Noriu sužinoti jūsų požiūrį, ypač tų kurioms pasisekė surasti "baltąją" auklę: kiek artimai su ja bendraujate? Pagal vienos forumietės rekomendaciją, pas mus jau ~2 mėnesius dirba labai šauni, labai gera, labai rūpestinga ir dar daug visokių gerų savybių turinti auklė
as laikiausi ir ateity laikysiuosi atstumo - negali zinoti, kaip viskas pasikeis.........
Su aukle turėtų išlikti atstumas, sakau iš patirties,nes kai perdaug atvirai bendrauti,tai pradeda perdaug laisvai elgtis.
QUOTE(lizi @ 2005 10 17, 14:27) Su aukle turėtų išlikti atstumas, sakau iš patirties,nes kai perdaug atvirai bendrauti,tai pradeda perdaug laisvai elgtis. As visiskai sutinku. Turi buti sioks toks atstumas, nes tu juk esi jos darbdave Ir su ankstesne vyresnėlio aukle labai artimai bendravom ir iki šiol taip...Gal mums taip sekasi
Sveiki
Mes dvejus metus turejome puikia aukle tikrai galetu buti baltajame aukliu sarase, bet iprotis pasakoti kitiems zmonems apie mus, nesioti paskalas labai jau nemalonus. Mes su savo aukle stengemes buti kiek galima atviresni. Seimoje buvo pasidariusi kaip mociute, vaikas mylejo ja, seimos gydytoja taip pat buvo patenkinta musu pasirinkta aukle. Kai nusprendeme vaika leisti i darzeli rekomendavau savo bendradarbei kaip patikima aukle. Aukle nuejusi pokalbiui del darbo pasakojo apie musu seima ko reikia ir ko nereikia. Gerai, kad pasitaike supratinga bendradarbe tai nors pletku nenesiojo. Bendradarbe papasakojo ka aukle kalbejo. Su aukle del to turejome pokalbi, bet kartelis liko. Ir jau keli metai nebendraujame, nors is pradziu atrode, kad aukle radom tokia saunia.
Mano auklė irgi buvo normali, bet dabar, kai vaikas eina į daržą, jaučiuosi žiauriai laiminga, kad jos nėra
Ir dar jai būdavo labai sunku, kad kai ji pradėdavo per daug laisvai elgtis, aš parodydavau ribą... Labai likdavo užgauta. Tyliai sau, į debatus nesileisdavau. Nu, pvz. išprašydavo, kad vyresnėliui leisčiau pas juos nakvot (jis su jos anūku draugavo) - kartais nusileisdavau. Bet kai kartą jinai leido jam nakvoti dvi naktis ir tai nupaišė taip - tu lik, nebent tavo mamytė uždraus Ale man kas, kai pagalvoji? Svarbu, vaikams gerai, o aš pakentėsiu. Juolab, kad mano sąžinė rami, aš su ja elgiuosi sąžiningai, mano namai yra mano, turiu aš teisę čia reguliuot, o raukytis ji gali kiek nori Bet dabar vaikas eina į darželį, o aš užtai kaip ant sparnų
as pilnai sutinku, kad nereikia nei mamai su aukle, nei auklei su mama labai jau susidraugauti
Na as pati esu aukle[savo namuose priziuriu 2 skirtingu mamu vaikucius]musu santykiai draugiski,megstam kartu paplepet,bet tik apie vaikus,namus ir tt.asmeninio gyvenimo nelieciam,o as ir pati to nenoriu.Gal pasirodys kad tai labai pavirsutiniski santykai,taciau kas liecia pagalba,patarima mes visuomet tam pasiruosia.Kuo maziau zmoniu kisasi i seima su savo patarimais tuo seimai sveikiau.
QUOTE(sandralita @ 2005 11 01, 11:33) Na as pati esu aukle[savo namuose priziuriu 2 skirtingu mamu vaikucius]musu santykiai draugiski,megstam kartu paplepet,bet tik apie vaikus,namus ir tt.asmeninio gyvenimo nelieciam,o as ir pati to nenoriu.Gal pasirodys kad tai labai pavirsutiniski santykai,taciau kas liecia pagalba,patarima mes visuomet tam pasiruosia.Kuo maziau zmoniu kisasi i seima su savo patarimais tuo seimai sveikiau. santykiai draugiski be abejo turi buti
Na, aš pati į asmeniškumus labai nenukrypstu, dažniau tenka išklausyti įvairias jos problemas, o kadangi ji žmogus jautrus, tai kartais, rodos, pati prisikuria įvairių įtampų. Tai tas nuolatinis jos bėdavojimas labai išvargina. Grįžtu iš darbo ir taip norisi pailsėti, o jei vaikas tuo metu miega, gal net prigulti, bet ne, paprastai bent pusvalandis pokalbių
Su dovanėlėm irgi nesąmonė gaunasi. Aš nieko prieš jai ką simboliško padovanoti didžiųjų švenčių proga, bet ji irgi būtinai nori dovanoti, o kadangi nežino ką, tai atseit jai patark, juk neužsisakysi už kaži kiek
del laukiniskumo,kaip ir del visu dalyku reikia sprest samdant aukle.o jei kyla problema del dovanu-sutarkit kad dovana ji pirks tik vaikelui,mes irgi taip darom.jei auklyte nori savo problemas uzkraut sakykit galva skauda noriu prigult,vyras prase ka nors kompu parasyt tai skubu ar panasiai,turetu susiprast.
QUOTE(sandralita @ 2005 11 01, 14:09) Susitart gali, tada visos auklės labai su visuo sutinka, o paskui išeina kitaip
As kai buvau aukle, patyriau labai dideli pazeminima ir nezmoniskuma is savo seiminkes, todel, niekada pati taip nesielgchiau su zmogumi, kuris priziuri mano vaika. Tiesiog, norechiau kad butu silti ir draugiski santykiai, bet iki ribos, kad nekakoku ant galvos ir nesilegtu savavaliskai. Bet kad bijotu manes, niekada to nenorechiau. Svarbu kad mano vaikas butu saugus ir laimingas, o visa kita, manau, tai yra sutvarkoma
Nesusiduriau asmeniskai su aukle,bet turiu pazystama,kuri dirba si darba.
Taigi zinau vos ne visas smulkmenas apie jos darbdavius. Kaip supratau (nelabai gilinausi ir klausiausi ) lyg ir zinomi zmones.Smulkmenos sakyciau skausmingos ir asmeninio pobudzio. Taigi galvociau kad nereikia atvirauti svetimam zmogui. P.S Priziuri dvynukus,pati turi sunu.
Istikruju man atrodo kaip daugumai kad santykius vistik reikia palaikyti draugiskus bet iki tam tikros ribos.
Mano auklė "baltoji", bet ji yra mano darbuotojas aš darbdavys, visada tokiais atvejais laikausi atstumo, na ne tokio, kad aš aukštai tu žemai, bet santykiai darbiniai, iš draugo juk nepareikalausi,..kaip ir turiu griežta nuomonę, kad darbe negali būti draugų ir giminių...
Aš irgi manau, kad asmenines ribas reikia išlaikyt. Nė žodžio daugiau, nei tau pačiai norisi. Nesi niekam įpareigota, juo labiau, savo samdomam žmogui.
As padariau taip pat didele klaida per daug isileisdama aukle i musu gyvenyma. Kaip aukle ji yra labai gera vaikams, vaikai ja myli. Taciu ieskausi kitos, kadangi ji jau pradejo lipti mums ant galvos. Pradejo reikalaut kazkokiu savo teisiu, neateina savaitgaliais, nors 6metai ateidavo, dabar sako noriu tureti iseiginiu. Kazka vaidina, kazko siekia, matau, kad pavydi
iki siol bendrauju su dviem buvusiom vaiku auklem .viena tapo mano dukryteskriksto mama,kita vienas is paciu geriausiu draugiu
QUOTE(kuliamija @ 2006 10 16, 22:54) Pradejo reikalaut kazkokiu savo teisiu, neateina savaitgaliais, nors 6metai ateidavo, dabar sako noriu tureti iseiginiu. Kazka vaidina, kazko siekia, matau, kad pavydi na tai gal pervargo kur jau tau 6 metus dirbt be iseiginiu
Labai uzkliuvo zodziai-----NORIU TURETI ISEIGINIU--------tai cia anot mamos lipimas ant jos galvos,jei 6 metus zmogus dirba be iseiginiu
QUOTE(špokulia @ 2007 01 17, 23:29) man ir taip atrodo QUOTE(kuliamija @ 2006 10 16, 23:54) As padariau taip pat didele klaida per daug isileisdama aukle i musu gyvenyma. Kaip aukle ji yra labai gera vaikams, vaikai ja myli. Taciu ieskausi kitos, kadangi ji jau pradejo lipti mums ant galvos. Pradejo reikalaut kazkokiu savo teisiu, neateina savaitgaliais, nors 6metai ateidavo, dabar sako noriu tureti iseiginiu. Kazka vaidina, kazko siekia, matau, kad pavydi Šis skyrelis vadinasi "draugystė su aukle", žinoma, būna visko, apie tai čia mamos ir rašo, bet jūsų postas, sakyčiau apie vergystę, o ne kur jau ten draugystę, tiesiog nors žmogiškus santykius (nebent Jūs ką ne tą turėjot omeny rašydama apie išeigines). Ir teisingai čia viena moteris pasakė, dabar surasti gerą auklę - iššūkis, o jei Jūs rašot, kad vaikai ją labai mylėjo, tai vertinkit, ką turit, nes verksit pametę.
Turejom dvi auklytes,tai lig siol paskambinu,pasveikinu su sventem.Buvo eglute darzeli,tai kvietem ateiti.Su Joninem pas veikinam(viena Janina).Zodziu draugiskai sutariam,nepamirstam.
Cia tik mano nuomone.
Kadangis tai yra samdomas zmogus, kuriam mokamas atlyginimas. Manau santykis turi buti kaip darbuotojo ir darbdavio. Diplomatiskas Kartais pagiriant, kartais palepinant premija, kartais priminant darbo taisykles...
jka, visiškai pritariu
Dabar jau žinau, kad jei dar kada nors rinksiuosi auklę, mūsų pirmo pokalbio metu būtinai aptarsiu šitą klausimą.
O aš kartais pageriu kavos ir pasišneku. Kaip auklė jaučiasi, ką galvoja ir pan. Tai jokios ne paslaptys, o tiesiog proga sužinoti iš pirmų lūpų ir neįkyriai, ar kas blogai , kas gerai. Noriu geriau pažinti žmogų, kuriam patikiu savo vaiką. Noriu pirma sužinoti, ar auklė normaliai jaučiasi namuose - jei gerai jausis, tai ir gerai dirbs. Noriu pirmiau paskatinti už gerą darbą nei pati pradės prašyti.
Tik bėda - ne visai suprantu, ar padejavimai, jog sunku dirbti, yra užuominos dėl darbo užmokesčio ar šiaip pasiguodimas, kad vaikas nuvargina. Kiek galim, tiek mokam, kartais priedo pridedam, nepamirštam padėkoti ir pagirti už pastangas, stengiamės, kad žmogui būtų gera pas mus dirbti. Dirba labai gerai, vaikas labai mėgsta, tik vis lieka toks nesupratimo "prieskonis". Kol kas nurašau tai pripratimu prie naujo žmogaus, nes užtrunka, kol supranti kito žmogaus kalbą. QUOTE(Bulve @ 2007 01 31, 20:53) O aš kartais pageriu kavos ir pasišneku. Kaip auklė jaučiasi, ką galvoja ir pan. Tai jokios ne paslaptys, o tiesiog proga sužinoti iš pirmų lūpų ir neįkyriai, ar kas blogai , kas gerai. Noriu geriau pažinti žmogų, kuriam patikiu savo vaiką. Noriu pirma sužinoti, ar auklė normaliai jaučiasi namuose - jei gerai jausis, tai ir gerai dirbs. Noriu pirmiau paskatinti už gerą darbą nei pati pradės prašyti. Man atrodo, tas telpa ir į darbdavio-darbuotojo bendravimo supratimą. Kas kita, atviravimai ir plepėjimai apie asmeninius reikalus, keitimasis dovanomis (ne simbolinėmis) įvairių švenčių progomis ir kt.
O mano nuomonė kitokia
Pavyzdžiui jeigu auklės ir mamos amžiaus skirtumas nėra didelis ir jos gerai sutaria, tai kodėl negalima pakalbėt ne vien apie vaikutį, o ir šiaip kaip su drauge QUOTE(Aziza @ 2005 11 01, 12:02) as pilnai sutinku, kad nereikia nei mamai su aukle, nei auklei su mama labai jau susidraugauti Jo dėl tų draugisčiu, tai aš auklės neturėjau, bet mano tevai gerai susidraugavo su šeimos gydytoja.... Tai va - visą naktį vaikui skaudėjo pilvukai, buvo neramus, iškvečiau iš ryto... Skambina man - oi aš turiu sūnui batus nupirkti, tik dabar laiko turiu, tai gal aš pas jus kitą dieną ateisiu manau, su aukle būtų panašiai
Manau nuo pacios aukles supratingumo,galu gale nuo kulturos priklauso ar susidraugavusi su vaiko teveliais prades kazko daugiau reikalauti ar atvirksciai naudotis ir nebeatlikti savo pareigu.
Su vienais teveliais tikrai labai artimai bendraujam,su kitais labiau atstumo laikomes ,bet niekada nesinaudoju ir nemazinu savo atsakomybes,pareigu,jei labiau susibendraujame su teveliais.
Manau, kad santykiai turėtų būti kolegiški, kaip darbe su kolegėmis. Jei gerti kavą ir "pletkyt", tai atsargiai, per atstumą
..auklytes man prireike, kai mano mazajam buvo tik 4 menesiukai...ir ne karto neteko ja nusivilti.. mano pipiriuka priziurejo iki mums isvaziuojant i uzsieni, t.y. vienerius metus beveik...zinote mes tapome geriausomis draugemis, likus menesiui jos nepriverciau iau paimti is manes pinigelius uz prieziura.. verkeme kai reikejo issiskirti, mano maziuka myli kaip savo vaika..ir taip be mano dar priziurejo kelis vaikucius, vaikai ja myli, o kai tavo maziukas gerai jauciasi budamas su ja, manau ir tau paciai rami sirdele, pati tiesiog prisirisi prie aukles...
QUOTE(Penktadienio_mamyte @ 2007 11 01, 13:03) ..auklytes man prireike, kai mano mazajam buvo tik 4 menesiukai...ir ne karto neteko ja nusivilti.. mano pipiriuka priziurejo iki mums isvaziuojant i uzsieni, t.y. vienerius metus beveik...zinote mes tapome geriausomis draugemis, likus menesiui jos nepriverciau iau paimti is manes pinigelius uz prieziura.. verkeme kai reikejo issiskirti, mano maziuka myli kaip savo vaika..ir taip be mano dar priziurejo kelis vaikucius, vaikai ja myli, o kai tavo maziukas gerai jauciasi budamas su ja, manau ir tau paciai rami sirdele, pati tiesiog prisirisi prie aukles... seile varva skaitant
na, kas del artimo bendravimo su aukle, tai anksciau buciau pritarus toms, kurios sako, kad nieko blogo isgert kavos , pasnelet ir t.t. dabar gi sakau NE NE IR DAR KARTA NE..
viskas prasidejo pries metus, kai savo pusantru neturinti mazyli pradejau vedziot i jos namus (pas ja toks minidarzelis).. labai patiko, kaip darzely, daug vaikuciu, skanus maistas ir t.t. taciau esu labai svelnaus budo ir nemoku laiku pasakyti STOP... taigi, prasidejo kvietimai kavos isgert, pakalbet, kartu sventes svest ir t.t. (gyvenam ne LT, taigi truko draugu ir man, ir jai).. po to paprase, kad vienu reikalu padeciau jos dukrai, ir kai padejau, po kiek laiko tai dukrai kazkas nepasiseke ten -as likau kalta, visi mano pasisakymai, pokalbio detales iskilo i viesuma ir daug daug dar visokiu nesamoniu atsitiko... o baigesi tuo, kad kai ruosiaus eit i darba ir nuvest vaika, ji pasake, kad iseina pas gydytoja (atseit), noredama mane iskaudint... na, zodziu, taip gailiuosi dabar, kad leidausi su savo aukle i asmeniskumus... turetu but su aukle kaip darbe-atvedei vaika , paemei ir ... viso gero... zinoma, galima pasveikint svenciu proga, bet nieko nepasakoti... nei apie save nei apie savo seima...
Na pasireiksiu mamytes ir as
Gyvenu ne lietuvoje, o pas seima kuri gyvena uzsienyje bet mama yra lietuve,priziuriu ju tris vaikucius, ir mes sutariame puikiai,ji,zinoma vyresne, bet snekames visokiom temom ir kartais kai iskyla nesklandumai del darbo ar pan,niekada neprikisame viena kitos gyvenimo detaliu ar nebegame ir niekam nieko neviesiname...Tiesiog,galbut viskas priklauso nuo zmoniu,nuo ju sazines ir orumo...Jei gerbi kita, tai ir jis tave gerbs...
Na, absoliutinti visko gal nereikėtų. Puikiai suprantu tą nusivylimą ir pyktį išdavyste, tačiau vis dėlto bet... Lygiai kaip ir visiškai šaltai bendrauti su aukle arba išsipasakoti visas paslaptis kaip geriausiai draugei. Manau, kad reikia surasti tą vidurį - kartu pagerti kavą, kad suprastum to žmogaus, kuriam patiki savo vaiką, mąstymą, būdą, bet kartu ir neišplepėti to, ko nesakytum kad ir geram pažįstamui. Žinoma, yra lengviau neišplepėti ko nors, kai laikai didelį atstumą, tačiau tai kartu reiškia ir informacijos praradimą.
Manau, turi būti sveika pagarba vieniems kitų. Pernelyg didelis formalumas, asmeniškai mane, baugina ir suteikia nesaugumo jausmą, ko pasekoje auklė ir netgi vaikas patiria beprasmį stresą, o per didelis draugiškumas, mano nuomone, negerai tuo, kad kaikurie žmonės linkę jį suprasti kaip kad žalią šviesoforo signalą - maždaug, aha, su tėvais susidraugavau, tai dabar aš čia darau kaip noriu, o jie iš mandagumo neprieštaraus
Aš už diplomatinius darbinius santykius, kaip jau auksčiau buvo pasakyta.
Kadangi esam darbdaviai ir darbuotojai, tai ir santykiai tokie turėtų būti. Kai už veiklą mokami pinigai, asmeniškumų nelabai įsivaizduoju. Gal ir nuo žmogaus priklauso, bet artimesni santykiai suteikia laisvumo, tuomet tarsi nepatogu pasakyti ateiti anksčiau ar pabūti ilgiau, pareikšti pastabą ir pan.
vat butent
patikekit manim, geriau jau diplomatiski ir salti santykiai, negu kaip su "alia" drauge... nes kai susipyksit viena grazia diena, tai tikrai pamatysit , ka reiskia artimos biciulystes su auklem
o man smagu normaliai, draugiskai bendrauti su aukle...kadangi su saviske bunu namuose, tai saltu santykiu turbut ir neitu palaikyti..o ji kadangi tokia dalyvaujanti visur, tai man dar pripasakoja visko, kas mieste gero vyksta ir pan.
zodziu rytais kartu geriam kavute ir slemsciam sumustiakus QUOTE(Brooke @ 2007 12 25, 04:04) Manau, turi būti sveika pagarba vieniems kitų. Pernelyg didelis formalumas, asmeniškai mane, baugina ir suteikia nesaugumo jausmą, ko pasekoje auklė ir netgi vaikas patiria beprasmį stresą, o per didelis draugiškumas, mano nuomone, negerai tuo, kad kaikurie žmonės linkę jį suprasti kaip kad žalią šviesoforo signalą - maždaug, aha, su tėvais susidraugavau, tai dabar aš čia darau kaip noriu, o jie iš mandagumo neprieštaraus Labai teisingai. Kadangi mano vaikučius prižiūrėjo mano mamos draugė,kurią ir aš gerai pažinojau,santykiai buvo artimai draugiški,bet jokių priekaištų jai neturėjau,net sakyčiau daugiau užsiimdavo su vaikais,nei mano mama.Ir vaikam ji labai patinka,kaip dar viena močiutė
o as kitos nuomones. Na kokia cia kalba :tik darbdavys ir darbuotojas
Su aukle bendraujam iki siol ( ziurejo nuo 1 iki 2.5 m) dabar vaikis i mokykla eis. Vat isvaziuoja aukle sveciuotis i uzsieni ir klause kokia smulkmenele galetu parvezti lauktuviu busimam pirmokui... as- uz zmoniska bendravima
aš manau kad kažkiek draugystės su aukle turi būt. tada bus daugiau bendradarbiavimo, labiau tas vaikas rūpės. antraip jei tik reik paklust viršininkui, atbūt valandas, įvykdyt normas -- tada ir prasideda chaltūrinimai, išsisukinėjimai ir kitos nesąmonės.
Kaip tik skambinau aurlei, dabar jau uzsienyj, sako, va ka tik apie jus galvojau... kaip ten mano Jokubelis... va jau kaip grisiu rudeni, iskart paskambinsiu...ne gi nemiela
Sveikos
kokios karštos diskusijos dėl klaidų... Jei grįžtume prie temos,tai manau,kad tas bendravimas priklauso ir nuo auklės ir nuo vaiko tėvų.Aš su mažiukų tėvais ir močiutėm sutariu tikrai gerai...va prieš porą dienų gerai atšventėm mano gimtadienį ir šiaip pasiplepam prie arbatos puodelio...su močiute vis pasiimam vaikus kur papramogauti ar prie ežero nusivežam...manau,kad neturėtų būti su aukle grynai darbdavio ir darbuotojo santykiai,nes visgi tas žmogus prižiūri Jūsų vaiką |