Dukrai 3,7m ir jau 2 sav. kai kartas nuo karto po nedaug pasislapina i kelnaites.Pradzioje galvojome,kad pasalo,bet ji paprasciausiai vaiksto tol kol pradeda varveti...Kelis kartus pastebejau trypciojant vietoje,klausiau ar nori sysiu,sako-ne,o po keliu minuciu jau sako,kad padare i kelnes.Tas pats ir darzelyje,ne kasdien,bet taip atsitinka.Kelis kart prisislapino nakti i lovyte.Seniau tap nebudavo.Gal tai susije su tuo,kad geguzes men. sulauksime leliuko?Dukra labai laukia ir dziaugiasi visais pasiruosimo darbais,glosto pilva,praso,kad greiciau islystu,pasakoja kaip myles.Mes stengiames,kad ji neliktu nuosalyje,jei ka perkam leliukui,perkam ir jai dovanele,sakom,kad mylim.Bet gal ji neatlaiko itampos,gal reik specialisto pagalbos?

kendi, ar galeciau paklausti ar ji nors kada nors nedare i kelnytes ilgesni laiko tarpa, tarkim koki menesi? tiesiog mums taip buvo ir mes be reikalo ieskojom psichologiniu priezasciu ten kur reikejo kitokiu ieskoti

tai va, kad dar taip nera buve...kai mazute nustojo daryti i kelnytes ir viskas
Jei ne paslaptis,kas jums buvo ir kaip viska isprendete?

Tai gali buti susije su tuo naujuoju pilvelio gyventoju, net jei ji myli ir glosto pilvuka, kazkur giliai viduje vistiek jaucia, kad taip gerai kaip buvo nebebus. Mano vyresnei mergytei irgi taip buvo. Tai visai normalu, vaikas kazkiek regresuoja (grizta pora zingsniu atgal). Gali buti kad ji ir verks kaip leliukas ir prasys soskes ar kazkas panasaus. As stengiausi neakcentuoti naujai atsiradusiu problemu, dazniau priglausdavau prie saves, nesakydavau "nesielk kaip mazyte" ir pagirdavau uz darbus, kurie atitinka jos amziu. Slapinimasis i kelnytes truko apie 1-2 menesius, paskui susitvarke savaime.

na siaip cia klausimas psichologei, manau ji atsakys,
o as galiu pasakyti kaip mums buvo ir ka as manau
po pampersu ( apie 2m jai buvo) darydavo i puoduka, bet retkarciais ir i kelnytes, na sakykim koki karta ar kelis per savaite arba reciau, kokius metus nekreipem perdaug demesio, galvojom, kad dar puslyte silpna, dar neismoko, uzsizadzia ir t.t. nuo kokiu 3 metu pasidare neramu, ir prasidejo, pirma mintis sovusi i galva ir mums ir pediatrei- psichologines problemos, pradejom vaikscioti pas psichiatrus ir t.t. tipo uzsizaidzia, pamirsta, saulytes -debeselius paisydavom, tai geriau tai blogiau buvo, ta prasme tai ilgiau sausa isbudavo tai trumpiau, bet bendrai paemus is viso to nieko gero, pradejo slapstytis , nes geda daresi, ji augo, situacija keitesi, bet labai nedaug, buvom konsultuotis sanatariskese pas urologus, patologijos ner matomos, norint isisaiskint, reik gultis i ligonine tyrimams, prisiruosti neisejo kazkaip ( plius dar tyrimai bjaurus) kol 6 metu ji susirgo inkstu uzdegimu ( na cia atskira istorija kodel taip atsitiko, bet didziai dekoju musu gydytojai su jos homeopatikais). Laimei buvo kam patarti tuojau pat varyti i ligonine, inktus issigydem, po to dare tyrimus, tuos pacius ir rado slapimkanalio susiaurejima, ir kaip paseka padidejusia pusles sienele istaise ta reikala. Po to baigesi visos problemos.

As, kaip sita reikala gerai isstudijavusi, galeciau patarti:
tai kad slapinasi gali buti arba psichologines arba anatomines priezastys ir pradedant aiskintis geriausiai pradeti nuo anatominiu, jeigu viskas gerai- tada jau psichologija ziureti, nesigais laikas. Mums ( merginai musu t.y) atsirado psichologiniu problemu butent del to kad laiku neisisaiskinom kame problema.

mergaites slapinasi diena i kelnytes dazniausiai del anatominiu priezasciu, nakti del psichologiniu ( cia man ligoninei issaiskino)
del anatominiu buna po nedaug dazniausiai, kartais kai susijaudina arba ziurek varai - varai kad nueitu, sako nenoriu, o po penkiu minuciu privaryta

P.S. labai linkiu kad pas jus viskas greitai isissprestu

labai ACIU uz patarimus

Mes irgi su ta pacia sisaliuku problema puse metu graziai vaiksciojo i tualeta musu sunus, net nakti jau sauskelniu nereikejo, jei noredavo atsikeldavo pasisiot. Ir atrodo namuose niekas nepasikeite - darzelyje irgi bet pradejo sisot i kelnes o paskui ir kakot. Gydytojai bando suversti visa autizmui jo. Bet mes nenorim vien tam suversti beda ir nieko nedaryti. Tai kurios po gydytojus vaiksciot prasau patarti kokiu tyrimu mes turime issireikalauti pas gydytojus? labai ACIU!

Solia ar jums dare tyrimus ligoninej ar ne? yra tik vienas tyrimas, parodantis slapimkanalio susiaurejima- cistoskopija, ji daroma tik lygonineje ir su narkoze. Mano merginai buvo irgi geldeliu ir pacio inkstu uzdegimas, bet issiaskino priezasti, kur jus gydetes? negi nerado priezasties, juk siaip sau pyelonefrito nebuna. Ir aplamai apie savo dukra rasai, o man kaip is akies lupta mano, tiek kad seses neturi dar kol kas

Reikia eiti pas vaiku urologus, Vilniuje yra sanatariskese, reikia siuntimo is pediatro ir uzsirasyti, paprastai eiles apie menesi. Siaip pagal atsiliepimus girdetus ligonineje geriausiai is karto vazioti i sanatariskes, net jeigu kitame mieste gyvenat. apie sanatariskiu urologini yra cia:
http://supermama.com/InvisionBoard/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=4671

paprastai daro pagal tokia schema, jeigu slapinasi i kelnytes; pirma apziuri ir daro echoskopija, tada jeigu viskas gerai, priraso vaistuku, stiprinanciu puslyte, reikia gerti menesi, po to kontrole, jeigu nesitaiso reikalai- dar 2 men., po to vel kontrole, jeigu toliau nesusitvarko, siulo gultis i ligonine tyrimams, paprastai 2-3d, ligoninej daro cistograma, funkcini pusles tyrima ( kartais nedaro, jeigu nereikia) ir cistoskopija, proceduros slykscios ( kisa kateteri i pusle, o kai cistoskopija daro tai cistoskopa i slapimo pusle) bet butinos.

Liututee as cia apie mergaites rasau, nes visa tai visai neseniai praejom, o del berniuku nezinau, bet irgi gal vaiku urologai padetu?

O KODEL PSICHOLOGE TYLI ?

Aciu! Iva , vistiek kakokiek konkretumo turesim, prasydami pediatres kad istirtu.

Dėkui Iva, kad domiesi.Nes kartais jaučiuosi,kad su šiom problemom lieku viena.Vieni sako, kad gero diržo vaikui reikia ir išeis visi ožiai, nebesisios daugiau.Močiūtė žada finansinę pagalbą tik vežk, rodyk vaiką kam nors.O kam? Daug ką išbandėm.Gulėjom Santariškėse.Tik ne urologiniame. Mes iki šiol bendravom su nefrologais.Darė šlapimo pūslės tyrimą. Tik nežinau tiksliai kaip jis vadinasi.Užpildė šlapimo pūslę ir darė rengeno nuotrauką.Narkozės tikrai nebuvo.Šis tyrimas nieko neparodė. Buvom ir pas parapsichologę(niekada netikėjau jais,lankiausi pirmą kartą,apie tai galima būtų skelbti naują temą).JI iškart pasakė,,jautrumas, begalinis jautrumas.Ar neturit problemų su šlapinimusi?"Išrašė homeopatinių raminančių vaistų.Su tokia ,,jautrumo'' diagnoze kreipėmės į psichologus.Psichologas daugiausa dėmesio skyrė vaiko ir mamos bendravimui,mokiausi žaisti kartu, pagirti, skatinti vaiką ir pan. Tas dvi savaites, kol lankėm psichologą, mūsų santikiai buvo labai geri. Šie užsiėmimai dukrai labai patiko.Ir vaikas rodėsi kitoks.Mama buvo tik jos. Nereikėjo su nieku dalytis. Sisiojimo problemos deja liko.
Dabar visą kaltę,dėl sisiojimo, verčiam lėtiniam cistitui.Gydomės jau daugiau nei pora metų.Jokio pagerėjimo.
Jaučiu, kad psichologo pagalbos reikia netik dukrai, bet ir man.Dažnokai jaučiuosi beviltiškai, išsiverkiu.

Solia prasom, mus is panasios kaip pas jus nesamones isvadavo pries puse metu ir kai susiduri su kazkuo tai viska issiaikini labai gerai jums dare cistograma, reikalaukit cistoskopijos butinai (kiti tyrimai neparodo susiaurejimo), o tam reikia gultis i ligonine,
Man keista kodel jus bendraujat su nefrologais esant letiniam cistitui ir kodel be pagerejimo, kiek zinau letini cistita gydo ligonineje kas kazkiek tai laiko, bet taip tai labai bjaurus reikalas, procedurus ypac bjaurios, uzjauciu, bet gali buti kad ir pas jus tas pats kaip pas mus, nelaukit nieko varykit pas urologus i Sanatariskes. kaip sakiau buvau panasioje situacijoje ir man irgi reikejo psichologu pagalbos nuo to bevitiskumo stogas vaziavo konkreciai, kai atrodo darai viska kas imanoma nieks nesidaro, o dar kai tai kartojasi ir galvoji apie tai kas bus mokykloje nes dukrai jau tada geda buvo, vaiksciojo slapia, kad nereiketu sakyti aukletojai, arba kad kiti vaikai nepamatytu darzelyje kad persirengineja ir nesijuoktu ir bariau ir pas psichologus vedziojau ir t.t. kaip prisimenu tai bloga darosi.
Ir kaip po to atsiprasinejau dukros kad bariau, taip ji jautri irgi, labai padukusi ir judri, bet priezastis buvo anatomine, sutvarke ir ramu, dabar irgi buna bet labai -labai retai, sake kad reikia po sutvarkymo laiko ir stabiliai varyti kas 2 val i tulika net zadintuva siule uzsistatyti kad nepamirsti, kad treniruotusi pusles raumenys. ir viso to nereiketu jeigu buciau anksciau nuejusi kur reikia

Jeigu vaikas pasišlapina į kelnytes dienos metu, tikėtina, kad problemos yra organinio pobūdžio. Reiktų gero medikų ištyrimo.
Taip pat galima stebėti, ar susijęs yra šlapinimasis į kelnytes su patirtais įspūdžiais dienos metu.
Visada tinka "saulyčių ir debesėlių" metodas. Kiekvieną dieną ar naktį piešiama su vaiku saulytė, jei kelnytės sausos.Debesėlis- jei šlapios. Už saulytes- pagyrimai, maži apdovanojimai. Gana dažnai šis metodas būna efektyvus, nepriklausomai nuo to, ar priežastys psichologinės ar ne, nes vaikas tampa motyvuotas stebėti savo pojūčius, tuo būdu ir geriau kontroliuoti šlapinimąsi.

Na štai, siuntimą pas gydytoją urologą jau turim. Atsirado ir viltis, kad rasim savo bėdų priežastį.
Kas dėl ,,saulyčių ir debesėlų'', tai išbandėm. Dukra su dideliu entuziazmu priėmė žaidimo taisykles.,,Planavo" atetį,kaip pripieš daug saulyčių ir galės maudytis vasara jūroje. Deja buvo vieni debesys... Tik papildomos neigiamos emocijos.Daugiau nebandėm prie šio žaidimo grįžti.Jeigu sisiojimas įkelnes nepriklauso nuo vaiko valios, ar verta?

Solia neverta tiksliau mums nuo to atsirado papildomos problemos, nes labai steigesi sulaikyti slapima ir sustorejo slapimo pusles sieneles ir pakito gleivine, atitinkamai cistitas( aisku + vistiek slapios, nors jau ne tiek, kelnytes), kuris veliau komplikavosi inkstu uzdegimu. Sita reikala mums aiskino ligonineje.
be to prasidejo santazas - jeigu nenupirksi to ar ano darysiu i kelnes