Bedos jau senos,o skauda vis labiau pries 18 metu pirmas persilleidimas,o veliau laukimai,gydymai,operacijos(septynos berods ),nei vieno kiausintakio,dar megintas vienas IUI,vienas IVF,asaru upes...liko kvaila viltis islosti pinigeliu arba ieskoti ''krikstateviu''dar vienam IVF ...dar viena kvaila viltis

Tikekit, sioj srity dirbam kaip jauciai, bet viesoj erdvej detaliu nerasysiu, tad jeigu tik yra noras suzinot kas kaip kokioj situacijoj - drasiai rasykit asociacijai

Na linkiu to stebuklo ir vilties išsipildymo...
Jei norėsis pasikalbėti, išsipasakoti - bet kada prašom, mes čia, su Jumis. Gal nors tuo galėsim padėti...


Tikrai tikim

Tikiu ,del to dar ir neprarandu vilties suspeti (gal ir 50-60 dar tikesiu )
ACIU

Ne taip senai tarptautinės nevaisingumo asociacijos tinklapyje perskaičiau, kad Didžiojoje Britanijoje į nevaisingumo specialistus dėl IVF procedūros kreipėsi 58nerių moteris. Nežinau, kaip jai sekėsi... Tiesiog stebina, kiek daug žmonės gali pasiekti per savo užsispyrimą, atkaklumą, tikėjimą..

Labas vakaras mielosios,

kuo gyvenate, kaip jaučiatės?

Labas,
as gavenu ir jauciu dar save...

Kas liecia del aromaterapijos (anksciau buvau minejus), nusipirkau knyga ta tema. Ten siulo pasidaryti toki eteriniu alieju misini, kuris sureguliuoja menesiniu cikla. Tai dabar tepsiuos su juo tris savaites, nusprendziau taip pabandyti, negu gerti stimuliuojancias tabletes. Nors mano ciklas nera labai nereguliarus, svyruoja tarp 28-33 dienu, gydytojas anglijoje israse stimuliuojancius gerti 3 men, be jokios prieziuros, kai LT gydytojos echoskopu ziuri kiekviena men.

Maciau pas mus mieste yra kinieciu akupunkturos salonas, iskaboje pamineta, kad gydo ir nevaisingumo problemas. Gal turit kokiu atsiliepimu, gal kas isbande si buda?

Na nezinau kiek itakoja tos psichologines problemos,bet jau jauciu kad itakoja.Visa gyvenima norejau grazios ,darnios seimos,to siekiau visais budais.Kai sutikau vyra su kuriuo jauciausi saugi,nutareme tureti vaikeli ir ka snipstas.Jauciu kad per daug jo norejau ir noriu ir nieko padaryti negaliu.Esu ,nervinga ,labai jautri kas biski verkiu.Lankiausi ir pas psichologa ,bet neilgai nes pritrukau pinigu.
Nezinau kaip tvarkytis,skaitau knygas,bet nesu is tu kurios labai nagrineja psichologines knygas,perskaitau ir pamirstu.Bandau uzsiimti kazkuo,bet sunku.
kartais pagalvoju ,gal esu kokia kitokia, gal noriu perdaug,bet ar vaikelis tai daug kad jaustumeis tokia laiminga

Užjaučiu labai.... maniau, kad mano nevykėlės senos tarkos stažas ilgiausias... Nežinau, iš kur imti jėgų ir nenuleisti rankų, bet kol dar ne klimaksas - turim neprarasti vilties.

Pamenu, pamenu, kalbėjom apie aromaterapiją.

Rytų medicina labai daug dėmesio skiria ir aromaterapijai, ir akupunktūrai, relaksacijai, mankštai, taisyklingam kvėpavimui, mitybai ir pan. Jie mano, kad kūnas veikia kaip vieninga sistema, jei kažkuri dalis "šlubuoja" (pvz:emocinė), "suserga" ir visos kitos dalys: sutrinka kvėpavimas, mityba, atsiranda įtampa kūne, prasideda įvairios ligos, sulėtėja intelektualinė veikla ir t.t. Todėl gydydami bet kurią ligą, jie gydo visą kūna...

Rytiečiai kritikuoja vakariečius, kurie diagnozuoja ligą, išrašo piliulių, operuoja ir visaip kitaip gydo tik simptomus.
Taigi, jeigu yra užsidegimas naudoti ir kitokius pagalbos sau būdus - aš tai labai sveikinu. Kodėl gi ne?


Sakot, norėjot vaikelio per daug. Papasakokit apie tai plačiau..

Ir nieko blogo, jei nežinote kaip tvarkytis su savo jausmais. Poros, susiduriančios su nevaisingumu, išgyvena daug prieštaringų jausmų, patiria daug įtampos, su visu tuo tvarkytis tikrai nelengva. Niekas negimė mokėdamas. Klausimas tik tame, ar norite išmokti...

Dėl psichologų, poliklinikose jie dirba nemokamai..

Tikrai ne visur, pas mus yra tik psichiatras, o psichologo nėra. Vargu ar tai tas pats.

Tikrai ne tas pats.
Bet neįtikėtina, kad nėra psichologo... Kiek man žinoma, jis privalo būti pirminės sveikatos priežiūros komandoje... Matyt poliklinikos taupo lėšas, arba specialistų trūksta..

Gali būti ir iš taupumo, provincija pas mus šiokia tokia.

Dar norėjau pasakyti, kad kurį laiką manęs nebus eteryje. Smagaus jums bendravimo. Ir turbūt iki pasimatymo

na visada as jo norejau kiek save pamenu ,Pacios seima buvo ne is geruju,su mama nesutariu tevo nebera.bet savo seima isivaizdavau labai grazia ir darnia trys vaikai .Tai kaip jau su vyru susipazinome nuo pirmos akimirkos nesisaugojome.Bet mano vyras sako kad man cia viskas is seimos eina,tas nervingumas,jautrumas.Tai tas ir mums trukdo tureti vaikelio,nes jo trokstame abu.Kazkaip apstebejau ka seimoje viskas gerai nieko daugiua netruksta(as apie ne materialius dalykus),tai vistiek kazkas pakisa koja ir tam vaikeliui trukdo ateiti pas seima.
Paskutiniu metu,as net ensistengiu apie tai galvoti ,ar nervintis,nes jau kaip pardedu susitaikyti kad jo nera ir nebus,nes tiek laiko mes jo nesulaukiame.

Net neprisileidžiu tokių minčių Na negali taip būti, kad visą gyvenimą taip ir nesiseks. Negali taip būti, esu įsitikinusi jog vaikų turėsiu, tik dar nežinau kaip.

Aš tai seniau nei svaigau dėl tų vaikų, nei jų labai norėjau, per pastaruosius kelis metus matyt subrendau motinystei ir tikrai labai jų trokštu. Neįsivaizduoju šeimos be vaikų, ir vargu ar kada su tuo susitaikyčiau. Tik vaikai suteikia gyvenimui prasmę.

zinai as pati jas veju lauk,bet va jo vel mane aplanko,ir bijau ju labai bet jos kaip pikta dvasia mane persekioja.
AS tai eisiu iki galo kol leis metai

Eisim iki pergalės. Tik kažin kiek daug galima paaukoti dėl tos svajonės. Ir ar visos priemonės pateisinamos.

Svarbiausia noreti ir tiketi, linkiu sekmes

Aš sukaupiau visas savo jėgas ir pasiryžau gimdos nuotraukai penktadienį, o man jos taip ir nepadarė Daktarė suabejojo mano tyrimų rezultatais ir neapsiėmė atlikti GN. Dabar viskas nusikelia nežinia kuriam laikui. Kaip kad kažkas tyčia pagalius į ratus kaišiotų. Dabar nebežinau ką daryti... Turiu tik kvailą viltį, kad netyčia pastosiu natūraliai. Reikia vėl eiti pas daktarą konsultacijai ir laukti iš jo patarimų, ką daryt toliau.
Darbe krūvis inetensyvus, o aš negaliu susikaupti, tiesiog mintys ne ten.
Dar ta krizė finansus koreguoja ir kelia įtampą.

O del ko suabejojo? Gal ir gerai,gal ir nereikia skubeti,niekas nevyksta be reikalo..

Labas vakaras,

laikau visoms merginoms kumscius, kad viskas gerai pasisektu... Paskaitau jus, bet man jau nera ko siuo metu i sia tema kistis, nes nebus jokio mastymo apie pastojima ateinanciu metu Del jums zinomu priezasciu. Bet, jau kuris laikas, kai pagalvodavau, kad gresia mums skyrybos, vis vieno zmogaus siluetas man isnirdavo pries akis ir negaliu paaiskint, kodel... Ka jis turi bendro su mano siomis skyrybomis? Pazistu si zmogu is anksciau, bet kodel butent jis?

Laikau kumscius, labanakt

Na nežinau gal laboratorijos klaida, o gal tiesiog toks organizmo polinkis. Šiaip keistai - rodiklių svyramai nemaži, kai pakartojo tyrimą. Pirmą dariau prieš mmm, antrą mmm pasibaigus, kai GN darytis reikėjo. Specialistas apžiūrėjo, nusprendė, kad neverta nerimauti. Parekomendavo per mmm pagerti geležies preparato. Gydytoja labai nugąsdino, prišnekėjo baisybių, o aš apspangus buvau , nes neišsimiegojus, nevalgius, žemu spaudimu ir dar su raumenis atpaliduojanciais suleistais vaistais. Prasitampiau regisratūroj, eilėse, buhalterijoj dėl pinigų susigrąžinimo. Na buvo kaip buvo. Gal taip reikėjo ir įvyks stebuklas ir pastosiu šį mėnesį be jokių GN

Laikykis , RVB

labai gaila ,kad seima irsta ,o turetu buti antraip

Jei tai vyriškio siluetas, galbūt jūs ir jis kažką vienas kitam jaučiate.

O iš tiesų nors ir skaudu, bet pabaiga visada yra naujo pradžia. Galbūt po kiek metų kai pagalvosit, pamatysit, kad tai išėjo jums į gerą.

VAISINGUMO ASOCIACIJA rekomenduoja

Nevaisingumas įtakoja visas žmogaus gyvenimo sritis – santykius su partneriu, su šeima, draugais, darbą, karjerą, finansus, laisvalaikį... Ilgai nesulaukiant vaikelio, užplūsta įvairūs prieštaringi jausmai – pyktis, kaltė, nusivylimas, gėda, liūdesys, beprasmiškumas, pavydas, baimė, nepasitikėjimas... Ar emocinė būsena gali įtakoti vaisingumą? Koks yra ryšys tarp jausmų, minčių ir mūsų kūno? Ar gali ir kuo gali padėti psichologas, gydant nevaisingumą?

Gegužės 29, birželio 5 ir 12 dienomis, 11valandą kviečiame į susitikimą su psichologe Romena Kačiniene. Aptarsime šiuos ir daugybę kitų Jums svarbių klausimų. Diskusijos tema „Psichologinės pagalbos poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, prasmė ir galimybės“.
Susitikimas vyks Vaisingumo Asociacijos patalpose (Žirmūnų g. 143 - 121 kab., Žirmūnų seniūnija, Vilniuje). Vaisingumo asociacijos nariams paskaita nemokama. Kitiems dalyviams kaina 20lt.

Pasirinkę Jums patogią dieną, iki gegužės 15 d. registruokitės Vaisingumo asociacijoje tel. 8683 71632 arba el. paštu: ruta@vaisingumoasociacija.lt

Iki susitikimo,

Vaisingumo asociacija

Šeštadienį su vyru apsipykom dėl smulkmenos, ir tą naktį sapnavau, kad buvau jauna, laisva ir kad su kitu ( ne su MB) vyru susitikinėjau. Nu nenoriu tokių sapnų sapnuot, bet būtinai sussapnuoju, kai su vyru apsipykstu , nors jokių minčių neturiu apie kitą. MB dabar susirūpinęs savo sveikata ir savanoriškai tikrinasi, dabar krūvą tyrimų paskyrė daktarė. Vaikšto sąžiningai. Nori, kad jo grikiukai pagerėtų.

Na ziuriu ne man vienai su tuo vyru problema.mano tai toks uzsispyres,gydytoja israse vaistu tamoksifeno,tai ka jis paskaite kad ten nuo vezio ir negeria.Bariusi,pykau po to sjovaiu,jeijam nereikia tai kam nervus tampytis.Po to gavau nuo vienos mergunos is SM zinute daviau jam paskaityti ,paprotino tai sake prades gerti .Tikiuosi kazkiek pagerinsime rezultatus,nors naturaliai as nesitikiu.

Glamour na matai tavo savanoriskai tikrinasi,maniskio nenutemsi vieno,viska as turiu daryti.

Šiandien maniškis paskambino į darbą per patį darbymetį, liepė nuspręsti pas kokį urologą jam rašytis. O aš ir užpykau, apšaukiau. Dabar juokinga. Na taip jau yra su tais vyrais Lietuvoj, kad jiems moterys turi padėti kaip vaikams kartais. Užpykau, sakau , o tu man ginekologą išrinkai, suradai. Nesidomi jis pats visai, jam aš turiu pasakyti pas ką registruotis. Žinau, žinau, veju Dievą į medį

nepyk tu ant jo nes kitaip nebus,na jie jau tokie,kad nedrysta gal bijo.tai tenka mums stipriajai lyciai viska padeti jiems

Kaip gi nesidomi? taigi paskambino net i darba, kad paklausti pas koki urologa jam uzsirasyti, vadinasi labai rupi!!! O kad klausia patarimo pas ka, tai jau cia negali apkaltint jo, nes labai, LABAI retas vyras (realiai zinojau tik viena gal toki vyra is visu per penkis metus pazintu cia merginu seimu) musu situacijoj zino daugiau, negu mes - nenorek kad taviskis butu isimtis

Jums abiems daug baimes sioj situacijoj, sunku kartu vienas kita palaikyti, bet tai butina. Ne tik tu bijai, manau, jis dar labiau bijo pasirodyti sioj situacijoj silpnas, nes jis vyras, o i ka daugiau pagalbos kreipris, nei i savo geresne puse?
Siaip nerasau cia daugiau, nes nera reikalo, bet si karta prabilau. Laikykites vienas kito ir palaikykit, kur tik galit...
Geros dienos jums visoms!

Labas vakaras visoms, kaip gyvuojat?
Nors turbūt jau nelabai yra su kuo sveikintis - visos miegat

Prince, anąsyk išlėkiau nebaigusi pokalbio su Jumis Perskaičiau visą diskusiją, bet turbūt visi komentarai dabar jau skambės pavėluotai... Jei dar turėsit noro padiskutuoti, aš - mielai
Pasakysiu tik tiek, kad nežinau, ar vaikelio galima norėti per daug... Aš taip nemanau... Aš tikiu, kad meilės ir norėjimo per daug nebūna, užtat tada ir paprašiau pakomentuoti plačiau.

Sveikos merginos noriu ir as su jumis pasidalinti nevaisingumo problemas. Mes su vyru jau gyvenam 15 metu, susituoke esam 5metus, susilaukti negalim 7m. pas ji viskas gana vidutiniskai pas mane kaip ir labai dideliu problemu nera, ir tik dabar pradedu manyti kad mano nepastojimo priezastis - atleista bet nepamirsta neistikimybe. Santykiai, bendravimas kaip viskas neblogai, o vat saugumo jausmas silpnas. Dabar esu giliuose apmastymuose tai gal ir meiles nera, ir tas zmogus nera mano. Sunku taip galvoti kai sutari visai gerai, vakar geliu atnese, kalbames, o nesaugomo jausmas yra, turbut tai persiduoda, nes moteris ruosiasi motinystei ir saugumas seimoje labai svarbus del saves del busimu vaiku. turbut nenoriu ir bijau galincios pasikartoti kancios.
cia viena rase kad buna poru nesusilaukianciu vaiku, o kai isiskiria ir sukuria kitas seimas kur yra meile tai ir vaikai ateina. Kartais nevaisingumas yra gilesne problema nei mes manom.

Labas, tai tu manai ar esi tvirtai isitikinus, jog jo nemyli? O gal manai, kad nemyli, nes netiki tuo, kad sulauksi su juo palikuoniu? Baime tai irgi didelis variklis netikrus sprendimus spresti, nes esi uzfiksavus tik viena ar kelis tikslus, kuriu sieki, bet nepajudi ju link. Kita vertus, ima baime ir del tekancio laiko, kuris dar labiau sukelia ta baime - biologinis laikrodis. Taip, yra tokiu atveju, kad issiskiri ir susilauki gana greit vaiu su nauju partneriu. Mano atveju, su bet kuo budama nelabai saugojaus ir is tiek negalejau pastot. Manau, didziausia problema manyje... nesvarbu, kiek partneriu bekeisciau

Mano fronte dar nieko nepajudeje, gyvenu dar su juo, bet intensyviai ieskau buto

nezinau, jei zinociau sprendimas butu greitas, visgi tiek metu tai negali nubraukti. yra pripratimas, kazkokie geri jausmai, bet yra ir kancia,  kuria turiu savyje, nepasitikejimas. Tikiu kad galiu sulaukti palikuoniu, pasidariau gimdos nuotrauka, laparaskopija, pradejau stimuliacija, galvojau kad mums truksta tik vaiku, kad jau tiek metu vienas kitam pabodom ir truksta trecio, truksta kazkuo rupintis. Bet kai pradejau stimuliacija ir ruosiausi IUI daryti supratau kad tai kazkokia prievarta kad tai  dirbtina, kad gal as einu per prievarta, uzsibrezus tikla, kad reikia vaiko, ne ta linkme.
Nes viduj galvoju kad turi gautis savaime, ir kovoju su savim
tai taip supratau kad be savo vyro turejai ir kitu, ir su niekuo neisejo? tai gal ir truksta saugumo jausmo, pasitikejimo kad tai tas vyras, kuris yra seimos siena, uz kurios jausies su vaiku nesiblaskanciai.

man tai labai artima, nes esu taip pat susipaniojusi, vyras buvo nukrypes 2 kartus, pirmas su prostitute ir atnese visa puokste ligu, pasekme endometrioze, atleidau nes ivykis vienkartinis, pateisini, na alkoholis padare savo, buvom isiskyre savaitei, bet vel suejom.jau gyvenam 15 metu, antras praeita vasara buvo isimylejes i mergina, radau zinutes ir laiskus, kaip supratau nieko nebuvo o tik isimylejimas nes, kai jis ejo atsiduoti ji jau 2 savaites buvo pastojusi nuo savo draugo, liko uz borto, vel gi kaip ir randi pateisinimu kad va nera vaiku vyras nesikoncentruoja i seima, viska dariau, priemem santuokos sakramenta, meldziu dieva, darau laparaskopijas, gimdos nuotraukas, stimiliacijas, skaiciuoju dienas, kalbuosi, analizuoju....ir pavargau kovoti, pavargau kazka daryti, noriu savaiminio tekejimo. dabar analizuoju kad mano vyras gal yra visai ne mano....Gal cia kaip tik mane apsaugo kad nera vaiku nes jie butu nesaugus. Nes man seima yra labai svarbu, problemos seimoje persiduoda i visas sritis.

Tu labai stipri,kad galejai tiek atleisti.. nors man atrodo giliai sirdy visgi nera visisko atleidimo.. Vaikai tarpusavio santykiu problemu neissprendzia.. cia is patirties sakau..
As tau siulyciau isiklausyti i save,ko tu nori gyvenime? Ar tikrai nori buti su tuo zmogum? Ar nori su juo gyventi,pasenti? Ar tikrai butent su siuo vyru nori tureti vaiku,jei niekada negalesi juo pasitiketi? Nes nepabaigus,neissprendusi senu bedu,problemu,negalesi judeti i prieki..

Labas, duniaša. Ačiū už nuoširdumą ir pasitikėjimą...

Jaučiatės nesaugi, nebežinote, ar jį mylite, vis prisimenate neištikimybes, jaučiate kančią būdama su juo, nepasitikite...
Stengiausi išrinkti jausmus, kuriuos dabar jaučiate Jam. Tikrai panašu į vidinę sumaištį. Mylėkite save dabar, mylėkite kaip niekad. Darykite tai, ko norisi, tai, ką sako širdis. Norite plaukti pasroviui - tai ir plaukite...
Stebiuosi tuo, kaip aiškiai mokate įvardinti savo jausmus, todėl net neabejoju, kad sprendimą netrukus atrasit. Jeigu galiu kažkuo padėti - rašykit...

Ar vaikelis neateina todėl, kad nenuoširdūs judviejų santykiai, ar atvirkščiai, santykiai atšalo todėl, kad niekaip negimsta vaikelis - dabar sunku pasakyti, kas priežastis, o kas pasekmė... Nors yra senas priežodis, kad nelaimė artimus žmones dar labiau sujungia, o nutolusius išskiria.

nejau tikrai psichologinis nusiteikimas gali pašalinti medicinines problemas ir įvykti stebuklas?...netikiu...

zeroo7, galit brūkštelėti man, jei dar galioja anksčiau parašyta žinutė.

O problema problemai nelygu. Psichologinės priemonės taikomos kartu su medicininėmis padidina šansą pastoti. Čia ne mano sugalvota mintis, o tyrimais įrodytas faktas. Kam bus įdomu, galiu pateikti statistiką - kažkur turiu užsirašiusi skaičius.

junona123, kaip Jums einasi?

aciu Jums uz rupesti tik kad nezinau net ka rasyti...
man buvo silpnumo akimirka bet butu smagu pasikalbeti su kazkuo tik nezinau ar tasmanduos naudos o jum kad laiko atims tj faktas

Kartais pagalvoju gal cia viskas eina is vaikystes,nes pacios seima nebuvo ideali,daug skausmo.Gal todel mano noras toks didelis tureti savo vaikeli yra,nes atiduociau jam visa savo siluma ir meile,kurios pati negavau seimoje.

Labas rytas, taip, mano vyras nebuvo man vienintelis, bet iki JO. BUnant su juo nesinorejo kitu Vienas, pries ji buves, norejo jau su manim tuoktis, bet isvykau metams i uzsieni. Tuo metu supratau, kad tuometinis mane tik zemina ir skaudina, tad nutariau skirtis su juo. Netrukus sutikau mb, kuris tais paciai smetais man pasipirso... Tai jau seniai vykes dalykas
O kad psichologines problemos su fizinem glaudziai susijusios, tuo tikiu, ne vienas ginekologas man tai sakes, ypac, kai esi tik i viena tiksla susikaupus - susilaukti vaikelio - ir viso kito aplinkui nematyti, nes sis tikslas viska uzgozia. Ir netikiu, kad atejusi nauja gyvybe i seima, kuri pradeda irti, gali kazka isgelbet, teigiamai pakeist.
Dabar, atsisukus atgal, tik dekoju, kad musu bendra atzala neatejo pas mus, nes sunkiausiai buna vaikams, kai tevai tarpusavy nesutinka...

Jeigu mudvi kalbėtumėm akis į akį, paklausčiau, ką Jūs atsinešėt iš vaikystės? O gal atvirkščiai, ko taip trūksta, ko negavot vaikystėje? Iš kur tas skausmas? Kas skaudino? O gal vis dar skaudina... Kokie santykiai su mama, kodėl nepavyksta su ja šiltai bendrauti? Ir dar daug daug dalykų...
Aš taip pat manau, kad daug kas ateina iš vaikystės, ir ta meilė, ta šiluma, keliauja iš kartos į kartą kaip grandininė reakcija. Kad ir ką bežadėtumėm, savo vaikams galime perduoti tiek, kiek gavome patys... Todėl niekad nevėlu sušildyti santykius su tėvais...


Nebent trumpam..

aciu uz patarimus,tikrai stengiuosi tai padaryti su mama,nes tevo jau nebera.Stengiuosi buti geresne,siltesne,tikiuosi pavyks.bet deja mano mama negali suprasti mano problemos.
PVZ:kai ruosiausi dirbtiniam apvaisinimui,j manes paprase paskolinti pinigu ,kad galetu pas dantista nueiti,as tikrai to padaryti negalejau,nes mergaites zino kiek kainuoja ta procedura,todel ir as negalejau jai pinigeliu duoti,ir kaip graziai as jai neaiskinau,kad ji nepyktu,bet deja ji su manimi nesikalbejo apie men.nesuprantu jos kartais tokiu poelgiu,stengiuosi ramiai reaguoti ir padeti jai kuo galiu.Bet deja ji nesupranta

Prince, esu panašioj situacijoj buvusi pakankamai nesenai su savo mama, bet užuot save graužusi ir pastoviai bandžiusi pakeisti jos mąstymą, pabandžiau nekreipti dėmesio. Kaip sakant pabūti "bloga mergaite", kuri pasakė "ne". Ir mama nei prikaišiojo, nei moralizavo, tiesiog ta tema nebuvo liečiama ir viskas savaime susiklostė, santykiai normalizavosi, dabar bendraujam pakankamai šiltai. Tuo labai džiaugiuosi, nes nemėgstu pyktis su niekuo, ypač su artimaisiais.

O dėl praeito mano pasisakymo... suprantu ir pati, kad neteisingai apšaukiau vyrą. Aš išvis esu dabar kažkokia tuoj sprogsiantis balionas. Tai vis orą nuleidžiu, kad būtų dar kur kauptis. Myliu jį, bet kažkaip man visko gana, nebegaliu tylėti, noriu kažką padaryti, kas mano jėgose, nebenoriu gyventi kaip anksčiau. Aš juo tikiu vis dar, kad jis gali. Nors jis vis priverčia mane juo suabejoti...