Nuvedžiau dukrytę pas daktarę, o ji pradėjo rėkti ir pabėgo. Ką daryti?

na retenybe bunai kai vaikai nebijo skiepu o kiek mergytei metu? ir nuo ko vedet skiepinti?
Papildyta:
pasakykite kad tai nieko baisaus tik bakst ir viskas ir jeigu nesileis pasakykit kad paskui gali buti dar blogiau ir dra baisiau bet cia mazesniem vaikam tai padeda

„<...O ji pradėjo rėkti ir pabėgo. Ką daryti?” . Atsiprašau, bet kaip suprasti pabėgo? Iš namų? Ir ko žiūrėjote Jūs jeigu leidote dukrai pabėgti? . Reikėjo nusivest į kavinukę, ramiai pakalbėt. Jeigu Jūs iš vis jos psichologiškai neparengėte skiepams-palaikau dukros poziciją. Pirmiausia ką turėjote padaryti, tai pakalbėti ramiai, jai paaiškinti. Antra- žmoniškai su ja turėjo pakalbėti gydytoja, ir galiausiai pažadėti (ir įvykdyti kas be ko) nupirkti kažkokį daiktą. Ledų ar panašiai . O padaryti, tai jau nieko nepadarysite. Žinot ką padarykite? Supraskite, kad tai buvo Jums pamoka kaip NEREIKIA elgtis su vaikais .

negi jus galvojat kad cia zmogus rimtai raso?

Nepanašu . Nors gal ir yra tokių nesusipratėlių mamų .

Ne iš namų, o iš kabineto, ji užsispyrusi kaip nežinia kas, jos nnenusivesi į kavinukę paplepėti, nes jį L. BIJO ADATŲ.

Mums taip buvo. Reikėjo padaryti elektrokardiogramą ir padaryti Mantu r-ją prieš mokyklą. Nuėjo su tėčiu pas gyd., viskas tvarkoje iki laboratorinio kabineto. Aš laukiau namuose, pradėjau nerimauti ko taip ilgai negrįžta...Grįžo ir jau iš vyro veido supratau, kad jam "nebėr kantrybės". Aš dukrą už rankos ir atgal į polikliniką. Iš pradžių pasakė, kad neis, bet aš buvau kiek įmanoma griežta. Pasakiau, kad ją palaikysiu už rankos, būsiu kartu, bet ji privalo išsitirti širdelę. Kad tai nebaisu, aš papasakosiu kaip viskas daroma ir papasakosiu daug įdomaus apie širdį (na, šitą galiu, gerai žinau anatomiją ). Apie skiepus patylėjau, kad vėl nekiltų isterija.. Nuvažiavus į mane žiūrėjo kaip į ateivę, sako kažin ar mums pavyks, mes 1.5 val. ir geruoju, ir gražiuoju, ir piktuoju jau bandėm susitarti Nuvažiavus bandė vėl isterikuot, bet priminiau savo pažadą ir tiesiog paprašiau pasitikėti mama, nes myliu ją labiau už viską ir nieko blogo padaryti neleisiu. Ir čia paaiškėjo, kad ji bijo tų siurbtukų ant krūtinės Jai jie panašūs į sraiges, o sraigių ji bijo paniškai. Kol darė elektrokardiogramą ji visa kratėsi iš siaubo, reikėjo kartoti, bet galų gale pavyko, bet jau kalbėjau kalbėjau kalbėjau..kaip ir žadėjau..ką jai daro, ką reiškia, kas tai širdis, kaip dirba ir t.t.

Ir netgi pavyko padaryti Mantu mėginį. Na sumelavau 'Šventas melas'. Pradėjau pasakoti, kad jeigu nenori dažnai daryti elektrokardiogramos, tai reikia pasiskiepyti..ir kad žinau tokius slaptus žodžius, kuriuos reikia kartoti, kai jau ruošiasi durti ir tada neskauda (beje, tai teisybė ). Pagalvojo ir nutarė 'pabandyti'. Visu balsu, garsiai kartojo "šuniukas-katytė" ir ją paskiepijo. Kai paklausė ar skaudėjo, ji sako "ar jau?", nė nepajuto O esmė tokio kartojimo yra labai paprasta: reikia paprašyti vaiko sakyti du skirtingus žodžius..bet kokius, nesvarbu.. kas vaikui patinka..dukra myli gyvūnėlius, tai ekspromtu tai buvo 'šuniukas-katytė'. Kai vaikai mintyse ar balsu kartoja tuos žodžius, tai negali susikoncentruoti mintims apie tai kas bus. Jie galvoja apie tuos žodžius ir nesusikoncentruoja į skausmą, kuris jų laukia. Tiesiog nelieka vietos baimei.
Kaip nekeista, kai jai jau buvo galima skiepytis (dėl alergijų, ją skiepijo per du kartus, ne iškart), ji ėjo be jokio streso ir nuo to laiko panašu, kad nebebijo..bet 'šuniukas-katytė' aidi per visą kabinetą

Aš dirbu šeimos klinikoje, tenka ir su vaikais dirbti.Dabar dar vis tęsiasi darželinukų ir moksleivių pažymos.Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad tėvai prigasdina vaikus ankšiau negu reikės tos pažymos.Tai vyksta kaip tevams atrodo labai nekaltai.Pvz. ateina mama ar tevas ar baba su vaiku ar anuku pas gydytoja.Eileje reikia palaukti, vaikam nusibosta jie pradeda vaiksčioti lakstyti, o tuo tarpu tevai ar babos vaikus gadina TUOJ ATEIS SESUTE IR YDURS TAU ADATA.As labai daug kartu tam vaikui prie tevu esu pasakiusi, kad tau adatos nedursiu o dursiu tavo mamai, nes ji tave gasdina.Tevams grieztai pasakau, kad negalima vaiku gasdinti, jus sunkinate mums darba, kenkiate savo vaikui kai jis poto bijo.Kiek kartu buvo kai ispardo megintuvelius su krauju, koky desimtmety laikome keturiese.Šia savaite atvede vaika akyciu patikrinti,vaikas issigandes, nedrasus.Mama pradejo ant jo rekti, tas zinoma verkti.Vaikas ysiverke, mama pradejo grasinti, kad jy paliks cia ir neateis tol kol nepatikrins jam akiu.Vaikas jau y isterija.As jau nebezinau nei ka daryti.Psiuliau iseiti ir nusiraminti, pasivaikscioti, pakalbeti.Po pusvalandzio vel gryzo, vistiek akiu neisejo patikrinti.... Buvo, kad ir kardiograma reikejo mazai mergaitei rasyti.Mama greit ja rengti, gultis.As sakau palaukite, as paaiskinsiu vaikui kas bus, kad jam strso nebutu.Ji paziurejo y mane kaip y nenormalia.Pasake, nera laiko.Na nera laiko tai nera, kardiogramos neuzrasem.Siaip su vaikais susikalbu, nuraminu, pakalbinu,arba sveriu, matuoju ir kalbinu, paimu ant ranku pakalbinu.Sunkiausia kai vaikai ateina su seneliais... cia tai buna tragedija...... Skiepu bijo ir suauge, ir kraujo bijo duoti ir vaikai ir suauge.Tik reikia vaika paruosti, pasakyti, kad biskuty skaudes, kad reikia, kodel reikia.O negasdinti, KAD DURS ADATA, NES BUVAI NEGERAS...

as jus suprantu labai ,nes mano dvylikametis kuriam siemet reikia skiepu tai paniskai ju bijo o skiepas kartojamas 3 kartus tai pirma karta telo trise laikyti bet po menesio kai kartojom jau buvau visaip prigedinusi tai nuejo ir leidosi paskiepijamas manau reikia vaikams iteigti kad tai neskausminga, reikalinga ir neisvengiama, taip mes ir krauja is venos paemem, tik itikine kad vistiek reikes

Mums medikams irgi labai didelis stresas su bailiukais, patikėkite kaip išsunkia Visos šlapios būname po tokių procedūrų, o kur dar įtampa, viena tas dūris, kad rankos nepatrauktų koks yra atsaingas.

Uoooj....čia mano viena iš didžiųjų baimių - adatos
Maža tai klykdavau, bėgdavau iš kabineto, po to jau visa drebėdama ir panikuodama išsedėdavau.Va netgi prieš metus kai skiepijo tą paskutinįjį skiepą, dar stresavau labai
O kai reikėjo eiti pažymą pasidaryti, tai liepė duot kraujo iš piršto, tai... vos neapalpau Siaubas kažkoks

Na b8na taip.Buna, kad ir alpsta, ar po to kraujo paemimo amoniaka duodame pauostyti, atskirrai paguldome kol pageres.O man patinka kai adata duria, kaip ima krauja

Pati vaikų neturiu,tai nežinau kaip mokinsiu,kad nebūtų to strioko skiepytis..
Pati gyvenime nebijojau nei kraujo ėmimo,nes skiepų,nei nieko susijusio su gydytojais ir nenorėčiau,kad mano vaikai turėtų tokią baimę...

oi oi oi... paniškai bijau...

Siūlau paskaityti SM apie skiepų žalą ir liautis be reikalo gąsdinti savo vaikus. Nėra reikalo juos skiepinti ir maitinti farmacininkus.

Pradinukė būdama žiauriai bijojau skiepų. Pirmas kartas praėjo neskausmingai, antras buvo tragiškas... Laikė tėvai ir seselė... Per trečią papirko O vėliau tai tiesiog buvo reikalinga. Nueini - pasiskiepiji - išeini o iš venos ramiai leidau kraują paimti, nes buvo pažadėta, kad galėsiu ausis prasidurt