Jūs visos dalinatės šviežutėliais įspūdžiais,o aš noriu papasakoti,kas vyko seniau,gal kam atrodys ir neatmenamais laikais...Nors mano atminty viskas gyva ir iki šiol.Pirmas nėštumas praėjo puikiai,be jokių kliūčių.Susitarėme gimdyt su gydytoja gimdymo namuose,sumokėjom 100 rublių Ankstų rugpjūčio rytą pabundu su jausmu,kad apsisisiojau-ogi jau žliaukia vandenys.Vyras pasimeta ir nervinas daugiau negu aš.Lekia skambint daktarei-o ji kažkur išvažiavus,gimdymo namuose dezinfekcija.Taigi be jokių pažinčių greitoji mus atbogina į Antakalnio klinikas.Vandenys varva ir varva...Paguldo mane gimdykloje,ir guliu,laukdama kažko...Visą dieną absoliučiai niekas nesidaro-jokių skausmų,jokių sarėmių...Varo lašelines,tačiau tas pats. Pagaliau 19 val sumąsto,kad vaikas be vandenų visą dieną ir ima mane ruošti pjūviui.Atsigavus po operacijos tik išgirstu,kad sūnus,tepaklausiu ar sveikas,ir miegu,miegu...PO narkozės senovinės tikrai buvo labai sunku atsigauti,nes turiu su kuo palyginti...Vaiko neneša gal tris dienas,bet po dešimt dienų paleidžia ir mes visi namie laimingi Atsigaut prireikia kokio mėnesio.
Kai sūneliui artėja trečiasis gimtadienis,manom,kad galima planuot antrą vaikiuką.Deja,nėštumas nesėkmingas-persileidimas... Atsigavę po metų vėl bandome,pastoju greit,ir regis,kad viskas bus gerai.Jau ima matytis pilvelis ,troleibuse jau užleidžia vietą...Bet vėl nelemta-ima nutekinėti vaisiaus vandenys,paguldo į gimdymo namus ir po echoskopijos pasako,kad nebėra vandenų,vaikelis mirs...Dar jaučiu judesius,bet jie vis rimsta ir dingsta...Gimsta 20 sav. berniukas,aš raudu be perstojo...Kitą dieną verkiam abu su vyru,o daktarė atėjus paguodžia-pagaliau viskas baigėsi...Tarsi mes nebūtume norėję to vaikelio...Žinot,žliumbiu ir dabar.
Bet kai pagalvoju,esu be galo užsispyrus,dabar turbūt neberizikuočiau.Po metų vėl pastoju.Po poros savaičių ima kraujuoti ir skaudėti šoną.Diagnozė-negimdinis nėštumas.Vėl operacija,per kurią nustoju kvėpuot,atgaivina.Išpjauna kiaušintakį,pastojimo šansai per pusę sumažėja.Bet aš nepasiduodu,po metų vėl bandau ir sėkmingai.Pas gydytoją nulėkus pirmas klausimas-ar nėštumas gimdoj?Tvarka.Gydytoja mane įrašo į nusipelniusių sąrašus ir popina-duoda biuletenius,jei ką,tuoj siunčia į ligoninę.Vaikštau kaip višta su kiaušiniu.Ir pagaliau pasiseka,nors padaro planinį pjūvį,viskas puiku.Gimsta mano šitaip išvargta dukrytė.Atneša po operacijos į palatą,išvynioja tokius grobliukus,o dar apsikakojus,o mes su vyru verkiam iš laimės.... Šįkart medicinos pažanga akivaizdi-po rytinės operacijos vakare pati atsikėlusi persikloju lovą ir lakstau be problemų.
Va tokia mano nelengva,bet vistik laimingai pasibaigusi istorija.Noriu pasakyt,kad dukrytė iš tiesų yra tikra Dievo dovana,tokia gera,jautri,supratinga.Tarsi mus sietų kažkoks nepaprastas ryšys.Taip kad mielosios,nenuleiskite rankų,nes vaikų šypsenos,bučiniai ir apkabinimai atstoja visas patirtas kančias.

Kaip šaunu, kad po tiek nesekmių nepalūžai ir augini nuostabią dukrytę

bet is tikro,kiek mes moterys kartais iskenciam ir nepaluztam...perduok ta savo tvirtuma ir savo dukrai...sekmes jums.

tu labai stipri, vaikai turėtų didžiuotis tokia mama

verki ne tik tu - išties graudu skaitant, bet svarbiausia laiminga pabaiga. Linkiu, kad dukružė išgirdus kaip jos laukėt labai stipriai tave apkabintų ir suprastų, kokia yra jums brangi ir tas ryšys tarp jūsų, ta graži draugystė ir supratingumas jus lydėtų visur ir visada.

Tu stipri moteris, džiugu, kad turi ir sūnelį, ir dukrytę

as apsalus.......

zaviuosi tavimi; saunuole, kad ryzaisi ir nepaluzai patyrusi tiek traumu. sveikatos jums ir sutarimo

tu galetum buti puikus pavyzdys toms kurioms nesiseka pastoti, kad niekada nereikia nuleisti ranku ir neverkslenti

daug jums laimes ir stiprybes

Kaip malonu, kad viskas gerai baigėsi. Gimdymas moteriai - tokia patirtis, kurios mes neužmiršime visą gyvenimą. Ir po keleto metų (nors mums atrodo labai labai po daug), jau mūsų dukrelės ims klausinėti, kaip ten būna Taip norėtųsi, kad galėtume joms pasakoti, kaip viskas buvo šaunu, puiku, gražu... Tačiau svarbiausia, kad turėtume KAM pasakoti
Sėkmės visoms būsimosioms mamytėms
Ir dar - kai priglaudi prie krūtinės savo mažulytį leliuką - niekas nebebaisu

saunuole

TU ŠAUNUOLĖ
Man šiek tiek pasidarė gėda, vis žliumdavau dėl savo problemų Bet kai čia tiek išgyventa, - nepalūžta, tikėta
Ačiū už Tavo patirtį, tai pamoka mums visoms

Prisidedu prie sveikinimų ir prisimenu savo seną istoriją...
Tai buvo taip seniai, kai dar rodė "Marijaną"(Turtuoliai irgi verkia,berods)-prieš 13 metų.Nugis pakylu iš lovos raginama akušerkos: " vaikščiok,vaikščiok,ko guli?" kaip kokia šmėkla baltais marškiniais, o toji toliau klykia: " susišukuok plaukus, kaip atrodai..".Nu ir vaikštau, nu ir bandau tuos plaukelius susiglostyt, o mintyse galvoju-ajajai, mama, kad aš būčiau žinojusi. Aplink tarškina metalinius indus sanitarė, "Sandra"mezgimo žurnalus varto praktikantės, kažkas vaikšto dar, kažkas klykia iš šalia esančios gimdyklos, o viską permuša "Marijanos "transliacija.
Su viskuo susitaikau, kad tik ta ,kuri mane "persekioja" nelieptų dar kokių pratimų daryt,bijau ,kaip kažin ką.Jau ir pabodo laukt, ir sprogsiu ,bet ne iš skausmo, o iš netilpimo,kažkokio plėšimo savy.Na "marjanai" bevykstant einu ant pakilimo tako,viskas užstringa,guliu kaip varlė prieš preparavimą, o chebra(na visos praktikantės su vietinėm ką tik marijaną žiūrėjusiom) susėdę ant palangės svarsto-pavyks, nepavyks,pjaut, nepjaut.Ateina toks konsultantas,sugrūda savo ranką,konstatuoja-pati pagimdys.Nu ir pagimdau šiaip ne taip.Supakavo mano vaikį, mane ėmė šaltis krėsti,kažkas vaiką išsivežė,paskui ir mane nurideno į palatą.
Nu ką laukiu, ruošiuos,papus plaunu (kaip knygoje buvo parašyta), o atvažiuoja vežimaitis-visoms duoda kūdikius maitint,man -ne.Kas,kodėl?Nu nesivargina paaiškint.Nu dar tarybinės sistemos liekanos.Antrą dieną -tas pat,trečią irgi-nu i n...Ainu ieškot-jo guli grožis toks-rudom akim, su juodais bakenbardais ir plėšia iš visos gerklės-pasijutau kaip saldainį gavusi.Pagalvoju,dievuliau,jei dabar taip būtų ,viskas kitaip klostytųsi.

Na tiksliai,su tais serialais toks suėmė juokas,negaliu...Aš irgi atsimenu gulėjau lygtai nėštumo išsaugojimui,tai pilna palata ten mūsų su visokiom problemom,ir telikas,tas mažas nespalvotas Šilelis,ir kad jaudinamės dėl man regis Marijos...Ten apie tą siuvėją,dar rusiškai-Prosto Marija Kai pagalvoji-lygtai neturėtum savo problemų.Bet vistiek kažkaip duodavo nors tam kartui relaksą...

Saunuole visa seimyna, taip graziai per visas bedas kartu...

sekmes abiems, jus tikros saunuoles:)))

aukit sveikos

Tai jau tikrai, kad skirtumas yra
As viena gimdziau pries 14 metu, kita pries 3metus ir tai skirtumas jautesi

"...Dar jaučiu judesius,bet jie vis rimsta ir dingsta..."

...baisu įsijausti į šiuos žodžius...tai kaip žmogaus marinimas( slaugant mirštantį), bet jis tavo viduje!!! Jauti judesius su žinia , kad kūdikis mirs tavyje...man tas sakinys toks kraupus...

...gal perdaug įsijaučiau...

...Jūsų stiprybė pavydėtina...aš tiek nebūčiau galėjusi iškęsti..pagarba tokioms mamytėms...