Kai šeštą savaitę laukiausi,supratau jog mūsų biotėtis mus ruošiasi palikt,motyvuodamas savo poelgį tuom kad jis dar nepasiruošęs būti tėčiu..aštuntą savaite jis mus paliko..tada prasidėjo baisios toksikozės,kraujavimai (opelės atsirado ant gimdos kaklelio ir kraujavo) įsigyjau baimių neurozę,krečiama šalto prakaito prabusdavau iš miegų ir raudodavau..gailėjausi savęs o labiausia leliuko gyvenančio manyje..meldžiau diavą kad tik viskas būtų gerai..apie neštuma perskaičiau viska ką tik galėjau perskaityti..nuo 3 mėnesio prasidėjo treniruojamieji sąrėmiai..baigentis antram nėštumo trečdaliui pradėjo kamuoti įtarimai kad trūksta vandenų-buvo labai mažas pijvas ir leliukas skaudžiai spardėsi, be to išskyros žymiai suskystėjo..gydytoja nusiuntė į planinę echoskopija,ten pasakė jog vandenų ties minimalia riba,bet dar norma..pasiūliau gydytojai stebėti vandenų dinamika,ji pasakė jog jeigu bus kas negerai,tai ji išsyk pastebės..tai buvo 30 nėštumo savaitė..34,5 savaičių nusprendėm jog nėr čia ko vaipytis ir reik eiti pas pažįstamą gydytoją..nuėjome..pažiūrėjo-o gi ten 2cm atsidarę kaklelis ir bebaigentis išsilyginti ir vandenų indeksas 6,5 kada norma 8,kiek esu skaičius,o skaičiau laaaabai daug,tai 8 prilygsta maždaug 0,5 litro..buvo liepta gulėti ir nebelakstyti bei jokiu pasivaikšiojimų..o namie tik pradėtas remontas!!
..surašė gydyoja rekomendacijas ir su jom nusiuntė pas manąją gydytoja..toji nenorėjo manęs siųsti rekomenduotėm tyrimam bet pamačius rekomendavusios docentė pavardę išsyk surašė visus siuntimus ir nemokamus nors uždainavo kad žiauriai brangūs tyrimai..ačiu diavui tyrimai buvo visi geri..bet buvo pradėta stebėti vaisiaus vandenų dinamika ir kasdien reikdavo lakstyti leliuko širdutės klausytis..už 10 dienų padarė vėl echoskopiją ir jau buvo ne 3,5 o 5!!tada nusprendė guldyti į ligoninę už poros dienu kai sueis 37 savaitės..suėjo-paguldė..sakė jog dar kokią savaitę ne pagimdysiu..aha..o aš tą dieną buvau kaip katė pasišiaušus ir suagresyvėjusi..ligoninėje prieš miegą išsimaudžiau šiltame duše ir užmigau ramiai pirmą syki per visą nėštumą,bet bemiegodama pajutau kad ten kažkas sukuteno kaip prasidėjus mėnesinėm..pralėkė mintis jog vandenys,bet paskui atėjo kita,jog dar per anksti ir man tai tik vaidenasi..bet labai įtartinai visgi kuteno..tada apsičiupinėjau-šlapia..atsikėliau ir nupypinau iki toleto..pakeliui jaučiu jog kažkaip peršlapia jau,pagalvojau jog nedabėgau pasiusiot,bet tolete žviltelėjusi ant įkloto pamačiau mažą ružavą snargliuką ir pačiupinėjusi šlapiausią įkloto vietą supratau kad išvarvėjo kažkoks lipnus skystis (o šlapimas kaip žinie menkai limpa)..tada nuėjau žadinti sesutės..pakvietė gydytoją ir nusiuntė laukti į palatą..palatoje nežinojau kur dėtis..šviesos junkt nenorėjau kadangi merginos miegojo,stovėti bijojau nes bijojau ant grindų privarvinti,ant lovos bijojau sušlapinti patalinę..tada pasiemiau rankšluosti pasiklojau ant kėdės ir atsisėdau ir pradėjau siubuoti tamsoje kaip psichai siubuoja durnynę..atėjo gydytoja-apžiūrėjo-patvirtino kad vandenys nubėgo-paklausė leliaus širdutės-padarė super klizmą 9patarė pasivaikščioti koridoriumi atsei nebėgti išsyk i toletą,bet gerai jog aš visgi nulėkiau popieriaus iškarto,o ne pradėjau koridoriumi vaikštynėti..)vienu žodžiu vos spėjau..susipakavau daiktus ir liftu i gimdyklą iškart..o sąrėmiai tai ne ką rimtesni negu paskutinius 5 mėnesius..praėjo 4 valandos..o sąrėmių kaip nėr taip nėr..tada pastatė lašelinę su oksitocinu ir KAIP PRASIDĖJI!!!!kas 2 minutes stipriausias sąrėmis besitęsiantis 2 min..epidūro aryti nenorėji..siūlė į veną nuskausminamuosius (pavadino šompanu) žinodama jog tokiu budu gimdyvėm leidžia morfiju aš atsisakiau ir toliau reikalavau epidūro..nuo skausmo pradėjo tirpti kojos..dar po kelių sąrėmių kojų jau nebevaldžiau,dar po kelių sąrėmių jau nebevaldžiau ir rankų..o kaklelis ne atsidarinėjo o pradėjo užsiverti nuo pernelyg stiprių sąrėmių..dar po kelių sąrėmių man iškreipė veidą ir prasidėjo traukuliai..tada jie pradėjo bartis jog su mano neurozę išvis negalima pačiai gimdyti..tada nubėgo ieškoti anasteziologo..atėjo kažkoks vyriškis prisikvepinęs kaip boba..maivėsi dar kokias 10 min kaip paskui man mama pasakė,o man atrodė jog jis 2 valandas kankino mane..mevėsi nes vos ne tiesiogei reikalavo kyšio,bet pamatęs kaip mane kraipo per sąrėmi padarė epidūrą ir vėl išėjo..skausmas pradėjo slūgti mažindamas lokalizacijos plotą..skaudėjičbet ne visą kūną o tik nedidelį plotą virš gaktikaulio..per sąrėmius labai skaudėjo bet labai trumpai..taip prakaifavau 1,5 valandos..per tą laikotarpį pradėjau jausti ir rankas ir kojas,veido jau nebekraipė..nuo epidūro atpalaidavo visus raumenys ir per 1,5 valandos kaklelis atsivėrė visas trūkstamais 7 cm..ir prasidėji stumimas ir žiaurus dubens kaulų plėšimas i visas puses..iš ketvirto stumemojo sąrėmio pagimdžiau nuostabią mergytę 
2,460 kg 46 cm kuri kaip du vandens lašai panaši į tetuką..Gydytojai nustatė jog mažai vandenų buvo dėl vandenų patekėjimo..įskylo burbulas dėl kažkokios infekcijos (gydytoja nieko nebuvo pastebėjus,nors aš jai sakiau kad kažkas vyksta negero..buvo pienlygė..buvo leukocitai tepinėlyje,bet gydytoje nepadarius papildomų tyrimų nusprendė jog jie nuo pienlygė,nors buvo dėl infekcijos) ačiū dievui jog neatsilieps leliukui tai niekada..pradėjo patekėti vandenys-suskystėjo išskyros..gydytoja vėlgi nepadariusi specialių tyrimų nusprendė kad taip turi būti..
vėlgi,ačiū dievui ir lai būna laiminga toji mamos pažįsmaga gimdymo namų docentė..
Šiandien manąjai lelytei 3 mėnesiukai
ir mes labai mylim viena kitą..prieš savaitę auksytę pakrykštyjom
..ir tetukas lygtai ruošiasi sugrįžti..
Aukit sveikos ir laimingos 
ir tikiuosi, kad ir tevelis susiprotes ir gris pas toki aukseli. Bukit laimingos.
Kiek reikėjo iškęsti... Žavėjausi tavo stiprybe ir baisėjausi mūsų medicinos sistemos iškrypimais...
. 
labai grazi istorija