pas mus isivaizduojamu draugu labai daug - filmuku herojai, sesute, darzelio draugai... As tai toleruoju, kartais su tokiais mazyles draugais pasikalbu. Vaikas supranta, kad tai tik zaidimas... O is tiesu juk visi sitie draugai gali labai daug apie vaika pasakyti ko jis nedrysta pats atskleisti

Mano draugės mergaitė turi

Maniškė irgi turėjo, vienu metu draugė reiškėsi labai aktyviai, dabar tik retkarčiais papasakoja ką jos karyu veikia, kad ta nematoma draugė elgiasi keistai, na kaip maniškei elgtsi neleidžiu, kiek skaičiau psichologinės literatūros tai labai normalus reiškinys

vakar baigiau skaityti Cecelia Ahern knygą apie įsivaizduojamus draugus "Jeigu mane dabar pamatytum"

Rekomenduoju

Lengvas laisvalaikio skaitalas Jūsų diskutuojama tema

kolkas nepasireiškia jog sunus ju turėtu, bet kiek pamenu pati maža turėjau įsivaizduojama drauga

maniske dar maza tokiems draugams, o brolio vaikas jau isaugo juos, turejo kai buvo mazdaug 3m. Tada jis mamos net spintoj tuscios lentynos issiprase, nes draugas jo ten gyveno

tai visiskai normalu jei vaikas turi issivaizduojama drauga, nereikia er daug skirti tam demesio ir praeis .

mano vaikas triju metu kai buvo turejo...apie pusmeti...kalbedavo su dede, zaisdavo su kazkokiu dede...tas dede jam tipo ant palanges saldainiu padedavo....rodydavo i ji pirstu ir uztikrintai, kai paklausdavau su kuo kalbi...arba sakydavo ar nematai, jug su dede zaidziu, vienu momentu buvau sunerimus, bet tai savaime praejo...

maniskis neturejo tu isivaizuoduojamu draugu, tik pats daznai "tapdavo" transformeriais, robotais, Benais tenais dar kokiais personazais aukletoja sake kad jis "aname" pasaulyje kartais gyvena, net per sporto uzsiemimus, kai reikia begti atkarpa, jis bega bega, po to sutoja, pasireguliuoja a le laikrodi, kaip ten tie personazai ir sustoja

turi draugų, kas svarbiausia labai sunkūs vardai, o jų nepamiršta, tačiau kalbėjimas apie juos vis retėja, matomai išaugs

seikos.
o ar negali buti,kad jusu vaikai draugauja su nematomais draugais, nes jauciasi vienisi arba jiems truksta demesio arba bendraamaziu su kuriais galetu zaisti.. . cia tik as taip galvoju....nesupykit

Keletas faktų apie įsivaizduojamus draugus, kas skaitot angliškai:

"Imaginary friends and imaginary companions are a psychological and social phenomenon where a friendship or other interpersonal relationship takes place in the imagination rather than external physical reality."

"It has been theorized that children with imaginary companions may develop language skills and retain knowledge faster than children without them, which may be because these children get more linguistic practice while carrying out "conversations" with their imaginary friends than their peers get"

"Imaginary companions are an integral part of many children's lives. They provide comfort in times of stress, companionship when they're lonely, someone to boss around when they feel powerless, and someone to blame for the broken lamp in the living room. Most important, an imaginary companion is a tool young children use to help them make sense of the adult world"

"A long-time popular misconception is that most children dismiss or forget the imaginary friend once they begin school and acquire real friends. According to one study, by the age of seven, sixty-five percent of children report that they have had an imaginary companion at some point in their lives."

Manoji ir turejo ''Kafka'' vardas buvo. Dabar dar pamena , bet l retai

Manau nieko čia blogo. Čia tas pats kas vaikai įsivaizduoja kad skrenda su kosminiu laivu

Mano abu vaikai turi "draugų". Sūnus jų turi laabai daug sunkiai ištariamais vardais. Dažniausiai jie apsilanko, kai vaikučiai tingi ką nors daryt arba jau būna nuveikę ką "prasmingo". Pasiteisina, kad čia ne aš, o draugas

mano vyresnėlis turėjo kai buvo mažesnis, kažkokį tai dėdę su kuriuo žaisdavo, ir vis sakydavo, mama ar nematai? , dabar išaugo, ir niekad nepamena, o man buvo gerai, kad turėjo su kuom žaisti , nedarau iš to jokios problemos