Laba diena. Išanksto atsiprašau jeigu tokia tema jau yra, nors kiek skaičiau tai pagrinde su tokia problema susiduria ištekėjusios ir pagimdžiusios moterys, tačiau pasirodo būna ir kitaip..
Man 22 metai, draugauju su vaikinu 5 metus. Gyvename kartu. Santykiai šiaip būtų lyg ir viskas gerai, tačiau aš visiškai nenoriu sekso.. Kai pradėjome Tai daryti viskas buvo kuo puikiausia, kadangi gyvenome skirtinguose miestuose ir susimatydavome tik kas 2 sav, o be to buvome jauni, tad reikėdavo ieškoti ir vietos kur tai daryti, tad būdavo romantiška su šiurpuliukais. Tačiau dabar... Jis manęs trokšta, o aš bijau atsigulti į lovą... Nenoriu prie jo persirenginėti, nes žinau kad jis pamatęs užsimanys manęs.. Sugulus į lovą jis būna švelnus, glosto, bučiuoja.. man malonus tas artumas tačiau net negaliu pagalvoti apie įėjimą į mane.. nors po to ir būna gerą. Tačiau ta pradžia mane žlugdo... Abu esame jauni, nevedę, tačiau kaip gyventi kartu toliau....

Gal kam nors taip pat yra buvę tokių problemų. Prašau pagalbos.

Zoozoole, o kaip tau pačiai atrodo, nuo ko prasidėjo tas sekso nenorėjimas? Gal buvo kokių nors atvejų, kai santykiai buvo skausmingi ar vyko ne taip, kaip įprastai? Kaip jūs apskritai sutariate, ar nesipykstate? Ar nebuvo kokių nors reikšmingesnių konfliktų?

Ištekėjusioms ir pagimdžiusioms moterims nenoras turėti intymių santykių dažnai būna susijęs su emocinėmis problemomis (nuovargis, rūpinimasis vaikais, buitimi) ir fiziologiniais dalykais (tarkim, makšties sausumas žindymo laikotarpiu, po gimdymo likę trauminiai pažeidimai). Tau tas lyg ir neturėtų būti aktualu. Visgi gal pagalvojusi atrasi, kas galėtų būti susiję su jūsų bendravimo pasikeitimu.