buna visokiu aukliu ir mamu, bet as su savaja mama priejus prie asmeniskumu pajutau kad pradejo lipti ant galvos

kuria prasme lipa?

reikalauja atlikt daugiau darbo,kai kurio man net nepriklausancio,bei mazina atlyginima,bei pradeda kistis i gyvenima

negerai..jei man taip butu,tai tada apribociau ta draugyste.

negalėčiau pasakyti draugystė, bet geri santykiai-taip.

mano istorijoj 3 mamytės (ne senos pažystamos) su visom manau puikia sutariam, su buvusios auklėtinės mama retai, bet retkarčiais susirašom ar susiskambinam, jei ji instaliuotusi skype-bendrautume daugiau.
dažniau susitiktume
tiesiog manau maloniai bendravome, ir sakydavome ką mąstom.

su antrosios mergaitės mama, aplinkybių dėka susikraustėm į kaiminytę, ir greit manau įvardinsiu kaip draugę tiesiog sutapo interesai, požiūriai ir galbūt gyvenimiškos situacijos.

su dabartinio berniuko mama, kartais išgeriam kavos, pasišnekam, į asmeniškumus perdaug nelendam.. bet patirtimi pasidalinam.

man asmeniskai maloniau yra būti su vaikučiu,, su kurio mama šilti-dalykiški santykiai

O as pajutau kad po metu mano aukle pradejo man lipti ant galvos, kadangi leidau sau galbut per daug siltus santykius su ja...
taip kad is tikruju yra skirtingu mamu ir skirtingu aukliu.

Papildyta:


Aisku nezinau Jusu tikslios situacijos, bet kartais mes visi noretumem kuo maziau darbo ir kuo didesni atlyginima...

Mano nuomonė tokia: bendrauti su aukle reikia, draugauti - ne. Bendravimas: klausimai apie mano vaiką, pasiūlymai, pastabos ir pan., dar persimetimas mandagiom nereikšmingom frazėm.

Draugystė būtų, jei būtų kalbama apie asmeninius dalykus, pvz., darbą, jausmus, vyrą, tai ir paatviravimai prie kavos puodelio, ir leidimas laisvalaikio kartu - pvz., ėjimas apsipirkti, į kiną ir pan. To su auklėm neįsivaizduoju, riba turi būti ir geriau griežtesnė negu jokios...

O gal tiesiog reiketu ir draugauti,bet tik stipriai ne atvirauti?
"geriau griežtesnė negu jokios... ", o pati bandet taip elgtis? labai nemalonu taip dirbt.
kelinta val.uzmigo,ka daret,ka valget,ka zaidet,kiek skolinga jums,gerai stai jums 20 litu,rytoj reikes ateit 9v.ryto.lauksiu.viso gero.
man tai labai nepatiktu.man geriau minkstesni santykiai...as nenoriu,kad man pasakotu savo seimos problemas,kazkaip nesu kempine,kad sugerciau viska,bet ir pati to nedarau..draugiski santykiai,suprantu,kaip nuomones dalyjimasis,kartu vaiksciojimai i parduotuves,arbata... ir begale kitu yra dalyku..

Aš ieškau ir samdau ne draugę sau, o auklę savo vaikui. Esu draugiška, bet neprivalau būti draugė. Ir manau, kad išbalansuoti nėra lengva, kai darbdavio ir darbuotojo santykis atmieštas draugyste. Draugaujant leidžiama daugiau. Pvz., kaip jums patiktų, jei tokia draugė mama paklaustų, ar nieko, jei šį mėnesį nesumokės pinigų, nes šeima nusprendė paatostogauti ne Lietuvoje, o susimokės dar po mėnesio. O ką - juk draugė, kartu apsipirkinėjate, kavą arbatą geriate, gerai sutariate, negi pyksi, juk kas tie pinigai palyginus su draugyste?
Arba, kaip draugei auklei paprašyti didesnio atlyginimo prižiūrint ne vieną, o du vaikus, - na negi jau taip sunku kartais draugei pagelbėti ir pabūti su divem? O savaitgalio vakarą, už ačiū - juk auklė draugė puikiai žino, kaip retai tėvai ištaiko pabūti tik dviese, negi nebeturi paprasčiausio žmogiškumo?
Arba, negi draugei mamai gaila, kad draugė auklė pasivaišino jos brangiu vynu ir sūriu nepaprašiusi, juk draugė...

Aisq,kai pinigus liecia lig ir draugyste nustoja but draugyste..bet ir mamai tureti reik zmogiskumo,jei drauge tai vos ne dikai dirbk.draugem juk irgi reik gyvent..as uz draugiskus santykius.o draugaut galima ir prie arbatos papasakot ka vaikiukas dare:) ko ismoko:) dalintis patirtim,o ir t.t. nieko nematau cia blogo ir kitose situacijose.bet is jusu posmelio supratau,kad mamyte savanaude yra.o cia nedraugyste.reiketu susimastyt jei man pradetu "joti" per galva tikrai to nepakesciau ir susede isiaiskintume..as turiu drauge ir jos vaikina ( draugai geri) jei man reik kad mane nuveztu,as ikisu pinigu.nes dagalai pabrango,o kad ir draugai,dikai nenoriu vaziuot.cia ir situacijos panasios. (tik kad neima ) bet ir nesinaudoju,kad pastovei veziotu.labai retai.Turiu sazines..ir zmonem nesinaudoju

Na, aš tą palyginimą apie savanaudę mamytę tik šiaip, ant smūgo sumąsčiau - tai tik kiek pašaržuotas pavyzdėlis Tieisiog manau, kad labai retai pavyksta suderinti draugiškus ir dalykinius santykius...

Na as tik ir atsakiau i jusu posmeli galima suderint...viskas imanoma.o jei kas pradeda naudotis ir ne taip suprast draugyste reik nutraukt jei nemoka kitip

Skaitai mano mintis As po tu nevykusiu draugysciu jau susitaikiau su aukle po pusmecio .. nes iseities kaip ir ner.. Dabar jokiu pliurpimu prie kavos.. Nebent jei sventes kokios ir ateina daugiau mamyciu, tada susedam visos kartu su aukle... Man toks variantas Vyras nuveda, as paimu .. Nebesileidziu kaip anksciau i "nuosirdzias" draugystes.. Ir visiems labai ramu ir gera gyventi
O draugiu nuo to ivykio ieskau kitur

Yra daug draugystes formu
O i nuosirdzias diskusijas su aukle tikrai nesigilinciau.kaip ir pati mamytei nesakyciau.aisq iseina taip,kad borjeras turi kazkoks but

pritariu, kad yra daug draugystės formų. tikrai su aukle vyniuko negurkšnojam, neaptarinėjam savo vyrų gabumų lovoje, ir nelakstom kartu "klubinėti".
bet tikrai pasėdim prie kavos puodelio, paplepam neutraliom temom (pvz. apie politiką ar gėlių laistymą), pakviečiam į sūnaus gimtadienį. nes nori/nenori, žmogus vistiek kažkiek dalyvauja šeimos gyvenime. negali būt santykiai vien tik dalykiškai šalti.

pritariu..

tiesa, mes su aukletinio mama karta pietavom.. viskas isejo is to, kad veziau dukra i spektakli, pasiuliau ir "vaikucio" mamai, paziurejom nerealu keistuoliu spektakliuka vaikams, , po spektaklio- papietavom..

nematau tame problemu. arba man pasiseke su vaiku mamom.. kavos puodelis nereiskia, kad "darbinis santykis" pasikeicia, arba uzsikaria ant sprando. nes del vaiku prieziuros buna susitarta "pries apsiemima buti aukle" ..

tiesą sakant, normaliose darbovietėse viršininkai su pavaldiniais ne tik kavos išgeria, bet ir į vakarėlius pirtyje eina.
juolab auklė ne santechnikas -- juk prižiūri ir lavina jūsų vaiką. reikia artimiau pažinot ir ją, ir jai žinot, kuo šeima kvėpuoja.


tiesą sakant, DRAUGAI taip nesielgia. o jeigu ir elgiasi -- nenorėčiau tokių draugų

Visa tai laikau tiesiog elementaria žmogiška šiluma. Nereikėtų to painioti su draugyste

Butent... Merginos, painiojat draugyste su zmogiska siluma ar pagarba
Mes taip pat isgeriam kavos su aukle, pakalbam neutraliom temom, svenciam vaiku gimtadienius kartu... Bet temos klausimas yra "Draugyste su vaiko aukle" .. Butent.. kai uzsileidau iki draugysciu (pokalbiai ivairiom temom, PAGALBA jos seimai ir pan. ) tai "nudegiau" taip, kad visas miestas suzinojo apie musu seima ivairiu pliotku ir ta pagalba, kai padejau jos seimai (pacios aukle prasymu ir maldavimu) baigesi tuo, jog nenusisekus visiems "biznio"reikalams, dar likau kalta Nes juk reik kazka apkaltint savo nesekmese.. Nuo tos dienos bendraujam siltai zmogiskai, kaip jau minejau, prie kavos puodelio snekam apie vaiko pasiekimus, ir siaip apie neutraliais temas Kartu svenciam vaiku gimtadienius, pasveikinam viena kita su sventem siltai ir maloniai... Bet jokiu artimu DRAUGYSCIU daugiau nebepropaguoju... Ji noretu.. taciau as jau pasimokiau.. Ir patikekit, taip esu daug laimingesne ir man galvos neskauda, kad vel susipykus iskils visokiu nesamoniu tarp musu

Draugyste su aukle, deja, pavojinga, kaip parode mano nelinksma patirtis. Pasamdeme jauna,simpatiska kuklia mergina, turincia 3 metu dukra, atrode patikima ir supratinga. Mano berniukas labai aktyvus ir, deja, apie vyrensnio amziaus aukle nebuvo net minties, nes ji su juo tiesiog nesusitvarkytu. ji turejo patirties - vaika priziurejo ir gyveno seimoje. Nepaisant draugu ir giminiu priestaravimu, pasamdeme Ernesta Simoviciute. ji didelio atlyginimo neprase, sutvarkydavo namus, valgyt darydavome mes.
Is karto nustaciau draugiskus santykius - grizus namo po darbo padarydavau mudviem latte kavos, paplepedavom, ji manes klausinejo visokiu patarimu. Is pradziu kaip ir viskas gerai klostesi. Paskui pastebejau, kad ne viskas namuose taip, kaip man patinka - isplauti indai sudedami bet kaip i spinteles, vaiko zaislai tiesiog sumetami i lentynas, knygutes sumaltos. Pasikalbejau, savaite viskas gerai, paskui vel viskas grizta i senas vezes. Po vieno sunkaus pokalbio viskas ilgesniam laikui pasitaise.
Be viso sito, pastebejau, kad man ima dingti tai vienas, tai kitas rubas. tada dingo keletas apatiniu - brangus liemenukas, brangios kelnaites. Aukle, zinoma, nieko apie nieka nezinojo. Tada dar mano vaiko rubai eme dingineti. Negalejau nieko irodyti, nors zinojau, kad tai ji. Vyras nenorejo itarineti zmogaus, kol nera irodymu. Galiausiai ji pasielge labai kvailai - idejo i Facebook nuotrauka, kur ji su mano rubais. Daveme diena sunesti visus isvogtus daiktus arba kvieciame policija. Viskas uzsitese iki savaites su asarom ,atsiprasinejimais ir ganetinai logiskais paaiskinimais kodel negalejo ta diena visko atnesti. Galiausiai grizo namo 3 dideli maisai mano rubu, keletas sunaus rubeliu. Su ja atsisveikinom ,nors ne viska susigrazinau.

Dabar mano saulytis eina i darzeli ir dziaugiasi, ir mano namai nebetersiami.

Tai va taip ziauriai baigesi draugyste su aukle - kuo buvau geresne su ja, tuo labiau man ant galvos dirbo. Todel gal vistik reiketu islaikyti dalykiskuma... Nors aukles daugiau nebesamdysiu.

Virsininkai tokie pat samdomi darbuotojai, jie algos pavaldiniams nemoka. Toks skirtumas

Jūsų patirtis to nerodo, kad draugystė su aukle pavojinga. Manot, ta mergina nebūtų taip pasielgusi, jei būtumėt palaikiusi su ja dalykinius santykius?

Na, manau, jei buciau palaikiusi labiau dalykinius santykius, butu buve maziau emociniu rysiu ir anksciau buciau pastebejusi kas ne taip, gal net kreipusis i policija buciau, bet pagailo jos dukrytes. Viskas per emocijas ir per dideli isijautima i kito zmogaus situacija, nors jis to ir nevertas.