mazylis buvo neplanuotas, nors jau seniai norejau.... taciau kai suzinojau kad laukiuos issigandau.. bet po truputi apsipratau ir prasidejo ilgas laukimas.... 14sav gresiantis persileidimas... asaru pakalne

bet viskas baiges gerai.... dar karta ligoninej teko pagulet 24sav... "mazylis" augo labai sparciai... 35 sav jis jau buvo pilnai issivystes ir svere apie 3,5kg

daktare issigando, o as ramiai jai sakiau kas as jau nusiteikus jog vaikiukas apie 4,5kg svers, nes as ir vyras mazdaug tokio svorio gimem... tada iejusi ligonines vedeja pasake kad ir iki 5 galima uzsiauginti

prasidejo paskutinis menuo, jis buvo beprotiskai sunkus... nugara skaudejo, kojos tino... judeti buvo sunku, dariau viska ka tik galejau kad prasidetu gimdymas... dar budama 7men tinkavau musu nauju namuciu sienas, isdaziau virtuve, kambari ir hola... taigi buvo likes mazylio kambarys... vyras nebeleido nieko daryti, bet as NOREJAU GIMDYTI... klijavau tapetus iskelus rankas bet nieko.... valiau langus ir vel nieko... viena diena neveike liftas tai nuejau zemyn ir uzlipau i virsu

(gyvenam 9aukste) ir vel nieko.... na tada nusprendziau kad jei nei tas nepadejo, tai lauksiu kol vaikis pats susiruos... buvo 39 sav.... nubudau nakti nuo slapios paklodes.... nesupratau ar cia vandenys ar s....kas

nes visko buvo laaabai mazai, na nesinervinau, nuejau issimaudziau, pasidaziau ir 7 ryto mes isvaziavom i ligonine.... apziuejo, vandenys vietoj, kaklelis 2cm (tiek atsidares jis jau visas menuo buvo).... pagulde... vyras turejo i komandiruote vaziuot ir daktares sake prasom, nes kolkas cia niekas negimdys

vyras isvaziavo, o man apie 11 val prasidejo skausmai... kartojos kas 5 min, o daktare vis klause tonu ir sake kad tau negali skaudet nes saremiu NERA

kaip veliau suzinojau jau visa ligonine zinojo kokia nepakantuole skausmui cia gimdo

kaklelis iki vakaro atsidare iki 4cm... naktis buvo tragiska.... skaudejo siaubingai, palatoj salta.... o akusere vis "guodzia" kad dar negimdau

ryte sulaukiau naujos pamainos... tik atejus daktarei paprasiau kad darytu cezari, nes nebeturejau jegu, vistik jau para nemiegota... o ji tik pasake kad nera jokios priezasties man ji daryt.... ji pradejo mane drasinti ir guosti... jauciau tokia siluma is jos.... 10val ji padejo nuteketi vandenims

o 12pradare kakleli iki galutiniu 10cm... kai pasake kad iki 14val turesiu leliu as nepatikejau... kas vyko paskutinias dvi val as nepamenu... buvau tiek pavargus kad tik prisimenu kaip vyras sako: "ruoskis- saremis" tarpuose tiesiog atsijungdavau

akusere buvo fantastiska laike uz rankos, stume kartu su manim... viskas vyko sklandziai, tik pries paskutini stumima viskas sustojo ant maziaus kakliuko, tada pamaciau visu daktaru perkreiptus veidus ir garsus kad ruoskit aparatura

o man vel saremis ir tik pajauciau kad kazkas isplauke is manes

tai buvo mano sunaitelis.... padejo ji man toki mazyti ir grazuti

ta akimirka pasimirso VISKAS.... nebepanemu jokiu skausmu turkusiu 1,5paros

kol mane tvarke, as visa svytejau ir skaldziau bairius o daktare ziurejo i mane ir stebejos is kur as taip atsigavau

na o kai padejo "mazyli" ant svarstykliu visi pradejo juoktis, o as sakau kas kas? o vyras sako zinai kiek? sakau 4,6kg, o jis man- 5144g

buvau tos savaites didvyre

zinau kad uz toki gimdyma turiu dekot akuserei, kurios net pavardes nezinau

reiketu suzinot kol nevelu, nes ir kitus du mazylius (kuriuos butinai turesiu) noreciau gimdyti pas ja.... tai taip po ilgu kanciu gime mano milziniukas.... kuris ir tolaiu auga kaip ant mieliu