Full Version: Žaloju save.
Bet ar tau nuo to geriau? Taigi darkai savo kūną. Yra kitų būdų kaip susidoroti su stresu ar depresija. Linkiu juos rasti.
Ai, kažkodėl man savęs visaaai negaila.
 Tiesiog negaliu savęs pakęst ir tiek. 
Bet yra labai net kvaila, pasinetri į momentą, negalvojant apie ateitį, kokias pasėkmes turės tavo veiksmai po poros, po dešimties ir daugiau metų.
Labai norėčiau tau Taške padėti, jei tik tau reikėtų tos pagalbos... 
Taip, padeda, net labai. Kuo skaudžiau, tuo lengviau po to.
QUOTE(Cantlive @ 2009 10 09, 19:52) O jei jau seniai nesi paaugle, bet vis tiek ta praktikuoji kats nuo karto?  tai taip ir praktikuoji, tuo metu padeda islaikyti tuos jausmus kuriu nepakeli
Nu ždž. Viskas susitvarkys savaime.
Turejau drauge, kuri zalojo save. Jos abi rankos nuo plastakos iki alkuniu buvo ismargintos apvaliais (per visa ranka) pjuviais... Daug kartu bandziau su ja kalbetis, klausti kodel taip daro, bet ji visiskai nesiklause. Skausmas jai buvo malonumas. Deja.. eilini karta besipjaustydama ji gavo kraujo uzkretima, o kadangi bijojo suaugusiems issiduoti savo "bedas" - nesigyde... Uzkretimas isplito, pakilo baisiai auksta temperatura, po to ji puole i koma... Taip ir nepabudo.
blogiausia, kad niekas savaime nesitvarko, pats zmogus priima sprendimus kaip elgtis su savo gyvenimu ir savimi. Sustoti ar ne, zalotis ar ieskotis iseities, kalbetis ar tyleti..
Aš sau pasižadėjau, kad daugiau savęs nežalosiu..
Tikiuosi ištęsėsiu pažadą. 
Šaunuolė Taškė!!:) Palaikysim tave kiek galėsim!
Ačiū.
QUOTE(Taškė. @ 2009 10 04, 16:55) Aš taip tikrai nemanau. Man dar nėra kliedesių, haliucinacijų, sumažėjusio miego poreikio ir kitų šiai ligai būdingų simptomų. Nu išskyrus, kad save žaloju.. Bet tikrai nėra nieko panašaus į šizoafektinį sutrikimą.  Šizoafektinis ir šizofrenija nėra tapatu, nors aišku negydant, išsivystys ir šizofrenija. Šizoafektiniam sutrikimui nėra būdingos haliucinacijos, kliedesiai ir pan. Vieni esminių požymių: prasideda paauglystėje, stiprus noras save žaloti, baimė palikti kažko neužbaigto, ko pasekoje dedami taškai net pavadinimuose (beje, nickas jau irgi pakankamai iškalbingas), kategoriškas atsisakymas pripažinti ligą.
Nu nėra man jokio šizoafektinio sutrikimo...
QUOTE(Taškė. @ 2009 10 14, 18:08) Nu nėra man jokio šizoafektinio sutrikimo... Taškute, suprantu, kad psichiatrinės diagnozės - gasdinančiai skambantis dalykas  ... tačiau turint omenyje tavo bėdelės mąstus ir specialistų praktinę patirtį...mums tikrai labai norėtųsi, kad išsaugodama savo tikėjimą savo jėgomis tu vis dėl to dar pasitelktum į pagalbą ir tuos, kurių pašaukimas yra tau padėti. Surasti specialistą, užregistruoti tave konsultacijai - viskas yra padaroma, tu tik pasakyk  (na ir tau artimas suaugęs žmogus, tave palydėsiantis irgi būtų ne pro šal...kas tai galėtų būti, kaip manai, gal teta?).besirūpinanti tavimi bitė
Viskas susitvarkė jau.
 Nebereik man jokių pagalbų. Tikrai...  Ir labai ačiū, kad palaikėt ir padėjot!!!
deja, netikiu.
QUOTE(Taškė. @ 2009 09 19, 15:36) Sveikos mamos. Turiu problemą ir nežinau kaip su tuo kovot. Pats pirmas kartas buvo prieš 4 mėnesius. Grįžau iš mokyklos. Vėl blogos nuotaikos, vėl problemos mokykloje... Namie buvau viena. Jaučiausi siaubingai... Staiga mano akys užkliuvo už aštrių žirklučių... Norėjau susipjaustyt, tačiau neišėjo... Vėliau atėjo vasara... Per ją savęs nei karto nepaliečiau. Pažadėjau sau, kad niekada savęs nežalosiu, maniau, kad pažadą išpildžiau... Tačiau, vėl mokykla... Vėl pykčiai su tėvais.. Taigi, gavau britvutes.. Susipjausčiau rankas(bet ne venas, nors ir jas bandžiau, tačiau išsigandau) būdama tiesiog blogos nuotaikos.. Vėl pažadėjau nebesipjaustyt. Tačiau, kai netekau savo augintinio vėl tai padariau.... Abi rankos buvo supjaustytos.. 2 savaitės savęs neliečiau, tačiau šiandien vėl susipjausčiau.. Supratau, kad nebegaliu savęs valdyt, nebegaliu nustot... Labai bijau, kad pamatys mama ar draugai(viena draugė jau žino..), bijau, jų reakcijos, bijau, kad mane smerks.. Patarkit, ką daryt? Aš irgi turėjau tą pačią problemą prieš keturis gal metus, rankos atrodė tiesiog siaubingai, skausmas fizinis man padėdavo pabėgti nuo psichologinio... Nežinau kaip save sutramdyt, bet man padėjo tai kad įsimylėjau, sutikau savo gyvenimo vyrą/ vaikiną ir jis man padėjo su tuo Linkiu ir tau sutikti žmogų kuriam tikrai rupėsi ir kuris tau padės viskame Ir beje, baigsit čia gąsdint mergina savo kvailom diagnozėm- negi pačios nebuvot paauglės ir taip nedarėt?? nu gal ne taip, o ką kito darėt... Ypač Lietuvoje-tikrai kas antras paauglys yra mėgines nusižudyti Arba tik žaloja save, arba prisigeria iki žemės graibymo, arba vaistų prisiryja...nu žodžiu...Tiesa dar galėtu padėti augintinis  turėtum dėl ko gyventi, dėl ko taip nesielgti Ir bėje panelė nesipjauna venų o tik pjaustosi rankas-taigi jau ne viskas taip blogai, ir plius taip kad ji žino kad daro blogai, pripažista tai, ir panašiai... Ir beje sakyti mamai,( močiutei, tėvui ar draugei) nėra geras sprendimas, ji bereikalo dar labiau suerzins, sako tokiais "ką aš blogo padariau? kaip aš netaip tave auklėjau? kas nutiko? pasišnekam, pasišnekam, pasišnekam...ble ble ble..." Geriau eiti pas psichologą (geriau kad mama apie tai nežinotu) ir išsikalbėti jam...jis žino savo darbą, depresijos apimtą žmogų nenuvaro dar giliau į depresiją savo sapalionėm kas netaip.... Nu ir dar: 1.užsiimk menu: dailės, rankdarbių, muzikos bureliai 2. dėl drąsos gal net drąmos 3. tapk sos-gyvunų pvz. savanorė- jausies reikalinga nuostabiems beglobiams kačiukam ir šuniukam, kuriems gyvenime nenusisekė labiau nei tau Mano jaunesnioji sesutė turi sunkumų su bendravimu, yra labai pesimistiška, bet būtent ten save atrado, reina kasdien ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be tu gyvunėlių Jei reikia sos-gyvunų ar kitos prieglaudos kontaktu-kreipkit per až, paieškosim kartu Ir šiaip pasišnekėt galim QUOTE(Tamsioji ugnis @ 2009 10 17, 19:31) Aš irgi turėjau tą pačią problemą prieš keturis gal metus, rankos atrodė tiesiog siaubingai, skausmas fizinis man padėdavo pabėgti nuo psichologinio... Nežinau kaip save sutramdyt, bet man padėjo tai kad įsimylėjau, sutikau savo gyvenimo vyrą/ vaikiną ir jis man padėjo su tuo Linkiu ir tau sutikti žmogų kuriam tikrai rupėsi ir kuris tau padės viskame Ir beje, baigsit čia gąsdint mergina savo kvailom diagnozėm- negi pačios nebuvot paauglės ir taip nedarėt?? nu gal ne taip, o ką kito darėt... Ypač Lietuvoje-tikrai kas antras paauglys yra mėgines nusižudyti Arba tik žaloja save, arba prisigeria iki žemės graibymo, arba vaistų prisiryja...nu žodžiu...Tiesa dar galėtu padėti augintinis turėtum dėl ko gyventi, dėl ko taip nesielgti Ir bėje panelė nesipjauna venų o tik pjaustosi rankas-taigi jau ne viskas taip blogai, ir plius taip kad ji žino kad daro blogai, pripažista tai, ir panašiai... Ir beje sakyti mamai,( močiutei, tėvui ar draugei) nėra geras sprendimas, ji bereikalo dar labiau suerzins, sako tokiais "ką aš blogo padariau? kaip aš netaip tave auklėjau? kas nutiko? pasišnekam, pasišnekam, pasišnekam...ble ble ble..." Geriau eiti pas psichologą (geriau kad mama apie tai nežinotu) ir išsikalbėti jam...jis žino savo darbą, depresijos apimtą žmogų nenuvaro dar giliau į depresiją savo sapalionėm kas netaip.... Nu ir dar: 1.užsiimk menu: dailės, rankdarbių, muzikos bureliai 2. dėl drąsos gal net drąmos 3. tapk sos-gyvunų pvz. savanorė- jausies reikalinga nuostabiems beglobiams kačiukam ir šuniukam, kuriems gyvenime nenusisekė labiau nei tau Mano jaunesnioji sesutė turi sunkumų su bendravimu, yra labai pesimistiška, bet būtent ten save atrado, reina kasdien ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be tu gyvunėlių Jei reikia sos-gyvunų ar kitos prieglaudos kontaktu-kreipkit per až, paieškosim kartu Ir šiaip pasišnekėt galim Ar suprantat, kur stumiat vaiką su tokiomis kalbomis? Sveikos psichikos žmonės savęs nežaloja. O už kalbas, kad reik slėpt tokius dalykus nuo tėvų, reik į kalėjimą sodint. QUOTE(Taškė. @ 2009 10 09, 20:43) Ai, kažkodėl man savęs visaaai negaila. Tiesiog negaliu savęs pakęst ir tiek. nebuk egoistė-Dievas sukurė tave ne tik tam kad gyventum laimingą gyvenimą, o kad veiktum ir kažką naudingo... nu va pavyzdžiui tu nusižudai-ir kas? kokia iš to nauda? buvai tokia silpna kad negalėjai kentėti, vietoj to kad kovoti..? atnešk naudos pasauliui...gyvunų prieglaudos, vaikų namai- ten gali eiti kiek nori, kada nori ir panašiai- net neįsivaizduoji kaip palengvės... Esu buvus vaikų namuose- tai tokia laimė kai ateini, o tave atbėga apkabinti burys vaikučiu jie tokie geri, mieli, visiems reikia meilės o jie juk neturi tėvu, o gal turi, gal jų tėvai žudykai, prostitutės, alkoholikai ir panašiai...jiems blogiau, bet jie moka džiaugtis smulkmenos...Bėje, vaikystėje mokykloje patyriau tiek patyčių kad kasdien galvodavau apie savižudybes, kasdien žliumbiau, visaip bandydavau susirgti ar apsinuodyti, kad galėčiau neeit į mokyklą,...bet viską ištveriau...univere viskas tiesiog tobula, visi nuostabus, niekas nieko neužgaulioja ir pan. Tereikia ištvert o kuo daugiau atkentėsi dabar tuo vėliau laimingesnė busi Papildyta: QUOTE(maraija @ 2009 10 17, 19:40) Ar suprantat, kur stumiat vaiką su tokiomis kalbomis? Sveikos psichikos žmonės savęs nežaloja. O už kalbas, kad reik slėpt tokius dalykus nuo tėvų, reik į kalėjimą sodint. Visą tai pati patyriau, todėl žinau...Pastovias patyčias, smurtą, girtą tėvą ir panašiai... O beje mano pavyzdžiui mama buvo žiauriai prieš psichologus, ir neleido man pas ji eiti...Tam ir yra anoniminės pagalbos linijos, nes ne visada tėvai imsis priemonių, todėl šį darbąreikia palikti specjalistui... O pati jus turėjot tokių problemų kad galite sakyti ką daryti ir kaip elgtis? Ir beje, visvien manau pradžioje reikia nueiti pas psichologą-yra nemokamų psichologų, o vėliau į pokalbį pakviest ir mamą...Bėje dauguma motinų išsigąsta siuntimų pas psichologus, neva jų vaikas nėra psichiškai nestabilus ar pan...ir bando situacija taisyti patys, o tai ne visada padeda... turėjau du draugus tokioje situacijoje, kurių tėvai atsisakė psichologų pagalbos- vienas ju nusižudė, kitas per stebuklą išgyveno iššokęs iš 6 aukšto, ir tik po ilgų seansų pas psichologą viskas pasikeitė į gerą...( po bandymo nusižudyti, mama jau leido jam nueiti pas psichologą) Papildyta: QUOTE(maraija @ 2009 10 17, 19:40) Ar suprantat, kur stumiat vaiką su tokiomis kalbomis? Sveikos psichikos žmonės savęs nežaloja. O už kalbas, kad reik slėpt tokius dalykus nuo tėvų, reik į kalėjimą sodint. A suprantat jus kur stumiat vaiką pareikšdama kad jam šizoafektinis sutrikimas?? Beje, aišku sveikos psichikos, laimingai gyvenantis vaikas, geroj šeimoje, gražus, protingas, turtingas, nesudarantis jokių pagrindų patyčioms saves nežalos.... O kaip galima būt sveikos psichikos kai tiek tenka iškesti?? Aišku kad sutrinka psichika ir reikia gydymo... Bet sergančiajam geriau pasakyti "aš tave puikiai suprantu, tau reikia pasikalbėti su psichologų" o ne " tu visai išprotėjai??tau gydytis reikia, tau šizoafektinis sutrikimas, psiche tu žodžiu"... nu vat taip man atrodė paskaičius jūsų atsakymus...
Aš esu profesionalė
Papildyta: Aš niekur nesakiau psiche, tai Jūsų žodžiai. Psichikos ligos yra tokios pat ligos kaip ir kitos, dauguma jų kyla dėl fizinių sutrikimų. O Jūs darote mergaitei meškos paslaugą. Ypač iškraipydama mano žodžius. Guosti nematau reikalo, tas tik pablogins galutinį rezultatą, ligą reikia gydyti pradinėje stadijoje, o ne kai ji tampa chroniška. Jūsų pavyzdys suteikia apgaulingas viltis, maža tikimybės, kad stebuklingai pasveikote, tiesiog psichikos ligoms būdingos savaiminės remisijos, deja kiekvienas pasikartojantis epizodas būna vis sunkesnis. QUOTE(maraija @ 2009 10 17, 20:00) Aš esu profesionalė Papildyta: Aš niekur nesakiau psiche, tai Jūsų žodžiai. Psichikos ligos yra tokios pat ligos kaip ir kitos, dauguma jų kyla dėl fizinių sutrikimų. O Jūs darote mergaitei meškos paslaugą. Ypač iškraipydama mano žodžius. Guosti nematau reikalo, tas tik pablogins galutinį rezultatą, ligą reikia gydyti pradinėje stadijoje, o ne kai ji tampa chroniška. Jūsų pavyzdys suteikia apgaulingas viltis, maža tikimybės, kad stebuklingai pasveikote, tiesiog psichikos ligoms būdingos savaiminės remisijos, deja kiekvienas pasikartojantis epizodas būna vis sunkesnis. Tiesiog tie ligų pavadinimai ir atrodo žiauriai baisiai  O kaip patartumėt gydyti? nu va tarkim pripažistam ligą-tai pati sakot kad O už kalbas, kad reik slėpt tokius dalykus nuo tėvų, reik į kalėjimą sodint. O mergaitė rašo: Su mama visai nebesutariu su mokytojais taip pat katastrofa, susipykau su geriausia drauge Tai vistik reikia šnekėt su mamą?? ar mokytojais? gal geriau būtų kad profesionalas susipažintu su mergaitės istorija ir pats pakalbėtu su tėvais? nes iš vaiko lupų tai išgirdę tėvai gali audringai reauguoti, juolab jei sužinotu kad psichologui vaikas patikėjo nesusitarimus namie... Čia vėlgi žiuriu kaip reagotu mano mama, sakytu "purvų iš namų nešt nevalia"
Aš negaliu patart kaip gydyt, jei ji serga, tuomet reikalinga psichiatro pagalba, o psichiatras neturi teisės priimti be tėvų.
Tai, kad mergaitė sakosi, jog nesutaria su mama, dar nereiškia, kad tai mamos kaltė.
Ar tikrai tokiems žmonėms ( vaikams) nėra kokios nors anoniminės pagalbos?
Oi oi, mielosios, atrodo neperskaitėt visų Taškės išsikalbėjimų. Mergaitei 15! Sunkiausias amžius gyvenime! Neserga ji jokia psichine liga. Jei taip, tai daugiau nei pusė Lietuvos, o gal net pasaulio penkiolikmečių yra psichiniai ligoniai. Visiška nesamonė.
Mergaitė paprasčiausiai turi bėdų ir ieško išeities. Ir tos bėdos neatsirado be jos pačios pastangų. Ką ji puikiai supranta. Pati nori krėst išdaigas mokykloje, pritapti prie draugų, todėl ir pykstasi su mama ir mokytojais. Penkiolikmečiai dauguma galvoja, kad jų niekas nesupranta, kad jų gyvenimas beprasmis ir panašiai. Tai pereinamasis laikotarpis, iš vaiko einama į suaugusio, mąstančio, atsakomybę prisiimančio žmogaus gyvenimą. Ir kaip vaikas jį pereis, taip susiklostys jo gyvenimas ateityje. Ir nereikia jai psichologo. Be to ji pati sakė, kad jokiu būdu pas jį neis. Anonimine pagalba gali pabūti ir supermamos, kuo mergaitė ir pasinaudojo. Tai labai pagirtina, nes vadinasi jau kreipėsi pagalbos į kažką. Jei Taškei tikrai geriau, labai džiaugiuosi. Jei mus apgaudinėja - jos sąžinės reikalas.O dėl pagalbos sos-gyvūnuose ar vaikučiams - labai gera idėja. Energiją, kurią Taškė išlieja išdykaudama mokykloje, galėtų nukreipti geresniems tikslams.
Aš net pasimečiau.
QUOTE(Tamsioji ugnis @ 2009 10 17, 20:31) Tiesa dar galėtu padėti augintinis turėtum dėl ko gyventi, dėl ko taip nesielgti Turėjau, kurį labai labai mylėjau, bet, deja, nesenai netekau.  QUOTE(Aidulia @ 2009 10 17, 23:17) Ar tikrai tokiems žmonėms ( vaikams) nėra kokios nors anoniminės pagalbos? Yra. Bet neišdrįsčiau kreiptis.
QUOTE(Taškė. @ 2009 10 19, 08:38) Turėjau, kurį labai labai mylėjau, bet, deja, nesenai netekau. Tarp kitko turėjau kačiukų, liko dar vienas dovanojamas, 4 mėnesių kačiukas
QUOTE(Tamsioji ugnis @ 2009 10 19, 10:51) Tarp kitko turėjau kačiukų, liko dar vienas dovanojamas, 4 mėnesių kačiukas Gaila, katinų man neleidžia augint.. Bet nesenai padovanojo naują augintinį.
QUOTE(maraija @ 2009 10 17, 19:40) Ar suprantat, kur stumiat vaiką su tokiomis kalbomis? Sveikos psichikos žmonės savęs nežaloja. O už kalbas, kad reik slėpt tokius dalykus nuo tėvų, reik į kalėjimą sodint. Pasodinkit mane į kalėjimą. Uoj, jūs pati mieloji tikriausiai sergate.
Kokia situacija tavo seimoje? Ar nera barniu, ar tetis myli mama, mama myli teti, ar jautiesi mamos, zmoniu mylima?
Nebesizalok, gali nueiti pas mokyklos psichologa, toks turetu buti 
QUOTE(nep @ 2009 10 26, 21:51) Kokia situacija tavo seimoje? Ar nera barniu, ar tetis myli mama, mama myli teti, ar jautiesi mamos, zmoniu mylima? Nebesizalok, gali nueiti pas mokyklos psichologa, toks turetu buti Barnių apart manęs ir mamos kaip ir nėra. O tėčio neturiu. Pas psichologą tikrai neeisiu. Ypač mokyklos ...Bet man jau ir nebereik jų pagalbos. Nebesižaloju daugiau. Kol kas..
Dabar zalojimasis gal ir praejo, bet jei dabar nebandysi aiskintis priezasciu, galimas gryzimas, bet kitokiom formom. Tai viena is nemeiles sau formu...O kai nemyli saves, gali nemoketi myleti ir kitu, pvz. veliau savo vaiku
Nebegrįš..
Ir aš tikrai nesiruošiu kam nors viską pasakoti ir leisti mane analizuoti.
Ir vėl grįžtama prie to paties.
Nereiktų brukti mergaitei pasiūlymu su kažkuo pasikalbėti jei ji to nenori. Ir nemanau, kad jai dabar reikia aiškinti, kad va, ateityje ji gal nemylės savo vaikų. Ji tą neigs ir šiaip - neims į galvą. Nes tokie jau tie paaugliai. Manau ji gana neblogai laikosi ir nenorėčiau, kad atbaidytume ją nuo pasipasakojimo bent jau SM, su patarimais, kurių ji nepriims. QUOTE(Taškė. @ 2009 09 24, 18:47) Šiandien ir vėl susipjausčiau.. Kad ir kaip stengčiaus niekaip negaliu atsispirt pagundai... Man jau niekas nebepadės... Nes tai pasidarė nebevaldoma ... neturi, dukrele, matyt, ką veikti... QUOTE(Taškė. @ 2009 09 19, 14:36) Sveikos mamos. Turiu problemą ir nežinau kaip su tuo kovot. Pats pirmas kartas buvo prieš 4 mėnesius. Grįžau iš mokyklos. Vėl blogos nuotaikos, vėl problemos mokykloje... Namie buvau viena. Jaučiausi siaubingai... Staiga mano akys užkliuvo už aštrių žirklučių... Norėjau susipjaustyt, tačiau neišėjo... Vėliau atėjo vasara... Per ją savęs nei karto nepaliečiau. Pažadėjau sau, kad niekada savęs nežalosiu, maniau, kad pažadą išpildžiau... Tačiau, vėl mokykla... Vėl pykčiai su tėvais.. Taigi, gavau britvutes.. Susipjausčiau rankas(bet ne venas, nors ir jas bandžiau, tačiau išsigandau) būdama tiesiog blogos nuotaikos.. Vėl pažadėjau nebesipjaustyt. Tačiau, kai netekau savo augintinio vėl tai padariau.... Abi rankos buvo supjaustytos.. 2 savaitės savęs neliečiau, tačiau šiandien vėl susipjausčiau.. Supratau, kad nebegaliu savęs valdyt, nebegaliu nustot... Labai bijau, kad pamatys mama ar draugai(viena draugė jau žino..), bijau, jų reakcijos, bijau, kad mane smerks.. Patarkit, ką daryt? rasei, kad turi tik mama   Papildyta: QUOTE(Taškė. @ 2009 10 26, 20:55) O tėčio neturiu. QUOTE(nep @ 2009 10 27, 14:49) rasei, kad turi tik mama Papildyta: Turėtų mergelė taupyt pinigus plastinėms operacijoms, nes esu mačiusi(mano kaimynė)taip darė būdama jauna - atrodo-siaubingai...visa kairė ranka randuota baltais randais-iškart matyt, kokia žmogaus psichika. Ir ką tokia mama gali paaiškinti savo vaikams,- turbūt tik tiek, kad taip nedarytų... Gėda man būtų prieš savo vaikus. Nedauok, dieve mėgdžiot mamą pradėtų- iki suicido netoli.
QUOTE(mamuke68 @ 2009 10 27, 14:07) Turėtų mergelė taupyt pinigus plastinėms operacijoms, nes esu mačiusi(mano kaimynė)taip darė būdama jauna - atrodo-siaubingai...visa kairė ranka randuota baltais randais-iškart matyt, kokia žmogaus psichika. Ir ką tokia mama gali paaiškinti savo vaikams,- turbūt tik tiek, kad taip nedarytų... Gėda man būtų prieš savo vaikus. Nedauok, dieve mėgdžiot mamą pradėtų- iki suicido netoli. jei taip daro, ar dare, nera viskas gerai. Kazkaip tarp zinuciu nesutapimas dar jauciasi kai kuriu Yra cia daugiau zalojanciu save sitam skyreli http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...amp;hl=%FEaloju Nuo vienos iki kitos labai netoli. Bet po viskuo slypi greiciausiai nemeile sau...
QUOTE(nep @ 2009 10 27, 15:49) rasei, kad turi tik mama Papildyta: Patėvį dar. |
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.