Sveikos mielosios,
As cia naujoke Prisiregistravau cia kad galeciau rasti patarimu, ar paguodos, ar palaikymo... As jau 14m. gyvenu viltimi "...na, si menesi tai jau tikrai mm nesulauksiu, na si karta tai jau pasiseks..." 14M.!!!!!
Natali, tu saunuole!!!!! Man niekaip nepavyksta susidoroti ar apgauti savo pasamones

Manau, kad nė vienai iš mūsų nepavyksta jos apgauti Galėtų ji kuriam laikui kur nors prapulti

As tris metus save apgaudinedavau, kiekvieno ciklo viduryje tupedama tualete ir laukdama dvieju juosteliu. Paskui galvodavau, na kita menesi bus, juk viskas gerai, as sveika. Deja, mano viltys ir optimizmas jau isbleso seniai. Nors zinau, kad reikia tiketi ir galvoti apie geriausia, deja, nieko nebeiseina Kai yra fizinis neigalumas, psichologinis, manau tik parama. Sekmes visoms, bet as juoda pesimiste palikau

Oh, suprantu tave.... Visa laime, kad salia turiu zmogu, kuris mane palaiko, nuramina ir neleidzia paluzti .... Taciau giliai sirdyje pagalvoju "kazin ar as galeciau taip ilgai istverti su zmogumi kuris kas menesi puola i depresija, o sulaukus menesiniu zliumbia iki uztinimo

Sveikos,
aš irgi po laporoskopijos supratau, kad greičiausiai pastoti trukdo pasąmonė. Tiesa pasakius po šios operacijos nuleidau rankas, nenoriu nei pas gyd. eiti, nei stebėti ciklo. Nežinau net ką daryti, nebenoriu net bandyti darytis IUI, nes manau jei esi sveikas, o pasąmonė neleidžia pastoti, tai jaučiu IUI yra tik pinigų mėtymas. Nežinau... Eisiu dar pas gyd. dabar pirmą kartą po opercijos pažiūrėsiu ką jis pasakys. Jei nieko naujo, jaučiu kurį laiką dienų skaičiavimą ir periodišką lankymasi pas gyd. paliksiu antrame plane.

Kaip mano mama sako :"isbandyk, vaikeli, viska kad paskui nesigailetum. Kol gali, bandyk visus gydymo budus". Na, as taip ir dariau, isbandziau viska ir visaip. Tai dabar galiu "ramiai grauztis" kad medicina man padeti niekuom negali
Taciau tai tik man. Bet kartais medicina sugeba stebuklus daryti.
Papildyta:
Tiesa del psichologinio nusistatymo. Prisipazinsiu, darydama IUI ar IVF niekada giliai sirdyje netikedavau kad pasiseks Bijodavau stipriai tiketi, kad nereiketu skaudziai nusivilti, . Tai gi po kiekvienos proceduros as sau mintyse pasakydavau: "as taip ir galvojau, kad nepasiseks".
Tai turbut ir yra mano psicologinis nevaisingumas

Dabar noriu "išvaryti iš savęs" tą nusistatymą, kad negaliu pastoti tada gal ir bandysiu IUI.

Dieve mano, kaip gera, kad esat! Sena tema, bet kasmet aktuali..

Susimasciau ir as: per intensyviai mastau apie pastojima, per daznai zliumbiu, matydama vaikus, nepaleidziu myledamasi minties:"O gal dabar?" Nespindi mano akys ir tiek. Laukiu teste tu II bruksneliu, bet, deja...Kazkada prabego mintis: "Esu egoiste! Rodau cia visiems savo nuotaikas. Susireiksminau".
Padejo mintys, rastos cia.

Is tiesu, viska turiu ir viska galiu pasiekti pati. Kadangi, megstu pati viska pasidaryti, o pastojimo situacijoje esu bejege- tai ir siuntu. O reikia pamilti save. Prisiminti, kad salia taves mylintis vyras, kad turi jaukius namus, besisypsancia 5 men. dukterecia, energinga savo mama, galimybes keliauti, pirmus zingsnius savo verslo.Kad esu tokia, kokia susikuriau.

As pabandysiu savo pasamoneje isvysti savo vaikiuka, kuris renkasi sau seima. Pasireklamuosiu, kodel jis turi butent ateiti pas mane..Nes jo jau laukia nupirktos pasakos, nes jau zinau, kokius piesinius piesim, kaip eglute puosim, kaip rengsimes, kaip mintis formuosim, kada skaityt pradesim, kaip pries miega teti ir mama buciuosim, kaip maista gaminsim, kur keliausim, ka mociutei dovanosim...

Per Kucias sapnavau, kad ka tik gimusi mano dukryte mane pabuciavo. Ir as pravirkau is nuostabos ir laimes... Tai, gal jau si menesi?Na, gerai, gerai: NESEKSIU SAVO DIENU! PAZADU!!

Aš po ilgo laiko pirmą kart apie nesvaičioju, nes KT geriu

Visų pirmą, ačiū tau už gerus žodžius
O antrą, visiškai sutinku su tavo nuomone. Gal mes giliai širdyje tiesiog jaučiame, kad ti įvyks dar nedabar? o gal tiesiog leidžiame sau taip manyti, ir stebuklas vėl vėluoja... Psichologinis nevaisingumas dažniausiai fiziologinio padarinys, nes priklausomybė gaunasi kaip nuo narkotikų. Manau gerai, kad yra šis forumas, kur galima pakankamai anonimiškai dalintis savo patirtim ir išgyvenimais, bet kuo daugiau dalinsimės, tuo didesnė tikimybė atsikratyti to psichologinio nevaisingumo

a man va nakcia pasidare idomu....kaipgi nustatomas tas psichologinis nevaisingumas? ka?

o as zinokit netikiu psihologiniu nevaisingumu turiu omeny niekada netikejau - ne dabar...pasigimdzius

nu kokia blyn psichologija, kai spermiukai priplauke arba kiausintakiai uzake....arba policistines....ir t.t.

nu o kai gydytojai nieko neranda, t.y. abu atrodo sveiki, tai lieka imuninis nesuderinamumas arba psichologinis nevaisingumas

Dažniausiai tai reiškia, kad priežastis nenustatyta, o ne kad pora sveika. Labai gerai, femme, parašei - atrodo sveiki. O kas žino, kaip yra ištikro.
Yra marios sutrikimų, kurių negalima nustatyti dėl įrangos, dėl gydytojų kompetencijos trūkumo, dėl pinigų trūkumo, dėl neatrastų ligų ir pan. O mano diletantiška nuomone, psichologinis nevaisingumas tai fiziologinio nevaisingumo padarinys (kaip Nataly rašė), kai įtampa sukelia papildomus fiziologinius pokyčius. Jokia mistika netikiu.

būtent tai ir norėjau pasakyti gi rašau "gydytojai neranda" tada ir lieka tokios plaukiojančios diagnozės

Musmiryte, tureciau ir as but rami, nes taip pat esu priversta gert KT siuo metu.... tik vis tiek nepalieka mintis apie , nes mano drauge taip ir pastojo gerdama KT... taip kad Musmiryte - labai neatsipalaiduok

Tiesa del psichologinio nusistatymo. Prisipazinsiu, darydama IUI ar IVF niekada giliai sirdyje netikedavau kad pasiseks Bijodavau stipriai tiketi, kad nereiketu skaudziai nusivilti, . Tai gi po kiekvienos proceduros as sau mintyse pasakydavau: "as taip ir galvojau, kad nepasiseks".
Tai turbut ir yra mano psicologinis nevaisingumas

[/quote]


O man kaip tik atvirksciai Pirma karta atlikdama procedura, 100 %tikejau sekme, buvau uzprogramavusi save tik sekmei, bet
O va antra karta dariau tik is sportinio azarto, visiskai nebuvo jokiu nuojautu ar t.t. Kai pamaciau teigiama rezultata net nezinojau kaip reaguoti, nes pries darant testa jau vaizduoteje maciau viena bruksniuka, o cia du Dar ir dabar netikiu kad visas tas reikalas su nestumu vyksta su manimi.

Visas musu egzistavimas susijes su samone ar pasamone. Ir dar su intuicija. As daznai stengiuos isiklausyti i savo mintis. Jau pries kazka darant, mes lyg ir zinome rezultata, bet viliames, kad bus kitaip. As visada viduj turejau minti, kad nebus lengva pastoti. Lyg ir nekreipiau demesio. O va, dabar tos mintys ir materializuojasi. Kas cia? Pasamone. Todel su ja dabar ir dirbu, zinodama, kad pastosiu per ateinancius ziemos menesius. Yra toks vidinis zinojimas ir tiek.

o tu nepamirsti ir realiu nepastojimo priezasciu ishsiaiskint? nes visas musu egzistavimas susijes ne tik su pasamonem

Sutinku. Gerai jau gerai

Netikiu aš tom psichologijom Kai paskaitai kitų šalių forumus, kokius ten tyrimus daro, o mes net pavadinimų negirdėjom, ir tai sako kad nustato vos 50% nepastojimo priežasčių... štai ir visa psichologija...

Sveikos merginos

Si skyreli skaitau jau kelis metus, bet tik perskaicius busVakare mintis, isdrisau parasyti. Palyginti su tavimi, savo stebuklo laukiu palyginti neilgai - 2 metus. Turiu desimtmeti sunu, bet viduje visuomet turejau nuojauta (psichologini nusiteikima?), kad su antruoju pastosiu labai sunkiai Nezinau, kodel... Ir netgi nusiteikusi kazkodel, kad prireiks tam 3-ju metu (na, susidurus su pastojimo problemom, gal tai ir nera labai daug, bet tas laukimas ). Ir dar turiu kvaila nusiteikima - kad antrasis vaikelis bus irgi berniukas, naktimis sapnuoju tik vyriskos lyties kudikelius, sapnuose vardus irgi renku tik vyriskus (jau "isrinkau" ir Keju, ir Bernarda, ir Motieju ). Zodziu, esu visiskai apsesta kazkokiu nesveiku minciu ir sapnu, vietoj to, kad atsipalaiduoti ir ramiai laukti.
Nepastojimo priezasciu dar neieskojome, bet pirma zingsni jau zengeme - vakar buvome pas seimos gydytoja, kuri mus nukreipe pas nevaisingumo specialista Pirmadieni skambinsimes uzsiregistruoti vizitui.

busVakare, buvo labai gera skaityti apie tavo nusiteikima susilaukti stebuklo Viskas bus gerai, pamatysi

Pritariu, ir aš netikiu jokiom psichologijom.
Patarimai atsipalaiduoti jau vemti verčia.

Pireja, tikrai bus gerai ir Tau.

Tik zinot: nepastoju tai nepastoju. Priezastis savo ir net situacijas palieku sau aiskintis. Be to, palyginus su kitom, tai is tiesu trumpas bandymu metas, nors vis tiek nelinksma..

Is esmes liudna darosi, kai tiek nemazai moteru su atsakomybe ziurinciu i motinyste negali pastoti, kai tuo tarpu pilni vaiku namai. Pykstu ant ju ! Bet cia jau kita tema.

.. va, kazkaip po Pirejos pasisakymo, pamirsau save... Dieve, mano, tikiu tikrai, kad jums visoms pasiseks. APKABINU

Bet juk ne karta visos girdejom istorijas, kaip Petras su Ona nepastojo iki tol, kol "neuzsimirso"... O po to - bac ir yra Gal Jolanciuke labai neuzpyks, jei paminesiu jos atveji. Juk ji irgi pastojo tuomet, kai maziausiai to tikejosi, ji net buvo jau suplanavusi sekanti ir, berods, net dar sekanti IVF
Suprantu, kad yra kvailyste laukti "stebuklo" neturint nei vieno kiausintako, bet psichologiniu aspektu nepastojime as taip kategoriskai irgi "nenurasyciau".

o kodel tu manai, kad tai psichologinis nevaisingumas? as neveltui ir paklausiau kaip gi jis nustatomas, pagal ka? girdejom tokiu istoriju aibe...bet ar zmones pastoja del "uzsimirsimo" ar del kazkokiu kitokiu priezasciu - nesuzinosi niekada, todel sakyti kad tai buvo tiesiog psichologinis nevaisingumas juk negalima...galima prisigalvoti visko..bet tai ir liks prisigalvojimas...

Buvo ir visada bus tokių istorijų.
Aš, deja, negaliu užsimiršti, gal dėl tada ir nepastoju?

Be abejo, psichologini nevaisinguma mes prisirasome patys, joks gydytojas tokios "diagnozes" nenustatys. Ir is viso, niekas negaletu irodyti, kad tokia nepastojimo "priezastis" galetu buti Cia priklauso nuo musu - arba mes tikime tuo, arba ne.
As tikiu, kaip ir minciu ar zodziu galia

Del tu "stebuklingu" istoriju... Tarkime, nepastota buvo ne del psichologiniu aspektu. Kaip paaiskinti tada ilga nepastojima su "stebuklinga" pabaiga? Klausimas visiskai be ironijos. Tiesiog idomios skirtingos nuomones...
Beje, siandiena besiurbdama kilima, prisiminiau savo ekskolegos seimos istorija. Labai norejo vaiku, bet del kazkokiu tai priezasciu (buvo tirtasi) susilaukti vaikelio negalejo (priezasciu nezinau, visgi kolega nera draugas, neziurint i tai, kad tokiomis skaudziomis temomis ir ne su kiekvienu draugu pasikalbesi). Finale nusprende isivaikinti vaikeli. Po mazosios atsiradimo praejus 3 menesiam, moteris pastojo Beje, netrukus po isivaikinimo, ta moteris buvo parasiusi istorija apie save ir siame skyrelyje, tik nepamenu kurioje temoje (dar nesilauke savo biologinio vaikelio, rase apie tai, kaip atsiradusi namie mergyte pakeite ju seimos gyvenima).
Na, gal tokios istorijos prie "stebuklingu pastojimu" labiau tinkancios, bet visgi... gal tai buvo psicholiginis nepastojimas? Bet jau girdziu euromergeles klausima Deja, nesuzinosime, bet arba tikime mes tuo, arba ne.

man irgi idomios skirtingos nuomones ir tai tikrai nereishkia kad as "kalbuosi" kaip nors piktai

zmogus turi kazkuo tiketi, be tikejimo mano nuomone labai liudna gyventi, be tikejimo zmogus yra labai pasimetes... nebutina zinoma tiketi auksciausiomis dievybemis ar kazkuo absoliuciu, kalbu tiesiog apie tikejimo jausma

grazios tos visos istorijos su isivaikinimo atnestu stebuklu, su ilgo laukimo stebuklu, tik kazin ar kas iki galo zino zmogaus organizmo veikla, pakitimus....galbut ir be isivaikinimo ji butu sulaukusi savo vaiko...betgi to nei ji pati nesuzinos, nes jos istorija buvo tokia ir nekitokia...mes tik galime cia pafantazuoti
galbut jai isivaikinus pasikeite kazkas viduje, atsirades dziaugsmas kazka padare su organizmu ir taip atsitiko...nezinia..galbut taip atsitiko del paaiskinamu, bet nesiaiskintu priezasciu tuo metu...nezinia...tiesiog yra ir kita puse..kad su tokia pacia istorija vistiek nesusilaukia vaiku...tad kas vienam padejo, nebutinai bus taisykle kitam

beje minciu galia ir as tikiu....pamenu kaip tevas isejo is namu, as kas pusmeti jo taip pasiilgdavau, taip noredavau susitikti, kad jieskodavau akimis gatvese eidama...ir susitikdavau..tai buvo gal kokius du kartus tik (kitus kartus taip neatsitikdavo)...ar tai minciu galia? noru materializavimasis?nuojauta? pasamone? ..o gal tai tiesiog atsitiktinumas?...nezhinia

va kokia sian filosofine dienele

is serijos zvaigzdes ir ju gyvenimas: zinom puikiai per TV ne pirmi metai rodo.
Gyveno ji su juo gal 7-8m. kartu, mylejo, bet vaiku nebuvo. Jis susiporavo su jaunesne, jai- "bac" lelius, ji is po isdavystes susipazino su 10m jaunesniu: "bac"- pas ja lelius. Sia vasara istekejo. Dziaugiuosi uz ja, nes pagaliau verta laimes. Tik kaip cia su tais psichologiniais momentais... Ot, tas gyvenimas

O prie ko čia "psichologinis momentas"? Čia imuninis nesuderinamumas, HLA...

man atrodo, kad psichologiniu nevaisingumu ir atsipalaidavimo galia pradedi tikėti tik tada, kai atsitinka toks stebuklas asmeniškai. visais kitais atvejais užknisa visi patarinėtojai.
nors pagalvojus, kad net sekso metu meldiesi, kad šį kartą būtų jau tas stebuklingas kartas, tai ta nieko verta psichologija gal ir gali padaryti tokius apsurdiškus dalykus ir užrakinti visus kelius. siaubas, kas nors mylėdamosi šiame skyrelyje dar prisimena didijį O?
p.s. nepykit ir nepulkit, surašiau beveik savo istoriją čia

Aha, prisimena:) Vėlgi - sako, O metu išmetamos gimdos gleivės, spermiukams lengviau pasiekti tikslą Todėl tai irgi susiję su mintim "o gal šį kartą"

Mano situacija gal kiek lengvesne (jau turiu viena vaika, be to, nepastojimo "stazas" dar salyginai nera ilgas), tai su O kol kas kaip ir viskas gerai (t.y. dar prisimenu ). Bet va pas mano vyriski, man atrodo, ten jau viskas uzsispazmave is to didelio noro Ir kuo toliau, tuo situacija blogeja, atrodo... Siausim pas doktorus savo turtu tikrintis.

Nežinau, man tai tik pačioj pradžioj buvo, kad gal šį kartą, paskui nebegalvodavau visiškai

sakyciau "atitiko kirvis kota" o ne psichologinis momentas taigi netgi nezinai kokios priezastys buvo, ar jos buvo ar nebuvo, taip kad nera del ko velti cia psichologinio momento

as buvau labai iskaudinta vyro mamos, todel kai jo bjauri sesuo negalejo pastoti as dziaugiausi, ir jai siuliau isivaikinti, todel kartais toks pasiulymas,, gali buti kerstas
o jei drauge negaletu asiku kad butu labai skaudu

nu čia reto bjaurumo reikia būti, kad tuo džiaugtis....kaip ir džiaugtis bet kokia kita žmogų ištikusia nelaime...kad įskaudino - ne pasiteisinimas...

Mirėja tu visiškai teisi, pas mus tokia situacija ir viena gyd leptelėjo, pakeisk vyrą ir vaikai pabirs kaip iš gausybės rago, nes jokių kitokių problemų nerasta

Mane tai uzkniso visos vietines ir prakutusios Lietuvos psichologes.
Tegul apsisprendzia del pagalbos metodikos - tai ar galvoti mums apie tai, kad norime pastoti, ar ne?
Siulymas atsipalaiduoti, kaip suprantu, lygus siulymui apie nieka negalvoti, ar kaip? Kaip cia dabar atsipalaiduoti? Jei galvoji, tai, atseit, jau nebeatsipalaiduoji? Jei negalvoji, tai, vadinasi, mazai nori ir todel nepastoji?
Irodykit man moksliskai tu psichologiniu problemu itaka kiausidziu ir gimdos veiklai ir tada tegul lenda visokio plauko "zinovai" su tais patarimais.

atsipalaidavimas gal kažkiek galėtų padėti toms poroms, kurios yra absoliučiai sveikos, o tik nepataikko ant gerų dienų ir dėl to stresuoja, išverkia kalnus ašarų ir pan

Zulika, ar bent pati supranti ka siulai ir del ko? Ant kokiu dienu pataikyti per 15 metu? Ant kokiu nepataikai? Ka reiskia absoliuciai sveikos poros? Tai kur cia pradzia ir rezultatas - nepataikymas ir del to stresas ar stresas ir del to nepastoji? Ko gi per pirmus metus nepastojai? Gal jau nuo kudikystes stresas kankino del nepastojimo?
Et, truksta zodziu. Stresas, kai skaitai tokius patarimus.

Patiko, man CIAROS nuomone! Lux! "Atsipalaiduok!" Niu, as ir nesu isitempus! Bet jei po viso proceso pamgalvoji: "gal ...jau?... sikart..", tai jau gimdoj nuo to kazkas neprisitvirtins, nes esi isitempus?

O ka reiksia "ant vaisingu dienu nepataikai?" Man asmeniskai tik per jas ir buna didelis noras myletis. Jei net ooo buna -tai as kaip- isitempus ar ne? Joo matomai cakros uzsidaro..

Iš šios diskusijos galiu padaryti tokią išvadą: merginoms su palyginti nedideliu pastangų tapti stažu dar norisi svarstyti apie kažkokius atsipalaidavimus, nesuderinamumus, psichologines problemas.... užsimiršti, pataikyti ant vaisingų dienų....

O moteriškėms su 8-15 metų pastangų stažu tokie samprotavimai sukelia tik pyktį - atstokit su tokiais nesąmoningais patarimais

Prašau nepykti, tikrai nesiūlau niekam atsipalaiduoti ir pan. Tik teisybės dėlei, norėčiau paminėti, kad ilgalaikis stresas tikrai turi neigiamos įtakos visam organizmui, tame tarpe ir reprodukcinei sistemai. Stresas pirmiausiai labai veikia įvairių hormonų sekreciją. Neturiu tikslo dėstyti kaip. Jei kam įdomu, pilnas internetas populiarių straipsnių apie tai.

Merginos labai greitos viską prisitaikyti sau. Juk nesakau, davai visos palaiduojamės ir tikrai būsime nėščios. Deja, organizme vyksta aibė kitų įtakojančių pastojimą/nepastojimą procesų, ir streso poveikis tėra viena grandis. Ir dažniausiai ne pati svarbiausia.
Man pačiai per sesijas dingdavo mmm, ir ilgam. Tik stresas šiuo atveju būdavo tik vienas iš provokuojančių faktorių, bet ne priežastis.

Ne tau, Migluze, ir rasau. Tave tai pazistu - zinau, kad nesamoniu neskiesi. Tu pirmiausia pasiulysi pasidaryti visus tyrimus. Ale kai iseiti siulo viena - nesinervinti ir atsipalaiduoti, tai man net spaudimas pakyla.
Puikiai suprantu streso itaka organizmui, bet, deja, tai nera nei pagrindine priezastis, nei itakojanti. Tiesa pasakius, as per seksa kaip tai ir nestresuoju Ir po to kaip tai ne... Ale tu vaiku kaip nera, taip nera. Jau ir nebus.

Perziurejau zinutes kelis puslapius atgal, kad isitikinti, jog atsipalaiduoti cia niekas niekam nesiule. Jei jau tema apie psichologines problemas yra uzvesta, tai negi negalima issakyti savo nuomones? Jei taip, tai prasom moderatores trinti tema lauk, jei dalyviu pasisakymas (ne pamokymas ar aiskinimas apie ka galvoti mylejimosi metu!) taip zeidzia.
Ir nebukim tokios piktos

matau, kad teks pasiūlyt dar kartą perskaityt normaliai mano aną postą nedaskaitei ryškiai o bendriau gal ir nesupratai... arba tu nematei merginų, kurios jau po poros mėnesių stresuoja kaip išprotėjusios, testukų beribį skaičių sugadina, va tokioms ir reikia atsipalaiduoti... sveikos normalios poros, o tragediją daro lygioj vietoj...
o kai bandymų skaičius perkopia metus kitus ir tt. jau nepadės joks atsipalaidavimas, tik tiek ir norėjau parašyt per sudėtingai mastai, o gal tik iš savo varpinės...
o dėl nesuderinamumo čia jau kalba rimtesnė turėtų būti, nes pati gamta stoja prieš tokias poras
aš žinau atvejį, kai bažnyčia išskyrė porą dėl negalėjimo turėt vaikų

Sutinku, jeigu užsiciklinsim savo nesėkmėse, vien tik apie tai galvosim, tiesiog gyvenimas bus nemielas. Reikia surasti kažkokių kitų minčių ir užsiėmimų, kad stogas nenuvažiuotų.

Aš čia šiaip samprotauju apie gyvenimą, ne patarimus dalinu

Ir pati nutariu negalvoti, nesidomėti, neskaityti forumo. Skaityti knygas, žiūrėti filmus ar dar ką nors veikti. Po savaitės kitos prisimenu, kad kuri nors mergina neseniai startavo, pradeda rūpėti, kaip sekėsi

Merginos, nesipykit ir nesinervuokit
Zulika, neimk į širdį, niekas Tavęs nepuola Chiara papasakojo savo situaciją - kad ją BET KOKIE patarimai tik sunervins

nu gi ne rimtu veidu tokius dalykus siūlo, o man tai buvo, kad su persileidimu pas ją pataikiau, tai ji ir juokavo, kaip mokėjo, tame tarpe ir apie kitą vyrą
Veronika, gal neieškok, bet jei proga pasitaikys nepraleisk pro šoną
aš tai galvoju, kad turiu pridurti Chiara, gaila, kad taip kvailai supratai mano žodžius, bet aš tave suprantu