Sekmadienį po pietu lauke mano 3,5 metų dukrą labai išgąsdino palaidas šuo, kuris susipjovė su mūsų šunimi. Vos parėjusi iš lauko dukra pradėjo sakyti "Mamyte, man bloga", ir pradėjo vemti. Taip tęsėsi visą popietę ir visą naktį - kol miegojo, miegojo ramiai, bet paskui prabunda ir, pasakiusi "mamyte, vemsiu" - puola prie puoduko ir žiaukčioja...
Ar galėjo taip nutikti dėl patirto streso? Dukra nekarščiuoja, neviduriuoja, iki to laiko jos sveikata buvo puiki.

Ir dar vienas dalykas.... Iki to nutikimo dukra buvo judri, linksma ir labai plepi mergaitė. Vakar per visą popietę, nors sveikata, regis, ir pagerėjo, ji pasakė kokius 5 žodžius, ir nė karto nenusišypsojo.... Gulinėja tokia apatiška, žiūri į vieną tašką... Labai jaudinuosi dėl jos emocinės būsenos. Gerb. Psichologe, ar aš galiu jai kuo nors padėti, ar vis dėlto būtina kreiptis į specialistą?

Vaikas patyre dideli stresa. Dabar jau gal pastebejote, kad jos savijauta yra pasitaisiusi. Vėmimas buvo reakcija i stresa. Po tokio ivykio vaikas gali kuri laika bijote sunu, ar bijoti viena eiti i lauka, gali sutrikti miegas, pasikeisti elgesys. Taciau palaipsniui tokie potrauminio streso simptomai nyksta.Svarbu su ja kalbeti apie nutikusi ivyki, viska paaiskinti, skatinti ja pacia apie ji kalbeti, jei tik ji nori.