Tiesiog nebezinau..Nesutelpu savy...
Bendrai gyvename jau septinti metukai, du is ju praleidom fantaskiskoi draugystej ir aistroj...Bet per ta akla aistra uzgyvenom miela dukra, po kurios viskas, kas susije su kunisku musu artumu, kardinaliai pasikeite...Gimdymas nebuvo lengvas, plysimai, siuvimai, gyjimai ir t.t. Bemaz metus po gimdymo laukiau, kada Zmona atsigaus, galbut prades bent dometis ''tuo''...Nespaudziau, zinau, kad sunku po to Joms buna...Bet...Iki siol taip ir nesulaukiu aktyvumo is Jos... Jau penkti metai, o sykius, kai mes tai bandem daryt, suskaiciuot ant pirstu galima...Aisku, kad perdedu, bet santykiai labai reti, pertraukos po kelis menesius...Buvo pradzioj sykis kitas, kai Jai skaudejo...Po to vel laukem, kol ''uzgis''... Atrodo sugijo, atrodo nebeskauda, bet nera to, kas buvo pries tai...
Bandziau kalbetis...Siaip Ji ne is tu, kuri lengvai isreiskia sunkius jausmus zodziais..Verte viska ant buities, ant monotonijos...patikejau, dariau netiketus pabegimus nuo to, isvykas, vaiko palikimus pas tevus, geles, vakarienes, romantika...Rezultate - labanaktis, pakst ir psio.. Na ne buity slepiasi priezastis, o giliai jos viduje..Ir niekaip as iki tu gilumu neprisikasu...
Na ka as turiu padaryt, kad abu pajustumem pilnaverti gyvenima, o ne nenormalu buvima drauge? Kazin ar kas isivaizduoja, kaip ''patinka'' man sitaip gyvent...

Teisingai pastebejai, kad priezastis ne buityje. Manyciau, taip galejo atsitikti del radikaliai pasikeitusio gyvenimo, del sunkaus gimdymo, tuo paciu ji nesamoningai gal pradejo vengti ir lytiniu santykiu, nes gal bijo vel pastoti. Gal jai tie santykiai primena nemalonius, skausmingus isgyvenimus. Jei priezastis ta, manau, kad be profesionalo pagalbos sunku bus kazka pakeisti, nes matai, kad jokie prasiblaskymai nepadeda, nes priezastis ne tame.

kaip suprantu myli savo zmona, bet tikrai nemanau kad ji tave myli. Jei jau 5 metus bandai atgaivinti aistra santikiuose ir nepavyko, kazkodel abejuoju kad atgaivinsi. Manau siuoje situacijoje tikrai reikia kreiptis i psichologa .

Patikek manimi kaip moterimi- nu nebenori ji TAVES, supranti, ne siaip santykiu, o santykiu su TAVIMI... Kaip bebutu gaila, esmes reikia ieskoti... velniai zino kur..

5 metai... vaje... atrodo kad tu ne sios planetos vyras, nes kitas jau seniausiai būtų susiradęs meilužę ir nesuktų sau galvos dėl žmonos. Šaunu kad bandei spręsti problemas o ne kaip minėjau nuėjai lengviausiu keliu.
Aš taip negalėčiau gyventi nežinioje. Panašu kad jos jausmai tau atvėso, tačiau tuo reikia įsitikinti. Siūlau padaryti eksperimentą, gal kiek žiauroką, bet pasakantį kas yra kas.
Taigis siūlau ilgiau užtrukinėti darbe, kokias porą savaičių. Žmonai tai turėtų būti pirmas signalas. Po kokių dviejų savaičių pradėk pasakoti kad priėmė žavią naują darbuotoją. Jei žmona tave vis dar myli, tikrai turėtų supavydėti. (bent jau man kraujas užvirtu). Dar po kokios savaitės specialiai užtruk darbe ir prieš gryžtant namo užsipurks moteriškų kvepalų. Žodžiu siūlau paeksperimentuoti, jei sukelsi pavydą vadinasi viskas ok jausmuose o priežasčiu reikia ieskoti kitur. Jei žmona nereaguos, vadinasi tu jai pofig.
Sekmės

Nu nezinau, ar taip jau is kart galima sakyti, kad ji nebemyli. Buna ir kitu, fiziologiniu, psichologiniu problemu. O su tokiais tikrinimais, kaip siule kumpele, sakyciau atsargiai, nes jei zmogus turi problemu, ji dar labiau supainiosi. Beje, dar buna skirtingu charakteriu zmones. Jei klumpelei kraujas uzverda, tai kiti gali isijungti dzin taktika ir laukti, kas bus toliau (bent jau as taip daryciau). Siulau, susesti ir atvirai pasisneketi, kas atsitiko. Minejai, kad jau klausei, o ji gynesi buitimi, rutina, bet tu tiesiai sviesiai paklausk, ka ji jaucia tau, gal yra baime pastoti ir pan.

Kad uzderejo atsakymu! O as savaite kas pora val vis landziojau ziuret i tema ar kas kokio ats nepaliko...Ziu po kurio laiko atsigavo...Dziugu, dekoju visiems palikusiems cia mintis...

Na, kas liecia kantrybe - sunku, as Jums pasakysiu, velniskai...Na bet jau taip mani isauklejo, seimoj tokioj auges, kur Meile reiskia daug...Ir nieko nera neimanomo...Visi tie, kurie suokia apie gamtiniu reikalus ir pan - tiesiog teisina silpnybes...Nesiginsiu, buvo atvejis, kai pats ciut atsilaikiau, bet....

Kas del ''supavydejimo'' - sunkiai igyvendinama, ba taip jau susikloste, kad darbus as baigiu anksciau, nei Manoji, ir kasdien skubu mazosios i darzeli, apie mano ''pasilikimus'' darbe nebent ji galetu kazkokia nuomone susidaryt...

Siaip Ji nera apatiska man, su mano budo savybe paflirtuoti kur papuole Ji iki siol sunkiai susitaiko, reaguoja, zodziu...
Kaip Skruzdeliux pastebejo - viskas psichologijoj pasislepe, nes asmenybe Ji is jautriuju, ypatingai sureiksmina neigiamybes, labai del ju pergyvena, nervuojas...Ir sito jau as nepakeisiu...

Dabar ir pats pagalvojau - na kas gi man pades? Juk neilysit nei Jus (su visa pagarba), nei psichologai i musu vidu, nepazinsit vidinio pasaulio patirciu, isgyvenimu, pasamoneje likusiu nuoskaudu ar dziaugsmu, kurie itakoja vienus ar kitus veixmus...Cia kreipiaus galbut del to, kad jau nerandu savyje jegos zengti dar viena zingsni...Nu ir sian jau bent koja pakeliau Bus matyt...

Ai, nz, jei turit kokiu minciu - ziebkit nesidrovedami..Nuomoniu ivairove atveda prie tiesos...

Nu ka, per trumpa amzeli as pazinojau pora, kuri lygiai taip pat gyveno po dukros gimimo...ir ka..issiskyre, nes zmona susirado po 5 metu sekso neturejimo meiluzi, kuris ja trauke..issiskyre su vyru ir uz meiluzio istekejo, pasigimde dar viena vaikeli ir gyvena santarveje. O paliktasis vyrelis pasiautejo kuri laika is sielvarto, pagere ir siaip padepresavo, o paskui susirado jauna ir zavia, padraugavo, vede ir irgi gyvena santarveje

Na moterys nėra tokie paprasti sutvėrimai
Klumpelės patarimai turi logikos, bet reiktų labai švelniai juos taikyti
Sakei, kad rodai dėmesį, kuri romantišką atmosferą...bet gal šiek tiek perlenki lazdą ir tai suveikia kaip tik priešingai Gal kaip tik pabandyk vaidint šaltesnį

Įdomu, kokie šiaip jūsų santykiai-ar jums įdomu šiaip būti drauge, ar turit bendrų interesų? Viena vertus tai labai gerai, bet kartais šiek tiek trukdo intymiam bendravimui, nes į vyrą žiūri kaip į draugą..O būna, kad bendra kitokia veikla tiek uždega, kad reikalams lovoj tiesiog nelieka laiko

Šiaip nemanau, kad beviltiškas jūsų atvejis Nelabai noriu atviraut, bet per 10 bendro gyvenimo metų visko buvo-kartais atrodo nieko nesinori..ilgai(mėnesiais, metais)...O kartais ima ir kažkas pasikeičia-rodos vėl iš naujo įsimyli žmogų esantį šalia

Gal būt paskaitęs čia į kažkuriuos klausimus pats sau atsakysi

sakai susiesti ir pasneket. Nemanau kad per 5 metus jie nesnekejo. Suprasciau jei kalba eitu apie 5 men. 5 metai tikrai daug. Man atrodo traukynis jau toli.

ikisiu ir as savo trigrasi. Puikiai tave suprantu mesijau as pati esu zmona kartais neduodanti vyrui, neatliekanti savo pareigu. Bet tikrai ne is blogos valios, meiluziu neturiu, nu kartais nebuna tos aistros ar noro negi per prievarta laiminga busi. Be to dabar pilvas didziausias tai vyras jau keleta menesiu negaves nu dingo tas noras, myliu vyra ir mylesiu. Labai geras dalykas masazas viso kuno.

Na, dar prisiminiau, kad kontraceptines tabletes mazina nora , vat cia tai jau nesuveiks jokie prasiblaskymai ir romantiskos uzuominos, tada naturaliai nesinori nors tu ka .

Kas tiesa, tas ne melas
Prieš metelius mūsų gyvenimėlis dėl to vos nesugriuvo

Nekoks anos poziuris i tas tabuletes...
Daug kas gali buti, bet cia yra tas daug, tik viskas vienoje vietoj...kaip supratau...Liksim Mes kartu, net neabejoju tuom, tik biski prasilakstysiu.. Spasiju...Biskiuka prassilauze ledai, kaip pasikalbejom, ir pats geriau pasijutau, ir Ji akmenius nusimete...Svarbiausia, kad galim dar vienas kitam atsivert, o tai manau reiskia, kad nesam svetimi..


Ali vistiek norisi, bliachachki, gi vyras esu(=gyvulys)

Kažkur teko skaityti,kad kaikurioms moterims taip atsitinka. Specialistas tam straipsnyje davė patarimą gimdyti dar kartą...
Šiaip manau čia grynai psichologinės problemos ir eksperimentuojant tik dar daugiau košės prisivirsit. Matau kad daug kas išbandyta,o pokyčių kaip ir nėra... Mano nuomone,kažkokią rimtą pagalbą galėtų suteikti tik gydytojas. Ir nereikia bijoti ten kreiptis. Tie liaudiški patarimai kartais gali visai netikti. Meilė manau čia visai neprieko. Jei ji kažką jaustų kitam,seniai yla iš maišo būtų išlindus Sėkmės!

mano patarimas - kartu kitoje aplinkoje daugiau laiko praleisti, be vaiko ir bandyti ne aiškintis tuo metu santykius, o kuo švelniau, romantiškiau, arba atvirkščiai šmaikštaujant, žaidžiant lyg netyčia prisiliesti vienam prie kito.

Tai kad jie tai jau išbandė

Geriausia išeitis yra atviras pokalbis, prie vyno taurės (žodžiu, kad kalba geriau rištųsi). Ir tų pokalbių turėtų būti ne vienas, o po truputį vis eiti gylyn. Nustembi kai tavo partneris tau atsiveria ir pažeria tau krūvą naujienų, apie kurias dažnai net nenutuokei, bet mainais antra pusė irgi turi atsiverti. Na žodžiu kai pats pradedi atvirai kalbėti, tai ir kitam nėra kur dingti.

Ir dar sis tas:

Pagimdzius, kaikuriu moteru reakcijos ir pojuciai pasikeicia - prisilietimai, kurie tikdavo, patikdavo ir uzvesdavo iki tol, visiskai nebejaudina. Moteris tartum nepazista pati saves, tartum jos kunas, nebebutu jos (pati tai isgyvenau ir prireike nemazai laiko vel save atrasti, beje, jau visiskai kitokia ).
Zinoma, 5 metai - ilgokas laiko tarpas, taciau, jeigu moteriai nepavyko iki siol saves atrasti metu skaicius nieko nereiskia. Moteris nori patirti aistra, nori susijaudinti ir buti sujaudinta, nori atsiduoti ir tuo megautis, tik dabar, pametusi save, ji neberanda kelio i tai. Tai normalu. Tik ji turi patiketi, jog ji vistik ta pati moteris, kad ir su kitokiais pojuciais. Reikia "mokytis" sekso is naujo, atrasti naujus budus, naujus prisilietimus. Pati pamenu, kad ir koks svelnus buvo man vyras, jo prisilietimai manes nejaudino ir tiek, o jo artumas, tam tikra prasme primindavo apie nejaudinanti seksa. Pojuciai buvo totaliai atbuke - pora metu nejauciau nieko, o kai nebejauti, galu gale ir nebenori. Netruko ir konfliktu su vyru - tam tikra prasme pykau ant jo, kad jis negali manes sujaudinti, ir ant saves, kad negaliu susijaudinti. Netgi kilo mintys apie skyrybas - viskas atrode taip beviltiska!
Prirasiau daug...bet esme, ka as noriu pasakyti, yra tai, kad moteris neturi bijoti pasikeitusiu savo pojuciu ar begti nuo ju, tiesiog, geriausia, su vyro pagalba, pabudinti savyje uzsnudusia MOTERI.
Mesejau, negaliu tau parasyti, ka tiksliai turetum daryti, bet manau, jog tai, ka as papasakojau is savo patirties tau galetu padeti si bei ta suprasti ir atitinkamai padeti zmonai atrasti save. To tau ir linkiu

As siulyciau pakalbeti su zmona, pas mus buvo panasi situacija. T.y. mes myledavomes 1-2 kartus per savaite, bet to vyrui buvo maza, jam reikejo kasdien. As to negalejau suprasti, kol jis labai rimtai man to neisaiskino, o kentejo irgi panasiai kelis metus... Dabar as duodu vyrui kasdien, nors pati prasau orgazmo vis kaip anksciau 1-2 k. per sav. Kitais kartais tieisog tik ji patenkinu, kartais kai blogiausiai nusiteikus tik ranka ar panasiai. Na juk yra budu. Man smagu ziureti, kad mano zmogus laimingas, kad galiu jam padaryti gera. ir santykiai labai sutvirtejo.

kazin kaip mesijui besiseka, prapuoles kazkur. Ar susitvarke bedos.

Suprantu Mesiją. Man tokia pat padėtis. Stažas 14m. Visi patarimai, išbandymai - nepakeitė padėties. Turiu galimybę užtrukti darbe. Dirbu beveik moteriškame kolektyve. Žmona supranta - mano darbo pobūdis reikalauja dirbti viršvalandžius. Šiuo metu tiek nusivylęs - kad tik bendrauju - taip, ne, nežinau, gal... Meilužės neieškau - negaliu išduoti mylimo žmogaus.

Buvo ir man taip po gimdymo-jokio sekso nereikejo,nors savo vyra tikrai labai mylejau.Manau,tiesiog labai"suvargusi"buvau po gimdymo,o dar ir nuolatinis miego trukumas savo daro.Bet po pusmecio"atsigavau",dabar kasdien vyra"imu",kartais net jauciuosi ji lengvai prievartaujanti,nes amzinai viskas vyksta mano iniciatyva.O negali buti,kad tavo zmona tiesiog serga pogimdymine depresija ir net pati to nezino?Todel ir neatsigauna,nors seniai gimde ir vaikas paauges.Ar jinai tik sekso srity ar ir kitur"atvesusi"?Jei siaip gyvenime liko tokia pati,kaip pries gimdyma,tik myletis nenori,tai gal tiesiog ji tokio temperamento yra?

Taip, jus šiek tiek teisi - tokio temperamento žmogus. Bet ankščiau viskas buvo puikiai. Pastebėjau, kad po gimdymo - šiek tiek atvėso. Bandžiau visais įmanomais būdais - vėl palaipsniui atnaujinti snatykius. Esu romantikas - bandžiau pagyvinti mūsų bendravimą. Palepinu dėmesiu, gėlėmis, dovanėlėmis. Tvarkau, skalbiu, lyginu, gaminu valgį - viską darau jei turiu laiko ir padedu kiek tik reikia.

Mano lelytei virs 3 menesiuku, ir pas mus tikrai panasi problema... Galbut dar didesne. Mes ne 10 metu ir net ne 5... O tik 2. Ir as visiskai atsalau savo vyrui. Nebenoriu sexo visiskai, o kai jis bando link to eiti, akivaizdziai islipu is lovos, ir einu i kita kambari telika ziureti, ar siaip kazka tvarkytis. O kas baisiausia, tai kad jam taip ir sakau: nebenoriu taves ir viskas. Tiesiai sviesiai pasiulau jam susirasti meiluze. Bliamba, pati nebezinau kas darosi. Pykstames irgi daznai, tikrai daznai. Na, bet labai tikiuosi viskas susitvarkys. Blogiausia yra tai, kad savaime viskas neisispendzia. Begu as nuo problemu. Va kad ir dabar, atvaziavau pas mama, ir jau pora dienu cia atostogauju. Ir jokio noro gryzti i seima, pas vyra. O taip noriu, kad viskas butu taip, kaip buve...

Gal as ir klystu,bet susidaro ispudis,kad tu ne tik sekso nenori,bet apskritai savo vyro nemyli.Net siulai meiluze susirasti,siaubas!Rasai,kad nori,kad viskas butu kaip buve,bet tavo elgesys rodo kitaip.

Nebenoriu sexo visiskai, o kai jis bando link to eiti, akivaizdziai islipu is lovos, ir einu i kita kambari telika ziureti, ar siaip kazka tvarkytis. O kas baisiausia, tai kad jam taip ir sakau: nebenoriu taves ir viskas. Tiesiai sviesiai pasiulau jam susirasti meiluze. Bliamba, pati nebezinau kas darosi. Pykstames irgi daznai, tikrai daznai. Na, bet labai tikiuosi viskas susitvarkys. Blogiausia yra tai, kad savaime viskas neisispendzia. Begu as nuo problemu. Va kad ir dabar, atvaziavau pas mama, ir jau pora dienu cia atostogauju. Ir jokio noro gryzti i seima, pas vyra. O taip noriu, kad viskas butu taip, kaip buve...

[/quote]
Žiauru..................
O tai kodėl nieko nedarai ???????????????Ko bėgi nuo problemų sprendimo?
O vėliau dėl tokių pareiškimų nesigailėsi?
Gal tau pogimdyvinė depresija ar šiaip iš gero gyvenimo stogai važinėja..........

Na kantrybės ir santykių išsiaiškinimo linkiu jums abiems.

Jums truksta vyro demesio, vienintelis dalykas.Gal jauciates nebe tokia patraukli, ne seksuali po gimdymo!Man irgi taip buvo.Padejo atviras pokalbis ir vyro supratimas.Juk pati pabrezet kad "lelytei tik 3menesiai!"Sunku is tiesu vel ieiti i seksualinio gyvenimo ritma, juk kazkokia nesimylejimo pertrauka buna nestumo ir gimdymo metu!Tik nereikia vyro pas kitas varineti jam ir taip sunku!

Demesio is vyro gaunu, padeda namu ruosoje, namus tvarko, valgyt nuperka, mergyte ir mane tikrai myli. Bet kiekvienas jo prisilietimas mane erzina. Susipykstam net del ju. Klausia manes: ko man truksta? O as nezinau ka ir atsakyti. Galvoju gal as tikrai jo nemyliu.... Bet kaip tai patikrinti.. Eisiu pas psichologa, nes manau su ta pogimdyvine depresija pati nesusitvarkysiu

fashion, tau greičiausiai dar hormonai neatsistatė. Labai dažnai būna taip, kad maitinanti moteris nenori mylėtis. Praeis Aišku, mintis menkai guodžianti, kai vyrui norisi jau čia ir dabar. Bet teks kažkaip taikytis vienam prie kito. Kartais tau gal atsiduot iš pareigos, o vyrui susitaikyt su tuo, kad intymūs santykiai kurį laiką bus retesni ir ne tokie kokybiški. C'est la vie

sveikos as su savuoju jau penki metai trys is ju buvo nuostavus kiekviena akimirka jo troskau o po to man reikejo operuoti prie kiausidziu buvo pulinys kol ji aptiko baisus skausmai buvo ir myletis tiesiog negalejom galvojau isoperuos ir bus viskas gerai taciau dingo noras tai daryti mes esam jauni dar net nesusituoke tik kartu gyvenam vaiku neturim kiekviena diena del to pykstames nes jis nori o as ne!!!pati pradejau bijoti kad tik jis nenueitu pas kita bet per prievarta to daryti negaliu man tiesiog slykstu pas seksologa eiti nnoriu nebezinau kam man ir bedaryti man ir jo jau gailakai kiekviena diena turiu ji atstumti ir iviriai isisukineti noriu pagerinti savo seksualini gyvenima tik nzn kaip?

Jeigu išties nori tvarkyti reikalus, be profesionalų pagalbos greičiausiai neišsiversi. Psichologas, seksologas, šeimos psichologas, dar kas nors... Nekankink savęs ir savo vyro.

jis jai ne vyras skaityt atidziau reik

Tada tegu kankina?

Vienoj žinutėj paskaičiau,kad būtent žmona užtrunka ilgiau darbe, nei tu pats...Tau neatrodo, kad galbūt ji perdaug dirba ar pernelyg pavargsta nuo darbo. Nors aš savo vyrą ir labai myliu ir apskritai nro mylėtis nesu praradusi, bet labai dažnai nuovargis padaro savo...Vakaras baigiasi tik žodžiu "labanaktis" ir viskas, nes tiesiog lūžtu, o apie seksą net nesinori pagalvoti. Gal padėtų bendros atostogos be vaikų, be rūpesčių ir šiek tiek daugiau dėmesio žmonai...nors aišku, netikiu, kad per penkis metus tokių galimybių nebuvo.

Oi klaida darai,, nevaryk vyro nes jis taip ir padarys.Taip buvo ir man, variau variau o jis ir susirado o po to dar ir isimylejo. Ir tada as pamaciau koks geras tas mano vyras, ir kad man jo labai reikia ir kad as per ilgai issidirbinejau is jo. O as nesimyledavau taip pat savaitemis, o kodel net nezianu, atrode , ai dar visas gyvenimas priesaky, bus to laiko. O gavosi va taip va.

tai va, zinau kuom viskas gali baigtis, ir vis tiek taip darau ir sakau.. O kaip jus, taip ir issiskyret?...

o mes neissiskyrem o gyvenam toliau, as tiksliau egzistuoju ir tiek, nes jis ta vadinama meiluze isimylejo ir juos sieja labai stiprus jausmas. Bet beda ta kad ji ne Lietuvoje, tad jiems sunku susitikineti. Jis skirtis su manim nesiskiria, tipo ji sazine uzgraus, yra 2 vaikai ir tt. Aisku kad jis bijo pradeti ten kazkak nes laukia jo nezinai, tad ir sedi dabar ant dvieju kedziu. Bet musu santuokos beda ir buvo ta kad as nenoredavau myletis, o jis trankydavo duris , ne karta isejes buvo o as nekreipdavau demesio ir vis sakiau nu ir eik, kas man, Na va ir isejo. O dabar man jo tikrai reikia.

Aš manau, kad Mesijas per geras vyras- viską tvarko, vaiku rūpinasi- ką ji veikia namie? Jis lyg draugė, ar mama, kuri padeda. Vyrai turi būti vyrais, nesakau, kad neturi namie padėti, bet PADĖTI. Kai vyras kabina spintelę, aš irgi jam padedu palaikyti, o ne su grąžtu grežiu- yra tokių darbų, kuriuos tik jis geriausiai moka, yra dalykų, kuriuos aš geriausiai moku, tas mus ir žavi. Jeigu aš viską mokėčiau, kam jis man reikalingas (nesupraskit pažodžiui).
Nereikia per prievarta lįsti į širdį, tada automatiškai atstumi. Gyvenk savo gyvenimą, ir tapsi įdomus. Gal todėl jums iš pradžių ir buvo gerai, o dabar šoki pagal jos dūdelę, stengiesi įtikti- kartais reikia, bet ne visada. Turi būti stiprus, o ne minkomas molis.
O kartais būna taip, kad žmonės netinka vienas kitam. Labai gaila, bet būna. Žiūrėk, sako, koks geras vyras buvo, paslaugus, rūpinosi namais, ko jai trūko? Susirado ji kitą, į skudurus duoda, o gyvena, ir patenkinta... Taigi, jai,matyt, tokio reikėjo...

Cha, gal ir man pasinaudoti šia patirtimi. Anksčiau ne kartą irgi iš savosios buvau išgirdęs, kad jeigu man trūksta (o kokie trys keturi kartai per metus turbūt išties nėra daug, ar ne?), tai geriau aš jau susirasčiau meilužę ir nedemonstruočiau savo nepasitenkinimo. Sunku būtų ryžtis, bet ko gi nepadarysi vardan mylimo žmogaus. Tik prieš tai dar kartelį atsiklausiu, ar ankstesnis pasiūlymas tebegalioja.

geriau taip daugiau nesakysiu

Kai vyras pasidaro labai seimyniskas, tikrai pradedi i ji ziureti kaip i rupestinga tetuka, o ne vyra=gyvulys , na ir sexo tada psichologiskai nesinori.
Mums padeda isjudinti situacija primytivus budas - lengvai ikalti kokio vyno ir kartu paziureti pornucha

Gerai sneketi, kai tavo vaikuciai jau paauge

Kol vaikai maži, vienokios problemos, kai didesni, kitokios... Mano mažoji jau šešerių, o vakarais baisūs karai, tai jai ne ta pasaka, tai bijo miegoti, tai šalta, tai nori pas mus miegoti... sugadina nuotaiką, kad nieko nesinori...
Taigi, nereikia teisintis mažais vaikais, jie ir vargas, ir džiaugsmas... Beje, atsimenu, kol mažoji buvo kūdikis, su vyru buvome romantiškesni... prižadina leliukas naktį... na ir...

Turiu tik viena kalusima? Mesijau,
Ar tavo zmona ruko?

Fashion, tavo vaikutis dar labai mažas, tavo kūnas po gimdymo dar neatsigavęs. O jei dar maitini- geismas vyrui ir negali būti labai didelis.
Lyginu su savimi- mano vaikui -1,5metų. Tik dabar pradedu jausti sugrįžtančią trauką.
Gali bandyt išgert taurę vyno, palikt vaiką keliom valandom ir pabūt dviese su vyru, pažiūrėt romantišką filmą dviese, ar leiskitės į glamones bet su sąlyga, kad tai nebūtinai eis "iki galo". Man būdavo didžiausia kančia galvot, kad jei jau pradėsiu, leisiu liesti, tai būtinai tai turės eiti "iki galo". Juk kartais smagu vien tik prisiliest ar pasiglostinėt.

Na tikrai stebiuosi, negi dar tokių vyrų, kaip MESIJAS yra šioj žemelėj? Nelabai rūpėjo nei mano pogimdyvinės depresijos, nei nuovargis Gera turėtų būti Mesijaus žmonai vien nuo minties, kad turi tokį vyrą šalia savęs, tik panašu, kad ji to nevertina

as suprantu kuo puikiausiai...man tas pats...apie susijaudinimus ir nesusijaudinimus...po truputeli ledai juda....

Cia visi pasisakymai labai pazistami ir vyras mano neblogas ir zinau, kad reiketu, bet...nenoriu na gal ir noreciau, bet beda ta kad as nenoriu bet kaip, kaip anksiau , primityviai, noriu kazkaip daugiau geresnes kokybes

gal tai reiskia, kad is viso nenoriu ?