Panašia tema jau buvo kalbėta anksčiau, bet truputi iš kitos puses, todėl ten atsakymu tinkanciu sau nelabai radau.
Mano kukutis dar negimė , bet kas mane labiausiai kankina, tai kaip jį/ją reiks išmokyti lietuvių kalbos.
Baigus mokslus išvažiuoju į JAV. Mano vyras nemoka lietuviškai nei žodžio, toje vietoje kur mes gyvensim nemaciau nei vieno lietuvio ar apskritai ne vietinio.
Norėjau paklausti mamų, kurioms teko su tuo susidurti, kaip mokyti vaiką lietuvių kalbos ir ar apskritai tai yra įmanoma tokiomis aplinkybemis.

Mano sunutis dar maziukas ir daryti isvadas, kokiom kalbom jis kalbes ir kaip, dar ankstoka siek tiek... BET - siuo metu supranta ir lietuviskai, ir angliskai (Tevelis kanadietis) ir kalba (tiek, kiek jau kalba) abiem kalbom. Kaip mokyti - tiesiog kalbeti su juo lietuviskai, ir viskas pradziai. Tiesa, mes bendraujam cia su lietuviais, bet svarbiausia itaka kol kas yra mano kalbejimas (knyguciu skaitymas, dainavimas...) su juo beveik isimtinai tik lietuviskai. Kartais kalbu angliskai, kai ir Tevelis kartu, bet toli grazu nevisada.

Nagrineta tema iki skausmo

http://supermama.com/InvisionBoard/index.p...opic=3706&st=0+

nagrinejama lietuviskumo tema ir kaip kalbame su vaikais ir pan


http://supermama.com/InvisionBoard/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=3192

o cia mamos dalinasi mintimis, kokiom priemonem "lietuvina" vaikus


Papildyta @ [mergetime]1082382529[/mergetime]
p.s. skaiciau kitoj temoj ir supratau, kad gyvensi NY - Taure gyvena NYC, gal kada susibegsit...

nezinau su kuo pasitarti, ka skaityti, bei ka teisingiausiai daryti...daugka reiskia kas ir kiek su vaiku sneka kokiom kalbom bei vaiko aplinka, draugai, gimine, tevai...
buvau ruse Lietuvoje, rusai tevai su manim kalbejo tik lietuviskai ir rusu draugu nepazinojau, nuo lietuvisko darzelio iki lietuvisko universiteto, nors rusu kalba ivaldziau su pusseserem bei siek tiek mokykloje (neprofesionaliai skaityti bei rasyti) taigi man ar rusu, ar lietuviu - nusvere lietuviu nes mokykla stiprios gramatikos bei literaturos ismoke, rusu - rusisko kraujo esu pati maziau vartojus sia kalba, nors is esmes tas pats man kokia is iu kalbu kalbeti.

Dabar gyvenu Norvegijoje, bei dazniausiai su vyru bendrauju greita anglu kalba, dalinai norvrgu kalbos pradmenimis.
Mes turim du vaikus, ikimokyklinukus.. As pasirinkau (tikrai nezinau ar tai teisinga) mokinti vaikus rusu kalbos (gal pravartu zinoti jiems, sia kalba daugiau zmoniu sneka, kazkaip placiau man su ta rusu), bet beveik jokios lietuviu ar rusu aplinkos vaikas neturi Norvegijoje (jauciuosi kazkokio mokytojo roleje be pedagoginio issilavinimo savo vaiku labui ir nesu tikra ar jiem reikalinga bus rusu, ar jiem reikalinga tuo labiau bus lietuviu. Sias dvi kalbas as pati pradejau gana retai naudoti vos su 'uzimta gyvenimu' savo gimine.
Taigi, vaiku tetis taip pat uzimtas, todel man tenka norvegiskai ir save mokinti, ir mazius. Angliskai, manau, vaikus mokykla ismokins, bei gyvenimas.
Klausymas ar man kalbeti su vaikais rusiskai, ar lietuviskai ir kam visa tai, kita mama tingetu, tai pasakytu, kad uzteks jiems ir norvegu, juk Norvegijoje auga.
Is tikruju, gal as jiems tik galva susuksium 'papildoma informacija', arba jie uzaugs poliglotais pas mane: trimetis rusu supranta, norvegiskai pagrinde masto, anglisku pora zodziu pradejo gaudyti is visur.... lietuviu bijau jam kisti, ... labai jau skitringos tos visos kalbos...
KAS is jusu uzsenieciu mamu moko vaikus abi ir rusu ir lietuviu kalbas kaip papildomas kalbas.

Kalbek su vaiku pati lietuviskai. Kitaip neismokysi. Manoji va dabar pusiau lietuviskai pusiau daniskai kalba. Paaugs, prades skirti kalbas ir viskas bus gerai.

As su dukra (ir tevo akivaizdoje) kalbu lietuviskai, vyras su ja kalba tik vokiskai. Tarpusavyje kalbame su vyru angliskai. Iki triju metuku dukros angliskai nekalbinom, po trecio gimtadienio tai vienas tai kitas vis paskaitom anglisku knyguciu arba kreipiames i dukryte angliskai ir ji viska supranta, bet nelabai nori klabeti, dazniausiai atsako Yes arba No, bet kai bendrauja su angliakalbiais, tai pasako daugiau.

Iki 2.5m beveik nekalbejo, bet tada "isunijom kaciuka" ir pasipyle kalba kaip is gausybes rago. Dabar pagal situacija sneka arba lietuviskai, arba vokiskai. Lietuviskai siek tiek daugiau ir pati su savimi, nes as uzsiimu su ja daugiau nei vyras.

[COLOR=deeppink]Mano patarimas mamytems su kitakalbiais vyrais: BUTINAI KALBEKIT SAVO GIMTAJA KALBA! [COLOR=deeppink] Vaikai mokosi be kanciu, naturaliai.

Be to, turiu pavyzdi - savo MOCIUTE, ji nuo mazens su mama kalbejo tik lenkiskai, su tevu lietuviskai, o tevai tarpusavyje rusiskai... tai paskui ne tik kad sias kalbas puikiai mokejo, bet dar man padedavo anglu ir vokieciu namu darbus parasyti paskutinese klasese, bei galejo skaityti prancuziskai ir lotyniskai...

sutinku su jusu pasiulymais...taciau tarp lietuviu ir rusu pasirinkus JAU esu rusu- kaip pranasesne kalba pasaulio mastu...
kaip ji mokinu rusiskai, nemanau, kad ka gerau sektusi lietuviskai, kadangi man gimtosios vadinamos ir rusu ir lietuviu as nejauciu didelio persvaro.,
suzinojau, kad vienam zmogui geriau papildomas dvi kalbas nemokyti, tik VIENa,, jai dar ivedineti kalba, tai turi buti atskiras zmogus. Tik tada vaikas suvoks , kad su tam tikru zmogumi galima susikalbetitik tik tam tikra kalba, tada mokymasai vaikui vyksta.

tik vat idomi mano situacija, nesuvokiu kokia gi mano vis delto gimtoji kalba, ar pas mane jos tiesiog isejo dvi lygiavertes.

Mes su vyru visai neseniai pradejom kalbeti daniskai, anksciau tarpusavyje kalbedavom tik angliskai. Nors danu kalba jau seniai moku, bet neprisiversdavau kalbet ja su vyru ir tiek. Su kitais zmonemis kalbedavau, o su vyru kazkodel ne. Bet dabar kaip minejau, reikalai pajudejo. Cia aisku, del mazes, kad jai be reikalo nereiketu triju kalbu mokytis. Mums uztektu kad ji tik lietuviskai ir daniskai gerai ismoktu. O anglu, vis tiek mokykloje ismoks. Bijome, kad jeigu jai reikes per daug kalbu vienu metu mokytis, tai vis tiek kazkuri is ju nukentes. O siaip as irgi su dukra visada lietuviskai kalbu, ir prie vyro ir prie kitu zmoniu. Nors kartais ypac prie nepazistamu zmoniu daznai matau, kad kai pakalbinu dukryte lietuviskai, tai kazkaip salia esantys zmones suklusta, tikriausiai speja, kokia cia kalba galetu buti , bet as jau pripratau prie tos reakcijos, todel nekreipiu demesio. O dar pastebejau, kad mano vyras pradejo geriau lietuviu suprasti, o kartais pats ka nors dukrytei lietuviskai pasako, dazniausiai juokaudamas