ar teko susidurti su tokiu vaiko elgesiu ir ką darėt?
mano mergaitei jau tuoj du metai, niekaip nenustoja kandžiotis. Dažniausiai nukenčia pusbroliukas, jei tik jis bando atimti kokį žaislą iškart kanda, bandžiau aiškinti ir gražiuoju ir piktuoju, bet niekas nepadeda
ar teko susidurti su tokiu vaiko elgesiu ir ką darėt?
negi niekas nesusidūrė su tokia problemyte
nezinau ar paguosiu,bet tai labai normalu.del darzalio,tai manau reiketu aukletojas perspet kad vaikas kandziojasi - gausi patarimu ir aukletojom nebus sokas jei kazkam ikas(esu aukletoja tai tikrai vertinu kai tevai atvirai pasako jei vaikas kandziojasi).
piktuoju kalbet nelabai ka pasieksi,geriau graziai,zinau kad daug kantrybes reikia.jei ikando kitam vaikui,lai jo atsipraso,paaiskink kad jam skauda,jis verkia.visad pagirk jei graziai kartu su kitai vaikais zaidzia.
va va kantrybės kartais tikrai pritrūksta..bandom ir mes kalbėtis, ir atsiprašyti vedu, bet tik nusisuk ir vėl tas pats
vis tikiuosi, kad išaugs. ačiū už protingą patarimą
jusu vaikas kandziojasi,o mano vaikas braizo kitems vaikams veida,ypatingai tada kai is jo nori kas koki zaisla atimti.As ir bandziau geruoju ir piktuoju,niekas nepadeda.Musu gydytoja pasake ,kad cia normalu,yra tokia faze,kiti musasi kiti kandziojasi,ir sita faze praeis.Visada reikia tureti kantrybes sakyti negalima,blogiausiu atveju ,jei vaikas vel ikando ar ibreze,turi pora minuciu pertrauka padaryti,kad ramiai pasedetu,be jokiu zaidimu.Kantrybes
oi, greičiau ta fazė praeitų
praeis tas kandziojimasis
mano bernas irgi kandziuosi
maniske tai pat kartais bando ikasti - kol kas nieko dar nedariau, net nzn ka
mielosios, nei vienas jūsų pasiūlytas metodas man nepadėjo. problemą išsprendžiau tik perskaičiusi psichologų parašytą knygą "Laimingi vaikai iššūkis vaikams". joje buvo pasiūlyta, kad jei vaikas pliaukšteli mamai ar kitam šeimos nariui, tai reikia suvaidinti jog tai priimi kaip žaidimą. džiugiu balsu vaiko paklausi: "O, mielasis tu nori pažaisti pliaukštelėjimų( arba pasikandžiojimų) žaidimą?". ir linksmu veidu su šypsena iš tiesų pliaukštelti(arba įkasti) vaikui. mažylis turi pajusti, kad tai nemalonu, skausminga. svarbiausia šioje situacijoje, kad vaikas neįtartų jog yra baudžiamas už nepriimtiną elgesį. svarbu neįsivelti į karą dėl valdžios su maištaujančia atžala. jei vaikas ims verkti galima paklausti: "ach tai tu nenori žaisti pliaukstelėjimų žaidimo? man pasirodė jog tau smagu ir tai patinka, jei nenori daugiau nežaisim".
žinoma, tenka pasitelkti nemenkus aktorinius sugebėjimus, nes pyktis dėl mažojo mušimosi ar kandimo vis tiek yra, o rodyti susierzinimą nevalia. mes jau nebežaidžiam nei pliaukštelėjimų nei pasikandžiojimų žaidimų. net juokas ima prisiminus kaip po mano vaiko įkandimo man aš džiaugsmingai rikteliu - o tu nori žaisti pasikandžiojimų žaidimą, o vaikas lekia šalin šaukdamas ne ne ne. beje, įdomu kokios srities gydytoja pasakė, jog nieko nereikia daryti kai vaikas smurtauja ir, kad tai normalu. mano giminaitė irgi laikėsi tokio požiūrio( nors ne medikė) iki vaikų darželio, o kai daržo vedėja liepė arba tvarkyti vaiką arba atsiimti, nes nekentės kitų mušamų vaikų tėvai, tai ši ėmė skalbt jam kailį. na nežinau ar kraštutinumas nuo visiško neauklėjimo iki tokio auklėjimo yra gerai. mano nuomone vaikas tada visiškai pasimeta ir nesupranta kodėl staiga nebegalima elgtis taip, kaip visuomet elgėsi. mano nuomone vaikas turi būti auklėjamas ir privalo žinoti ribas. ypač dvejų metų. tik tėveliams reikia bandyti įvairius metodus, o diržą palikti tik extra atvejams.
Labai idomus patarimas
na tikrai idomus patarimas
bet tai turbut jau nuo mazdaug 1.2m ar net veliau galima taip "zaist" su kudiniu tai gal nelabai QUOTE(TOCAMI @ 2009 10 04, 23:44) mes jau nebežaidžiam nei pliaukštelėjimų nei pasikandžiojimų žaidimų. net juokas ima prisiminus kaip po mano vaiko įkandimo man aš džiaugsmingai rikteliu - o tu nori žaisti pasikandžiojimų žaidimą, o vaikas lekia šalin šaukdamas ne ne ne.
oi, maniškis irgi kandžiojosi, 2 metukai buvo, bet i daržą kadangi nėjom, tai kentėdavo mūsų kiemo draugas, bet žinoit labai greitai praėjo viskas, pabardavau šiek tiek, pot tas pats draugas jam įkando porą sykių taip neblogai, ir baigėsi šie žaidimai kaip mat.
|