Noriu sužinoti jūsų požiūrį, ypač tų kurioms pasisekė surasti "baltąją" auklę: kiek artimai su ja bendraujate? Pagal vienos forumietės rekomendaciją, pas mus jau ~2 mėnesius dirba labai šauni, labai gera, labai rūpestinga ir dar daug visokių gerų savybių turinti auklė . Ji atsinešė iš anos šeimos savotišką tradiciją - keistis dovanomis įvairiomis progomis, kalbėtis-atvirauti apie įvairius asmeninius dalykus, tartis įvairiais rūpimais klausimais, žodžiu, kaip suprantu, beveik atliko mamos-močiutės vaidmenį. Ji norėtų, kad ir pas mus taip būtų. Bet aš tiesiog nežinau, kaip pasielgti : aš nieko prieš kartu išgerti arbatos, pasikalbėti ar net pasiguosti, bet visgi, manau, turėtų būti tam tikros ribos. Visgi neišdrįstu jai to pasakyti, nes žmogus ji labai jautrios sielos, bijau užgauti. O gal toks bendravimas yra normalu? Kaip jums atrodo?

as laikiausi ir ateity laikysiuosi atstumo - negali zinoti, kaip viskas pasikeis.........

Su aukle turėtų išlikti atstumas, sakau iš patirties,nes kai perdaug atvirai bendrauti,tai pradeda perdaug laisvai elgtis.

As visiskai sutinku. Turi buti sioks toks atstumas, nes tu juk esi jos darbdave Ir ne todel, kad tu esi aukstesne uz ja, bet todel, kad artimai prisileidus prie saves ji gali pradeti piknaudziauti. Tuomet bus labai sunku jai pasakyti kas yra negerai, ka noretum, kad ji pakeistu ar pan.

O mes pakankamai artimai bendraujam, tik bijau, kad ji kartais iš mandagumo man daug ko nepasako,ką ne taip darau aš, o ne ji
Ir su ankstesne vyresnėlio aukle labai artimai bendravom ir iki šiol taip...Gal mums taip sekasi

Sveiki ,
Mes dvejus metus turejome puikia aukle tikrai galetu buti baltajame aukliu sarase,
bet iprotis pasakoti kitiems zmonems apie mus, nesioti paskalas labai jau nemalonus. Mes su savo aukle stengemes buti kiek galima atviresni. Seimoje buvo pasidariusi kaip mociute, vaikas mylejo ja, seimos gydytoja taip pat buvo patenkinta musu pasirinkta aukle. Kai nusprendeme vaika leisti i darzeli rekomendavau savo bendradarbei kaip patikima aukle. Aukle nuejusi pokalbiui del darbo pasakojo apie musu seima ko reikia ir ko nereikia. Gerai, kad pasitaike supratinga bendradarbe tai nors pletku nenesiojo. Bendradarbe papasakojo ka aukle kalbejo. Su aukle del to turejome pokalbi, bet kartelis liko. Ir jau keli metai nebendraujame, nors is pradziu atrode, kad aukle radom tokia saunia.

Mano auklė irgi buvo normali, bet dabar, kai vaikas eina į daržą, jaučiuosi žiauriai laiminga, kad jos nėra ]] Ji kažkaip būdavo linkus išsipasakot apie save viską ir to paties laukdavo iš manęs. O aš nesiruošiu Viską dariau sąžiningai - niekad jai nereguliavau, pati neprašyta algą pakėliau, mokėdavau už šventes ir už atostogas, visom šventėm - dovanėlės, tai mano nuomone, ir viskas. O jinai, mat, nepatenkinta, kodėl aš su ja nekalbu. O pofig turėčiau?! Mano ir vyro santykiai arba mano darbiniai reikalai - niekaip ne jos reikalas, tegu išsitrina galvą.

Ir dar jai būdavo labai sunku, kad kai ji pradėdavo per daug laisvai elgtis, aš parodydavau ribą... Labai likdavo užgauta. Tyliai sau, į debatus nesileisdavau. Nu, pvz. išprašydavo, kad vyresnėliui leisčiau pas juos nakvot (jis su jos anūku draugavo) - kartais nusileisdavau. Bet kai kartą jinai leido jam nakvoti dvi naktis ir tai nupaišė taip - tu lik, nebent tavo mamytė uždraus Nu ką, vaikui, kuriam jau pažadėta, leidau, bet paskui auklei atskaičiau griežtai - kad daugiau to nebūtų, visi nakvojimai pirmiausia derinami ne su vaikais, o su manim, mama esu aš, o ne jūs. Ta prasme, visi nakvojimai ties tuo ir pasibaigė, o jinai liko kaip ir nepatenkinta.

Ale man kas, kai pagalvoji? Svarbu, vaikams gerai, o aš pakentėsiu. Juolab, kad mano sąžinė rami, aš su ja elgiuosi sąžiningai, mano namai yra mano, turiu aš teisę čia reguliuot, o raukytis ji gali kiek nori Nors teisybę sakant, tie visi miniklimaksai už...davo A, boba yra boba...Tiesa, jos darbui ar vaikams tai jokios įtakos neturėjo - todėl ir sakau, kad auklė šiaip jau nebloga...

Bet dabar vaikas eina į darželį, o aš užtai kaip ant sparnų Niekas nesirauko, niekas į kampą nespaudžia... Valio

as pilnai sutinku, kad nereikia nei mamai su aukle, nei auklei su mama labai jau susidraugauti [ nors pati dirbau aukle ] ir man taip neisejo [ nes labai jau gera seimininke turejau, bet aciu dievui nebuvo taip,kad viena kitai pasakotume asmeniskus dalykus ] bet pries tai laikydavau atstumo, kokia kalba gali buti apie kazkokius asmeninius pokalbius nei man idomu pasakoti svetimam zmogui savo problemas, nei man idomu ju klausytis siaip as ir nesu is tokiu kalbiu zmoniu man viskas idomu kas liecia vaikuti kuri as ziuriu, viska issiklausineju ko man gali prireikti jo prieziurai ir viskas kazkada perskaiciau viena toki straipsni zurnale '' tavo vaikas '' ten buvo parasyta apie aukles, kaip jos '' nudege '' pas savo seiminikes, bet dabar visko nepamenu nes skaiciau pries kokiu 3 metus, bet isidemejau tai jog viena mergina dirbo aukle vienoj seimoj ir taip susidraugavo, kad sededavo ir kava gerdavo, snekuciuodavosi o veliau prasidejo taip, kad seimininke nesumokedavo pinigu sakydavo : ai palauk truputi as cia neturiu, tau juk neskubu ir taip tempdavo laika, galu gale sumokedavo daug maziau nei reikia moketi prasydavo vaika paziureti savaitgaliais [ aisku kaip drauges ] nes pinigu uz tai nemokedavo, nu ir daug visko gaila nepamenu viska perrasyciau, nes visoms atrodo,kad cia jau aukle tokia bet toli grazu ne, yra ir tokiu kurios aukles isnaudoja tai jau nereikia visko versti ant aukliu P.S auklems, jei tokiu cia yra : laikykites '' atstumo '' ir neleiskit seimininkems uzlipti ant galvos, jei sedesit kartu ir kava gersit, tai taip ir bus

Na as pati esu aukle[savo namuose priziuriu 2 skirtingu mamu vaikucius]musu santykiai draugiski,megstam kartu paplepet,bet tik apie vaikus,namus ir tt.asmeninio gyvenimo nelieciam,o as ir pati to nenoriu.Gal pasirodys kad tai labai pavirsutiniski santykai,taciau kas liecia pagalba,patarima mes visuomet tam pasiruosia.Kuo maziau zmoniu kisasi i seima su savo patarimais tuo seimai sveikiau.

santykiai draugiski be abejo turi buti kaip be to galima su zmogum bendrauti as ir nemanau, kad mama paliks ziureti savo vaikuti kazkokiai '' laukinei '' kuri nenori ir nemoka graziai su zmogum bendrauti, ir padeti niekuomet neatsisakyciau bet tai kas liecia asmenini gyvenima, tai ne seimininkes ir ne aukles reikalas tuo metu turi rupeti viskas kas susije tik su vaikuciu

Na, aš pati į asmeniškumus labai nenukrypstu, dažniau tenka išklausyti įvairias jos problemas, o kadangi ji žmogus jautrus, tai kartais, rodos, pati prisikuria įvairių įtampų. Tai tas nuolatinis jos bėdavojimas labai išvargina. Grįžtu iš darbo ir taip norisi pailsėti, o jei vaikas tuo metu miega, gal net prigulti, bet ne, paprastai bent pusvalandis pokalbių . Kartais paslapčiom pagalvoju "tik eit tu greičiau namo...". Aišku, galima kartais pasiguosti ar patarimo paklausti, bet čia tai kasdieną... Atsibosta .
Su dovanėlėm irgi nesąmonė gaunasi. Aš nieko prieš jai ką simboliško padovanoti didžiųjų švenčių proga, bet ji irgi būtinai nori dovanoti, o kadangi nežino ką, tai atseit jai patark, juk neužsisakysi už kaži kiek , o kokių nors smulkmenų, ar man jų reikia. Vienu žodžiu, geriau jau tų dovanų nebūtų, vieni rūpesčiai .

del laukiniskumo,kaip ir del visu dalyku reikia sprest samdant aukle.o jei kyla problema del dovanu-sutarkit kad dovana ji pirks tik vaikelui,mes irgi taip darom.jei auklyte nori savo problemas uzkraut sakykit galva skauda noriu prigult,vyras prase ka nors kompu parasyt tai skubu ar panasiai,turetu susiprast.

Susitart gali, tada visos auklės labai su visuo sutinka, o paskui išeina kitaip Aš, pvz. tariausi - reikalavau - kad nenaudotų "vaikiškų" žodžių, nes aš jų tiesiog pakęst negaliu Ir ką? Vis tiek naudojo. ne man girdint, bet žinau, kad naudojo... O kitaip iš kur jis tuos visus ba-baaa ir niam-niam išmoko? Lyg būtų sunku pasakyt "nėra" arba "valgyt" Bet jei jau senai tarkai autopilotas įsijungia, nelabai ką tepadarysi Ir su bėdavojimu tas pats - jei jau žmogus tikras, užkietėjęs bėdavotojas, tai kol neišbėdavos, niekaip neatsikratysi - iš namų neisi, o pasiųst taigi neišeina...

As kai buvau aukle, patyriau labai dideli pazeminima ir nezmoniskuma is savo seiminkes, todel, niekada pati taip nesielgchiau su zmogumi, kuris priziuri mano vaika. Tiesiog, norechiau kad butu silti ir draugiski santykiai, bet iki ribos, kad nekakoku ant galvos ir nesilegtu savavaliskai. Bet kad bijotu manes, niekada to nenorechiau. Svarbu kad mano vaikas butu saugus ir laimingas, o visa kita, manau, tai yra sutvarkoma

Nesusiduriau asmeniskai su aukle,bet turiu pazystama,kuri dirba si darba.
Taigi zinau vos ne visas smulkmenas apie jos darbdavius. Kaip supratau (nelabai gilinausi ir klausiausi ) lyg ir zinomi zmones.Smulkmenos sakyciau skausmingos ir asmeninio pobudzio. Taigi galvociau kad nereikia atvirauti svetimam zmogui.

P.S Priziuri dvynukus,pati turi sunu.

Istikruju man atrodo kaip daugumai kad santykius vistik reikia palaikyti draugiskus bet iki tam tikros ribos.

Mano auklė "baltoji", bet ji yra mano darbuotojas aš darbdavys, visada tokiais atvejais laikausi atstumo, na ne tokio, kad aš aukštai tu žemai, bet santykiai darbiniai, iš draugo juk nepareikalausi,..kaip ir turiu griežta nuomonę, kad darbe negali būti draugų ir giminių...

Aš irgi manau, kad asmenines ribas reikia išlaikyt. Nė žodžio daugiau, nei tau pačiai norisi. Nesi niekam įpareigota, juo labiau, savo samdomam žmogui.

As padariau taip pat didele klaida per daug isileisdama aukle i musu gyvenyma. Kaip aukle ji yra labai gera vaikams, vaikai ja myli. Taciu ieskausi kitos, kadangi ji jau pradejo lipti mums ant galvos. Pradejo reikalaut kazkokiu savo teisiu, neateina savaitgaliais, nors 6metai ateidavo, dabar sako noriu tureti iseiginiu. Kazka vaidina, kazko siekia, matau, kad pavydi Jau 4lt per valanda mazai, tipo kiti po 6 moka ir t.t. Galu gale sako , kur tu eini kai as ateinu, mazdaug ka tu gali veikti, juk tau nera ka veikti(as nedirbu), bet koks jos reikalas kur as einu. Kiekviena syki klausimai: ka pirkai ir kiek mokejai? Na zodziu liudna, ypac mano mergaitei kuri ja myli kaip mociute

iki siol bendrauju su dviem buvusiom vaiku auklem .viena tapo mano dukryteskriksto mama,kita vienas is paciu geriausiu draugiu

na tai gal pervargo kur jau tau 6 metus dirbt be iseiginiu mama ir pati turetu susiprast, kad aukle ne robotas

ir , panasu, kad 6 metus uz ta pati atlyginima ?

Labai uzkliuvo zodziai-----NORIU TURETI ISEIGINIU--------tai cia anot mamos lipimas ant jos galvos,jei 6 metus zmogus dirba be iseiginiu

man ir taip atrodo na, bet suprantama, kad kainos kyla atlyginimai taip pat, aukliu ypac pakilo per tuos 6metus. O jei vaikai ja labai myli, tai matyt ir atsidavusiai dirba, tai negi tokiam zmogui gaila atlyginima siek tiek pakelt? gera aukle surast bus labai sunku, o jei rasit tai tikrai uz didesni atlyginima ir dar nezinosit ar ji gerai su jusu vaikais elgiasi tai jei imanoma kazka issprest tai geriau taip ir padaryt visgi 6 metus pazistat ta zmogu, jau pasitikit juo ko dar gali trukt juk tuos 6 metus viskas gerai buvo, kitaip jau seniai butumet kita aukle susirade

Šis skyrelis vadinasi "draugystė su aukle", žinoma, būna visko, apie tai čia mamos ir rašo, bet jūsų postas, sakyčiau apie vergystę, o ne kur jau ten draugystę, tiesiog nors žmogiškus santykius (nebent Jūs ką ne tą turėjot omeny rašydama apie išeigines). Ir teisingai čia viena moteris pasakė, dabar surasti gerą auklę - iššūkis, o jei Jūs rašot, kad vaikai ją labai mylėjo, tai vertinkit, ką turit, nes verksit pametę.

Turejom dvi auklytes,tai lig siol paskambinu,pasveikinu su sventem.Buvo eglute darzeli,tai kvietem ateiti.Su Joninem pas veikinam(viena Janina).Zodziu draugiskai sutariam,nepamirstam.

Cia tik mano nuomone.
Kadangis tai yra samdomas zmogus, kuriam mokamas atlyginimas. Manau santykis turi buti kaip darbuotojo ir darbdavio. Diplomatiskas
Kartais pagiriant, kartais palepinant premija, kartais priminant darbo taisykles...

jka, visiškai pritariu .
Dabar jau žinau, kad jei dar kada nors rinksiuosi auklę, mūsų pirmo pokalbio metu būtinai aptarsiu šitą klausimą.

O aš kartais pageriu kavos ir pasišneku. Kaip auklė jaučiasi, ką galvoja ir pan. Tai jokios ne paslaptys, o tiesiog proga sužinoti iš pirmų lūpų ir neįkyriai, ar kas blogai , kas gerai. Noriu geriau pažinti žmogų, kuriam patikiu savo vaiką. Noriu pirma sužinoti, ar auklė normaliai jaučiasi namuose - jei gerai jausis, tai ir gerai dirbs. Noriu pirmiau paskatinti už gerą darbą nei pati pradės prašyti.
Tik bėda - ne visai suprantu, ar padejavimai, jog sunku dirbti, yra užuominos dėl darbo užmokesčio ar šiaip pasiguodimas, kad vaikas nuvargina. Kiek galim, tiek mokam, kartais priedo pridedam, nepamirštam padėkoti ir pagirti už pastangas, stengiamės, kad žmogui būtų gera pas mus dirbti. Dirba labai gerai, vaikas labai mėgsta, tik vis lieka toks nesupratimo "prieskonis". Kol kas nurašau tai pripratimu prie naujo žmogaus, nes užtrunka, kol supranti kito žmogaus kalbą.

Man atrodo, tas telpa ir į darbdavio-darbuotojo bendravimo supratimą. Kas kita, atviravimai ir plepėjimai apie asmeninius reikalus, keitimasis dovanomis (ne simbolinėmis) įvairių švenčių progomis ir kt.

O mano nuomonė kitokia
Pavyzdžiui jeigu auklės ir mamos amžiaus skirtumas nėra didelis ir jos gerai sutaria, tai kodėl negalima pakalbėt ne vien apie vaikutį, o ir šiaip kaip su drauge Aišku čia kiek žmonių, tiek nuomonių, taip pat ir nuo pačio žmogaus priklauso Man kiek teko prižiūrėt, aš dar ir dabar beveik su visom mamom palaikau ryšį... pasveikini su gimtadieniu, paklausi kaip sekas ir pan, kaip vaikutis, nematau nk čia blogo, pačios irgi man parašo

Jo dėl tų draugisčiu, tai
aš auklės neturėjau, bet mano tevai gerai susidraugavo su šeimos gydytoja.... Tai va - visą naktį vaikui skaudėjo pilvukai, buvo neramus, iškvečiau iš ryto... Skambina man - oi aš turiu sūnui batus nupirkti, tik dabar laiko turiu, tai gal aš pas jus kitą dieną ateisiu o nedarbingumo lap. aš tau išrašysiu...
manau, su aukle būtų panašiai

Manau nuo pacios aukles supratingumo,galu gale nuo kulturos priklauso ar susidraugavusi su vaiko teveliais prades kazko daugiau reikalauti ar atvirksciai naudotis ir nebeatlikti savo pareigu.
Su vienais teveliais tikrai labai artimai bendraujam,su kitais labiau atstumo laikomes ,bet niekada nesinaudoju ir nemazinu savo atsakomybes,pareigu,jei labiau susibendraujame su teveliais.

Manau, kad santykiai turėtų būti kolegiški, kaip darbe su kolegėmis. Jei gerti kavą ir "pletkyt", tai atsargiai, per atstumą .

..auklytes man prireike, kai mano mazajam buvo tik 4 menesiukai...ir ne karto neteko ja nusivilti.. mano pipiriuka priziurejo iki mums isvaziuojant i uzsieni, t.y. vienerius metus beveik...zinote mes tapome geriausomis draugemis, likus menesiui jos nepriverciau iau paimti is manes pinigelius uz prieziura.. verkeme kai reikejo issiskirti, mano maziuka myli kaip savo vaika..ir taip be mano dar priziurejo kelis vaikucius, vaikai ja myli, o kai tavo maziukas gerai jauciasi budamas su ja, manau ir tau paciai rami sirdele, pati tiesiog prisirisi prie aukles...

seile varva skaitant

na, kas del artimo bendravimo su aukle, tai anksciau buciau pritarus toms, kurios sako, kad nieko blogo isgert kavos , pasnelet ir t.t. dabar gi sakau NE NE IR DAR KARTA NE.. siom savaitem prisidariau tokia beda su artimom aukles darugystem kad nebeturiu nei tos aukles o ir nebezinau kaip reiks gatvej ja susitikus elgtis (gyvenam salia )...
viskas prasidejo pries metus, kai savo pusantru neturinti mazyli pradejau vedziot i jos namus (pas ja toks minidarzelis).. labai patiko, kaip darzely, daug vaikuciu, skanus maistas ir t.t. taciau esu labai svelnaus budo ir nemoku laiku pasakyti STOP... taigi, prasidejo kvietimai kavos isgert, pakalbet, kartu sventes svest ir t.t.
(gyvenam ne LT, taigi truko draugu ir man, ir jai).. po to paprase, kad vienu reikalu padeciau jos dukrai, ir kai padejau, po kiek laiko tai dukrai kazkas nepasiseke ten -as likau kalta, visi mano pasisakymai, pokalbio detales iskilo i viesuma ir daug daug dar visokiu nesamoniu atsitiko... o baigesi tuo, kad kai ruosiaus eit i darba ir nuvest vaika, ji pasake, kad iseina pas gydytoja (atseit), noredama mane iskaudint... na, zodziu, taip gailiuosi dabar, kad leidausi su savo aukle i asmeniskumus...
turetu but su aukle kaip darbe-atvedei vaika , paemei ir ... viso gero... zinoma, galima pasveikint svenciu proga, bet nieko nepasakoti... nei apie save nei apie savo seima...

100 proc. pritariu .

Na pasireiksiu mamytes ir as
Gyvenu ne lietuvoje, o pas seima kuri gyvena uzsienyje bet mama yra lietuve,priziuriu ju tris vaikucius, ir mes sutariame puikiai,ji,zinoma vyresne, bet snekames visokiom temom ir kartais kai iskyla nesklandumai del darbo ar pan,niekada neprikisame viena kitos gyvenimo detaliu ar nebegame ir niekam nieko neviesiname...Tiesiog,galbut viskas priklauso nuo zmoniu,nuo ju sazines ir orumo...Jei gerbi kita, tai ir jis tave gerbs... cia tiesiog mano nuomone

Na, absoliutinti visko gal nereikėtų. Puikiai suprantu tą nusivylimą ir pyktį išdavyste, tačiau vis dėlto bet... Lygiai kaip ir visiškai šaltai bendrauti su aukle arba išsipasakoti visas paslaptis kaip geriausiai draugei. Manau, kad reikia surasti tą vidurį - kartu pagerti kavą, kad suprastum to žmogaus, kuriam patiki savo vaiką, mąstymą, būdą, bet kartu ir neišplepėti to, ko nesakytum kad ir geram pažįstamui. Žinoma, yra lengviau neišplepėti ko nors, kai laikai didelį atstumą, tačiau tai kartu reiškia ir informacijos praradimą.

Manau, turi būti sveika pagarba vieniems kitų. Pernelyg didelis formalumas, asmeniškai mane, baugina ir suteikia nesaugumo jausmą, ko pasekoje auklė ir netgi vaikas patiria beprasmį stresą, o per didelis draugiškumas, mano nuomone, negerai tuo, kad kaikurie žmonės linkę jį suprasti kaip kad žalią šviesoforo signalą - maždaug, aha, su tėvais susidraugavau, tai dabar aš čia darau kaip noriu, o jie iš mandagumo neprieštaraus Dėl paskalų išvis, sakyčiau, tokia žmogaus natūra, reiškias, kad nemoka nepliurpt ko nereikia kam nereikia.

Aš už diplomatinius darbinius santykius, kaip jau auksčiau buvo pasakyta.
Kadangi esam darbdaviai ir darbuotojai, tai ir santykiai tokie turėtų būti. Kai už veiklą mokami pinigai, asmeniškumų nelabai įsivaizduoju. Gal ir nuo žmogaus priklauso, bet artimesni santykiai suteikia laisvumo, tuomet tarsi nepatogu pasakyti ateiti anksčiau ar pabūti ilgiau, pareikšti pastabą ir pan.

vat butent
patikekit manim, geriau jau diplomatiski ir salti santykiai, negu kaip su "alia" drauge... nes kai susipyksit viena grazia diena, tai tikrai pamatysit , ka reiskia artimos biciulystes su auklem

Na kodel taip sakot:) galima ir draugaut su auklyte,bet nepasakot paslaptis:) ir auklei nederetu to daryt.apie darba,waikuti,kiek pasieke,ar ka padare pasneket su arbatyte galima:) ir papasakot nereiksmingus dalykus,kuriuos wisi zino.man atrodo,net tarp geriausiu draugu,turi but kazkokia riba pasakojimu. o cia swetimas zmogus ateina i seima ir puoli lb.artimai draugaut.nors del manes..esu patikli ,dirbau aukle,tai man truko is mamos puses artumo,she pinigai,net nepaklausia ka nuweikem ir dar ko..lyg ir blogo nieko nedariau.bet truko silumos is mamos waiko manau reiketu su auklyte draugaut,bet neatskleist wisko apie seima ir t.t. nors jei as zinociau,ka apie seima,tai butu ne mano reikalas:) niekada nieko niekam nesakau:)

o man smagu normaliai, draugiskai bendrauti su aukle...kadangi su saviske bunu namuose, tai saltu santykiu turbut ir neitu palaikyti..o ji kadangi tokia dalyvaujanti visur, tai man dar pripasakoja visko, kas mieste gero vyksta ir pan.
zodziu rytais kartu geriam kavute ir slemsciam sumustiakus

Labai teisingai.
Kadangi mano vaikučius prižiūrėjo mano mamos draugė,kurią ir aš gerai pažinojau,santykiai buvo artimai draugiški,bet jokių priekaištų jai neturėjau,net sakyčiau daugiau užsiimdavo su vaikais,nei mano mama.Ir vaikam ji labai patinka,kaip dar viena močiutė

o as kitos nuomones. Na kokia cia kalba :tik darbdavys ir darbuotojas Juk priziuri JUSU vaika, ne valdiska. Mano pirmagymio aukle man visa diena ispasakodavo : ka ir kada mano vaikas valge, kada kieme buvo, ka ten veike ir t.t.
Su aukle bendraujam iki siol ( ziurejo nuo 1 iki 2.5 m) dabar vaikis i mokykla eis. Vat isvaziuoja aukle sveciuotis i uzsieni ir klause kokia smulkmenele galetu parvezti lauktuviu busimam pirmokui... skambinames per sventes, susitinkam vis gaunam pacios megstu kojiniu
as- uz zmoniska bendravima

aš manau kad kažkiek draugystės su aukle turi būt. tada bus daugiau bendradarbiavimo, labiau tas vaikas rūpės. antraip jei tik reik paklust viršininkui, atbūt valandas, įvykdyt normas -- tada ir prasideda chaltūrinimai, išsisukinėjimai ir kitos nesąmonės.

Kaip tik skambinau aurlei, dabar jau uzsienyj, sako, va ka tik apie jus galvojau... kaip ten mano Jokubelis... va jau kaip grisiu rudeni, iskart paskambinsiu...ne gi nemiela

Sveikos
kokios karštos diskusijos dėl klaidų...
Jei grįžtume prie temos,tai manau,kad tas bendravimas priklauso ir nuo auklės ir nuo vaiko tėvų.Aš su mažiukų tėvais ir močiutėm sutariu tikrai gerai...va prieš porą dienų gerai atšventėm mano gimtadienį ir šiaip pasiplepam prie arbatos puodelio...su močiute vis pasiimam vaikus kur papramogauti ar prie ežero nusivežam...manau,kad neturėtų būti su aukle grynai darbdavio ir darbuotojo santykiai,nes visgi tas žmogus prižiūri Jūsų vaiką o šiaip pritariu solelei