tokiu atveju pasiduodu..
 tada gal kaip tik padetu atviras pokalbis (cia tik mano nuomone), bet itariu, kad jau ir tai isbandei ne karta gal net tik tu ir tavo vyras geriausiai zinot priezasti as tik manau, kad tam turi buti kazkokia rimta priezastis... turiu ir as keleta draugiu, kuriu vyrai taip pat nenori vaikuciu, vienas aiskina, kad sesiu ir broliu daug priaugino, kitam is vis neaisku kodel nenori... na gal yra tokie zmones ir tiek..
Kartais belieka tik laukti...
 Man norisi išgirsti bent tokius žodžius "noriu, bet šiuo metu mes negalim" vietoj "nenoriu, nes negalim", kitaip širdis juos girdi  Atseit, kai įsitvirtinsim svečioj šaly, tada gal ir galėsim, tai dabar laukiu kaip stebuklo to pagerėjimo Bet negaliu per daug skųstis, turiu nuostabų, mylintį vyrą, tik kad norai mūsų neatitinka  Linkiu kuo greičiau visoms pamatyti išsvajotus II 
Riedgute, o kiek tau metų?
Man buvo panaši situacija, metus laiko kankinausi, bet vėliau pasikalbėjom sudėjom taškus ant i, vis dėlto einam senyn, o ne jaunyn...
Rastilka
 Mes irgi del tos priezasties ir nusprendem imtis konkreciu veiksmu, o ne tik kalbu...  kazkaip pagalvojom, kad nelabai noretus, kad paskui vaiko darzeli ar mokykloj klaustu: tu cia su tevais ar su seneliais atejai?  na cia aisku juoko forma, bet privercia ir tai siek tiek apmastyti situacija. 
QUOTE(Rastika @ 2009 10 21, 08:34) Riedgute, o kiek tau metų? Man buvo panaši situacija, metus laiko kankinausi, bet vėliau pasikalbėjom sudėjom taškus ant i, vis dėlto einam senyn, o ne jaunyn...  Aš dar palyginus jauna, 22 man... Mama mane pagimdė būdama 20-ies, matyt, genai šaukia, drąskosi Svajojau būt jauna mama, t.y. max iki 25 metų jau pirmąjį turėt (nepykit, dėl amžiaus nieko nenoriu įžeist )  Dar laiko turiu, bet norisi kuo greičiau  Aš pagalvoju, kad mano vyras gi 8 metais vyresnis, jei jis lauks, kol man bus 30 (čia viena draugė teigia, kad pats laikas tokiam amžiui gimdyt, nes jau pagrindas po kojom ir t.t.), bet gi maniškiui būtų beveik 40 
Riedgute, na aš už tave truputėli vyresnė, bet nedaug... turėt ieškot kompromiso, jei jam 30 m. ir nenori vaikų gal yra tam kokia priežastis
 o tu nesi jau tokia jauna, palyginus su 19-metėm ar 16-metėm... mokslai baigti, belieka rasti kompramisą su vyru ir išsiaiškinti priežastis  QUOTE(mmazuliuke @ 2009 09 17, 16:00) Na galbut as busiu kitos nuomones (nes planuojam 1.5metu). Is pradziu galbut buvo taip kaip tu sakai:viskas grazu ir dar graziau  Bet kai pradejom suprasti jog vaikelis ne taip lengvai pasigamina viskas apsiverte kitaip ir tarpusavio santykiai kitokie pasidrae ir  pasidare kaip darbas skaitau sita zinute ir atrodo, kad pati ja parasiau.. pas mus viskastas pats... 
QUOTE(gulbinukas @ 2009 10 21, 20:44) skaitau sita zinute ir atrodo, kad pati ja parasiau.. pas mus viskastas pats... tai tada manau reikia pamirsti kad planuojate vaikeli geriau atsipalaiduoti ir megautis vienu kitu,tada gal ir pavyks o jus abu tyretės?
Mes su vyru jau pradedam planuoti antra leliu, jauciuosi keistai,labai noriu, labai laukiu ir labai bijau
o as tik pirma planuoju is to noro dar net nespejau suvirskinti kad viskas pasikeis... su mumis gyvens dar vienas zmogutis... na bet pirma reikia vis pastoti
Juk toks sventas tikslas suartina du ir taip artimus zmones
viskas aplinkui pasikeicia: ne tik antroji puse, bet ir oras, aplinka, aplinkiniai zmones Skraidai mintimis po netolima ateiti ir dusauju is pasitenkinimo
Papildyta: Papildyta: Papildyta:
Norejau pasiteirauti tokio klausimelio, jei moteris nera oficialiai dirbusi ar pagimdziuvi vaika ji gaus kokius pinigelius ar visai nieko????
QUOTE(riozyte @ 2009 12 30, 18:26) Norejau pasiteirauti tokio klausimelio, jei moteris nera oficialiai dirbusi ar pagimdziuvi vaika ji gaus kokius pinigelius ar visai nieko???? gaus, bet tik vienkartinę išmoką iš socialinio skyriaus, seniau būdavo 1000 lt. dabar tiksliai nežinau kiek Lt. sudaro ta išmoka. Savaime aišku iš Sodros ji nieko negaus kaip gauna kitos dirbančios kas mėnesį iki 2 m. QUOTE(Riedgute @ 2009 10 21, 09:08) Aš dar palyginus jauna, 22 man... Mama mane pagimdė būdama 20-ies, matyt, genai šaukia, drąskosi Svajojau būt jauna mama, t.y. max iki 25 metų jau pirmąjį turėt (nepykit, dėl amžiaus nieko nenoriu įžeist ) Dar laiko turiu, bet norisi kuo greičiau Aš pagalvoju, kad mano vyras gi 8 metais vyresnis, jei jis lauks, kol man bus 30 (čia viena draugė teigia, kad pats laikas tokiam amžiui gimdyt, nes jau pagrindas po kojom ir t.t.), bet gi maniškiui būtų beveik 40 man suejo 24, o MB sueis 44 uz poros men... bandysim gaudyti - gal kas uzkibs... irgi nervuojuos... bet nieko... gal tai tik jaudulys - normalu butu mano irgi svajone iki 25 sulaukti pipiriuko ar pupos... ziuresim kaip cia seksis manau, kad vaikelis netrugdys nei atostogoms, nei karjerai, jei viska mokesi derinti sekmytes tau!QUOTE(Rastika @ 2009 10 25, 16:26) o as tik pirma planuoju is to noro dar net nespejau suvirskinti kad viskas pasikeis... su mumis gyvens dar vienas zmogutis... na bet pirma reikia vis pastoti as irgi pirmaji planuoju... nedrasu... jaudulys bet jungiuosi i planuojanciu gretas
sveikos merginos prisijungsiu ir as prie jusu. mes ir su MB nusprendeme kad
noretume leliuko namuose.ispradziu buvo tokia baime ne del to kad ar sugebesim ar bus is ko ,o del to kad esu dar pakankamai jauna ir labiausia gasdina aplinkiniu reakcija(man 20) ,taciau db kai jau tvirtai nusprendem visiskai apie tai negalvoju. zinau gal ir jus sakysit kad esu jauna ir t.t.bet nesu as ta ,kuri klubu ir visu linksmybiu megeja,o ir manasis taip pat. nesistengiam lb jau kibti i ta vaikucio gaminima,tiesiog megaujames tuo nesisaugodami ,o ir tarp pusavio bendravimas gal siek tiek pasikeite ir labai nesureiksminam kad per pirma cikla nepavyko taip ir tarpusavio santykiai nenukencia. manau kad vaikutis ateis tada kada jam reikes ir niekas jam nesutrugdys ,nes viena krize iseis ateis kita ,o jei vis lauksime tai ir niekada ju ir neturesime.
QUOTE(airiukste @ 2010 03 03, 17:24) <...>zinau gal ir jus sakysit kad esu jauna ir t.t. bet nesu as ta ,kuri klubu ir visu linksmybiu megeja,o ir manasis taip pat.<...> manau kad vaikutis ateis tada kada jam reikes ir niekas jam nesutrugdys ,nes viena krize iseis ateis kita ,o jei vis lauksime tai ir niekada ju ir neturesime. jei mokslai baigti kodel gi ne manau nera nustatytas amzius, kada galima tureti vaika, o kada - ne ir sutinku, kad pinigu niekada nebus pakankamai kad ir kiek ju butu... zmones vaikus augino kai dar papmersu nebuvo ir uzaugino... nekreipk demesio i kas ka sneka ir ziurekit kad jus sutartumet ir butumet laimingi
na mokslai baigti.
o ir gyvent yra kur . tik tiek kad visiem 20 atrodo labai jaunai bet svarbiausia kad mes esam tam pasiruose tarp pusavio pasitikejimas ir palaikymas viska atstoja
Sveikutes,as taip pat noreciau prisijungti.As su savo MB vis dazniau kalbam apie antra vaikeli,lyg ir sutarem,kad "darba" pradesim vasaros vidury ar pabaigoj,bet as vis save pagaunu dvejojancia
Tai butu musu antras vaikas,man 25 jam tuoj bus 38,tad as kaip ir galiu dar palaukti,o jis jau nori paskubeti Musu sunui 6,tad gimdziau labai jauna,tai nesutrukde nei igyti aukstaji issilavinima nei rasti gana padoriai apmokama darba,bet dabar labiausiai bijau pacio nestumo ir jo kulminacijos nieeko negaliu sau padaryti
QUOTE(riozyte @ 2009 12 30, 17:26) Norejau pasiteirauti tokio klausimelio, jei moteris nera oficialiai dirbusi ar pagimdziuvi vaika ji gaus kokius pinigelius ar visai nieko???? deja tik vienkartines pasalpas, t.y. nestumo gale bijau dabar apsimeluoti, atrodo 32 nestumo savaite netoli 300 lt ir vienkartine pagimdzius dabar ji apie 1400 lt. as taip pat niekur nedirbau oficialiai tai tik tiek ir tegavau ir dar pagal naujus istatymus vaikui iki 2 metu priklausys 97.5 lt gryneja vat ir as kazko bjau del antro, bet teks niekur nedingsiu, reikia to antro jau, vien del to, kad mazasis turetu drauga/e ir nebutu didelio amziaus skirtumo. Mat daugiau nei dvieju klecku neplanuojam tureti. O jauna mama ir as norejau tapti, tai pirmasis gime kai man buvo beveik 23 metai, tai antro noreciau dar sulaukti budama 25 metu, bet tikriausiai jau nespesiu
QUOTE(airiukste @ 2010 03 03, 20:46) na mokslai baigti. o ir gyvent yra kur . tik tiek kad visiem 20 atrodo labai jaunai bet svarbiausia kad mes esam tam pasiruose tarp pusavio pasitikejimas ir palaikymas viska atstoja nu va kokie saunuoliai - tai nebijokit ir kibkit i darbus as tai uz kokiu poros menesiuku bandysiu gaudyti - gal kvailai skamba - noriu bandyti, kad gimtu vasarinukas ziuresim kaip cia likimas viska suredys  QUOTE(gryneja @ 2010 03 04, 11:38) Sveikutes,as taip pat noreciau prisijungti.As su savo MB vis dazniau kalbam apie antra vaikeli,lyg ir sutarem,kad "darba" pradesim vasaros vidury ar pabaigoj,bet as vis save pagaunu dvejojancia Tai butu musu antras vaikas,man 25 jam tuoj bus 38,tad as kaip ir galiu dar palaukti,o jis jau nori paskubeti Musu sunui 6,tad gimdziau labai jauna,tai nesutrukde nei igyti aukstaji issilavinima nei rasti gana padoriai apmokama darba,bet dabar labiausiai bijau pacio nestumo ir jo kulminacijos nieeko negaliu sau padarytias stengiuosi negalvoti apie ta kulminacija... nors gaudysiu pirma vaikeli... kazkaip manau kad del to mazo stebuklo galesiu iskenteti viska
Sveikos...jau keli menesiai kaip skaitineju sita foruma, bet vis nedristu pasisakyti...sian ta didzioji diena
kartu su maniskiu jau nuo gruodzio menesio planuojam vaikeli...tiksliau neplanuojam o gaudom...niekaip neiseina...is pradziu vaisingas dienas skaiciavom dabar jau vaisingas savaites...galvoje milijonai minciu...is kazkur giliai man ir kaltes jausmas lenda...sakyciau net gi paranojiskos mintys lenda... visada galvojau kad jau man pastoti tai bus vienas juokas...juk tiek metu kiekviena menesi taip atsikankinu, kad nebus jokio vargo...pasirodi priesingai... maniskis siulo nesukti galvos ir atsipalaiduoti...bet negaliu taip...taigi sakau gal jus turit pasiulyt kokiu praktisku budu kaip gi atsipalaiduot ir uzsimirsti?
QUOTE(kiskius @ 2009 10 11, 10:28) <...>visai negaila atsisakyti ramybes ir daugelio dalyku, kurie dabar atrodo tokie svarbus ir butini, vien pagalvojus apie vaikucio sypsena ir visus kitus mielus dalykus... tagi kei suzinojau, kad vis delto dar ne  buvo daug daugiau asaru ...  ir supratau, kad tos abejones yra netikros, kad vis tik norim mes to stebukliuko... man irgi buna dvejoniu, bet kai bandziau isivaizduoti db mintyse tik viena I tai zinok irgi labai liudna pasidare... manau, kad esu pasiruosusi vis delto su nekantrumu laukiu II QUOTE(kiskius @ 2009 10 13, 06:51) as manau , kad laikas ne tada kai padeti tvirti materialiniai pagrindai,nes ju neikada nebus pakankamai... vis ko nors prisireiks...laikas manau tada kai jau tikrai abu norit.. ir kai ateina jausmas, kad kazko namie truksta, kad norisi mazyciu kojyciu tapsenimo namuose, kai su sypsena palydi visas nestukes ir kiekviena kudiki gatveje  as laikausi nuostatos, kad vaikai tevams gyventi taip kaip norisi netrukdo, jei jie patys nesusikuria sau problemu.. aisku as cia kalbu apie sveikus vaikucius.... kokiu vienareiksmiskai visosm ir linkiu... va cia mano mintis perskaitei aukso zodziai!QUOTE(Riedgute @ 2009 10 21, 09:08) <...>Aš pagalvoju, kad mano vyras gi 8 metais vyresnis, jei jis lauks, kol man bus 30 (čia viena draugė teigia, kad pats laikas tokiam amžiui gimdyt, nes jau pagrindas po kojom ir t.t.), bet gi maniškiui būtų beveik 40 o as bijau, kaip mums seksis net dabar gaudyti mazyli... nes MB 20 metu uz mane vyresnis... tikiuosi, kad pasiseks pagauti... ir ne viena noreciau... 
atrodo man pradejo vaziuot stogas
niekaip negaliu nustot galvot apie kudiki, vos ne kiekviena nakti sapnuoju save ,arba jau turincia leliuka,sakau gal cia pozymis kad jau tikrai laikas,o gal tiesiog nuo kalbu su MB taip isijauciau .Planavom darbus pradeti vasaros pabaigoj,bet kai paskaitai kaip kitos po apsisprendimo laukia savo stebuklu 1-2 metus tai norisi pradeti tuoj pat net paciai keista,kad taip uzsikabinau
O aš planuoju vaikuti viena
abu su vyru to labai trokštame, tačiau jis mano, kad reikia rimčiau atsistoti ant kojų  man tuoj 26 metai, nebenoriu laukt ilgiau... Žinau, kad kai jis bus labai laimingas, bet kol kas jam nieko nesakau, bus staigmena O jausmas nerealus vaikštau išsišiepus, laiminga, net prisigalvoju, kad jau Liabai laukiu kol užkibs
QUOTE(puikiausioji1984 @ 2010 05 09, 15:20) O aš planuoju vaikuti viena abu su vyru to labai trokštame, tačiau jis mano, kad reikia rimčiau atsistoti ant kojų man tuoj 26 metai, nebenoriu laukt ilgiau... Žinau, kad kai jis bus labai laimingas, bet kol kas jam nieko nesakau, bus staigmena O jausmas nerealus vaikštau išsišiepus, laiminga, net prisigalvoju, kad jau Liabai laukiu kol užkibs pilnai tave suprantu... mano lygiai ta pati situacija, bet as planuoju pastoti kt metu pradzioje butinai - nes man bus 25... MB prase palaukti kitu metu tai ir laukiu... bet ilgiau nelauksiu... duodu jam siuos metus, kad finansus savo susitarkytu... zinau, kad jis irgi vaikeliu dziaugtusi.. as net keturiu noreciau klecku... ech... sekmytes tau
QUOTE(gryneja @ 2010 03 11, 18:23) atrodo man pradejo vaziuot stogas niekaip negaliu nustot galvot apie kudiki, vos ne kiekviena nakti sapnuoju save ,arba jau turincia leliuka,sakau gal cia pozymis kad jau tikrai laikas,o gal tiesiog nuo kalbu su MB taip isijauciau .Planavom darbus pradeti vasaros pabaigoj,bet kai paskaitai kaip kitos po apsisprendimo laukia savo stebuklu 1-2 metus tai norisi pradeti tuoj pat net paciai keista,kad taip uzsikabinau Neieškokit priežasčių kurios trukdo pradėti vaikiuką... Mes 3 metus vis planavom nustot gert KT, planavom užsidirbt, įsigyti bustą, ir ką manote? Iki šiol dirbam nieko neturim... Nusprendžiau, kad jei dviem užtenka maisto ant stalo, užteks ir trečiam. Aš 5 mėnesius sapnuodavau kūdikius, net pabust nenorėdavau, matydama kitų vaikiukus, vos nepravirkdavau kaip norėdavau savo... Papildyta: QUOTE([fillette] @ 2010 05 09, 15:38) pilnai tave suprantu... mano lygiai ta pati situacija, bet as planuoju pastoti kt metu pradzioje butinai - nes man bus 25... MB prase palaukti kitu metu tai ir laukiu... bet ilgiau nelauksiu... duodu jam siuos metus, kad finansus savo susitarkytu... zinau, kad jis irgi vaikeliu dziaugtusi.. as net keturiu noreciau klecku... ech... sekmytes tau Ačiū labai!!! Jums taip pat linkiu susilaukti o ypač keturiu
skaiciau istorijas ir galvojau....istorija pas mane ilga.....mazdaug 4metu....taigi:geguzes menesi nutraukiau KT tai buvo 2006metais....tada
jausmas buvo nenusakomas...jauciausi lyg deive kuri gali duoti gyvybe naujam zmoguciui taciau laikui einant musm vis nesiseke....su kiekvienu menesiu laukdavau paveluosianciu mmmmm bet visada ateidavo tos nelemtosios...ju pasekoje budavo labai daug graudziu asaru...asaros tesesi mazdaug 2metus...laikui einant nusiraminau...zinojau kad reikia tirtis bet niekaip tam nesiryzom bijojom kad tai labai daug kainuos...o zinot krize dabar...pinigais nesninga...bet vienas gin gydytojas pasakes kad butinai reikia darytis tyrimus nes gali buti kazkas progresuojancio galbut kazkokia liga?taigi jis mane ir pastumejo tam - tyrimams...jau nebegalvojom kiek tai kainuos galvojom tik apie tai kad to gydytojo zodziuose nebutu tiesos...kad su mumis butu viskas gerai ir nebutu per velu...pasidarem vyro tyrimus...idealus...mano tyrimai irgi buvo geri jokios priezasties lyg ir nera...bet viena gydytoja patare darytis diagnostine laparaskopija....taigi as jau mazdaug menuo kaip po jos ir kagi...gydytojas buvo teisus... man rado beveik III stadijos endometrioze...kuri buvo aklinai uzkisus mano kiausintakius...deja si liga nepagydoma ir labai greitai atsinaujinanti...ji lemia nevaisinguma...dabar ji siek tiek pasalinta...taciau mums dave mazdaug 5 menesiukus kurybinei veiklai....kokie jausmai?tiesiog kartais sunku susitaikyti kad man tokia liga...kad jei mes nespesim per ta laika liga vel grys...mes vel nebegalesim sulaukti savo zirniuko...tai kartais baigiasi asarom...taciau tikejimas stipresnis uz liudesi...gyvenimas virto laukimu.taciau zinojimas kad jau esu "normali" bent kelis menesius vel grazino ta nenusakoma jausma - euforija kad galbut mes turesim ilgai laukta stebukleli....vyras daznai glosto man pilveli ir klausia kada gi situos namuciuos bus mazas mazas ilgai lauktas ir svajotas gyventojas...duok Die kad ji nespetu atsinaujinti kol pas mus atsiras zirniukas arba pupyte....stiprybes jums belaukiant!atsiprasau kad taip issipleciau
[quote=Giedrusia,2010 03 08, 11:55]
Sveikos...jau keli menesiai kaip skaitineju sita foruma, bet vis nedristu pasisakyti...sian ta didzioji diena kartu su maniskiu jau nuo gruodzio menesio planuojam vaikeli...tiksliau neplanuojam o gaudom...niekaip neiseina...is pradziu vaisingas dienas skaiciavom dabar jau vaisingas savaites...galvoje milijonai minciu...is kazkur giliai man ir kaltes jausmas lenda...sakyciau net gi paranojiskos mintys lenda... visada galvojau kad jau man pastoti tai bus vienas juokas...juk tiek metu kiekviena menesi taip atsikankinu, kad nebus jokio vargo...pasirodi priesingai... maniskis siulo nesukti galvos ir atsipalaiduoti...bet negaliu taip...taigi sakau gal jus turit pasiulyt kokiu praktisku budu kaip gi atsipalaiduot ir uzsimirsti? As tikriausiai geriau net nebuciau parasius.Cia ta pati situacija pas mus tik mes planuojam nuo Vasario.Tai patikek,man tas pats tiek minciu lenda i galva kad nemoku negalvot apie nestuma.Jau net pavargau pati nuo savo minciu,o dar kaip tycia aplink matau tik ir mamas su vaikais.Tai kai tik pamatau ,man taip miela pasidaro ir pagalvoju kad o kada as...Va siandien labai nuliudau nes iki mmm liko savaite ir nezinau kas man cia sove siandien pasidariau NT ir pamaciau I ech...manau kad jau reik mest ta minti is galvos...
Kasdien skaitau Jūsų temutę ir randu daug bendro...
Nors esu jauna, man dar tik 20...tačiau su draugu esame jau keturi pilni metai abu baigynėjame pirmą kursą, metus laiko gyvenam kartu... Nuo mažens dirbu auklyte pas naujagymius, vyresnius vaikučius, dievinu juos senai pasvajodavau, kas bus kai aš turėsiu savo perliuką ir panašiai, tačiau jau kelintas mėnuo negaliu apie tai negalvoti... o MB nenori, kadangi bijo,kad nesuderinsiu mokslų, kad nebus iš ko išlaikyti... Kaip pavyzdį turiu vyresniąją savo seserį, kuri planavo leliuką pusę metų, visa šeima verkėme iš džiaugsmo, kai pranešė, kad pastojo...ir deja, po septynių savaičių nesivystantis nėštumas, valymas, ašaros... tas įvykis taip sukrėte mane, jog mečiau KT ir pasakiau sau, nebesinuodysiu tol, kol neturėsiu nei vieno leliuko...kai bus nors vienas, tada galėsiu gerti kontraceptikus toliau... Dažnokai naudojam NLA (nutrauktą lytinį aktą) ir taip norėčiau, kad užkibtų netyčiukas bet kaip sakoma, kai nori, nebijai, tai ir neužkimba manau dar taip metus pagyvensime, o trečiame kurse norėčiau būti o ketvirtame rašydama bakalaurinį, jau turėti savo stebuklėlį Sekmės visoms visoms
QUOTE(mmazuliuke @ 2009 09 17, 14:00) Na galbut as busiu kitos nuomones (nes planuojam 1.5metu). Is pradziu galbut buvo taip kaip tu sakai:viskas grazu ir dar graziau Bet kai pradejom suprasti jog vaikelis ne taip lengvai pasigamina viskas apsiverte kitaip ir tarpusavio santykiai kitokie pasidrae ir pasidare kaip darbas na cia turbut visoms tas pats....as esu dar prie naujokiu-visomis prasmemis..neseniai pradejom planuoti lialiuka,neuzkimabama taip greitai kaip manem...o gal ir metai kalti...juk jau virs 30 gerokai,o dar tik pirmajam susiruosem lialiukui...jausmai tikrai pasikeicia,viskas tampa svarbu...bet..jei ilgai nepastoji-tampa kazkokiu kaip privalomu dalyku...pavargsti ir senki nuo laukimo...nors manau,kad lialiukas pats pasirenka kada ateiti....
QUOTE(lauraz5 @ 2010 05 09, 16:02) skaiciau istorijas ir galvojau....istorija pas mane ilga.....mazdaug 4metu....taigi:geguzes menesi nutraukiau KT tai buvo 2006metais....tada jausmas buvo nenusakomas...jauciausi lyg deive kuri gali duoti gyvybe naujam zmoguciui taciau laikui einant musm vis nesiseke....su kiekvienu menesiu laukdavau paveluosianciu mmmmm bet visada ateidavo tos nelemtosios...ju pasekoje budavo labai daug graudziu asaru...asaros tesesi mazdaug 2metus...laikui einant nusiraminau...zinojau kad reikia tirtis bet niekaip tam nesiryzom bijojom kad tai labai daug kainuos...o zinot krize dabar...pinigais nesninga...bet vienas gin gydytojas pasakes kad butinai reikia darytis tyrimus nes gali buti kazkas progresuojancio galbut kazkokia liga?taigi jis mane ir pastumejo tam - tyrimams...jau nebegalvojom kiek tai kainuos galvojom tik apie tai kad to gydytojo zodziuose nebutu tiesos...kad su mumis butu viskas gerai ir nebutu per velu...pasidarem vyro tyrimus...idealus...mano tyrimai irgi buvo geri jokios priezasties lyg ir nera...bet viena gydytoja patare darytis diagnostine laparaskopija....taigi as jau mazdaug menuo kaip po jos ir kagi...gydytojas buvo teisus... man rado beveik III stadijos endometrioze...kuri buvo aklinai uzkisus mano kiausintakius...deja si liga nepagydoma ir labai greitai atsinaujinanti...ji lemia nevaisinguma...dabar ji siek tiek pasalinta...taciau mums dave mazdaug 5 menesiukus kurybinei veiklai....kokie jausmai?tiesiog kartais sunku susitaikyti kad man tokia liga...kad jei mes nespesim per ta laika liga vel grys...mes vel nebegalesim sulaukti savo zirniuko...tai kartais baigiasi asarom...taciau tikejimas stipresnis uz liudesi...gyvenimas virto laukimu.taciau zinojimas kad jau esu "normali" bent kelis menesius vel grazino ta nenusakoma jausma - euforija kad galbut mes turesim ilgai laukta stebukleli....vyras daznai glosto man pilveli ir klausia kada gi situos namuciuos bus mazas mazas ilgai lauktas ir svajotas gyventojas...duok Die kad ji nespetu atsinaujinti kol pas mus atsiras zirniukas arba pupyte....stiprybes jums belaukiant!atsiprasau kad taip issipleciau Skaitau Jusu istorija ir asaros rieda savaime... As linkiu jums susilaukti zirniuko per ta laikotarpi. Viena pazistamu pora nesusilauke vaikiuko 8 metus. Abu atliko visus reikiamus tyrimus, nustate, kad abu sveiki. Ir viena grazia diena, draugu gimtadieni, jiems pasiule pasimyleti pirty, nepatikesite, bet po tos pirteles ji pastojo. Vaikiukui jau 1.5 metuku, pora beproto laiminga ir negali atsidziaugti siuo stebuklu!!! O pasirodo, kad porai tiesiog truko karscio. Siulau visiems isbandyti si varianta. Sekmytes jums didziausios
QUOTE(puikiausioji1984 @ 2010 05 10, 21:20) Skaitau Jusu istorija ir asaros rieda savaime... As linkiu jums susilaukti zirniuko per ta laikotarpi. Viena pazistamu pora nesusilauke vaikiuko 8 metus. Abu atliko visus reikiamus tyrimus, nustate, kad abu sveiki. Ir viena grazia diena, draugu gimtadieni, jiems pasiule pasimyleti pirty, nepatikesite, bet po tos pirteles ji pastojo. Vaikiukui jau 1.5 metuku, pora beproto laiminga ir negali atsidziaugti siuo stebuklu!!! O pasirodo, kad porai tiesiog truko karscio. Siulau visiems isbandyti si varianta. Sekmytes jums didziausios dekui...tiesiog kai esi tokioje padetyje pasidarai savaime stiprus...netgi neisivaizduoji kaip gali buti silpnas?negali toks buti kadangi ir nervai daug ka lemia...bet as labai tikiu kad bus viskas gerai!!! tiesa o apie pirti tai zinok yra toks dalykas kad pirtis tai "kontracepcijos" priemone vyrams bent 2 dienoms, tai didziausias spermiuku priesas, karstis uzmusa juo...taip kalbu nes teko jungtis ir pries spermos tyrimu temeles...taigi spermiuku yra 2 priesai mirtini:alkoholis ir pirtis.idomi istorija matyt pas ji buvo labai stiprus- "galiunai" spermiukai gyvatukai 
QUOTE(airiukste @ 2010 03 03, 23:46) na mokslai baigti. o ir gyvent yra kur . tik tiek kad visiem 20 atrodo labai jaunai bet svarbiausia kad mes esam tam pasiruose tarp pusavio pasitikejimas ir palaikymas viska atstoja nekreipk dėmesio į aplinkinius, pati geriau jauti, kada ateina laikas būti mama, o ypač kai ABU norit MB neapsisprendėlis, nebeturiu kantrybės aš su juo
sveikutes!
pas mane truputeli kitokia situacija - as vis pasvajoju apie antra leliuka. na, pirmajai dar tik 1m. 4men, bet vis dazniau aplanko mintys, kad vienu ypu butu smagu ir sesute ar broliuka uzaugint mes irgi savo busto neturim, finansai mazesni nei vidutiniski, bet kazkaip tai neatrodo kliutis - juk vaikeliui uztenka nedaug, jam svarbiausia meiles reikia ir vienas kita mylinciu tevu kai MB uzsiminiau apie antra vaika, enztuaziazmo visai nebuvo, taciau vakar ejom aplankyti drauges naujagimio, tai jis taip susizavejo, kad net pats pradejo mane ikalbineti antram vaikiukui o ir mazoji kaip pasamdyta kudikiu labai dziaugesi, galvyte gloste tik dabar keista, kai jau turiu galimybe, tai biski ir baugu, ar ne per greit
kai apsisprendem, kad norime vaikelio, jausmas neapsakomas persekiojo istisai. Net darbe sededama mintimis daznai nuklysdavau kitur
Pradėjus planuoti toks įdomus jausmas aplankė, jauduliukas. Dabar kai jau planuojame ketvirtas mėnuo, jausmai keičias- iš džiaugsmo į nusivylimą (sulaukus mmm). Bet nosies nenuleidžiam
QUOTE(indica @ 2010 05 13, 21:12) sveikutes! pas mane truputeli kitokia situacija - as vis pasvajoju apie antra leliuka. na, pirmajai dar tik 1m. 4men, bet vis dazniau aplanko mintys, kad vienu ypu butu smagu ir sesute ar broliuka uzaugint mes irgi savo busto neturim, finansai mazesni nei vidutiniski, bet kazkaip tai neatrodo kliutis - juk vaikeliui uztenka nedaug, jam svarbiausia meiles reikia ir vienas kita mylinciu tevu kai MB uzsiminiau apie antra vaika, enztuaziazmo visai nebuvo, taciau vakar ejom aplankyti drauges naujagimio, tai jis taip susizavejo, kad net pats pradejo mane ikalbineti antram vaikiukui o ir mazoji kaip pasamdyta kudikiu labai dziaugesi, galvyte gloste tik dabar keista, kai jau turiu galimybe, tai biski ir baugu, ar ne per greit Baugu bus visuomet, tai naturalu, zmogiska, svarbu kad noras tureti vaikeli butu didesnis uz baime
QUOTE(Kyvis @ 2010 06 02, 00:27) kai apsisprendem, kad norime vaikelio, jausmas neapsakomas persekiojo istisai. Net darbe sededama mintimis daznai nuklysdavau kitur Ir as panasiai jauciaus kai pradejom planuotis . Kaip siandien pamenu jau pradedam galvot apie antra, bet kol kas tokie jausmai neuzpludo. Gal dar pernelyg nerimtai galvojam ir nesiemem veiksmu
Sveikutės, paskaičiau jūsų pokalbiukus ir aš panorau prisidėti
esu dar naujokė aš čia tikiuosi ir mane priimsite į savo gretas aš su savo sužadėtiniu taip pat jau planuojame ir taip vis norisi greitų rezultatų, bet tikriausiai viskam reikia kantrybės
QUOTE(NylkaA @ 2010 07 08, 06:00) Sveikutės, paskaičiau jūsų pokalbiukus ir aš panorau prisidėti esu dar naujokė aš čia tikiuosi ir mane priimsite į savo gretas aš su savo sužadėtiniu taip pat jau planuojame ir taip vis norisi greitų rezultatų, bet tikriausiai viskam reikia kantrybės Reikia ne tik kantrybes bet ir kuo maziau stresu  nes per daug galvojant planuojant ir tt gaunasi daug sunkiau gaunas negu kai viskas vyksta paprastai be nervu ir stresu pazistu daug poru kurioms neisejo tol kol neatsipalaidavo ir nusprende kad kas bus tas, lelius ateina kai jaum laikas sekmes mudu taip pat planuojam jau antra karta, nes pirmas buvo nesekmingas bet kaip sakoma vienoj vaikiskoj pasakelej-svarbu labai noreti, pasistengti ir tiketi
Sveikutes
mes taip pat nusprendeme pabandyti susilaukti vaikelio, bet jausmai tai labai priestaringi apeme.... viena minute atrodo, kad labai norisi ir kad dabar tinkamiausias laikas... kita minute apima baime del nestumo, del to ar sugebesiu rupintis vaikeliu.... zodziu ir norisi, ir baisu.... net nebezinau koki sprendima priimti....
Mes kai pradėjome planuoti ( turim jau du) bet vis tiek buvau pamirštu, koks tai jausmas
SUper Esu labai laiminga, visiškai kitoks tas savas žmogus atrodo. Jaučiuosi labai laiminga šiuo metu, tik nežinau ar ilgai. Kartais ir baimė apima, kad gal jau per daug bus sunku su trimis vaikais ir dar šiais laikasi, bet .... vis norisi tos svajonės ( gal pavyks)
Siuo metu pirmas menesis kada planuojame leliu, tai jausmai uzplusta patys ivairiausi, zinoma, daugiausiai tai geri jausmai
Darbe sedziu kaip is menulio iskritus vis galvoju kaip atrodysiu budama , kaip kartu keliausim su mazyliu, kad gyvensim jau ne dviese, o tryse Aisku uzplusta ir ivairios niuresnes mintys, o gal tiksliau tariant baimes, ar sugebesim tinkamai isaukleti savo vaikiuka, ar sklandus bus nestumas ir gimdymas, ar per daug nesumamesiu ir sugebesiu seimoje islaikyti balansa nepamirsdama vyro... daug daug viskokiu ivairiausiu minciu uzplusta... Na zinoma dazniausiai dabar pagalvoju kazin ar isvysiu veluojant mm trokstamus II Dar pridursiu, kad visi tie materialus dalykai, kurie anksciau atrode gyvybiskai svarbus dabar atrodo niekiniai pries nora tapti mama
As prisiminiau kai mes planavome pirma vaika
Dieve...kai pagalvoju Noreciau ir trecio net Kai pradejome planuoti tai 4menesius nesiseke,visko prisigalvojau.. vyrui verkdavau ant peties kad as kokia nesveika ar kas..nu visokiu minciu kilo Vardus jau isrinke buvom Net pries veidrody atsistodavau,pasikisdavau pagalvyte po rubais ir ysivaizduodavau save su pilvuku Ko tik neprisigalvodavau Bet musu spokute(mes taip vadinome ja,nes nezinojome ko laukiames iki pat nestumo galo) pati sugalvojo kada ateiti jei y sy pasauly O kai pagimdziau-pasakiau gimdykloj kad galeciau gimdyti ir antra iskarto Prisisnekejau Va kai antro lauktis pradejau(netyciukas buvo) mergytei buvo tik 9men. Va tada jau abejones apeme Bet dekinga savo daktarei ir vyrui.Ir turiu nuostabu baltapuky sunely
Smagu skaityti, kad kazkas planuodamas ant sparnu skraido. Mes tiesiog tuos nuostabius jausmus jau pamirsom, nes liko tik nusivilimas ir atsibodes laukimas. Metus iki vestuviu laukem ir planavom kaip imsimes darbu, dar metus po vestuviu laukem kol vyrui sveikata susitvarkys ir jau pusantru metu planuojam be rezultatu. Ir galu gale paaiskejo, kad ir pas mane problemu atsirado. Tai kiekvienas menuo lyg kankyne, lyg prievole. Patys geriausi
po vaisingu dienu, kai atslugsta itampa. Taigi niekam nelinkeciau taip ilgai laukti ir nezinia kokia bus ta laukimo pabaiga. Bet mes tikim, kad viskas bus gerai, tik sirdis jaucia, kad dar ne greitai
|