Sveiki , kadangi jau niekas nebepadeda sugalvojau parasyti cia . Auginu du vaikus 13 ir 12 metu . Problema yra ta kad nebezinau kaip su jeis susitvarkyti . Visiskai neklauso , atsikalbineje , prastai mokosi nors zinau kad gali ir geriau .

Patys auklejom visokeis budais . Kai buvo dar pradinukai buvo neka maziau isdyke po pradiniu klasiu pakeitem mokykla kadangi persikraustem i kita rajona . Galvojom bus gerai nauji draugai ir ttt . Taciau niekas nepagerejo Mokykloj keiksmazodziai , namie abu namus vercia . Bandem vest pas psichologe taciau ten jie pasidarydavo visai geruciai o is jos isejus vel siaubas . Bandem ir lepinti ir grieztesni zodi pasakydavom taciau niekas nesikeicia . Buvom ir kompa ateme ir televizoriaus neleidom ziureti bet jie vistiek sugalvoje vis nauje kvailyste . Na bet kai ketvirtadieni jie iskrete dar viena kvailyste jau kantryne truko visai . Sy vyru isejom i darba o jie turejo eiti i mokykla . Bet kurgi ne su vyru griztam vakare namo atrodo viskas gerai po kiek laiko ateina kaimynas ir sako . Visa diena nebuvo rabybes per jusu vaikus kai paleido muzika nuo 8 val ryto tai isjunge tik 16 val . Na kai suzinojom su vyru sitai tai toks pyktis sueme negana to kad jie pabego is visos dienos pamoku dar ir muzika garsiai leido visa diena . Aprekem kaip reikent .

Na o is jusu niekas neturit tokiu metu vaiku ? Kaip jus auklejet ? Gal zinot kokiu stebuklingu bausmiu kad jie bijotu ar pasimokytu . Nes jau mes nebezinom ka daryti vienintele paguoda buvo vasara kai isvezem i kaima bet ten niekas ju ilgai nelaike paskambino ir pasake nebegalim daugiau tu isdykeliu laikyt nes nesusitvarkome . Laukiu jusu patarimu .

panašios temos
http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=331470
http://www.supermama.lt/forumas/index.php?...hl=paauglyst%EB

net nežinau kur atsakyti,bet atsakysiu čia.
jeigu ką gal sujungs temas..
taigi,nežinau net ką normalaus patarti,nes pas mus klasėj irgi buvo tokių pacanų: ant visko dėję,nieks jiems nerūpi,tik einam išgerti,bėgam iš pamokų,žodžiu va kokie mes kieti..
bet po kurio laiko nusiramino,nusileido ant žemės..
tai gal ir jūsiškiams reikia "išsidūkti",beveik kiekvienam paaugliui užeina toks siutas

Gal reiktu bausti finasiskai.Jeigu jie gauna kokiu arbatpingiu tai ju neduokit.Sekmes

Situacija rodo, kad tėvai nebuvo pasiruošę auginti vaikus. Ką pasėjo, tą dabar ir pjauna. Nemanau, kad kokie norspatarimai iš šalies galėtų padėti.

Ir aš taip manau. Vaikai bet kokiais netampa, jie elgiasi taip, kaip mato ar matė besielgiančius tėvus ar kitus jų aplinkoje buvusius žmones... Arba viskas daug paprasčiau - jiems trūksta dėmesio ir meilės.

Gal kuri pagalvos,kad parasysiu nesamone, bet man labai patiko knyga A.Faber ir E. Mazlish" KAIP KALBETI SU VAIKAIS KAD JIE KLAUSYTU, IR KAIP KLAUSYTI KAD VAIKAI KALBETU". Tinka teveliams auginantiems visokio amziaus vaikus. Nemanau, kad jau visiskai nieko negalima padaryti. Tik tvirtai zinau - su vaikais REIKIA KALBETIS . knyga tikrai padeda . Dauguma problemu ne vaikuose, bet paciuose mumyse - mes tikrai neturime laiko vaikams: ju nesiklausome, mazai bendraujame, daugiau apsaukiame ir pan. Paskaitykit - atrodo beda didele, bet ja nesunku isspresti

Nereikia sneketi nesamoniu!

Labai daznai buna taip, kad vaiku elgesys visiskai nepriklauso nuo tevu. Siuo metu labai paplite "hyper aktyvus" vaikai... Sako is to isaugama. Telieka pasisemti kantrybes, nes nemanau, kad kas gali pakeisti situacija.

Paziurekit vien ka per televizija dabar rodo... O vaikai - kempines, sugeria viska ka mano ir nevisada sugeba atskirti gera nuo blogo.

Sekmes mamytei

Del "hyper aktyviu" vaiku...turiu tokia pazistama, kuri namuose tikra harpija, rekia ant vyro, isterikuoja del mazmoziu, keikiasi ir po to stebisi, kodel jos vaikas toks nesuvaldomas, norejau jai pasakyt, kad ziuri i veidrodi, bet pagalvojau, kad vistiek nesupras ir isizeis, jau ta vaika ir pas psichologus vede ir pas burejas, sako, normalus tas jusu vaikas, viskas jam gerai, ko jus norit..Nemanau, kad multikaqi ar filmai vaikam daro didele itaka, musu vaikai gan daug laiko praleidzia prie teliko palyginus su kitais, bet nera nei nesuvaldomi, nei kokie dar problematiski..manau, kad didziausia itaka daro patys tevai..

Tiesa yra tokia - mes visi neturim laiko savo vaikams ir jie visokiais budais rodo ta demesio trukuma. Ir dar klausimas kuris budas geresnis vaiko psichikai - ar pasele isdykavimai ar desperatiskas stengimasis atkreipti tevu demesi geru mokymusi ir pan. Nieko jus nepasejot, tiesiog jusu vaikai yra aktyvesni, patiems tevams gal truksta psichologines ir pedagogines nuojautos ir kantrybes, kaip pati pripazinot. Man labai padejo knyga " Vaikai kile is dangaus" - daugybe knygu esu perskaiciusi apie vaiku auklejima, nei viena metodika man neveike, tik sitos knygos patarimai turejo naudos. Net apie save daug ka supratau skaitydama sia knyga - juk visi mes esam truputi vaikai. Gal ir jums pades sekmes

tik nereikia,ne visada viskas priklauso nuo tevu,kartais netgi labai geru tevu ir labai gerai auklejanciu ,vaikai nueina sunkeliais.....

Sudominot su šita knyga. Nors čia ir ne knygų tema, bet gal truputėlį galit plačiau pakomentuot, ar verta įsigyt, nes kitos knygos tai būna pilstymas iš tuščio į kiaurą
Man patiko knyga „Mylėti savo paauglį.Kaip?“ Yra konkrečių patarimų. Gal tik pavadinimą ne visai taip parašiau

Manau verta - mano drauges neskaitancios knygu, ja perskaite . Ten rasomi patarimai, netgi pateikiami pratimai su situacijomis tevams, kaip elgtumetes vienoje ar kitoje situacijoje, leidzia "ilisti" i vaiko kaili ir pazvelgti i viska vaiko akimis. Mokejau berods 28 lt. (sakyciau VAGOS knygyne, PEGASE nera).

12-13 metų amžius laikas kada pradeda žydėti asmenybės, prisiminkime save tuo laiku, mes kitokie buvome, nenorėjome maištauti prieš tėvus? aš bent jau taip.

laikai keičiasi ir stipriai, reikia su tuo sutikti, knygos ne visada gali gelbėti, todėl, kad nebūna standartinių situacijų su vaikais, jie mus kiaurai permatę yra ir žino mūsų silpnas, ir stiprias vietas dėl to, nors ir kaip pasiruoštume teoriškai, jie praktiškai viską sugriauna:)

jie mus daug kur jau lenkia ir tai reikia pripažinti, kompiuteriai, telefonai, tv, internetas ir t.t. jie tuo naudojasi ir laiko mus neišmanėliais, būkime tiesūs ir pripažinkime tai. mes jau neame pinigų pagrindiniai šaltiniai, jie gali prasimanyti ir patys šiais laikais, pasižūrėkime kas esame jiems aplamai?

mūsų seni modeliai auklėjimo nepasitvirtina, jiems reikia į kažką lygiuotis, jei nei mama ar tėvas neturi autorieto jo reikia ieškoti savo artimųjų rate, žmonių savarankiškai pasiekusių savo tikslus, sportininkų ar kovos menų trenerių. Kodėl sakau, kad trenerių, mano draugė viena augina sūnų, namuose prie mamos jis šilkinis, už namų sienų asfaltinis. viską bandė, metodikas, psichologijas ir dar kaž ką, vaikas juokėsi...tada ji per artimų žmonių ratą susirado trenerį (pas jį eina mano vaikas dabar ir tuo esu labai patenkinta, jei kam įdomu internee kendo.lt) jau antras mėnuo vaikas eina į kendo treniruotes. draugė sakė, kad pradėjo bent jau knygą skaityti, lovą pasikloti... daugiau neišsikalbėjome, bet manau, kad pasisakys:)

taigi, vienas patarimas, jei mes su jais pradėsime elgtis kaip su sau lygiais, ko jie nesitiki, pamatysite rezultatus ne iš karto, kaip, kad šis pavasaris, bus lauktas ir netikėtas....

Na taip. Būna visokių situacijų ir visokių žmonių, ir reikia visokių. Iš tikrųjų tai gerai, kad surado draugė, kuo sudominti vaiką. o apie kendo nei pati nežinau su kuo jis valgomas reiks paskaityti

As visai nenorejau pasakyti, kad vaikus reikia aukleti ir auginti pagal knyga. Jus , Liepa, mane turbut klaidingai supratote... Ta knyga - tiesiog patarimai, kaip isiklausyti i savo vaikus, butent kaip juos suprasti ir kaip kalbeti "kaip su sau lygiu" - kaip Jus minejote. cia gi kiekvieno reikalas ar mes norime vaikus issaukleti gerais, turinciais atsakomybe ir t.t. , ar paleisti juos i pasauli ir tegu auga "bele kaip". Vaikai gal ir tokie pat kaip mes buvom, tik aplinka labai pasikeite - kompai, mobiliakai, galu gale tos nelemtos vaiku teises. O aplinka gi labai veikia asmenybes formavimasi

Na bet kas pasakys, kad knygos naudos neduoda. Nesuprantu. Taigi niekas nesako, aklai daryt viską pagal knygą, bet jei prisitaikysi, nors vieną perskaitytą sakinį, ir tai jau gerai. O iš kur gaut tą reikiamą informaciją, kaip elgtis? Taip, mes turim modelį šeimos, kurioje patys užaugom, bet ar visada jis teisingas?

Knygos yra gerai, aš pati jas skaitau ir ne tik lietuvių kalboje. Bet auklėjamosios knygos vaikams dažniausiai yrai ne lietuvių autorių ir būna rašytos iš visai kitos kultūrinės aplinkos, kaip ir visokie mokymai apie biznį, kurį naudojo bankai prieš metus, du, tris atgal ir kokius turime rezultatus? sėdime darbe iki vėlumos ir galvojame kaip sudurti gala su galu po mokesčio bankams, bet čia nuklydau...

Na visos mes užaugome skirtingose šeimose ir skirtingame auklėjime, dėl to sakyti kuris geras kuris ne neturime teisės, mes auginame vaikus, kad mums būtų malonu į juos žiūrėti ir gal būt, gal būt, senatvėje mes galėsime ramiai sėdėti jų dėmesyje, bet gal ir aš klystu, mums reikia visai ne to..

Taigi aš nenoriu rašyti, kad neskaitytumėte, bet perskaitykite pirmiausiai kieno knyga rašyta ir kam skirta, vėliau naudokime ją pagal paskirtį, geriausiai pasiklauskime vaikų, ką jie apie tai galvoja, jie tylės, nes nemokės paaiškinti ką galvoja, jie mums geriau parašys esemesą arba twiteryje 140 simbolių žinutę kuri pakvies mus į feisbuką ir su youtube bus viskas pavaizduota taip kaip jie galvoja...

Pritariu, dėl to, kad parašytos dažniausiai ne lietuvių autorių. Bet kur esmė jūsų pasisakymo? Truputį nesupratau
Paklausti vaiko, kaip jį auklėti? Vaikas visada rinksis lengviausią sprendimą.
Nežinau, bent aš paskaičius, bandau pakeisti save, o ne vaiką. Ko anksčiau nedarydavau, nes net ir nedaeidavo, kad gali taip būti
Visokių situacijų būna, bet ...dabar bent jau bandau vaiką išklausyti, išgirsti ką jis sako

[quote=Pumpuriuks,2010 03 18, 12:49]
Bet kur esmė jūsų pasisakymo? Truputį nesupratau
Paklausti vaiko, kaip jį auklėti? Vaikas visada rinksis lengviausią sprendimą.

Paklausti vaiko ko jis nori ir kaip galvoja savo norus pildyti, kokiomis pastangomis ir kuo gali prisidėti tėvai....

paaugliai vaikai ar Lietuvoj, ar Amerikoj, ar Afrikoj -- visiems jiems reikia sveikos aplinkos vystytis asmenybei. jei tos sveikos aplinkos nėra -- tada ir būna visos nesąmonės.

sutinku su tuo, kad jie vaikai ir savo aplinkoje vaikai, bet ar turime teisę auklėjimo metodus pritaikyti amerikos ar afrikos šalių mūsų vaikams? gal būdami savo aplinkoje ir geriau ją pažindami turime sukurti savo modelį?

Na nezinau, jie mano vaikai pradetu i mano klausimus atsakineti per sms, yotubus ir kitas priemones, nesugebedami pasikalbeti tiesiogiai - rimtai susimastyciau, ar nereikia visai seimai keliaut pas psichologus, kad padetu isspresti bendravimo problemu..
As visu 100% pritraiu Pumpuriukui, Seleinei, Nieksiukei (nu nekyla ranka parasyt tikraji nika )
Na o parekavimai:
-- Niekas tau nepades - gimdei nepasiruosusi augint vaiku! (lyg pati aiskintoja butu buvusi pasiruosusi, - nei vienas neismokstam, kol nepradedam kazko daryti);

-- Kokie tevai - tokie vaikai! (Ir alkoholuku vaikai tampa izymiais zmonemis, atsakingais tevais, gerais seimos nariais, nors augdami is savo tevu to nemate! );

-- Tevai visai nedaro itakos vaikams, nes gerose seimose buna blogu vaiku! (na nevisada vaikai sugeba suvaidint kad viskas puiku seimoje, o kai kurie teveliai sugeba! )
-- ir t.t. - gyvenimas ivairus, kiekvienu atveju visiskai kitokios situacijos, bet tikiu, jog jos visos issprendziamos, svarbu neperlenkt lazdos ir Mokytis! (o ne tik vaikus mokyt )
Mokytis is visur: knygos, kitos mamos ir teciai, kurie sugeba rasti bendra kalba su savo vaikais, tapti jiems autoritetu, straipsciai, kursai ir t.t. Kuo daugiau info - tuo lengviau joje orentuotis, nes pradedi susivoktis kas priimtina, o kas ne, kur tiesa, o kur siaip kazkas suregzta siekiant uzdirbti pinigu is patikliu teveliu..

Aukso žodžiai

Mano patarimas tai toks,

Reikia juos leisti į sportą, lai patys pasirenka, tik būtinai būreliai turi būti skirtingi (viens nuo kito pailsės), ir spuortuoti kiekvieną dieną, tinka bet koks užsiėmimas, kuris sudegina min. 1000 kolorijų, geriau miegos . Manau jei burelis patiks, vaikas visą savo perteklinę energiją atiduos maloniam užsiėmimui, ir namie tap ramiau.

Galite net gi kaip ultimatumą pareikšti, manau juos tai turėtų suintriguoti..

tikslus pastebėjimas, siulau išbandyti visoms ir parašyti rezultatus.

Sveikos mamytės
Pradėjau skaityti labai gerą kygą apie vaikų auklėjimą LAISVI TEVAI, LAISVI VAIKAI_Faber, Mazlish. Pardavime jos jau nebėra, taigi nuėjus į biblioteką atsišviečiau ir nuskanavau pdf formatu. Taigi jeigu kuri nors norite šios knygos elektroninio varianto (po to galite atsispausdinti) tai rašykite man į el.paštą laisvi.tevai.laisvi.vaikai@gmail.com. Būtinai kiekvienai atsiųsiu knygą, tik ji bus ne vientisa, o susidarys iš 9 failų, nes labai didelės apimties ji yra todėl negalėjau visko į vieną failą sudėti, dėl to bus 9 el.laiškai. Temų neseku, todėl į AŽ geriau nerašykite...
Knyga verčia susimąstyti apie tai ar mes teisingai auklėjame savo atžalas, taip pat yra labia daug praktinių patarimų kaip tai geriau daryti

Tikiuosi jums patiks skaitymas

Laba diena.
Savo turimą problemą paviešinote praeitų metų rudenį.
Norėčiau pasiteirauti ar mokslo metų laikotarpyje pavyko rasti išeitį iš susidariusios situacijos?
Vasara iš lėto slypina į pabaigą. Rugsėjo 1 dieną jaunoji karta, nešina gėlėmis susirinks į mokyklas. Bet po šios gražios šventės prasidės tikrieji mokinių džiaugsmai ir vargai, o kaip kuriems tėveliams galvos skausmai.
Kadangi auginate du aktyvius ir nelabai norinčius paisyti jiems prideramų pareigų pauglius, tai labai svarbu imtis priemonių, kad užkardyti jų šėliones. Puikiai žinau, kad nuo šėlionių iki nusižengimo ar nusikaltimo vienas žingsnis. O pauglys apie tai dažniausiai net nepagalvoja ir nelabai suvokia, kur yra riba tarp kvailiojimo ir įstatymo pažeidimo. O jei tai ir atsitinka, dažnai net nelabai pergyvena, nes bna įsitikinęs savo gyvenimo tiesomis. Bet ką tuomet daryti tėvams?!? Kai pilicijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nėra atmetama galimybė, kad jų atžalai tai bus juoda dėmė ateityje.
Jei ir šiuo metu įžvelgiate neigiamų faktorių savo sūnų elgesyje, o prasidėjus mokslo metams, tikėtina, kad problema tik aštrės, galite susisiekite su manimi. Susitiksime, mielai jus išklausysiu.

O dabar kelis žodžius apie save.
Esu buvęs kriminalinės policijos pareigūnas, turintis 18 metų darbo stažą, o iš jų 10 metų dirbau su nepilnamečiais vaikų pauglių nusikalstamumo kontrolės grupėje. Pakutinius 4 metus vadovavau minėtai darbo grupei. Esu baigęs nepilnamečių kriminalinės justicijos kursus, dalyvavęs daugelyje seminarų ir konferencijų, kur Lietuvos ir užsienio šalių specialistai gvildeno problemas ir jų spręndimo būdus su mažamečiais ir nepilnamečiais.
Deja liūdna, kad mūsų šalyje šios problemų tiek matymas, o tuo labiau ėmimasis spręsti nelabai kam opus. Projektai yra, minčių taip pat. Bet realiai, viskas praktiškai stovi vietoje, perspektyvos blankios, nes valstybei jaunoji karta nelabai rūpi.
Puikiai žinau tas problemas, kai mažametis ar nepilnametis kelia tėvams aibę problemų. Tėvai negalėdami susitvarkyti su savo atžala, bando problemas išspręsti kreipdamiesi į vieną ar kitą instituciją, kuris berods lyg ir turėtų ieškoti išeities iš akligatvio. Bet puikiai žinau, kad dažniausiai tėveliai ar vienas iš tėvų nesulaukia reikiamos pagalbos, o nekalbant bent jau už kvalifikuotą konsultaciją. Ir žinau kodėl? Bet šiuo atveju šio aspekto neketinu gvildenti.
Turėdamas tikrai didelę patirtį dirbant su problematiškais vaikais ir paugliais artimiausiu metu ketinu įsteigti teisimių paslaugų biurą, kurio prioritetai būtų konsultacijų teikimas tėvams, susiduriamtiems su savo atžalų priešprieša, nesusikalbėjimu, norėjimu žinoti tik savo teises, o apie savo pareigas ne nenorinčių girdėti. Esant būtinumui kalbėsiuosi su problematiška jaunąja asmenybe ir pabandysiu išaiškinti gyvenimo tiesas ir skausmingas situacijas, kai ambicijos ir jaunystė lenkiasi su sveiku protu, pareigų nevykdymu ir dažnai nejučia peržengiant net nusikaltimo ribą.
Kadangi iki 2009 metų lapkričio mėn. dar dirbau viename iš Vilniaus m. policijos komisariatų, tai tokių konsultacijų teikti negalėjau, nes to neleidžia galiojantys įstatymai. O jei ir teikdavau, tai labai siauruose rėmuose.
Žinoma kiekvienas vaikas yra skirtinga ir inviduali asmenybė. Bet iš savo patirties žinau, kad laiku pradėtas darbas su šėliojančiu vaiku ar paugliu, gali duoti kur kas daugiau vaisių, nei išeities ieškojimas, kai problema būna įsisenėjusi ir pažengusi į tolokai priekį. Deja nei mokykla, nei policija, nei vaikų teisių apsaugos tarnyba, nei kitos valstybinės ir nevalstybinės institucijos tas problemas spręndžia itin vangiai arba aplamai jų nemato ar nenori matyti. Tempti pauglį pas psichologą??? Nemanau, kad kiekvienu atveju pasieksime teigimų rezultatų. O galime situaciją dar paaštrinti.
Mano giliu įsitikinimu, daugeliui problematiškų vaikų būtų labai naudinga kompleksinė pagalba. Bet deja tokios šiai dienai Lietuvoje nėra.
Turiu daug ambicijų ir planų kažką tai panašaus steigti, nes esu puikiai susipažinęs su esamomis problemomis, aikštinga jaunąja karta. O ir pats auginu 5 metų sūnų. Ir man labai svarbi mūsų jaunosios kartos ateitis.
Tad jei problema yra išlikusi, galite kreiptis. Pabandysime kartu paieškoti išeities iš susidarusios padėties.
Galite parašyti man į elektroninį paštą dainius070@gmail.com
Būtinai su jumis susisieksiu.




Su pagarba Dainius

laba diena,man reikia jusu pagalba.niekaip negaliu susitvarkyti su savo sunumi.jam 7 metai rugsejo 25 d. bus 8.jis perejo i 2 klase,bet per vasara nepaeme ne vienos knygos i rankas,skaito jis labai silpnai,priverst ji niekaip negaliu galvoja pas ji tik laukas ir draugai,mes ji ir baudem ir draudem viska viestiek nepadieda ,tik pradiedi kazka draust tai jis iskart kelia isterijas ir kelia visa nama ant ausu,musti negaliu nesikelia ranka,tai apseiman tik barniais,kiek kartu bandziau sneket geruoju ir zadejau vos ne aukso kalnus ispradziu kai sedi salia, taip, viska supranta,ir nori viska daryt,bet kai tik atsistoja viskas, ji lyg pakeite, jis jau uzmirso apie musu pokalbi,ir daro vel savo.prasau gal pas ka irgi tokia situacija?gal kas galit man patart ka daryt? as galvoju gal ji nusiust mokytis i internata,gal ten jis prades mokytis, jug ten vistiek yra mokytoju ir jie geriau gal su juo susisnekes.bet nezinau ar cia vilniuja yra toks internatas ar ne.prasau gal kas zino toki internata,parasyk.lauksiu jusu atsakymu.aciu.

na jau na jau, kam taip drastiškai iškart internatas. Dauguma vaikai neklaužados. Vat ir maniškis, būsimas ketvirtokas, tingi skaityt, silpnokai, palyginus su bendraamžiais, skaito. Bet stengiamės kasdien paskaityt, mainais į žaidimą kompiuteriu. Jūsų Donatukas , reikia džiaugtis, kad lauke su draugais ilgiau būna, o ne prie kompo visą laiką praleidžia. Išaugs, juk jie dar tik vaikai. Nors knygelę per vasarą reikėtų paskaityt, susitarkit, gal kokiu nors būdu paskatinkit už perskaitytą knygą - nereikia daug, tai gali būti tiesiog pasisėdėjomas picerijoj, ar kažko kartu nuveikimas, ką vaikas mėgsta.

Neišaugs, nebūkit naivi.

o tu galvoji jis visą gyvenimą nemokės skaityti ir visą gyvenimą norės tik žaisti? Pati auginu sūnų ir jau matau kokie pasikeitimai įvyko: 1-oje klasėje jam visiškai nerūpėjo mokslai, norėjo tik draugų, į mokyklą nešdavosi žaislų tokių kaip mašinėlės, o dabar vaikas jau kitoks, dabar atsakingiau susideda kuprinę, jau nebe pirmoje vietoje įsidėti lipdukų albumą, jau žiūri, kad būtų visos pratybos, visos knygos, jau atsakingiau žiūri į namų darbus

[quote=olga84,2010 08 12, 12:26]
musti negaliu nesikelia ranka

Jau geriau užmeščiau per srandą,negu i internatą atiduočiau.

Žinot kaip sakoma: diržu proto neįkrėsi.

Neišleiščiau į lauką ir viskas. Lai rėkia, lai bumba ir pnš., bet neišleiščiau. Pamatysit, paims ir paskaitys kokią 200psl. knygutę. Manau iki rugsėjo 1-os, turėtų perskaityt jo labai nespaudžiant.
Internatas yra pati blogiausia išeitis, nes TIKRAI abejoju ar jis yra TOKS blogas. Mano dukra taipogi buvo tokia. Su močiute knygas skaitydavo, o dabar pati - savo noru skaito. Tai yra išaugama.
Svarbu neleisti sūnui tiek daug laisvės, kiek jūs leidžiat.

o patys tėvukai ar labai knygas į rankas imat?

Labai gerai pažįstama situacija Suprantu, kad kantrybė jau senka, bet apie internatą galvoti tikrai nereikėtų.
Manau, kad Jums reikia nustoti su vaiku vesti derybas ir už padarytus jo veiksmus tarytum sumokėti jam atlyginimą ir vietoj to už bet kokią padarytą smulkmenėlę pagirti vaiką, pasakyti kaip jūs jį mylite ir parodyti jam, kad džiaugiatės. Galbūt jūsų sūnus nebesijaučia mylimas ir turintis vertę namuose?
Pas mus buvo taip, kad gal nuo 9 metų mergaičiukė nusigręžė nuo šeimos, draugai ir laukas tapo pirmu prioritetu, mokslai klibėjo, braškėjo, kol galiausiai likome paskutiniai klasėje pagal pažangumą Irgi atrodė, kad nebeįmanoma su vaiku susitarti, kad jis negirdi nieko, kas jam sakoma. Padėjo šilti žodeliai, pagyrimai, paglostymai (fizinis kontaktas labai svarbus), nuoširdus domėjimasis kaip sekėsi mokykloje, išklausymas, pagalbos prašymai, kad vaikas suprastų, jog yra lygiai toks pats svarbus namuose kaip ir tėveliai. Iš pradžių toks elgesio pasikeitimas buvo sunkus ir patiems namiškiams, nors atrodytų taip šeimoje ir turi elgtis tėvai su vaikais, bet jau buvau įpratusi prie kiekvieno sakinio skirto vaikui pridėti žodelį ne "negalima", "nedaryk", o kai dukrai svarbiau buvo draugai už šeimą net ir nebekviečiau jos padėti man, parodyti, kad ji yra šeimoje yra lygiavertė, taip ir buvo nutrūkę ryšiai tokiame ankstyvame amžiuje.
Sėkmės ir kantrybės jums!