Šioje temoje bus kaupiamos mergaičių istorijos, tik faktai, BE DISKUSIJŲ IR KOMENTARŲ .

Mano istorija .

Ištekėjau 21 m. Du metus gyvenom savo malonumui, taupėm pinigėlius didesniam būstui, remontui, kitam automobiliui. Mintis apie vaikus atėjo palaipsniui, tiesiog vieną dieną supratom, kad jau laikas. Tuo metu lankiausi Medicinos diagnostikos centre pas gyd. V.Kudzienę. Kadangi vartojau kontraceptines tabletes (Logest, Diane 35), gydytoja pasiūlė porą mėnesių pasisaugoti kitais būdais, pavartoti folinę rūgštį ir tik tuomet bandyti. Pamenu buvau tiesiog įsitikinusi, kad iš karto pavyks, bet deja.
Pirmas mėnuo – pirma nesėkmė – pirmas bandymas ieškoti visos įmanomos informacijos, kas ne taip. Visi skaityti šaltiniai teigė, kad susirūpinti reikėtų tik po metų reguliarių lytinių santykių be apsaugos priemonių. Randu informacijos apie bazinės temperatūros metodą, pradedu ją matuotis. Taigi prasideda kantrus laukimas, kuris trunka 6 mėnesius. Praėjus pusei metų kreipiuosi į gyd.V.Kudzienę, kuri peržiūrėjus atneštus BT grafikus, pakraipo galvą (tipo pagal juos ovuliacija nevyksta) ir išrašo krūvą vitaminų (folinė rūgštis, nakvišos aliejus, agnucaston – mėnesinių ciklui reguliuoti – nors jis ir reguliarus, žuvų taukai) bei pasiūlo ateiti dar po pusės metų. Nuo tos dienos kantrus laukimas virsta ašarų protrūkiais, kiekvieną mėnesį dūžta ir vėl prisikelia viltis.
Beieškodama informacijos ir laimingų istorijų netyčia užeinu į Supermamos forumą. Pirma mano žinutė – pirmas atviras vilties šauksmas. Čia gaunu informacijos apie gydytojus bei gydymo įstaigas Vilniuje (ačiū Širdutei) ir kreipiuosi į Šeimos planavimo centrą pas gyd.V.Miežėnienę. Prasideda priežasčių ieškojimas (2004 birželį sueis metai, kaip gydausi).
1) Išsitiriu dėl infekcijų (bendras tepinėlis, chlamidijos, mikoplazma, ureaplazma). Pagal bendrą tepinėlį – padidėjęs leukocitų kiekis ir aptiktos gardnerelos, taip pat rasta ureaplazma). Abu su vyru gauname vaistų dozę ir sėkmingai išsigydom.
2) Vyras išsitiria spermą (viskas normos ribose, tik padidėjęs leukocitų kiekis). Dėl pagausėjusių leukocitų skiriamas spermos pasėlis, randami kažkokie kokai (išsigydom).
3) I ciklo fazės hormonai (LH, FSH, prolaktinas, skydliaukės hormonas) normoj – folikulai bręsta.
4) II ciklo fazės hormonai (progesteronas, estradiolis) normoj - ovuliacija vyksta.
5) Gimdos nuotrauka: gimda normoj, dešinysis kiaušintakis puikiai praeinamas, ties kairiuoju skystis nebeprateka (diagnozei patvirtinti reikalinga laparoskopinė operacija).
6) Pradedu stimuliuotis (kad subręstų daugiau folikulų ir taip padidinčiau pastojimo šansus). Pirma stimuliacija (Clostilbegyt + Pregnyl) – subręsta tik 1 folikulas – nesėkminga. Antra stimuliacija (didesnė Clostilbegyt dozė + Pregnyl + Duphaston) – subręsta du folikulai – nesėkminga. Trečia stimuliacija (analogiška antrajai) tik + inseminacija – nesėkminga. Ketvirta stimuliacija + inseminacija - nesėkminga.

O cia mano istorija.

Istekejau 23 m. Vaikuciu kaip ir neplanavom, bet po 2 m. pastojau, taciau nesekmingai-ivyko persileidimas. Antra karta pastojau po 3 metu, kuris baigesi taip pat kaip ir pirmasis . Dabar po antro karto jau praejo lygiai metai, kuriuos bandziau su gydytoju pagalba pastoti, taciau... Tris kartus stimuliavausi Clostelbegyt+Gonal+Ovidrel+Duphaston na ir aisku vitaminai (as vartoju "Materna"). Visi trys kartai be rezultatu. Dabar antras ciklas ilsiuosi nuo vaistu ir gydymo istaigu, bet BT matuoju (jau pripratau net trukdavo pirma cikla kazkokio uzsiemimo rytais ). Siais metais man bus 30 m.

Ištekėjau 21m. Užsimanėm vaikelio 24m. Metus laiko "žaidėm" su privačiom klinikom ir ginekologėm. Nieko konkretaus nerado. Mano hormonų tyrimas normoj, vyro sperma buvo nekokia. Gydėm ir stiprinom vyrelį. Per ta laika pagaliau patekau pas gerą specialistę. Videohisterosalpingografija parodė, kad kiaušintakiai silpnai pratekami. Padarė laparoskopiją - viskas pasirodė gerai (kiaušintakiai pratekami). Kadangi nieko nerado, sakė bandykit, gal pavyks. Bandėm. Taip prabėgo beveik 3 metai (nuo vaikelio "užsimanymo" pradžios). Vyro sperma tapo pakankamai gera, tačiau mes ir toliau negalim susilaukti vaikelio. Šį ciklą buvo pirmoji mano stimuliacija Serofenas + Ovidrelis. Deja, nepasisekė. Tolimesnis grafikas toks: dar 2 stimuliacijos (Serofenas+Ovidrelis+Diufastonas), toliau eilė inseminacijų. Tikiuosi kad pavyks, nes pinigų dirbtiniam apvaisinimui turėsim negreit.

Dabar pati perskaičiau ką parašiau ir turiu konstatuoti, kad daug laiko praleidom vėjais, klausydami patarimų, atsipalaiduokit, paatostogaukit ir jums tikrai pavyks.
Nerašau apie psichologinę būseną visus tuos metus, nes ir taip visos tą puikiai žinote

Man 32m;
2000m pirmas persileidimas 10 savaiciu;
2001m antras persileidimas 8 savaiciu;
nepastoju 3 m.;

Su vyru kol vaiku neplanavom, vedybos nebuvo svarbios. Iskart po vestuviu Tas planas. Pavyko iskart - is pirmo suplanuoto karto, bet po 10 sav.persileidimas. Jokiu tyrimu nieks nesiule darytis. Siule pailseti pusmeti. Taip ir padariau. Po metu vel bandymas - vel pavyko iskart, kai tik sumaniau....Vel persileidimas po 8 sav. Uzdegimu, infekciju nebuvo, priezastis neaiski. Chlamidiju tyrimo nekartojau, nes pries keleta metu buvom pasidare. Spermos tyrimas geras. Citomegalo ir toksoplasmozes tyrimai geri. Genetinis tyrimas - kariotipo - geras. Taigi objektyviu priezasciu nera. Siuloma pastoti ir tada tirtis. Ilsiuosi tuos rekomenduojamus 6 men. Toliau 'dirbam' issijuose. Bet pastojimo nera. Metus nieko nedarau: bandau atsipalaiduoti. Bandau sekdama ir nesekdama vaisingas dienu. Nepadeda. Po metu pirmakart gyvenime matuojuosi BT 4 men saziningai- kiekv.diena. Su rezultatais pas gydytoja. Jos manymu - nera ovuliacijos. Duphastonas. BT panasi. Dviguba doze duph. Tas pats rezultatas...Kita gydytoja - ta pati temperatura, bet ovuliacija vyksta jos manymu. FSH ir LH tyrimas - normoj. Gimdos nuotrauka. Gimda dvirage. Desinys kiausintakis su kliutimis. Desinej pusej yra saaugu.Desine kiauside 'policistine'?! Kaire puse ideali. Siulo laparoskopija. Kita gydytoja. Siulo isbandyti visas stimuliacijas ir tik tada laparskopija. Abejojimo stadija...

Mano istorija: ištekėjau 22 metų. Pirmąkart kiaušidžių uždegimu susirgau 15 m. Po to tie uždegimai vis pasikartodavo. Būdama 21 metų patyriau dvi operacijas. Antroji įvyko dėl pūlingo mažojo dubens uždegimo, peritonito, pūlingo deš. kiaušidės ir abiejų kiaušintakių uždegimo. Gyd, iškart po operacijos nenorėjo nuvilti, bet po 6 mėn. nesėkmingo bandymo pastoti, vis dėl to pasakė, kad aš tuščiai nesivilčiau. Tiesa, prieš tuokiantis gyd. mano būsimam vyrui taip pat pasakė prognozę - aš esu nevaisinga (spec. jį nuvedžiau kartu pas operavusius gyd.). Aš gėriau nuolat prenatal vitaminus, kas mėnesį bandžiau Dievulio kantrybę ir taip beveik 3 metus. Vėliau ėmiausi matuotis BT. BT buvo visai prasta, ovuliacija nevyko, deš. kiaušidė kamavo policistozė. Kairioji kiaušidė - neveikli. Pradėjau kas mėnesį daryti hormonų tyrimus (įv. ciklo metu). Nustatytas per didelis testosterono ir berods prolaktino kiekis (dar pasitikslinsiu..). Sureguliuoti hormonų nepavyko. Tada gyd. pasiūlė rizikingą išeitį - pabandyti stimuliuotis labai nekaltomis 5 Serophen tabl. Po pirmų 2 tabl. įvyko kiaušidės hiperstimuliacija, grėsė laparoskopinė operacija dėl atsiradusio skysčio. Atlikti tyrimai vyrui, rodė infekciją (buvo gygytas). Išsityriau dėl visų lyt. plintančių ligų - viskas gerai. Tiesa, kiaušintakių ir gimdos nuotrauka rodė kiaušintakių sąaugas. Niekas nebetiko, laparaskopijos (jau man tai būtų 4 operacinė intervencija) atsisakiau. Nebepasitikėjau gyd., niekur nebesikreipiau, gėriau vitaminus, matavausi BT ir per 2 metus sulaukiau dviejų "stebuklingų ovuliacijų" (per tą laiką sirgau 2 kartus kiaušidžių uždegimu ir vienąkart endometritu, gyd. jau grasino šalinti kiaušides, nes uždegimai užkamuodavo..). Gėriau pati ir vyrą girdžiau imbiero arbata, kurios receptą "paveldėjau" iš kitos niekaip pastoti negalėjusios moters (beveik pusę metų..), BT žymiai pagerėjo ir būtent per tą antrą "stebuklingą" ovuliaciją aš pastojau..Gyd. buvo labai nustebę, kaip beje ir aš pati..Taigi 4 vestuvių metinių proga gimė 2760 gr. ir 50 cm. dukrytė.
Dabar vėl tos pačios problemos: deš. kiaušidės policistozė, neaiškios kilmės, nelygiais kontūrais darinys (1 cm ant 3 cm) šalia gimdos, neaiškūs ūmūs kraujavimai įv. ciklo periodais (ryte kraujas pliūpteli, o vakare - viskas gerai, lyg niekur nieko..), jau spėjau persirgti dukart endometritu (po gimdymo), kairioji kiaušidė kaip neveikli, taip neveikli..Kol kas nesitiriu. Nebeturiu jėgų visiškai. Esu pavargusi ir nusivylusi. Turbūt vėl griebsimės savo kvailos panacėjiškos arbatos ir apsišarvuosime kantrybe ir tikėjimu kitąmet. Kaip ir norėčiau, būtų kvaila rizikuoti..Užteko man kruvinų ašarų, kai įtarinėjo negimdinį nėštumą...
Visoms linkiu stiprybės ir vilties. Tai šimtąkart efektyviau už vaistus ir gyd. Yra vienas Dievas ir Jis - ne jūsų gyd., kuris galbūt šiandien jums pasakė baisią diagnozę ar liepė taupyti dirbt. apvaisinimui. Gydytis svarbu, bet ne mažiau svarbu stipriai mylėti, laukti ir svajoti apsikabinus artimus žmones, žinokit, kada nors išauš graži diena ir viskas bus gerai. Linkiu Jums iš visos širdies, būsimos mamos

Man 26.
Nuo pat pradžių mėnesinės nebuvo reguliarios. Kai buvo 16 metų kartu su mama kreipėmės į gydytojus. Buvo žymus hormonų disbalansas. Tuo metu niekas neįvardijo diagnozės, nieko tikresnio nesakė, tik tai, kad gali būti sunkiau pastoti, bet tik gali būti, lygiai taip pat gali ir nebūti.
Po gydymo - hormonų normos atstatytos, tačiau ramybės dėlei buvo paskirti kontraceptikai (logest)- juos geriant ciklas buvo reguliarus, o kiekvieną kartą nustojus, jau po kelių menesių išsikraipydavo. Taip bėgo metai per kuriuos teko sirgti makšties uždegimais, buvo prišaldyta "žaizdelė", bet rimtesnių bėdų nebuvo.
Ištekėjau. Iš pradžių vaikučių dar nesinorėjo - nesutvarkyta buitis, mokslai.
Ėjau pas gydytojus, o jie viskas gerai - nustokite gerti kontraceptikus, bandykite, po metų jei nepasiseks - tada kreipkitės.
Nustojau gerti KT, iš karto pradėjo teplioti ciklo vidury, prieš ir po mėnesinių. Vėl ėjau pas gydytoją, o ji išrašė Duphastono po 2 tabletes antroje ciklo pusėje ir taip tris mėnesius. Pakeičiau polikliniką, o tuo pačiu ir gydytoją - atlikti prolaktino tyrimai rodė viršitas normas, buvo paskirtas bromkriptinas - bromergon. maniau mirsiu, pasireiškė visi pašaliniai poveikiai. Dar kartą teko keisti gydytoją - ir vėl grįžti prie duphaston, nes prolaktino tyrimai jau buvo normoje, per kelias dienas labai žymus kritimas. Galų gale buvo rekomenduota kreiptis į vaisingumo kliniką. Tačiau jau su tikslia diagnoze - policistinės kiaušidės arba anovuliaciniai ciklai. O prie tokios problemos dažnai prolaktinas yra svyruojantis. Ramybės dėlei dabar paskirta nedidelė Parlodel (ir gi bromkriptinas) dozė - ir jokių pašalinio poveikio!!!
Vaisingumo klinikoje, po visų tyrimų iš kurių dvi svarbiausios naujienos - blogas LH FSH santykis, kiaušintakiai praeinami - kitą ciklą skirta stimuliacija (su Serofenu), apie kurią galvoju jau nuo rudens.
Jačiuosi kaip kokia kvailutė po tiek gydytojų prasiblaškiusi, tiesiog iš pradžių ėjau į valstybinę polikliniką, nes pinigėlių nelabai buvo, vėliau į privačias ir sulaukiau rimtesnio požiūrio.
Apibendrinimui - kontraceptikus nustojau gerti birželį 2003 m. Tad mano "stažas" dar nepilni metai, tačiau jau aiškėja, kad be gydytojų pagalbos vaikučių negalėsiu susilaukti...
istorija tęsiasi:
pirmoji stimuliacija serophenas (po 2 tabletes 5 dienas)+puregon (po 50 tris dienas)- folikulai neauga.

Nusprendziau parasyti ir as savaja istorija.Istekejau 18m .Menesines buvo labai nereguliarios.Anksciau buvau atlikus keleta tyrimu,buvo nustatyta policitiniu kiausidziu sindromas taciau nepaskirtas joks gydymas.Buvau perspeta kad pastoti gali but sunkoka.Po 1vedibiniu metu nusprendeme susilaukti gandro. Pavyko per pora menesiuku.Nestumas is pradziu buvo labai sunkus,absoliuciai nejo nieko i burna paimt.pykindavo net 10sykiu i diena.Veliau pasitaise iki septinto menesio,ta menesy suzinojome kad vaikelis gims su negalia.Isnesiojau iki galo 2001 m.pagimdziau dukryte,su hidrocefalija ir spina bifida(stuburelio isvarza).Dukryte mire po 5 men.Po tos nelaimes nusprendeme pailseti.Vartojau diane35,nes po gimdymo dar labiau issireguliavo ciklas.Veliau nutraukiau kontraceptinias galvojau pailset ir bandyt po kurio laiko pastot.Po vaistu nutraukimo menesines pradingdavo po 2-4 men.Tada dufastano kad jos atsirastu.Po to bandymas pastot,bet vel dingsta menesines po kurio laiko.Nutariau vaziuot i klinikas issitirt hormonus ir kad nustatytu kas man daros.Taciau ten jokio konkretaus gydymo tik pasakymas reikia mesti(kadangi turiu virsvori) svory ir atvaziuoti po kokiu 3 men.Is pradziu bandymas mesti ta svori ,bet kantrybe nutruksta.Pradingsta per ta laika vel menstruacijos ,tada vaikstau pas ginekologa ir tikrinuosi ultragarsu.Gydytoja sako viskas tvarkoi tik reikia daryt hormonu tyrimus.Kai susitaupiau siek tiek pinigeliu tai nuvaziavau i Vaisingumo klinika Kaune.Siuo metu menesines pradingusios jau 7 menesiai.Pasidariau nenormaliai plaukuota(nekenciu tokios saves).Vaisingumo klinikoi pasidariau kruva hormonu tyrimu.DIAGNOZE.......Policistiniu kiausidziu sindromas,per didelis kiekis testoterono ir kazkoks tas santykis su FSHdidelis.Matyt kazko nedasiklausiau kai gerai issiaiskinsiu pataisysiu.GYDYMAS.........pirmiausia DUFASTONAS,kad atsirastu menesines.FOLINE RUGSTIS kaip maisto papildas.Dexamethasonas kaip testoterono mazinimui ir SEROFENAS kaip ovuliacijos skatinimui.Dabar laukiu kol atsiras menstruacijos,paskui gersiu serofena ir vaziuosi tikrintis kiek subrendo folikulu..........................................

Mano istorija:
Kaip tik prasidejo man menesines,taip ir prasidejo bedos(nuo 14 m.).Menesines baisiai nereguliarios buvo,ciklas svyravo nuo 18 iki 40d,o skausmai taippat vos pakeliami buvo.Pradejau lankytis pas gydytojus ir jau 17 m.suzinojau savo viena beda(dvirage gimda),bet tai nebuvo mano visu negalavimu priezastis.Teko guleti ligoninej,nes beveik 2men tepliojo,leido daug vaistu,nuo kuriu turejo pasibaigti tepliojimas,o man atvirksciai,prasidejo kraujopludis,numeciau 5kg.Nereguliarios menesines tesesi,bet priazasties nerado,sugalvojau nuvaziuoti i santariskes issitirti(buvau alytiske),taigi pagulde i ligonine tyrimams,kad dvirage gimda patvirtino ir dar kad kiausides policistines pasake,tai tos kiausides ir gadino man gyvenima.Nuo tada geriau KT,nes dar buvau 18m vaikiuku neplanavau,bet norejau,nes zinojau,kad bus problemu su pastojimu ir isnesiojimu.Susituokiau pries 4m(man greitai bus 25m).2metus dar kazkaip vyras nenorejo leliaus,tai nieko ir nedarem rimto,bet kartais apgaudavau vyra,sakydavau kad geriu KT,o istikruju negerdavau,aisku niekas nepavykdavo.O dabar beveik du metai nesisaugom,KT negewriu,tik del gimdos atstatymu 3 ciklus ziema geriau.Gydziausi poliklinikoj,daugiau nei metus laiko,bet nemanau,kad tai galima pavadinti gydymu,geriau foline ruksti ir E vitamina,matavau BT,ovuliacija nevyko,nieko ji gudriau nesugalvojo,tada pasiule nueiti privaciai,bet tik po vieno ginco su ja,priestai nieko nesiule.Tai va,pries puse metu nuejau privaciai,pas Klima,girdejau geru atsiliepimu,tai pas ji ir nuejau. Nusinesiau visus BT parodymus,pageriau KT 3men,po to padare visus reikiamus tyrimus,prolaktino kiekis perdidelis buvo,geriau Parlodel,dar vitaminus,vyro spermos tyrima darem du kartus,nekokia sperma 39% gyvu spermiuku,ir tie dar su patalogijom.Nusprendem jau pradeti nuo balandzio stimuliacija Gonaliu F,bet priestai reikejo pasidaryti gimdos nuotrauka,ar tikrai gimda dvirage,kad nebutu veltui pinigai isleisti.Pasidariau ta nuotrauka ir diagnoze pasitvirtino,gimda dvirage,isnesioti nepavyks,nes ten vietos leliukui,tai visai mazai,sake,nebent stebuklas butu ir pasiule du variantus,ar daryti gimdos operacija,ar stimuliuotis ir jei pastosiu bandyti isnesioti,kadangi as stebuklais nelabai tikiu,tai pasirinkau operacija,ja man darys geguzes 4d.Po to negalima bus pastoti maziausiai 3men.Dar sake,kad pati negalesiu gimdyti,jei pastociau,del dideliu randu,kurie liks po operacijos.
Taip ir bega meteliai,o pas mane gandras net nesiruosia atskristi

Mano menstruacijos nuo pat pradžios buvo labai nereguliarios.Provincijos gydytojai ilgai manė,kad ''bręstu''ir jokio rimtesnio gydymo neskyrė.Kai ėmiau mokytis Kaune,pradėjau lankytis pas gydytojus ir ieškoti priežasčių.Nustatė policistines kiaušides.Gydžiausi gerdama kontraceptines tabletes''Cilest''.Kai nutraukdavau,ciklas reguliarus būdavo 4-5 mėn.Paskui vėl viskas prasidėdavo.
Šiuo metu labai norim vaikelio ir gydomės.
Man buvo trys stimuliacijos serophenu, bet buvau ,pasak gydytojo,jam ''rezistentiška''.
Kadangi gimdos nuotrauka parodė ir vieno kiaušintakio nepraeinamumą,nusprendžiau darytis laparaskopiją.Operacijos data -04 21(jei neįvyks nenumatytų dalykų).

Sveikos,

Parasysiu ir as savaja istorija. Man maziau kaip po savaites sueis 26 metai, istekeju 23, 24 issiskyriau, dabar jau metus gyvenu su draugu, galvojam apie vestuves, tikiu sikart visam gyvenimui. Mano istorija labai panasi i Anelijos, menesines atsirado nuo 14m., labai nereguliarios, dazniausiai ilgas ciklas, po 40 dienu, pries ir po menesiniu rudos isskyros. Kai buvo 18 pirma karta nustate policistines kiausides ir pasake, kad bus sunkiau pastoti, bet sake, kad tikrai viskas bus gerai, kadangi tuo metu apie vaikucius dar negalvojau, o be reikalo.., tai maniau, kad viskas bus gerai, nes nelabai suvokiau, o istikruju, net neisivaizdavau, kad visa tai taip rimta, taip be dideliu problemu prabego 5 metai, istekejau, nebesisaugojau ir puse metu jokiu rezultatu, veliau skirybos, kitos problemos, uzsimirsau. Kai antra kart suplanavom, kad reikia vaikucio jau su naujuoju draugu, nesisaugojom du menesius, rezultatu nesulaukiau, tada prasidejo visokiausi tyrimai, nuo infekciju, hormoniniai ir kiti, problemos su LH ir FCH, anovuliaciniai ciklai, pradejo skatinti serofenu ir antroje ciklo puseje duphastonas, i vaistus reakcija buvo gera, jau pirma menesi subrendo reikiamo dydzio folikulai, bet nieko is antro menesio pastojau, jauciausi pati laimingiausia pasaulyje, po daugiau kaip menesio suzinojau nestumas negimdinis, prasidejo ziauri depresija, kuri tesiasi iki siol, visa laika buvau linksma, manes visur buvo pilna, dabar apatija, nieko nebenoriu, niekas nebedziugina, draugai nebeatpazista... Padare laparoskopija, tai buvo pries 3 menesius, pasalino negimdini nestuma, ir "prabade" kiausides, pasalino negausias taip buvo parasyta saaugeles, pastoti leido po 6 menesiu. Iskart po laparoskopijos prasidejo mano zygiai pas gydytojus, istyre del visu imanomu infekciju,bakteriju ir dar visokiu velniu, rado kazkokius tai "kokus" ir ureaplazma, issigydem, visa menesi gyvenom antibiotikais. Ai dar vaiksciojau i fizioterapija ir geriau Wobenzyma. Kita menesi jau noriu bandyti vel, bet mane uzvaldziusi baime. Viena gydytoja dar siulo nuotrauka del praeinamumo, o kita sako, kad to daryti tikrai neverta, o ir as pati taip manau, nes jau prisikankinau su tais tyrimais, vien nuo streso man ten gali uzspazmuoti, juk jei jau buvau pastojusi, tai manau, kad ten viskas praeinama, be to juk dare laparoskopija, tai juk butu pasake, jei nepraeinami. Ai nebezinau mergaites, pasimetusi as.... Tiesa skaiciau, kad policistinems kaiusidems budingas antsvoris ir plaukuotumas, bet to neturiu (ugis 170 cm, svoris 53 kg.), plaukeliu isvis nerasta, na nors tai guodzia

Man rugsėjį sueis 38 -eri.
Planuojame nuo 1992 m. gruodžio mėn., t.y. iš karto po kelių savaičių draugavimo ir vedybų, nes abu labai norėjome daug vaikų.

Mano ilga istorija tokia:

1988 m. - likimo dovana - gimė mano brangiausias nesantuokinis (buvau vieniša mama ) sūnus. Pastojau lengviau negu lengvai - iš pirmo karto.

1992 m. gruodžio mėn. pradedam bandymus. Nesiseka daugiau nei metus, neramu, bet nė minties, kad gali būti kas nors rimta.
1994 m. pradžioje pradedu matuoti BT, grafikai puikūs, pagal juos ir pastoju. Deja, nėštumas negimdinis, iki paskutinės minutės neleidžiu daryti valymo, negaliu patikėti, kad tai su manim vyksta, bijau, kad neišoperuotų normalaus nėštumo. Į operacinę išveža bėgte - vidinis kraujavimas. Pašalinamas vienas kiaušintakis, bet apie tai sužinau gerokai vėliau...Operuoja itin blogu žodžiu minėtina gyd. R.Valiūnienė. "Didžiai gerbiama" gydytoja pameluoja, kad jai pavyko išsaugoti kiaušintakį, taigi džiūgaudama, kad man taip "pasisekė", bandau porą metų pastoti natūraliai. Visiškai nieko...Suprantu, kad man reikia medikų pagalbos.
1996 m. kreipiuosi į Šeimos planavimo centrą pas gydytoją Klimą. Visi tyrimai idealūs, tačiau sužinau, kad operacijos išraše lotyniškai parašyta, kad man pašalintas dešinysis kiaušintakis. Gimdos nuotrauka parodo, kad kairysis visiškai nepraeinamas.
1997 m. gyd. Klimas ir gyd. Miežėnienė daro plastinę kiaušintakių operaciją (laparaskopijos tik pradedamos daryti Lietuvoje). Operacija pavyksta, kairysis kiaušintakis rekonstruotas ir netgi pratekamas operuotas dešinysis, nes jame įstatytas plastikinis vamzdelis. Džaigsmui nėra ribų - belieka laukti nėštumo, o jo vis nėra...Bandom 1,5 metų.
1998 m. kreipiuosi į Medicinos diagnostikos centrą - tuo metu kone vienintelė geriausia privati klinika, vaikštau pas gyd. Rogalskį. Kletą mėn. matuojam temperątūrą ir mokam baisius pinigus už kiekvieną vizitą ir nuolat vienus ir tuos pačius tyrimus. Pagaliau pakartoja gimdos nuotrauką - kiaušintakiai praeinami. Darom kelias stimuliacijas Klstelbegitu. Absoliutus nulis, nors hormonai puikūs, folikulai auga, ovuliuoja ir t.t.
1999 m. nebeužtenka jokių pinigų gydytis MDCentre, pereinu pas gyd. Bogdanskienę. Ji iš karto pasako, kad man gali padėti tik IVF (aš tuo netikiu, nes ji tai daro labai grubiai ir primygtinai). Darom keturias inseminacijas iš eilės: gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. Stimuliuojama Serophenu, prižiūri gyd. Telyčėnienė. Asoliutus nulis.
1999 m. lapkričio mėn. po 7 METŲ BANDYMŲ pagaliau NĖŠTUMAS. Nutrūksta 5 savaičių.
2000 m. rugsėjo mėm. vėl NĖŠTUMAS. Nutrūksta 5 savaičių, nepaisant palaikymo Diufastonu.
Kadangi du kartus pastojau natūraliai, vėl metu visus gydymus ir bandom patys.
2002 m. gruodis - juodžiausias mėnuo mano istorijoje...Gyd. Juršėnas echoskopiškai patvirtina gimdinį NĖŠTUMĄ, geriu Diufastoną. Dar po savaitės jau laukaime širdelės plakimo, nueinu ir išgirstu "sorry, nėštumas NEGIMDINIS". Sunku apsakyti, ką išgyvenome, pirmą kartą mačiau verkiantį savo vyrą ir iki kraujo daužantį kumščiu į sieną...
2003 m. birželio mėn. pradedu lankytis pas Klimą dėl IVF. Dėl kai kurių negalavimų (gardnerellos, paskui padidintas leukocitų kiekis, paskui kažkokie kokai spermoje), dėl gydytojo žioplumo sugaištu pusę metų, palieku 1500 Lt litų, spjaunu ir išeinu pas gyd. Bogdanskienę.
2003 m. gruodis pirmas vizitas pas Bogdanskienę. Ir ją, ir mane šiek tiek neramina mano padidintas FSH, visa kita normoje.
2003 12 29 pradedam IVF. Ilga blokada su Diferelinu, stimuliacija su Puregonu, subręsta 15 folikulų, iš jų 11 kiaušialąsčių, iš jų 10 embrionų, visi jie dalijasi, 4 -uris įsodiname į gimdą, 6 - is užšaldome. Viskas puiku, o net nesulaukus testo dienos prasideda mėnesinės...Visa tai man apsieina: finansiškai 14500 Lt, morališkai - mes jau stiprūs, paverkiu tik vos vos.

Dabar morališkai jau atsigavau, belieka atsigauti finansiškai...

Bet NETIESA, KAD VILTIS MIRŠTA PASKUTINĖ - JI NEMIRŠTA NIEKADA...

Man 32. Nepastojimo stazas- 7 metai.
Po pusantru metu nesekmingu bandymu pastot kreipiausi i savo poliklinikos ginekologe Antakalnyje ir taip 1999 m. pradejau savo zygius. Jau pries eidama pas gyd. buvau pradejusi matuot BT. Pirmus 3 menesius buvo skirta vitaminai A,E, B1 bei dar kazkuris is B vitaminu(nepamenu)+ alijosius. Daugiau jokiu tyrimu Situacijai nepakitus, paskyre gert Klostilbegit 2 ciklus. Kol ji vartojau nebuvo jokios apziuros, echoskopijos ir pan. Situacija siek tiek pagerejo, BT kreives "pagrazejo", taciau viskas be rezultatu. Padare echoskopija- viskas normos ribose. Tuomet buvo paskirtas tyrimas vyrui- viskas irgi normos ribose, o tada, sugaisusi poliklinikoj begale laiko, jau gavau siuntima pas gyd. Klima i seimos planavimo centra, kur viskas vyko labai greit- pirmiausia atliko keliu I ciklo hormonu tyrima - viskas normoj, tada seke gimdos nuotrauka, kuri parode, kad vienas kiausintakis visiskai uzakes, kitas vos vos praeinamas. Paskiriama laparoskopija diagnozei patvirtint.
2000 m. vasario men. atliekama laparoskopija, jos metu pasalinamos saaugos, islaisvinami kiausintakiai ir duodami vieneri metai pastojimui, deja , be rezultatu Viska metus nusprendziu nebesiimt jokiu veiksmu , bet dar po kurio laiko vel tesiu zygius.
2001 metu pabaigoj vel kai kuriu hormonu tyrimai(viskas norma), dar padaro gimdos nuotrauka - kiausintakiu situacija kaip ir pries laparoskopija. Vienintelis budas pagerint padeti- mikrochirurgine kiausintakiu operacija.
2002 metais vasario men. guluosi operacijai, kuri trunka kelias valandas, "rekonstruojami" kiausintakiai. Operacija praeina sklandziai, pooperacinis laikotarpis be komplikaciju, kiausintakiai atverti, prognozes teikiancios vilties, duodami 40 proc. pastot naturaliai per 2 metus. Praejus 2 menesiams po operacijos vel padaroma nuotrauka ir situacija visiskai beviltiska- viskas tas pats kaip ir pries laparoskopija ... Po operacijos jau praejo du metai , rezultatu jokiu ir vienintelis budas sulaukt vaiku- dirbtinis apvaisinimas...

Sveikos mergaitės,
Nepykit, bet noriu išsamiai išsilieti.
Nepastoju 6 metai. Man 28 m.
Jau patyriau 2 laparaskopijas, 1 gimdos nuotrauką, išoperuota gimdos kaklelio žaizdelė. Padarytos 6 inseminacijos.(tai per 2 metus)
Viskas prasidėjo jau ankstyvoje jaunystėje. Nuo 17 metų vargino įvairūs gimdos priedų uždegimai. Visą gyvenimą vargau su moterišku galu. Tai skauda, tai peršti... Lankiausi pas Keršulytę Karoliniškių poliklinikoje. Ilgai ja tikėjau, kol viena draugė įtikino paklausyti daugiau daktarų nuomonių, matavome bazalines t. Ištirti hormonai - visi buvo normoje, nors pas mane ryškiai padidėjęs plaukuotumas. Daryti įvairiūs virusinės kilmės tyrimai. Prieš metus kažkur rado ureaplazmą. Labai esu gavusi daug antibiotikų, todėl jeigu ir ką nors galėjau anksčiau turėti - turėjo viską užmušti.
Pirma tyrėme vyrą. Pleskačiauskas - žymusis Žvėryno andrologas- ištyrė, kad truputį mažiau spermatozoidų, bet vaikų turėtų būti. Parašė Oligospermija. Pas jį buvome 3 kartus. Maždaug kas pusmetį ar metus.
Tada pamaniau, kad aš problemų turiu.
Prieš 2 metus pasiryžau - Pirma laparaskopija - Santariškėse - parodė, kad abu kiaušintakiai nepraeinami. Endometriozės židinius uždegino, kiaušintakiai suaugę iš vidaus, nieko neina atverti, su persmaugomis.. Labai verkiau, kentėjau .
Po pusės metų padarė gimdos nuotrauką -Poltevskaja, teigė, kad kontrastas pratekėjo, vadinasi, atsirado viltis, kad kiaušintakiai praeinami. Kaip jus patinka? Kaip vėliau paaiškėjo, nelaiku nupaveikslavo. Tikriausiai pratekėjo per 1 ir išsiliejo į pilvą. (Vėliau komentavo Meškauskienė) Poltevskaja - Žioplė nelaiminga, o teigė, į kaktą bučiavo, kad turėsiu vaikų. Atsirado viltis .
Tada pradėjau ieškoti priežasčių pas vyrą. Vėliau prof. Dainys -žymusis urologas - nusiuntė tirtis vyrą..Atsakymas - Usonienė pamačiusi jo atsakymą , sakė, nėra šansų -lieka tik dirbtinis. Man šokas.
Vistiek nepastojau. Pas Usonienę darėm 3 mėnesius inseminacijas (bet ne iš eilės, po 1 inseminacijos buvo 3-4 mėnesiai pertrauka) - nieko. + Nustato, kad dar blogai veši gleivinė. Tačiau, kai atlikinėjo inseminacijas, ten ištiria spermą. Kai atėjom su vyru, Usonienė sako, nieko nesuprantu, gal ne tą vyrą atsivedei - sperma - normos ribose. Vėl viltis durnių motina- gal pasiseks?
Deja...
Usonienė pasiūlė dar kartą išsioperuoti. Reikia laparaskopijos. Gerai, vėl po pusės metų - operacija. Rezultatas - vienas kiaušintakis nepraeinamas, o kitas - sunkiai praeinamas. Vėl endometriozė atsinaujinusi, vėl uždegino. Usonienė - aišku - reikia dirbtinio apvaisinimo.
Po paskutinės laparaskopijos nuleidau rankas, galvojau pasidarysiu kada dirbtinį. Tačiau jau daugiau girdžiu, kad dirbtiniai apvaisinimai nepavyksta, negu pavyksta. Neturiu jėgų daugiau apie tai galvoti. Susirgau depresija, žiauri nemiga, vos ne savižudybės ir t.t. Užkniso tie besikartojantys uždegimai, nekvalifikuoti gydytojai. Jeigu garsiausi gydytojai gauna skirtingus 3 spermos rezultatus. Arba nežino, kaip tiksliai nustatyti, ar praeinami kiaušintakiai.
Dėl vaikų iš proto ėjau nuo 18 metų. Uždegimai kartojosi, daktarai liepė gimdyti , bet ne - vis mokslai. O dabar...
Pinigų neturiu ir niekada nesutaupysim, nes nerealu šitiek pinigų padėti ir kai tik tokie rezultatai. Bijau net pagalvoti, pasiimti paskolą, atiduoti paskutinius pinigėlius ir nieko.
Prieš 2 savaites išsioperavau gimdos kaklelio žaizdelę. 3 inseminaciją darė ne Usonienė - buvo išvažiavusi- bet Meškauskienė. Nuo to laiko dažniau užklystu pas ją. Labai jai dėkinga, kad liepė pasidaryti onkologinį tepinėlį. Nustatė didelius pakitimus žaizdelėje. Pasiryžau operuotis. Ir ačiū dievui. Išpjauta medžiaga parodė 3 cin stadiją (labai plačiai aprašyta Union klinikos tinklalapyje - jei kam įdomu), o po jos, jau maždaug per 1 metus, gali išsivystyti vėžio 1 stadija. Gydytoja sakė, kad labai laiku išpjovėme. Nors dar ligoninėje teko grumtis su Eringyte, nenorėjo guldyti, nes sako, per jauna, negimdžiusi, praeis. Iš viršaus nieko nesimatė, neblogai atrodė. Kai Meškauskienė mane užmigdė, daktarai maždaug "tyčiojosi", tai ką čia pjausi. Niekas iš daktarų netikėjo, kad bus toks blogas tyrimas. Pati Usonienė vasarą darė laparaskopiją ir net neužsiminė, kad gal reiktų išsitirti žaizdelę. O ji pastoti oi kaip trukdo.
Ak tos mūsų istorijos, jos tokios ilgos ir skausmingos, bet kartu ir viltingos...

Noreciau ir as papasakoti savo istorija...
menesines prasidejo man gan anksti apie 12 metu amziaus, buvo pakankamai reguliarios, niekada neturejau nei uzdegimu, nei pan. dalyku, tiesiog neejau pas ginekologe, nes nereikejo:))
Istekejau as 24, beveik 25 metu ir iskart norejom sulaukti savo gandriuko, laukem 1,2,3 men. ir jau sulaukius puses metu, sunerimom: gal kas nors negerai? Nuejau pas gyd., apziurejo, stebejo ovuliacijas, dariausi iv. tyrimus - pasake viskas gerai, laukite ir bus! pilni optimizmo gyvenam toliau.... dar praejo puse metu, kol vasara nesusilaike menesines savaitei - laimes!!! neapsakomai... pasidarem testa - neigiamas, pasirodo galejo del karssciu sutrikti ciklas, jau tada nuejau pas gyd., jau kita- vedeja ir ji mane nusiunte pas Telycieniene, ir pradejom toliau darytis likusius tyrimus- kaip ir viskas normos rybose, vyro tyr. irgi pakankamai normalus, kad pastoti; tada prasidejo stimuliacijos - keturios is eiles (serofenas+Pregnyl+Dufaston), Rezultatas - nulis.
Sekantis zingsnis - gimdos nuotrauka. ruosiames jai apie puse metu - gydem grybeli:(( Nuotrauka buvo neaiski- del spazmu liko neaisku, ar praeinami kiausintakiai, dare gyd. Mezieniene;
tiek isvargau tada su tais daktarais, kad norejau pailset. Bet po puses metu vistiek teko kreiptis, nes zinojau, kad ne viska padariau ka galejau. vel kartojom spermos tyr.- silpnas greitis:(( darem inseminacija - rezultatas nulis, o buvo sudeta tiek vilties, daktare nuteike labai optimistiskai:))
Na ka gi, skausmas begalinis, net nebegalejau kartoti inseminacijos, tada nusprendziau darytis laparoskopija. Vasario men. atlikta L., rezultatai - Gimda labai uzsilenkusi, endometriozes zidiniai priderinti, kiausintakiai vingioti bet praeinami, ir nera ovuliacijos pozymiu - nesivysto geltonkunis, del to buvo subadytos kiausydes.
Op. praejo puikiai, daktare dave 60% kad pastosiu, tik kuo greiciau tuo geriau butu, geriausia per pirmus 3 men. Bet jie jau deja praejo:(((
Mano nepastojimo stazas jau 3 metai:(((
Tai va, atrodo visi nuteikia optimistiskai - aiskios priezasties kaip ir ner - gal tos smulkios susideda ir....
Lieka laukti.....

Liudnos istorijos
Bet as is visos sirdies tikiu, kad viskas bus gerai ir jus tikrai sulauksite savo gandriuku
Tik nenukabinkite nosyciu!!!
Ir nenustokite pacios tuo tiketi

Sveikutes,
kad jus zinotumet, kaip as jus suprantu ir labai uzjauciu...
Mano istorija labai panasi i kiekvienos is jusu.
Istekejau 23m., vaikuciu neplanavome - reikejo pirmiausia ir man susirasti darba, pagyventi "sau" ir t.t., ir pan... Tik tolimuose horizontuose buvo seimos pagausejimas...
Iki vestuviu, t.y. 23m. nebuvau lankiusis pas joki ginekologa - tiesiog nebuvo problemu, menesines (nors ir ilgas ciklas) reguliarios, tad susitikimo su ta kede sekmingai isvengdavau. Darba susiradau netiketai greitai, taciau nelabai patogu - as pati is provincijos, o darbas Vilniuje, tad semos pagausejimo planavimas gyvenant "traukinio salygomis" (as taip vadindavau kassavaitini vazinejima i darba) atrode nelogiskas. Taip besidarbuojant praejo geras pusmetis ir vis delto teko kreiptis i ginekologa - atsirado ikyrus maudulys kaireje dubens puseje. Gydytoja vos zvilgtelejo ir diagnozavo nestuma (visiskai imanomas dalykas kai dabar pagalvoju, nes saugojomes tik skaiciuodami "mazdaug" vaisingas dienas), ir dar paklause:"Gimdysit?". As, zinoma, pasipiktinau del klausimo ir apsidziaugiau, kad mano gyvenimas turetu pasikeisti ir visai ne i blogaja puse. Vyras, isgirdes sia zinia, nepuole i euforija, nes dar tik metai buvome susituoke ir, kaip daznai seimos galvai atrodo, neturejome tvirto materialinio pagrindo po kojomis... O as jau svajojau ir planavau musu seimos ateiti (tarp kitko, mano sesuo ir drauge tuo pat metu laukesi ir mes visos susieje pasvajodavom kaip ten bus...)
Dziaugsmas truko nepilnus 3 men.: 11 savaite as buvau komandiruoteje Rygoje, kai prasidejo lengvas kraujavimas ir dar ta pati vakara as parsiradau i Vilniu, Antakalnio ligonine. Ten budinti gydytoja apziurejo echoskopu ir nustate nesivystanti nestuma (rado 7 savaiciu). Po to seke bandymai issaugoti nestuma, taciau as jau trecia diena ligonineje supratau, kad viskas baigta - taip norejo Gamta ir jai priesintis beprasmiska. Tai, ka as ir dabar sapnuoju kosmaruose ivyko... ir dar ta pacia nakti, kai mano sesuo pries kelias valandas buvo pagimdziusi sveika isnesiota dukryte :(
Vos spejau iseiti is ligonines, kai po poros dienu as atsiduriau ten pat, tik kitame aukste: uzdegimas del paliktu kresuliu isvalymo metu po ivykusio persileidimo. "Dublis 2" : vel narkoze, valymas. Ir uzdegimai eme kartotis vienas po kito. Gydziausi, begiojau nuo vieno gydytojo pas kita su prasymu padeti issigydyti ir vel kuo greiciau pastoti, vos tik isgirsdavau kad jis geras specialistas: taip apsilankiau Seimos planavimo centre, veliau pas privatu ginekologa, dirbanti onkologiniame Santariskese, galu gale privatininke mano mieste... SPC Miezenene liepe gerti kontraceptines, as pora men. pageriau ir meciau - as juk norejau pastoti. Po pusmecio pastojau 4 savaites - ir vel persileidimas tik sikart valymo isvengiau - del nedidelio nestumo organizmas pats sugebejo issivalyti. Vel ivairiausi kraujo tyrimai, tabletes, zvakutes, naujos ligos (periodiskai atsinaujinantis grybelis), vyro spermos tyrimas, genetikos centras, vezio markeris, endokrinologo konsultacijos, net inkstu echoskopija ir sirdies kardiograma. Dauguma tyrimu buvo puikus, ar bent jau normos ribose (isskyrus pagrindine "beda" - besikartojanti grybeli). Jau ir nebepamenu, kiek kokiu tyrimu padaryta, o tuo labiau kiek pinigu isleista (nes siam reikalui skiriamu net neskaiciavome - butu sventavgiska) per 5 metus... Tiesa, kokius metus as jau buvau viskuo nusivylusi ir pas gydytojus vaiksciojau grynai is inercijos... Taciau mano artimieji, tiksliau mama, ranku nenuleido - liepe toliau bandyti ieskoti specialistu ir testi problemu paieskas - gal pavyks issiaiskinti pagrindine nepastojimo priezasti, nors as pati kaltinau paskutine diagnoze - endometrioze (daznas reiskinys po operaciju ir uzdegimu).
Sikart geografiskai nuklydome dar toliau - Kaunas, privati klinika "Motina ir vaikas". As nusiteikiu filosofiskai, nes pakeitus gydytoja, tyrimu maratonas prasideda is pradziu: vel tepinelis, iskart paskiriami hormoniniai tyrimai, nieko nelaukiant spermos tyrimo kartojimas. Vel antibiotikai, zvakutes, dar kazkokie slykstus vaistai, tik skirtumas tas, kad aktyviai i gydymosi procesa itraukiamas ir vyras. Po gydymo nuo visokiu parazitu kurso lekiam i Kauna darytis spermos tyrimo, nes mano hormonai tvarkoje. Tuo tarpu as buvau susiradusi nauja darba, (pavasari buvau baigusi mokslus dieniniame ir isigijusi nauja specilybe), menesines kazko velavo (tiksliau, prasidejo ir ta pacia diena baigesi, nespeje gerai isikraujuoti), maude kairi sona, pamaniau - vel zaraza uzdegimas kartojasi. Vos tik nuvykus i klinika ir pasiskundus skausmu bei menesinemis buvau paklausta, ar nedariau nestumo testo - as tik syptelejau ir pasakiau, kad seniai, jau kokie geri du metai tuo neuzsiimineju - labai jau mazai vilties buvo like... Kadangi biologe, pas kuria tadien ir atvykome del spermos tyrimo, maloniai pasiule nubegti i pirma klinikos auksta ir vaistinej nusipirkti nestumo testa, man nieko kito ir neliko...
Iseidama is tualeto ir nesdamasi dvi juosteles buvau daugiau nei nustebusi - nezinojau verkti ar juoktis: po 5m. aprasytos patirties dziaugtis gal ir ankstoka, kita vertus - nesisaugojome daugiau nei 3 metus ir nieko panasaus iki siol neivyko. Kadangi nestumas jau 5 savaites, tad spermos tyrima tadien daryti nebebuvo prasmes...
Negalejimas patiketi tuo, kas akivaizdziai vyksta tesesi visus nestumo menesius: antro, trecio, pagaliau ketvirto men. tyrimai ultragarsu, sirdeles klausymas, kitu pozymiu stebejimas vaziuojant i klinika kele baime, veliau - iziebe vilti...
Dar ir dabar, kai sedziu ir rasau si pasakojima negaliu patiketi tuo kas vyksta..
Nors mazylis, kuriam 37 savaites ir kuris siuo metu ramsto man sonkaulius, ragindamas eiti namo (as vis dar dirbu, nes visas nestumas daugiau nei normalus - jauciuosi puikiai, tik baisiai stora), labai jau realus :) .
Gerai maziuk, kvieciam teveli ir vaziuojam namo - nezinau kaip tu, bet as jau isalkau:)

Negaliu nepakomentuoti - dekui Rassa uz laiskeli

taip.
Daiva, teisingai Tu sakei, netiesa, kad viltis miršta paskutinė - ji niekada nemiršta...

ir ji iš tiesų niekada ir neturi mirti.

Man rugpjūtį bus 26, jau 1,5 metų mes stengiamės ir mums nepavyksta, dar niekur nesikreipiau vis dar tikiuosi, kad pavyks patiems taip norisi, kiekvieną mėnesį laukimas ir baimė kad tik nebūtų mėnesinių ir kas iš to, kad nerviniesi jos vis tiek pasirodo, bet vis dar tikiuosi, kad pavyks be medikų pagalbos, jei ne 2005 pradėsiu gydymus pati sau jau esu tai pasakiusi
Rassos istorija labai paguodžianti

Apie savo "gyvus" vaikučius ėmiau svajoti jau tada, kai pradėjau žaisti su lėlėmis. Dabar man 31 m. Apie vaikučius vis dar svajoju.
Prieš 9 m. pirmą kartą pastojau. Pajutusi nėštumo požymius, apsilankiau pas gydytoją. Ji patvirtino, kad esu nėščia. Labai džiaugiausi ir aš, ir tada dar būsimas vyras. Ėmėm aptarinėti, kaip pranešim tėvams ir pan. Po 2 dienų gydytoja atliko apžiūrą echoskopu. Deja gyvybės nepamatė. Buvau sukrėsta. Gaunu siuntimą ir kitą dieną esu paguldoma į ligoninę. Atsiduriu palatoje, kurioje kažkodėl guli apie 10 moterų. Gydytojos kviečia mus vieną po kitos, labai greitai atveža atgal į palatą ir apsvaigusias išverčia į lovas. Viskas vyksta konvejeriu. Negaliu suprasti, kodėl gan šiurkščiai su manimi kalbasi ir elgiasi. Esu palaužta, išsigandusi ir nieko neklausinėju. Jau po valymo suprantu, kad šitoj palatoj guli tos, kurios čia atėjo tik kelioms valandoms - pasidaryti abortą. Ta gydytoja, kuri mane priėmė ir paguldė ne į tą skyrių, net nesiteikė atsiprašyti. Tai už kolegę šykščiai padarė kita. Paguldė į kitą skyrių. Įtarė endometriozę, tačiau tyrimų rezultatai patvirtino nėštumą. Vėl užmigdė ir atliko punkciją ( rado kraujo krešulių kiaušintakiuose, jeigu gerai supratau). Tą pačią dieną perkėlė į kitą skyrių ir operavo. Atliko laparatomiją, t.y. pjovė pilvą (po kiek laiko laikraštyje perskaičiau, kad pradėtos daryti mažiau pakenkiančios operacijos laparoskopu, deja...) Diagnozė - negimdinis nėštumas. "Viską sutvarkėm. Jei kada turėsit problemų - kreipkitės", - buvau išlydėta namo. Prireikė daug laiko, kol atgavau dvasinę pusiausvyrą, Po operacijos kelis metus užeidavo pilvo skausmai, šonų maudimas, ėmė kamuoti grybelis. Tai atsirasdavo, tai pranykdavo cistos. Pusę metų saugojomės kaip liepė gydytoja. Vėliau nebe, bet pastoti nepavyko. Po skaudžios patirties atsirado įvairių ligų baimė, net ginekologų (ypač valdiškų poliklininkų) . Ilgai nesiryžau kreiptis į nevaisingumo specialistus. Daviau sau žodį, jeigu iki 30 m. nepastosiu, tada kreipsiuos.
Dabar jau 8 mėnesiai, kaip gydausi Vaisingumo klinikoje (maloni aplinka, puiki gydytoja, jokios baimės). Dariausi tyrimus:
-dėl chlamidijų (nerasta),
-hormonų tyrimus (buvo padidėjęs prolaktino kiekis, todėl geriu bromcriptiną);
-gimdos nuotrauką (kiaušintakiai nepratekami );
-atlikta laparoskopija - atidalintos sąaugos, kurios susidarė po negimdinio nėštumo operacijos. Dabar kairys kiaušintakis sunkiai pratekamas, dešinys operacijos metu nepratekėjo. Gimda ir kiaušidės be pokyčių;
- vyro spermos tyrimas prastas - ir gamyba, ir judrumas, ir morfologija. Gydosi 2 mėn., bet rezultatai negerėja.
- pirmoji inseminacija ( du kartus tą patį ciklą, stimuliacija Clostilbegyt) - nepavyko;
- antroji inseminacija ( stimuliacija Clostilbegyt + ovidrelis) laukiam rezultatų.

Jeigu nepavyks ir šį kartą, gydytoja daugiau inseminacijų nebesiūlo (dėl prastos spermos kokybės). Lieka dirbtinis apvaisinimas.

Norėčiau ir aš papasakoti savo negalėjimo susilaukti vaikų istoriją. Man 30 metų. Nuo aštuoniolikos nesisaugau ir gyvenu su tuo pačiu vyru: taigi stažas kaip pačios suprantat vilčių nelabai ir paliekantis...Tačiau rankų dar nenuleidžiam ir pritariu kitoms, kad viltis tikrai miršta paskutinė.
Susirūpinau, kad lyg ir niekada dar nebuvau pastojusi, kai visi ėmė domėtis kada susilauksime vaikų ir man buvo apie 22 metus. Nežinau kodėl, bet iki tol nerimo nejaučiau (gal buvo kiti laikai).
Noriu pasakyti , kad nuo kokių 16 metų vargino pilvo skausmai, buvo peritonitas, gydžiausi, mėnesinės buvo nereguliarios...
Taigi, kai jau susigriebiau (22 metų) gydytis, tai pradėjau vaikščioti pas įvairius gydytojus pvz. Jokūbo ligoninės akušeres (nes kažkas parekomendavo, kam gerai padėjo pagimdyti, žodžiu ne specialistus). Šioje ligoninėje tokia sena akušerė (apie 75 metų) pasišovė padaryti man gimdos nuotrauką. Gerokai padraskiusi vis tik niekaip nesugebėjo suleisti kontrasto. Žodžiu nieko nesuprasdama bandė ieškoti mano nevaisingumo priežasčių, skyrė leistis alijošių, kuris kaip mirusiam žvakė. Tada sužinojusi apie tokį Rimkų - (ginekologijos skyriaus vedėją Šventosios reabilitacijos centre) nuvažiavau darytis gimdos nuotrauką. Padarė, be skausmų, bet nelabai kokybišką, lyg ir praeinami kiaušintakiai, bet neaišku. Pasiguldė į savo centrą pasigydyti. Skyrė visokias vonias ir pan., pailsėjau neblogai. Jis pirmas sumanė atlikti postkaitalinį testą. Paaiškėjo, kad vyro spermatozoidai po santykių visi tampa nejudrūs (apie tai tais laikais visai nieko nebuvau girdėjusi). Gydytojo nuomone, niekada dėl šios priežasties nepastosiu, kadangi tarp mūsų su vyru yra imuninis nesuderinamumas. Rekomendavo kreiptis Vilniuje į gydytoją Žvėryne Pleskačiauską. Kreipiausi, eilė tyrimų...Vyro sperma gera. Pasiūlė pasidaryti laparoskopiją Greitosios pagalbos ligoninėje pas Lenkutytę pasidariau- blogai, kiaušintakiai tvirtose sąaugose su kiaušidėmis, gimda be pakitimų. Pasiūlė darytis normalią operaciją ir viską apipjaustyti jau prapjovus pilvą. Pasidariau. Sakė, kad viskas gražiai atsivertė, pastokite kuo greičiau ir pan. Maža smulkmena - imuninis nesuderinamumas. Keletą mėnesių bandėme pastoti, bet nepavyko. Grįžau pas Pleskačiauską, vėl postkaitalinis testas, atsakymas neigiamas. Pasiūlė pats daryti inseminacijas (kaina 100 Lt., bet sperma įpatingai neparuošiama). Atlikome gal 6, bet nieko nesigavo. Metai ėjo. Susižinojau apie Šeimos planavimo centrą, kreipiausi į Miežėnienę. Gimdos nuotrauka - gera. Inseminacijos 2 (siuntė pas Bogdanskienę). Po antros inseminacijos pastojimas - valio. Kai kraujo tyrimai rodė jau 5 nėštumo savaitę (ir Miežėnienė echoskopu jau matė gimdoje nelygiai kraštais pūslelę) pradėjo rodytis truputį kraujo ir skaudėti pilvą. Vėl Miežėnienė apžiūrėjo ir pareiškė, kad gimdoj nieko nebeliko, lyg koks ir tariamas nėštumas. Rugpjūtis, daktarė atostogauja. Stipriai kraujuoju, net gabalai po 3 cm. Apie tai, kad yra nėštumas nėra nei mažiausios minties. Tačiau rugsėjo 6 d. su skausmais atsiduriu Raudonojo kryžiaus ligoninėje. Pastojimas kiaušintakio gale - 8 savaitės negimdiniam nėštumui. Išoperuoja, bet kiaušintakį palieka. Vėl minu pas Miežėnienę, padaro nuotrauką, vėl viskas atseit gerai. Vėl darau 2 inseminacijas, bet nesėkmingai. Tiesa neparašiau apie siuntimus tyrimams į Naramedą, Grybo gatvę ir t.t. Tūkstančiai plaukia. Visos inseminacijos užknisa galutinai ir nusprendžiu, kad darysim IVF. Na va, prieš mėnesį dariau pas Bogdanskienę ir O (net nebuvo ką užšaldyti, o įsodinti neužsikabino). Baisi depresija, bet jau kapstausi. Nežinau ką vėl darysiu IVF ar IUI.............Sėkmės neprarandant vilties. p.s. Pusės gydymųsi net neaprašiau, nes jau ir neatsimenu ir neregistruoju. Manau, kad virš 20000 Lt. tikrai išleidau, o psichika pažeista galutinai. Mano mėnesinės reguliarios, hormonai geri, buvo palikęs prolaktinas, bet greit sureguliavome. Žinokite, net nesuprantu savo negalėjimo pastoti realios priežasties.

Sveikos merginos As jus puikiai suprantu ir labai jus uzjauciu, bet tikiuosi, kad mano pasakojimas jums uzdegs vilti ir tikejima, kad susilauksite savo mazuju burbuliuku..

Man 24 m., su vyru pradejome gyventi 1999 metais, tad sie metai jau penkti. Pradejome draugauti kai man buvo 15 metu, 16-os stipriai persalau ir susirgau kiausintakiu uzdegimu, ilgai gyde mane tokia privatininke ginekologe is Pasilaiciu rajono, jau net neatsimenu jos pavardes, bet veliau suzinojau, kad ji mano draugei vos vos nepadare persileidimo skirdama kazkokius hormonus, kad ji pastotu, o pasirode kad drauge laukesi 8 savaite Tai va, tos sundaktares siuntimu buvau nusiusta i Tyzenhauzus gydymuisi, visa menesi pragulejau, dare sildimus ir t. t. ir pan. Bet skausmai man nepraejo, skaudedavo tai desini, tai kairi sona..nors menesines buvo reguliarios, bet ziauriai skausmingos..tomis dienomis as visiskai nedarbinga. Kai buvau tokia jauna tai nelabai ipatingai kreipiau i tai demesi, bet kai jau sukakojo 18 metu, nuejusi pas ginekologe i poliklinika, pasidomejau kas su manimi..moteriskaite padare echoskopija ir pasake, kad ant desines kiausides daug mazu cistu, israse gerti kontraceptines Cilest- jos turejo sumazinti menesiniu skausmus..sake, kad cistos dings po gimdymo, kad pastoti su jomis irgi nera taip paprasta ir nepaminejo. Taip pat rado kaklelyje zaizdele, nusiunte ji mane i Antakalnio klinikas daryti prideginima, rodos tuo metu ten buvo atvyke kazkokie uzsienieciai daktarai, pamate toki kakleli, nusprende, kad prideginimas nereikalingas, sake, kad kol negimdziusi jokiu prideginimu nedaryt. Taip as likau ir nesupratusi..ko tada mane ten siunte. Bego metai ir mes su vyru pradejome gyventi kartu, ispradziu negalvojom apie vaikus, bet laikui begant vis uzsimindavom. Kai menesines uzsitesdavo vis tikejomes, kad tai nestumas, bet pasidarius testus ir vel nukabindavom nosis ir save raminom, kad dar jauni, kad dar spesime. Tada pradejom specialiai nesisaugoti, vieneri metai prabego- nieko, kiti puse metu- irgi nieko. Tada jau pradejom mastyti, kad cia kazkas yra negerai, bet gydymo mes taip ir nepradejome..is tos nevilties mes su vyru isigyjome suni, o po menesio uztruko menesines, tai galvojom kad eilini karta taip nieko ir nebus...bet grazu sestadienio ryta nusprendziau pasidaryti nestumo testa, net neziurejau i ji kai bego tos 5 lemtingos minutes, galvoju juk nieko nebus..kaip ir seniau, o vyras burnojo-tik pinigus svaistai..bet pazvelgus i testa as netekau zado- teigiamas! Nejaugi as , negali buti kad . Dariausi as, merginos, net tris testus, kad isitikinciau.. Nuvykus pas daktare, ji man patvirtino, kad jau 6 savaites kaip laukiuosi, as jai paminejau, kad 1.5 metu nesulaukeme gandro, ji mus nusiunte i privacia klinika daryti kraujo tyrimu, pamacius atsakyma pasake, kad placenta gerai prisitvirtinus, kad viskas gerai.
Nezinau merginos ar as jus nors kiek paguodziau ar ne, bet tikiuosi, kad jus tikrai susilauksite savo mazuju burbuliuku. As zinau, kad manasis atejo tada kai mums jo labiausiai reikejo, ir kai mes visai to nestikejome..
Visoms visoms linkiu sekmes leliu daryme

Mano istorija ilga - 8 metai. Manau, kad nelabai idomu rasyti apie zygius pas gydytojus ir skirta gydyma. Galiu pasakyti tiek. kad "gydžiausi" šeimos planavimo centre, kur sugaišau daug metų - gydymas buvo toks, kad man bedarydami inseminaciją padarė ūmų gimdos uždegimą ir dar gydytoja jo nematė, nors po inseminacijos atėjau su didžiule temperatūra ir išpūstu pilvu - viskas baigėsi ligoninėje. Dr. Klimas buvo šio centro vadovas. Man buvo darytos 3 operacijos. Kartais netekdavau jėgų, paskui vėl laukdavau, laukdavau - procedūra po procedūros ir galų gale pasakiau sau, kad jau laikas sustoti. Bet pokalbis su doc. Ališausku įskvėpė jėgų - nusprendėme tęsti. Dabar auginu 3 mėn. sūnelį. Galiu pasakyti tiek, kad jeigu tik turite galimybę (finansiškai) - negaiškite laiko ir gydykitės pas gyd. G.Bogdanskienę - mums ji padėjo susilaukti vaikelio.

Pristatau savo istorija. Ji visai trumpa. Man 25 m. mano vyrui 26 m. Jau 5 metai kai bandome sulaukti savosios . Deja nesėkmingai. Iš pradžių maniau, kad tai mano kaltė, kadangi dažnai kartodavosi gimdos kaklelio uždegimai, tai turėdavau grybelį ir t.t. Pradėjau matuoti BT. Viskas normoj, ovuliacija yra. gydytoja patarė ištirti vyro spermą. Ištyrus paaiškėjo, kad visame ejakuliate tėra tik 1 gyvas spermijus. Taigi daugiau man darytis tyrimų nereikėjo, nes nepastojimo preižastis aiški ir viltis susilaukti savo taip pat maža. Kadangi patys esame iš provincijos ir tyrimą darėme Panevėžyje, nutarėme liepos mėnesį važiuoti į Vaisingumo kliniką ir ištyrti viską detaliau. Viltis juk visvien rusena, kad gal pavyks kažką pakeisti.Tikiuosi, kad čia padarytas tyrimas nėra visiškai tikslus, tikiuosi ir labai viliuosi, kad bet kokiu būdu mes irgi turėsims savo .

Sveikos mamos ir busimos, vilties neprarandancios!

Esu is tu vis tebesidairanciu i dangu, gal koks gandras plasnoja virs namu....... deja. Stazas irgi jau nemenkas - apie 5 m.
Gydytoju ir gydymo istaigu taip pat. Kol kas viltis rusena ir nemanau pasiduoti, kol bent kiek yra sansu.

Skaiciau visu istorijas. Jos vienaip ar kitaip panasios. tik gal kuri nors galetu man patarti, kur nusipirkti Serophen. Panasu, kad Kaune tokio vaisto nera.

Aciu ir Sekmes visoms!

Aciu JustaZ ir Lince. Pasinaudosiu jusu patarimais.

Sveikos mergickos.Atradau vakar ta pati pasauli kuriame as irgi gyvenu.Nustebau ir apsidziaugiau.Kam daugiau belieka pasakotis jei ne tokiam pat.Perskaiciau keleta jusu istoriju,gydymu,nesekmingu nesiojimu ir pan.As nepastoju 3metus. Ir pacituosiu vienos is dalyviu 'LAIMINGOS' minti jog laukiu kol viena grazia diena vaikutis pasirinks musu namus.Noriu kad jus priimtumete i savo rata kartu su mano istorija,kuria papasakosiu kiek veliau. Laukiu jusu priemimo

Šaunuolė, Algirda, kad prisijungei. Aš, kai radau šį skyrelį, jaučiuosi žymiai geriau psichologiškai: viena kitą palaikom. Padėsim ir Tau , jei ir Tu padėsi mums Prisijunk šiandien vakare prie mūsų, susipažintume. Ką ?

Man 28 m., rimtai “konstruoti” kūdikį pradėjom prieš beveik 9 mėn. (tik dabar pastebėjau sutapimą, kad jei būtų iš karto pasisekę, netrukus jau turėčiau ). Taigi, nustojus gerti KT (Diane 35, gėriau daugiau nei 5 metus) dviems mėnesiams dingo mmm. Atsirado tik išgėrus Duphaston. Kitą mėnesį vėl dingo, vėl Duphaston. Gydytoja nematė nieko įtartino, bet mačiau aš, todėl pakeičiau gydytoją. Prasidėjo tyrimų ir gydymų maratonas: tepinėlis (geras), onkocitologinis tepinėlis (nežymi žaizdelė yra, bet gydyti jos nebūtina), tepinėlis dėl chlamidijų (mat prieš kelis metus turėjau šią “zarazą”, geras), hormonai (visiška betvarkė – LH ir FSH santykis blogas, perdaug testosterono, bloga situacija su skydliaukės hormonu), temperatūros matavimas (temperatūra šokinėja kaip tik nori, jokių dviejų fazių net su žiburiu nerasi), gimdos nuotrauka (kiaušintakiai pratekami, gimda lyg ir nedviragė). Beje, mmm dabar laaabai reguliarios - kartojasi lygiai kas 14 dienų… Tiesa, dar teko begales kartų įkalbinėt brangiausiąjį, kad pasitikrintų spermą. Kai pagaliau jis nusileido ir sutiko pasitikrinti, pribloškė rezultatas: kiekis – per mažas, judrumas – labai per mažas. Išvada – vien jau su tokiais spermos “daviniais” pastot natūraliu būdu ne-į-ma-no-ma. Šiuo metu bandau neprarasti paskutinių savo vilčių ir atstatyti antros pusės dvasinę pusiausvyrą, o po savaitės eisiu pas gydytoją dėl tolimesnių žingsnių. Tačiau, kaip suprantu, viskas dar tik prasideda…

Tai vat parasysiu ir as savo istorija.Pradejom vaikeli planuoti pries tris metus.Ir va jis buvo suplanuotas greitai,bet rodos planai vis atsideda ir atsideda. Kad ne viskas tvarkoj ir kad taip neturi buti nusprendem po puses metu.Tada prasidejo vaiksciojimas pas gydytoja(kol kas turiu ji viena)aisku pradzioj hormoniniai tyrimai.Visi hormonai nornoj.Tada pirma spermograma-vyras vaisingas taciau spermatozoidu kiekis ir judrumas nera labai geras,galima sakyti60procentu to kas turetu buti.Na bet mus nuramino kad tai nera labai didele tragedija.Po to echoskopija kuri parode jog 17ciklo diena vedancio folikulo nera.Mane stimuliavo klosbegytu.Na aisku tuo laikotarpiu irgi vos ne kaskart pasidarius tepineli man- vaginoze.Misri flora ir pan.Net neisivaizduoju,kaip ten viskas taip greitai vel atsistato i savo vieta.Suvartojau vaistus(pavadinimo neatsimenu) praeina kiek laiko ir vel...Na taip tesesi toliau-citologinis tyrimas.Rado kazkokias pakitusias lasteles aplink zaizdele gimdos kaklelyje.Po to seke biopsija,rezultatai nebuvo blogi.Aciu dievui,veziniu lasteliu nerado.Paaiskinimai, kad tai gali itakoti nevaisinguma ir taip toliau. Pasidarem suderinamumo testa.Rezultatai puikus.Gleiviu tasuma tikrino,nebepamenu kaip tas tyrimas vadinasi-rezultatai labai geri.Po to tyre kiausidziu pratakuma.Irgi viskas puiku.Po seke- Naturalus stimuliavimas-paskyre gert kontraceptikus.Po kontraceptiku,jokiu pokyciu nera. Liepe pasidaryt pakartotinai spermos tyrima.Ir beje, kad ir kaip girdziau vitaminais vyra-spermograma panasi i pirmaja,kiekis siek tiek per mazas.Dar leukocitu kiekis padidejes.Reikia ir jam gydymo.Liepe pasidaryt echoskopinius tyrimus.Stebeti kaip kiausinelis ciklo metu elgiasi Cia atsitiktinai susiduriau su kita nevaisingumo gydymo specialiste.Perzvelge mano ligos uzrasus.Patare ka padaryt pakartotini.Ir lyg nesutiko su ankstesnio gydytojo nuomone kad progesteronas norma(17n mol-man rodos turetu but daugiau)tai vat dabar kryzkelej ar vaikciot pas ta pati gydytoja ar eit privaciai. Jei zinotum zmogus kad ten atras tikresne tiesa tai negalvodamas ryztumeis.Gydytoja aisku paaiskino kad ko gero inseminacija bus reikalinga.Nezinau,tiesa pasakius jau nueitas kelias tyrimu,pavargau,kartais atrodo kad tiesiog reikia laukt...bet ir vel baisoka..biologinis laikrodis tai tiksi.. Beje psichine busena,tai manau mielosios visom yra sudetinga..Simptomai tie patys...Pries 2/1,5 metu kai pamatydavau artimus pazistamus su vaikiais mazais vos tvardydavausi neapsibliovus..O klausimas kada turesit vaika ar panasiai tai uzmusa. Dabar siek tiek apsipratau,bet tik siek tiek,ir atsakymus susigalvoju is anksto pvz, musu dar dievo ausy...ir panasiai.Mane tai siutina musu visuomenes bukumas,stuobriai nesuvokia kad zmones kartu gyvena3/4/5 ar panasiai metu ir neturi vaiku,tai gal yra problemu,kam dar klausti.. Tai vat smagu kad cia suradau bendraminciu..bendratiksliu

Algirda
Visoms kartu lengviau iveikti problemas

sveika, Algirda
iš tavo istorijos matyti, kad jau tikrai nemažai nuveikei spręsdama savo problemą kas liečia gydytojus, tai geriausia kreiptis į nevaisingumo specialistus... o dar, pasiskaityk šį skyrelį, tikrai rasi daug informacijos
visos čia tokios protingos

Progesteronas darytas 21d.ir buvo 17n/mol As dabar susiradau kad progesteronas turetu buti nuo 4,9iki72n/mol tai pagal tai lyg ir mazoka.Tai vat pasidarysiu pakartotinius tyrimus ir kreipsiuosi i vaisingumo klinikos gydytoja.Tas mano gydytojas,galiu ji pateisinti puse musu miesto moteru vos ne pas ji lankosi.Nuo to daugumo gal siek tiek ir kokybe darbo suprastejus.As matau, kad stipriai jis nenusigrybines, bet vistiek manau metas kazka keisti..Vyro nekeisiu, :wub:labai myliu. Tai gydytoja reikia keist.. : Arba tiesiog, kuriam laikui palikt As manau, kad musu atvejis nera labai sudetingas,bet kazkokia problema yra uzsislepus.Ir tiesa pasakius norisi ja pasalinti,kuo greiciau.

Algirda, 3 metai, tai manau tikrai pakankamas laikotarpis, kad kuo skubiau kreiptumeisi į ,,tikrus" nevaisingumo specialistus. Metai bėga greitai, o netinkami gydytojai tik laikui bėgti ir padeda. Gal Tau padėtų pvz. inseminacija + koks nors Duphastonas ir nebeliktų problemos. Viskas bus ok tik nesnausk

Sveikutes, islysiu ir as is pogrindzio. Man 30. Beveik. Sunkus laikas savaime, o kai 8 metus be vaiku tai branda ir patirtim nelabai dziaugiesi. Kai istekejau dar studijavau, tai pora metu nelabai kreipeme demesi i tai, kad kontracepcijai ne cento . Po to nuejome pas geriaaausia miesto ginekologa. 3 metai raminimu, juokeliu, kad viskas gerai. Sutvarke mazus uzdegimelius, padare laporoskopija, isvada-palanki. Kiausintakiai praeinami . Nustojo gydytojas zaisti su kontraceptikais ir nusiute pas Bogdanskiene. 6 stimuliacijos serophenu, 4 is ju su inseminacijom. Rezultatas 0. Viskas gerai. Vyras ne pirmunas, bet ir ne perestukinas. Tiesa, Bogdanskiene po 6 metu gydymo nustate kad progesteronas i maza puse, kuri laika maitinausi duphastonu. Kai gydytojos paklausiau kas visdelto yra blogai, ji atsake, kad kada nors pastosite naturaliai. Aisku, kad tik jos zodziai i dangu, bet kiek gali laukt, kai 30 ir jau niekas nebeklausia kada turesime vaiku

Suprantama situacija.Visos mes cia tokios pat.Svarbu tikejimas kad tikrai ateis tokia diena kai naturaliai ar nenaturaliai pastosim.

Taip, kai pamatai vyra devintame aukste ir pastoji, gali sau leisti svaicioti apie naturaluma kaip apie dideli privaluma. O jei nei vaizdas, nei veiksmas neveikia privalai nusikrapstyti rozinius akinius. Sorry uz pesimizma, mergaites

Sveiki,
rasau pirma karta. Mano istorija kazkiek panasi i Jusu visu cia laukianciu gandro. Mes laukiame jau lygiai tris metus. Taciau neprarandame vilties. Kaip ir tikslios nepastojimo priezasties nezinau, nes lyg ir viskas gerai: tiek su vyro sperma tiek ir pas mane. Taciau pirmas gydytojas pasake , kad vyro sperma neprateka pro gimdos kakleli ir kad visi spermatozoidai zuva net nepasiekus gimdos. Taciau dabartinis gydytojas sako , kad si teorija neirodyta, ir kad tai jau pasenes metodas. Taciau ta mintis vis vien neapleidzia musu ir kazkaip jau naturaliai pastoti nebesitiki. Jau puse metu vartoju skatinamuosius, o dabar si menesi atlikta ir inseminacija. Taip kad tikiu ir laukiu. Gi nieko daugiau nelieka.
Aciu, kad isklauset

Turiu pasakyti, kad pesimizmas blogas patarejas.Cinizmas,nepasitikejimas irgi mums ne patarejai.Kaip norit taip galvokit,bet as tikiu kad atsitinka stebuklu Ir cia ne tik tokiu musu ligoniu sveikimo paslaptis bet apskritai visu ligoniu isgijimo paslaptis-tikejimas .Taip kiekviena is musu turi teise tiketis skirtingais budais.Gali labai tiketi kad pades gydytojai-ras priezasti.Gali labai tiketi,kad ivyks stebuklas ir tu pastosi.Teise rinktis