mokytoja jau sodino ta dicki i pirma suola, nes neimanoma sukontroliuoti net per pamokas. Taip pat, pvz., vakar atejus pasiimti vaiko radau ji klaseje, ne sokiu pamokoje. Klausiau- kodel tu cia? Atsakymas- Mane nubaude. Net neklausiau- uz ka.

Siaip jau, daznai ta vaika matau viena, be draugu, niuru, slankiojanti po pamoku laiptais aukstyn-zemyn, laukianti, kol ateis mama. Ryte girdejau, kaip mama jau ruosesi iseiti, o tas vaikas tyliai jos kazko prase, i ka gavo grubu mamos atsakyma: Nekalbek nesamoniu, dar visi is taves juoksis!!!

Is to galeciau daryti isvada, kad tas berniukas musasi del to, kad tiesiog nemoka susidraugauti, is nevilties, is baimes, is pasimetimo. Kad jis tiesiog vargsas apleistas vaikas. Ir jo man tikrai gaila. Teoriskai.

O praktiskai- man siandien po pirmos pamokos paskambino sunus (skambino pirma karta per rugseji, nes telefonas- tik tikrai ektra atvejams), buvo netoli asaru, pasake, kad tas berniukas jam labai smarkiai uztrenke per galva. Liepiau tuojau pat eiti pas aukletoja ir papasakoti, kas atsitiko.

Atomazga suzinosiu po poros valandu, kai vaziuosiu vaiko pasiimti. Taip pat pasistengsiu susitikti to berniuko mama ir jai pasakyti, kad netoleruosim musu sunaus musimo, kita karta kreipsimes i mokyklos administracija. Realus poveikis gal bus, gal ne, bet pasistengsiu, kad tas vaikas nuskambetu visoje mokykloje, tebunie nesioja ta savo museikos etikete kaip karuna, jai tevams dzin. Jei musimai kartosis- uzkelsim ta vaika ant pjedestalo, svarstysim per tevu susirinkimus tevus, kiekviena menkiausia proga pypsesiu apie tai, kad reikia ginti vaikus nuo tokio. O jei realiai reikes imtis priemoniu ginti- ginsiu, samdysiu apsauginius, nezinau- kazka darysiu.

Tai vat praktiskai, kai toks vaikas skriaudzia mano vaika, man visiskai neidomus psichologiniai svetimo vaiko pasipergyvenimai ir pedagoginiai auklejimai. Reikia uzkirsti kelia sitiems trankymams per galva. Tikrai nelauksiu, kol karta trenks taip, kad maniskiui gydytoju pagalbos reiketu. Trumpinu dabar, tuoj pat, grieztai.

Veliau papasakosiu, kaip sekasi.

Va tą patį ir aš norėjau pasakyti. Kiekvienai mamytei atrodo, kad kitas vaikas labiau neišauklėtas arba blogiau elgiasi.


Skaitau ir... taip džiaugiuosi, kad mūsų vaikai ne vienoje klasėje.
Iš karto pasakysiu - mano vaikas kitų vaikų nemuša. Bet nenorėčiau, kad su jūsiškiu būtų vienoj klasėj.

jeigu "dama" nebutu uzvaziavus per marmuze, tai tikriausiai "dzentelmeno" mama nebutu suzinojus kad sunus taip moka rusiskai.

Bet net ir sužinojusi, ją labiau šokiruoja "damos" poelgis, nei savo auksuolėlio "gabumai".
O "dama", mano galva - šaunuolė. Užvožė nepraustaburniui, žinos, kad žodžius reikia rinkti.

Ahaaa, issigandot. Gerai. O , kad dar ir to berniuko mam issigastu.

Taip, būtinai ją įbauginkit. O ji įbaugins vaiką ir jis jausis dar nelaimingesnis, negu jaučiasi (juk pati, "kaip tikra psichologė" išmąstėt). Ant pjedestalo statykit, jeigu nepadės - rykštėm nuplakit. Svarbiausia - kad kaltieji būtų nubausti. O jums įtikusieji - pagerbti.
Sėkmės selekcionuojant.

Dekui, gal pades ir toks palinkejimas.

Tu musheiku tevai turbut ir yra tokie atsipute, kad tikisi, jog kiti tevai savo vaiku saskaita su ju musheikom pedagogiskai legsis, leis dubasint savus vaikus, kad tik vargsas musheika neduokdie nepatirtu nieko nepedagogisko. Cia SM viena pritrenkianti tema yra apie mushama vaika, kuri musha vienas ir tas pats pusprotis, musha iki skaudziu sumushimu, iki raumens trukimo... Tai su tokiu visi labai pedagogiskai stengesi kalbeti- stai ir rezultatas.

Jei vaiko elgesis patiems tevams nekliuna, tai tiketis kazkaip ta elgesi pakeisti graziuoju yra neispasakytas naivumas. Tokius galima tik prigasdint. Cia pats humaniskiausias variantas.

O tai ko jūs tvarkos nepadarote, jeigu tokią neteisybę matote?

Tiesą pasakius, man atrodo, kad tų auksuolėlių, kurių yra kiekvienoje klasėje ir kurie (dažniausiai nemušdami, net nepaliesdami) kokį vaiką ar porą negyvai užterorizuoja, tėveliai yra tokie teisingi, kaip jūs. Bent jau mūsų klasėje aršiausiai tvarką darė būtent didžiausio teroristo mamytė. Spėju, kad ir vaikas šeimoje išmoko nustatyti, ką būtinai reikia "nubausti ir pamokyti".

cia jau kaip kurioj barikadu pusej atsidursi. jei tavo vaikas gaus i galva, mastysi lygiai taip pat kaip Alfa

Pernai ištisus metus vienas vaikas mušė visus iš eilės (maniškis irgi gavo). Ir mokytoja žinojo tą problemą, ir tėvai. Niekas nepuolė to vaiko teisti, svarstyti. Į pabaigą metų nustojo muštis.

matyt mazai gavo

Nesijaudinkit, padarom mes ta tvarka, kai reikia. Ir dabar padarysim, kaip tik ryt tevu susirinkimas- nuo cia ir pradesim.

Dziaugsiuos, jei mano vaikas ismoks musheikas "uzterorizuoti" zodziais. Nes mustis , vis gi, yra labai zema. Jei sugebes ismokti atsiginti be kumsciu- sveikintina, net labai.

O vat ko vaikai ismoksta seimose- tai cia kaip kurioj. Mano seimoj vaikai ismoke labai gerai: tevai yra pries smurta ir tevais galima pasikliauti. Na, o musheiku, leiskit speti- is besimusanciu teveliu pavyzdi pasieme? Plius, savi teveliai nulio vietoj, autoriteto ne gramo, butent todel vaikai jauciasi neuztikrinti, pasimete siame pasaulyje, bailiai jie is esmes. Psichologiskai sveiki, savim pasitikintys, tevus mylintys vaikai nesimusa. Jus pazirekit atidziau, kokie vaikai musasi. Sakau, gaila man ju teoriskai, bet tik toll, kol mano vaiku neliecia.

Nuolatos mušdavosi, bet iš tiesų - nestipriai. Na va, jūsų šeima - tobula, jūs - tobula pasaulio teisuolė, jūsų vaikas - idealas. Kaip nuostabu.

Aciu, malonu.

Jei rimtai- gal turtit ideju ar patirties, kaip tvarkyti tokia situacija? Galvoju, tevu susirinkime pasiulyti kazkokia nuobaudu sistema besimushantiems, kazkokius ispejimus. Sakykim, surinkes tris ispejimus per metu svaikas neimamas i klases ekskursija.

Mititeja, nebijokit taip labai manes. Mes ne tik pries smurta. Mes ir pries riksmus ar balso kelimus. Uz svelnu ir mandagu "uzterorizavima".

Pasirodo, jūs dar ir žiauriai save pervertinat bei visai nesuprantat ironijos.
Man būtų gėda jūsų bijoti, bet čia jau žiauriai ne į temą.
O dėl "užterorizavimo", tai linkiu, kad jūsų vaikas nors gabaliuką to patirtų. Nedaug, kad nesusitraumuotų visam gyvenimui, bet ir užtektinai, kad suprastumėt, ką reiškia būt tokių "teisingų ir neklystančių" terorizuojamam.

O su neėmimu į ekskursiją - prajuokinot. Matosi, kad jūs pirmoko mama. Po kiek laiko suvoksite, kad tuos, kurie bijo būti nepaimti į ekskursiją, galima paveikti tiesiog sudraudus. O tiems, kuriems reikia rimtesnių priemonių, nepaėmimas į ekskursiją - prizas, o ne nuobauda.

O jus manot, kad ironijai parodyti butini tie isteriski zmoguciai a la . Subtilumo daugiau, moteros. Gal tada vaikai taip bukai nesimus.

Ne, as nesu tik pirmokelio mama. Esu ir septintokes mama. kai ta buvo pradinuke, paralelinej klasej vienas musheika ismuse vaikui dantis. Tai dabar mastau, ar man nusileisti i Jusu lygi ir Jusu vaikui sito palinket?

12-13 metų. Žodis "nachui".



Tiesą pasakius net nežinau, ar mergaitės mama žino apie tai. Skambinsiu šiandieną vakare auklėtojai ir klausiu, kokie buvo sprendimai.



Tai užsiimu, negi nesimato Ar užsiėmimu skaitytųsi tik tas atvejis, jei būčiau pakoregavusi jūsų laišką "dėl smurto atvejo" iš šios temos pradžios ir su grasinimais išsiuntusi auklėtojai bei "damos" mamai
O su vaiku kalbėta prieš keičiant mokyklą, kad nebus ten lengva. Tvarka griežta, bendravimas ir nerašytos taisyklės labai skiriasinuo tos mokyklos, kurioje jis buvo. Namuose jis nesikeikia nes suaugusieji nesikeikia. Tačiau perėjo iš mokyklos kur šie rusiški kalbos pagrąžinimai naudojami kaip jaustukai ir ištiktukai, pati lankydamasi mokykloje pro bet kurį būrelį eidama pokalbių nuotrupose ne kartą girdėdavau.





"Džentelmeno" mama puikiai žino, kokioje aplinkoje jos vaikas mokinosi iki tol ir puikiai suvokia, kad "žalingi įpročiai" patys neišnyks ir net ir dirbant bei stengiantis reikės laiko. Jau rugsėjo mėnesį apie tai aptarta su auklėtoje ir dirbama, kad vaikas prisitaikytų mokykloje.




Taip, šokiruoja. O neturėtų? Man kyla klausimas, už ką ta mergaitė trenkė per veidą? Už asmeninį įžeidimą? Tai ką, ji (skirtingai nuo maniškio) žino ką tas žodis reiškia ir priėmė jį kaip tiesiogiai pritaikytą jai? Ir apmąsčiusi (nes pliaukštelėjimas tai buvo per sekančią pertrauką po "įžeidimo") nusprendė pamokyti nepraustaburnį? Jeigu dama nori "žaisti" melodramas su įsižeidimais ir pliaukšėjimais per veidą, tai tegul pasirenka sau "džemtelmenus" už mokyklos ribų ir žaidžia į sveikatą. O mokykloje yra taisyklės ir jų reikia laikytis.
Beja, ta mergaitė kaip ir visi kiti klasėje puikiai žino, kad maniškis naujokas ir jam duotas adaptacinos laikotarpis. Jie dar visi puikiai atsimena, kad jiems, susirinkus iš įvairių mokyklų, buvo duotas "adaptacinis" laikotarpis, kai mokyklos taisyklės buvo "aiškinamos", o ne "taikomos". Mergaitė iš karto pasakė mokytojui, kad maniškis keikėsi ir šis iš mokytojo gavo paaiškinimą apie mokyklos taisykles ir įspėjimą. Gal "damai" pasirodė per mažai tokios bausmės?
Man labiau priimtina, kad mano vaiko "nepraustaburniškumo" išgyvendinimui būtų taikomos "nefizinės" mokyklos administracijos numatytos nuobaudos. Todėl ir kreipiausi į auklėtoją ir tikiuosi, kad ji sugebės šitą išaiškinti mergaitei. Galų gale ir dėl jos pačios saugumo. Nes koks nors "nepraustaburnis" į "prancūžišką" pliaukštelėjimą gali ir "rusišku" vožtelėjimu į akį atsakyti.




O tai trenkimas ranka per veidą - čia jau mušimas ar dar ne? Ir jei iš berniuko berniukui - tai vienaip. O jei iš mergaitės berniukia - tai jau kitaip? Va galvoju, ar čia ne per daug tos mergaitės mama atsipūtus? Nes vaikas sakė, kad "dama" taip yra ir keletą kitų "pamokiusi". Tik gal berniukams negarbė tokius dalykus į viešumą kelti?

Žodžiu blogai, kai nepažįsti nei vaikų, nei mokyklos administracijos. Žiūrėsiu, kiek čia bus į gerą ar į blogą toks klasės auklėtojos informavimas.

Musimas yra musimas. Bet koks, bet kieno. Zodiniai karai su necenzura irgi labai blogai, BET bet koks fizinis smurtas- tai kita pakopa- pati zemiausia. Tai jau grieztai uz ribos.

Ta prasme, i zodi gali atsakyti zodziu. Jei tau ka pasake- atsakyk, apsigink zodziu. I necenzura galima atsakyti pakelta galva, nereikia nusileisti i necenzuros lygi- galima graziai ir mandagiai taip i vieta pastatyt, kad visos necenzuros pasirodys mizeris. O mushtis negalima grieztai. Negalima i zodi atsakyti veiksmu. Cia shuva koks nestabilus paerzintas gali pulti dantais, bet ne zmogus, jei jis nors kiek labiau issivystes.

Tiesa, siandien isklausinejau saviskio apie aprasyta situacija. Pirma, pasinaudojau ragnez teorijom: sunu primokiau i mushimus visu pirma atsakyti aiskiai ir garsiai: AS nenoriu su tavim mustis.

Tai vat, siandien tas vaikas kelis kartus puole, kelis kartus sunus jam tasakinejo- As nenoriu su tavim mustis. Ir nueidavo. Po trecio tokio atsakymo vel gavo. Tada jau stume ta vaika nuo saves ir pasake: Nelisk. Po kito uzvozimo voze atgal. Po to tas musheika ziebe is visu jegu i galva , o tas bernas visa galva didesnis uz maniski. Maniskis paskambino man. Toliau zinot. Ryt kalbesiu su mokytoja. Vakare vyras tevu susirinkime.

mititeja, tai neatsaket, ar jau siusti man Jums palikejima: tebunie Jusu vaikas sugrizta kraujais pasruves su dantais kiseneje?
Kaip jausmas? Smagu, kai kazkokioj SM , kazkokiam forume Jusu vaikui siunciami prakeiksmai? Saldumelis, ar ne?

Pas mus pirmoje klasėje buvo prasižengusių suolas (suolas, pastatytas prie mokytojos stalo šonu į klasę). Ten mokytoja sodindavosi mušeikas ar kitaip prasižengusius. O ten sėdinčio mokytoja jau kiekvieną krustelėjimą ar nedarymą ko nors pastebėdavo ir griežčiau pasakydavo, vis primindama, kad jau yra nusižengęs. Vaikus tikrai kažkiek veikdavo, ypač tuos judresnius ir muštukus. nenorėdavo jie į tą suolą
Deja, antroje klasėje mokytoja pasikeitė ir naujoji į vaikų nusiskundimus atsakydavo "išsiaiškinkit patys", o tėvams paiškindavo, kad nieko čia tokio, berniukai visur mušasi

Na vat blogai tos "demokratijos" feikines mokykloje. Dziaugiuosi, kad musu pirmokelio mokytoja tikrai griezta ir teisinga. klausiau sunaus, kaip mokytoja reagavo i jo skunda del to vaiko. Sake: labai ant jo pyko, bare. Ir apskritai, neatsidziaugiam mokytoja. Visu gerieciu berniuku mamoms patarimas- jei tik turit galimybe, rinkites patyrusias, grieztesnes mokytojas.

Na, negali visi būti tokie tobuli, kaip jūs. Kiti - su savo pliusais ir minusais. Pvz. mėgsta smailikus, kurie jums nepatinka arba asocijuojasi su emocijom, su kuriom kitiems nesiasocijuoja (oho, kaip gudriai pasakiau ). Manau, kad drąsiai galite linkėti, jeigu pareikšiu, kad va "mes prieš smurtą", bet už dantų išmušimą. Tai tada jau linkėkite.
Žinot, aš manau, kad jūs labai "bezapeliacionno" kalbate. Maždaug - žinau kaip yra ir manęs daugiau niekas nedomina.
Jeigu vaikas mušasi, jam (blogiausiu atveju) galima duot grąžos. Pvz. keli vaikai susimoko ir duoda kailin mušeikai.
Kai vaikas terorizuojamas mandagiai, žodžiais, tai net įrodyti sunku. Baigiasi neurozėmis, depresijomis, mokyklos nelankymu. Dabar atseit labai kovojama prieš psichologinį smurtą. Kas iš tų kovų...

Baisus žodis. O metų - normaliai. Mergaitė turbūt jau paauglė, jaučiasi pana.

Man kilo tik vienas klausimas - kodėl taip sureikšminote tą antausį. Ar neužteko namuose pasikalbėti apie veiksmą, atoveiksmį, neadekvatumą ir "pasekmes, pamokas bei istorinę reikšmę". Neįveliant pedagogų, bla-bla-bla.

Manau, neturėtų. Jau vien todėl, kad savo vaikui randat priežasčių pateisinti (nors ir suprantate, kad galėjo nesikeikti). Mergaitė irgi gali turėti priežasčių elgtis būtent taip. O kaip jūs tai įvardinate - jūsų problemos. Jūsų "džentelmenas" irgi gali savo keiksmažodžius adresuoti už mokyklos ribų. Ar taisyklės - tik mergaitei?
Aš nemanau, kad mergaitė bandė "išgyvendinti nepraustaburniškumą". Ji tiesiog parodė "kas yra kas" .

Nepagalvokit, kad palaikau mergaitę. Nepalaikau nė vienos pusės. Tiesiog mokykloje tiek visokių čiūdų prisižiūrėt galima - ir tarp vaikų, ir tarp tėvų, ir... tarpe tų pačių mokytojų.
Manau, kad ir aš ne vienam atrodau "čiudna ir nesuprantama".
Taip kad šokiruotis dėl kažkieno elgesio tiesiog neverta.

Taip, vienareikšmiškai - mušimas.
O dabar "pasverkim", kas ką labiau nuskriaudė - "mušusioji" ar "mandagiai terorizavęs". Čia humoras, jeigu ką.

P.S. Labai panašią istoriją girdėjau vakar iš vieno berniuko (jis komentavo 7-okų klasės įvykius). Kaži, ne ta pati mokykla?

Taip, linkėkit. Tai jums padės jaustis dar teisesne. Laukiu atidžiai ir suklususi. Nagi?

Beje, jeigu jums bus saldžiau gyventi, prieš metus savo vaiką iš mokyklos parsivežiau praskelta galva.
Dabar jau galėsit ramiai šiąnakt miegoti.

Man nesuvokiami klausimai: Ko taip sureiksminat antausi? Gal kas galit isversti?
Papildyta:


O ko Jus sureiksminat ta praskelta galva?

Kurio žodžio nesuprantate? O savo tolesnį klausimą suprantate? O kas jums sakė, kad sureikšminu? Parašiau, jums pamaloninti.
Tai kur palinkėjimas? Atsakiau teigiamai ir dabar jau laukiu.

Na vat visaip bandau... eee... aaa.mmm..., bet kad liezuvis neapsivercia. Gal vis gi liksiu as savo tobulybes lygyje.

Nieko, jau praktiškai palinkėjote.
O dar jūs vaiką pamokysit žodžiais "užterorizuoti". Bus pats tas. Koks nors vaikas taip užterorizuotas mokyklos nelankys, neuroze susirgs. Tobula .

pagyvenusiai: negali būti ta pati mokykla, nes miestas kitas. 13mečio bernaičio pasakojimas skamba taip: X-as gavo nuo mergos į snukį. Bet pats kaltas - ant mergų šoka. Manau, kad tokiame amžiuje labai komplikuoti berniukų ir mergaičių santykiai. Mergaitės jau jaučiasi panos (kai kurios - cielos damos), o berniukai šiek tiek atsilieka.

Reikia pasalinti priezasti, o ne kovoti su vejo malunais
Visu museiku ir ju tevu neperauklesit ir is jusu gyvenimo nepasalinsit, nes tai tiesiog neimanoma.
Priezastis - jusu vaikas bijo... bijo mustiniu, fizinio susidorojimo, smurto... reikia, kad nebijotu. Buti auksciau - neteisingas kelias, kartais reikia ir mustis. Reikia viskam palikti vietos savo gyvenime.
Jauciu "nedaeis" jumi mano zodziai... bet pasisakiau

Laikykites, moterys, guosni i sia tema prisisaukem.

Ne taip seniai skaitinejau veziu serganciu moteru savitarpio remimo ir guodimo tema, kur gluosnis joms visoms paaiskino, kad jos pacios kaltos, kad serga.

Dabar gi matau, kaip gluosnis protina visas, kad patys musami kalti, nes buvo nemokyti duodi visiems i nosis pramogai. Ir net zino, ka jaucia kazkokie svetimi vaikai per atstuma.

Vienas gluosnis- butines ezoterikos guru- nekaltas. Tiksliau- nepakaltinamas...

O aš kitaip supratau gluosnio žinutę - kad reikia mokėti duoti grąžos (nebūtina juk tą mokėjimą naudoti ). Na vsiakij požarnyj.

Mieloji, Tu kitas gluosnio zinutes paskaityk, kai turesi laiko. Ten tai atvejis....
Papildyta:
Ne, gluosnis rase ir ne tai, kaip as interpretavau. Gluosnio nuosekliame mokyme, viso ligos ir negandos yra zmogaus sieloje. Jei kazkas priejo ir dave tau i snuki, tai todel kad tavo karma nesvari, tu uzsiterses baimem, tavo siela pajuodus, dushia eda velnias. Kietiakas tas gluosnis. Tik po pataruju lazdu perlenkimo jau nebejuokingas. Apgailetinas, ir tiek.

Nesu mieloji, o žinutes skaityt tingiu. Skaitau tik tai, kas man įdomu.

Ok ok , nemieloji.

Dėl to "parodymo kas yra kas" iš esmės ir kreipiausi į auklėtoją. Maniškis naujokas, atėjęs į susiformavusį kolektyvą, santykiai tarp jo ir klasiokų dar tik formuojasi. Kai susiformuos, pakeisti bus labai sunku. Todėl priemonių reikia imtis dabar. O aš nesu kompetitinga patarti, kaip jam geriau elgtis su ta klase. Tikiuosi, auklėtoja su pedagoginiu išsilavinimu, be to pažįstanti klasę, patars geriau.

Beja, maniškis jau grįžo iš mokylos. Laimingas - situaciją išspręsta, su auklėtoja pakalbėjo, įtampos nėra. Mergaitė sakė, kad ji nenorėjo jo mušti, norėjo "rankomis suimti už pečių ir atsukti", kad pasiaiškintų. Irgi jaučiasi prislėgta dėl įvykio. Rytoj auklėtoja išsiaiškins su abiem vaikais, kad abu jaustųsi gerai ir neliktų įtampos kolektyve.



Papildyta:


Na aš turiu tik berniuką tokio amžiaus. Ir pagal subrendimą jis dar vaikas su vaikišku mąstymu. Visai nepasirengęs antausių iš merginų priiminėti kaip pripažinimo ženklo Tikiuosi situacija išsisprendė ir 13-metės damos susiras vyresnio amžiaus džentelmenų, o savo bendraamžius (arba bent jau maniškį) paliks dar porai metų "su lėlėmis žaisti"

... jei cia uzsuktu ragnez, tai jai klausimukas.

Kaip rasiau, savo vaiki instruktavau elgtis pagal ragnez teorija. Jis i musimus kelis kartus atsake" As su tavim mustis nenoriu. Bet tas vaikas neatstojo ir muse vis smarkiau.

Taigi, maniskis grizo prie musu teoriju. O kaip pagal ragnze turetu buti?

pacituokit, kur as taip rasiau
Niekos nekaltas, nes kaltes nera, yra klaidos. Is klaidu mokomes kartais zmones mokosi labai ...ziauriai, tai ju pasirinkimas ir as ji gerbiu.

jei atidziai skaitei mano posta, turejai pastebeti, kad isvardytos teorijos buvo mano sunaus beno atsakymai i klausima "ka daryti, jei vaikai musasi". man jis papasakojo, kad taip pasielge jo klases draugas - ir tuo konkreciu atveju toks pasakymas suveike, todel benas mano, kad taip elgtis veiksminga. pabreziu - tai jo zodziai, jo papasakota istorija atsakant i mano klausima. be abejo, toks jo atsakymas man pasirode priimtinas, todel ir pateikiau ji cia.

apie tinkama ir netinkama elgesi su jais nuolat kalba ju mokytoja - ji apie tai kalba ir su tevais per susirinkimus. sake, kad net savo lesomis konsultavosi su psichologe, nes musu klase labai "vyriska" (is 25 mokiniu tik 8 mergaites), berniukai aktyvus, judrus, linke konkuruoti ir kartais agresyvus. taigi, tos vadinamosios "teorijos" yra labai aktyviai taikomos praktikoje butent pradinuku mokytojos.

pasikartosiu: aprasiau tai, kas tikrai vyksta mokykloje, ko is tikruju mokau savo sunus namuose. prevencija veikia, per praejusius metus, benas sugebejo isvengti mustyniu (nors keletas epizodu mokykloje buvo - mano sunus juose nedalyvavo nei kaip nuskriaustasis, nei kaip skriaudikas).

ka daryciau, jei visa tai, ka dabar darau neveiktu, negaliu pasakyti. zinau, kad vienodai susirupinciau (ir imciausi ieskoti iseiciu) abiem atvejais - tiek jeigu mano vaikas butu skriaudziamas, tiek jeigu jis butu skriaudikas.

Bet alfa, jūsų teorija lygiai taip pat nepadėjo. Davus atgal, skriaudikas kaip tik pasijautė sau žinomoje situacijoje - jam trenkė, jis turi teisę duoti atgal kaip pajėgia. Pati sakote, kad jis fiziškai stipresnis ir jėga atsiginti bus sunku.

Dabar turite progą paklausti vaiką jo paties nuomonės, kaip geriau. Jį "kepšiojo" ir "užkabinėjo", jis išbandė pasitraukimą ir atsakymą smūgiu. Buvo sumuštas skaudžiai. Ir visada, atsakius į užkabinimą smūgiu, antra pusė gali pasirinkti įsivėlimą į muštynes. O tada jau reikės muštis ir skaudės. Pasitraukus lieka skausmas dėl "kepštelėjimo" (stipresnio ar mažesnio, tyčinio ar netyčinio, čia jau kaip pasitaiko) ir moralinė nuoskauda, kad skriaudikas lieka nenubaustas. Vaikas gali pasirinkti duoti atgal, bet jis turi suprasti, kad tada jis kelia didelę grėsmę ir sau, ir kitam vaikui, nes muštynėse nei jis, nei kitas skausmo neišvengs, o tapus muštynėms kasdienybe, bus ir traumų.

Jei mokytoja griežta ir stabdo tokius kepšiojimus, aš siūlyčiau vaikui neatsakyti smūgiais į užkabinėjimus. Siūlyčiau eiti pas mokytoją, skambinti, bet nesimušti.

Tai vat ir bando maniskis laviruoti tarp nesimusimo-davimo atgal-skundimo mokytojai.

Siaip jau, ner maniskis mushamas , tik pora epizodu buvo. Nuo to vaiko kitiems kliuna daugiau, ypac tiems, kurie neduoda atgal. Ner maniskis koks baikstus ar kompleksuotas, ne. Mokytoja man sake, kad mano vaikas visada dziugaus veiduko. Gyvenimu patenkintas, gerietiskas vaikas.

Tai vat ir nesinori jo uzgriozdinti visokiais "duok atgal", "skusk", "panektek". Nesinori jam to gyvenimo dziaugsmo numusineti. Norisi apsaugoti nuo musheiku, ismokyti toius ignoruoti, tebunie niekinti, bet tik nenusileisti i ju pasauli.

Beje, maniskis maziausias klaseje, o jo geriausias draugas- didziausias. Grazi porele. Gaila, kad draugas dabar susirges, neina i mokykla, nes siaip tai prie dvieju draugeliu tas vaikas kabinetis prisibijo.

maniskis lygiai taip pat (kalbu apie ugi)
idomu butu paanalizuoti, kaip cia taip atsitiko.


beje, del "skundimo". manau, kad be reikalo sukuriama nuostata, kad suaugusiems pranesti apie patirta ar pastebeta smurta yra geda, "nelygis" ar pan. juk is tikruju neretai tokiu konfliktu patys vaikai nepajegia isspresti, jiems butina kreiptis pagalbos i tevus ar mokytojus.

Del ugiu- manau, kad sutapimas. Maniskis pats draugu neieskojo, o greiciau atsiliepe i nora draugauti. Kiti draugai ivairaus ugio. Gal daugiau pagal charakteri sutinka, nei pagal kazkokias isorines savybes.

O del skundimo- mes nedarom is to tragedijos. Zodi "skundimas" naudojam, bet jam nesuteikiam kazkokio neigiamo atspalvio. Skundimas gali buti gynyba, nieko cia smerktino. Kad tik veiksminga ta gynyba butu. O jei kas imtu saipytis, kad vaikas skundziasi, tai maniskis, itariu, liktu nesuprates- o kas cia tokio. Negrazu tik skusti, kai pats nori save iskelti. Pvz: mama, sese ispyle arbata, o as tai ne. Paaiskinam, kad tokie skundimai garbes nedaro. Bet jei skundiesi noredamas apsiginti- tai ir gerai.

Tokią nuostatą formuoja patys vaikai, ir visų pirma tie, kurie bijo būti įskųsti (t.y. skriaudikai). Kaip taisyklė, už skundimą "baudžia". Va ir gaunasi, kad vaikai pradeda bijoti skųstis, nes iš skundimo jokios naudos, bus tik blogiau.
Man pačiai kyla toks klausimas: jeigu vaikas pasiskundė, kaip jam padėti? Jeigu įsikišiu į konfliktą, skriaudikas supras, kad yra "paskųstas" ir mano vaikui gali tik blogiau būti.

Bet jei skriaudikas zinos, kad KIEKVIENAS jo skriaudimas bus paskustas tevams, o tevai del KIEKVIENO skundimo kreipsis i mokytoja ir t vaiko tevus, tai skriaudikas bijos. Svarbu, kad zinotu, kad skundziamas KIEKVIENAS jo blogas poelgis ir VISADA yra tevu -mokytoju reakcija.

Žinot, aš tikrai neversiu savo vaiko skųsti KIEKVIENO blogo poelgio. Vaikas pasisakys man, kai jaus poreikį pasisakyti. Aš nepainiosiu vaiko į "nubauskim bloguosius" žaidimą. Vaikas turi krūvas savų užsiėmimų, džiaugsmelių ir rūpestėlių, ir nežadu jo galvos užimti suaugėliškom parkėm.
Ačiū už patarimą, bet jis man visiškai netinka.

Mititeja, man jusu vaikas tikrai nerupi daugiau, nei Jums paciai. Parasiau tik savo nuostata, nerasiau, kad cia patarimas Jums asmeniskai.

As kasdien su vaikais kalbu, kaip jiems sekesi mokykloje. Nieko neverciu, nieko nekamantineju, jie patys viens per kita pasakoja, kas kam nutiko. Dabar matau- kodel. O gi todel, kad manim ir vyru jie PASITIKI.

Ok, įsivaizduokit, kad manim nepasitiki, o va jumis PASITIKI.

O tai koks pagrindas Jumis pasitiket. Gi mama baile, vadovaujasi ne principais, o kazkokiais pasipergyvenimais.

Čia vis dar manot, kad aš jūsų, tokios narsios ir bebaimės, bijau?

Nežinau, turbūt blogai turėt pasipergyvenimų. Turbūt teisinga įsivaizduot, kad niekad neklysti ir į visus klausimus žinot TEISINGĄ atsakymą.

O kalbant apie pasitikėjimą jumis, gal supainiojot sąvokas? Gal tai ne pasitikėjimas, o tik žinojimas, kad mamytė-terminatorius atbėgs ir visiems bus "kapiec".

Paskaiciau cia ir pasidziaugiau, kad KOL KAS mano sunu klasese ramu. Vyresniokas susikooperaves su draugais,nors ugiu( )irgi maziausias klasej, bet niekas nelenda, neuzgaulioja. Kol kas. Viduriniokas mokosi pradinej, klases lyderis, auksciausias( ) klasej.
Kai reikejo pagalbos, kai sunai buvo skriaudziami, pirmam psl as surasiau viska, ka ememes. Padejo. Ilgam. Tikiuosi.
Atsimenu, kai gimdziau trecia, gulejau ligoninej, kalbejau su sunumi telefonu, kaip jam mokykloj sekasi, kaip pamokos, kaip draugai. Jis uzsimine, kad is didesnes klases berniukas jam uzvoze, kad lupa praskele. Vaikas pasakojo, o as, sedinti palatoj ir bejege ji apginti sutvarkyti ta reikala... Pamenu, kaip sunus taip tvirtai sako:mamyte, tik tu nesijaudink, neverk,nesinervuok, netokia ta zaizda ir didele, isgyvensiu
Kam as pasakoju tai? Teisiog giriuosi, kad turiu sunu, kuris neuzsidares savyje, jei kas ji skriaudzia, pasipasakoja, nebijo buti skundikas, ir tuo paciu-jautrus ir demesingas serganciai mamai.
Ar tai buvo vienetinis toks skriaudimas, ar jis tiesiog ta reikala susitvarke savaip-va to nezinau(leliukas namuose ateme visa demesi, o ir i mokykla beliko iki vasaros menuo), tik dabar dziaugiuosi, kad viskas tfu tfu tfu pas mus gerai(net baisu dziaugtis).
Tikiuosi, kad po tokiu pagyru sunui nereiks po kokiu metu rasyti i tema "Kaip greiciau isvaryti sunu is namu"

Apie ka as cia? A, apie ta fraze:
O kalbant apie pasitikėjimą jumis, gal supainiojot sąvokas? Gal tai ne pasitikėjimas, o tik žinojimas, kad mamytė-terminatorius atbėgs ir visiems bus "kapiec". manau, kad net zinojimas, jog mamyte terminatorius sutvarkys visus reikalus(kas liecia skriaudikus, o ne kokius mokslo reikalus, kuries as asmeniskai griezta ir neperkalbama, kad kalti mokytojai ) veda prie atvirumo ir pasitikejimo tevais.