Na,man nesuvokiama,kaip savas vaikas gali buti negrazus...Man mano vaikas pats tobuliausias

o ''gali buti ir kitaip ''nesuvokema man mano pats graziauses ir nuostabiauses

Svetimų vaikų labai daug matau man nelabai akį traukiančių nu negražūs man ir viskas.

Nu bet jau mano vaikas kokio gražumo, nemoku apsakyt

Kiekvienai savo grazus, o kiti tik reti vaikai grazus, daugiau buna negrazus. bet man mano nera graziausias ir tobuliausias. as nesu tokia nesveika, nes tokiu tobulu ir graziu tik vienetai buna.

mano dukryte man pati graziausia ir sauniausia

Net ir pelėdai jos vaikai yra patys gražiausi

Man kaip tik keistas mamų nelogiškumas ir suskystėjimas kai pradeda liaupsinti savo vaikus: "mano gražiausias, mieliausias, puikiausias ir t.t."

Pripažįstu, aplinkiniai ir dabar sustoja ir atsisuka pažiūrėt į tą šypseną keliantį vaiką kur tik išeiname, ir komplimentų negaili. Aš jiems atsakau: "Ačiū, kad jau sakot kad graži, tai ačiū." Kartą grįžus iš draugų, kurių mažylis dar spalvos neatgavęs, net vyras atsiduso ir sako: "nu bet visai gražus tas mūsų vaikas išėjo"

Grožis labai subjektyvus. man tikrai ne visi vaikai gražūs, tačiau nosies neriečiu dėl savo mažosios gražumo. Čia priklauso nuo to koks genų komplektas susidaro. Pripažinkim, kad ir suaugę ne visi žmonės gražūs ar net simpatiški, tai ko norėt, kad jų vaikai pretenduotų į žurnalų viršelius.

Gal tiesiog mama panašiai racionaliai mąsto. ir supranta, kad jo mažylis nėra pirmo gražumo.

Bėda tik ta, jeigu ji dėl to graužiasi labai graužiasi, o čia gali ir depresija būti. ir pvz viduj slypi piktumas ant vaiko "kodėl tu negražus". Kad vėliau neaiškintų ji vaikui "tu negražus, baidyklė", kad pats vaikas dėl mamos sau kompleksų neįsivarytų.

As negalu suprasti - kaip savo vaikas gali buti negrazus Mano abu vaikuciai yra labai grazus ir meilus Tik labai retai ir tik kelis esu maciusi gatveje negrazius vaikus , bet vis viena jie buna meilus kudikiskai

as irgi turiu tokia drauge kuri sako ,,ZINAU, KAD MANO DUKRA NERA GRAZI, BET KA AS GALIU PADARYTI,, ir pns..na kai mergyte buvo mazesne, tai tikrai buvo panasesne i berniuka, bet asmaniskai man ji buvo tikrai grazi ten nera pasakisko grozio vaikas, bet ji turi kazkokiu mielu bruozu, kad man atrodo lb graziai
o siaip nzn kaip galima taip apie savo vaika sakyti..as net negalvoju apie tai grazus jis ar ne, as ji lb myliu ir man to uztenka juk ne grozio skatinami stengemes ji daryti, nesioti ir gimdyti tai kaip galima sakyti, kad grazus ar negrazus?

Labai dažnai bjaurūs ančiukai išauga į gražuoles gulbes!

cia peleda jums pasisake
nezinau,man tas alpimas del grazumo ar negrazumo juokingas,geriau butu sveiki ir geri,yra vaiku negraziu,bet tokiu mielu,o buna graziu,o salia ju but nesinori.

Sutinku su linete, jei vaikas mielas, traukia tai joks jo grozis ar negrozis nera svarbus, o jeigu jis tau nemielas, tai kad ir pats graziausias butu, negrazumu pastebesi visada.

O man apskritai atrodo, kad tai popsizmas - labai grazus vaikas, negrazus vaikas. Argi reikia ta grozi taip ivertinti.Juk visi mazi vaikai yra tyri ir tuom jie grazus. Jei mama uzsiciklina, kad jai jos vaikas negrazus - manau, kazkas negerai su galva jai.

kai mano dukriuke gime po keliu dieneliu isryskejo kad pas ja tie pirmieji plaukuciai toki rysku ryza atspalvi turi,kaip as pergyvenau del to kad kazkas ateity gali ja pravardziuoti ryza ar dar kaip nors,juk ne taip seniai ryzu plauku vaikuciai buvo kazkas baisaus, negrazaus bet uztat visada galvojau kad ir kokia jos butu plauku spalva ji mano pati nuostabiausia mazyle, nu ir ka nuejo tas ryzumas,nes iskrito tie pirmieji plaukuciai. Todel nesuprantu tu, kurios gali apie savo vaika galvot kad jis yra baisus..

aišku kad gali jei mamai akinių nereikia. kai kurie vaikai būna negražus, todėl jei jų mamos gerai mato ir joms jie būna negražūs

siaip mylimas zmogus negali but negrazus,ar tai mama,ar vyras,ar vaikas,jei turetumet vaiku-tai zinotumet jei negrazus-vadinasi ne mielas,akiniai ne prie ko.

ir vėl nusišnekėjot...

ne pirma karta

nebuna negraziu vaikuciu, buna tik kvailos mamos korios nepastebi savo vaiko unikalumo ir grozio

Negražių vaikų buna, kaip ir negražių suaugusių. Na ir kas? Visokių yra, reiškia, visokių reikia. O tas apmestinas - "visi vakai gražūs" - na šiek tiek visgi nelogiškas. Vaikas gali būti mielas, bet negražus. Žinoma, mama galėtų ir neakcentuoti to, bet visada atsiras, kas taip pasakys, todėl gal būtų pravartų "grūdinti" vaiką tokioms kalboms, kad jam nebūtų ateity didelio streso + dar gal kai suaugs, pasikeis į geresnę pusę. O jeigu ir ne - nieko blogo.

ir kaipgi ji "grudinti"?

nesamoningiau negirdejau dar,nei vaika reikia grudinti kalbom,kad jis negrazus grozis subjektyvus dalykas siaip,cia kalba eina,kad mamai savas vaikas negrazus,kas tikrai keista,o ne kas grazu ar negrazu visiem,nebent mama jau labai vaiko tetis paknises

ka as ir turejau omeny rasydama "nebuna negraziu vaiku "

Nežinot??? Nugi sakyti vaikui (ir kuo dažniau), kad jis negražus, turi kokią matomą ( ar įsivaizduojamą) ydą, jo plaukai ryži, strazdanos pavasarį atsiranda, o jei dar pažvairuoja... Galima priminti, kad kojytės šleivokos, ausytės atlėpę, nosytė užriesta. Vaiko savigarba, savivertės jausmas nuo tokių priminimų tik auga ir bujoja... Ypač, jei juos sako artimiausi žmonės, nors ir ne tiesiogiai vaikui: Pažiurėk, ar matai-mano vaiko ausis viena didesnė... nagi vaikas tampa toks "užgrūdintas" ir jam tampa akivaizdu, kad išorė yra svarbiausia jo nesėkmių priežastis... kam stengtis, ko nors siekti- juk jis vis tiek negražus...

Mamytės, tetulytės- na, nejaugi išvaizda vaikui svarbiausia????? Juk mylimas ir gerbiamas jis turi jaustis visada, visoks. Net ir Super Mamose...

Kaip "grūdinti"? Kaip minimum, paaiskinti vaikui, kad svarbiau vidinis grožis. Neakcentuojant jo ydų, esamų ar įsivaizduojamų. Ir kad vertinti reiktų ne gražų veidelį, o vidinį žmogaus pasaulį. Ir kad tie žmonės, kurie mato tik gražų veiduką - paviršutiniški, ir nevertėtų krepiti dėmesį įį jų pasisakymus. Jus nepykit, bet kai kurios mamos tikrai nesveikai reaguoja. Kaip manot, vaikui kokiu atveju bus didesnis stresas - kai žinos, kad išorė - tikrai ne viskas ir nekreips dėmesio į pravardžiavimus, ar kai jam pradės geri aplinkiniai sakyt, koks jis šleivakojis, storas etc, nors tėvams buvo pats pačiausias? Vilkra, manau, jus šaipotės, nes jeigu rašot rimtai Gal jau nusileiskit iš dėbėsų, ka? Jeigu iki paauglystės vaikas neįsisamonins, kad išorė - labai menka sudedamoji dalis - jį bendraamžiai "suės". Beje, aršioms gynėjoms visų vaikų grožio - jus grožį kaip absoliutų suprantat, ar visgi vertinat vaiko charakterį ir visą kitą? Yra gražių, bet labai bjaurių vaikų, yra ir negražių, bet labai fainu. Ir kas iš to? Svarbiausia tėvų pareiga - paruošti vaiką gyventi visuomenej. ir tuo pačiu išugdyti stabilią psichiką, kurį nesvyruotų dėl kieno nors pasišaipymo. Vėlgi kiekvieno žmogaus pasirinkimas, ką ir kaip daryt. Jeigu jums atrodo, jog jūsų pasirinkimas teisingesnis - nuostabu.

zinoma, kad taip. beda tik ta, kad pradedama "grudinti" vaika diskusijomis apie tai, kad isvaizda nesvarbi, jus vaikui uzakcentuosite, kad jis turi problema - tai yra, griausite jo saviverte... jau vien jusu prielaida, kad del isvaizdos is vaiko gali tyciotis - jau savaime tampa ne "grudinimu", o "gruzinimu"... atrodo, kad tai paradoksalu, bet is tikruju jokio paradokso ia nera: juk jei isvaizdoje nematytumete problemos - apie tai nejaustumet reikalo diskutuoti... tiesiog dziaugtumetes savo vaiku besalygiskai - vien todel, kad jis yra. ir kaip tik tada, kai vaika tevai myli ir priima besalygiskai, jo saviverte gali augti.

zymiai baisiau uz bloga isvaizda humoro jausmo nebuvimas

Na, čia jau belieka apeliuoti į tėvų sveiką protą - jeigu jie buki, tai ir .. Aplamai - o kaip tėvai turėtų mokyti vaikus, kaip vertinti aplinkinius, pagal kokius kriterijus? Jeigu jus sakot © beda tik ta, kad pradedama "grudinti" vaika diskusijomis apie tai, kad isvaizda nesvarbi, jus vaikui uzakcentuosite, kad jis turi problema - tai yra, griausite jo saviverte © Tikrai manot, kad jeigu vaikui įskiepyti, jog svarbiau vidinis pasaulis, nei išorė, nuo to gražus vaikas - pagal visutinius grožio standartus pradės kompleksuoti? O gal visgi pradės kitus vertinti kaip žmonės, o ne tik išorę? O negražus vaikas būtinai užsiciklins? Manau, negražiam vaikui bus lengviau, jeigu jis suvoks, kas yra svarbu - ir kaip tik nesiciklins, kad jis ten kažkoks ne labai toks. Jis asmenybė, tai svrabiausia. Mano prielaida, sakot? Jus kada nors mokykloj buvot 6-8 klasese? Aš ten praktiką atlikinejau, tiek prisižiūrėjau, kad .. Bet žinoma, niekas niekam nedraudžia turėti iliuzijų, kad dėl išvaizdos aplinkiniai nesišaipo. P.S. Mano vaikai gražūs pagal visuomeninius standartus, tad nepataikėt . tiesiog tema įdomi.

kalbame ne apie tai, kad kas nors saiposi ar nesisaipo, o apie tai, kaip padeti vaikui "issiauginti" sveika saviverte. ir galiu drasiai pakartoti: akcentuodama vaiko isvaizda (net jei tai salyginai neutrali kalba apie tai, kad zmogaus isvaizda nesvarbi), saviverte griaunate.

p.s. mokykloj ne tik buvau: mokykloj as ir dirbau... kaip tik su paaugliais. jaunimo mokykloj....

p.p.s. kreipinys daugiskaitos antruoju asmeniu - retorine priemone, o ne teiginys, kad jus ka nors darote ar nedarote su savo vaikais.

Ogi nematu čia humoro. Pasakius, kad vaiką reikia morališkai grūdinti, mamos suprato tai taip, kad jį rekia niekinti - kiekvienas supranta taip, kaip sugeba. Sugebėjo tik tiek. Kame čia humoras? Juokas pro ašaras. Aplamai vaiką auklėti diskusijomis beprasmiška, jis pvz gali imti tik iš tėvų/aplinkinių veiksmų, kas dažniausia ir buna, tad diskusijos tokiais atvėjais iš serijos "šunys loja, karavanas eina".
Papildyta:

Tuomet klausimas Jums ©akcentuodama vaiko isvaizda (net jei tai salyginai neutrali kalba apie tai, kad zmogaus isvaizda nesvarbi), saviverte griaunate.© - kokio konkrečiai vaiko savivertė griaunama - gražaus ar negražaus? Ar automatiškai tai reiškia, jog vaikas pats puikiai suvokia savo vietą grožio skaleje? Kodėl gražiam priimtinas toks požiūris, o negražiam jis sugriaus savivertę?

Beje, lyrinis nukripimas - kiek pasaulyje parduodama kosmetkos? Ir jeigu vaikas adekvačiai suvokia save (čia kalbu apie mergaites), jis sugebės tinkamai pagražinti savę, nes labai gražių žmonių nedaug, dauguma gražuolių sugeba tinkamai savę pateikti. Iliusijos, ypač savo atžvilgiu, brangiai kainuoja. Pažįstų vieną moterį, ji tikrai ne gražuolė, bet tinkamai padažyta visai įdomi atrodo, kuriai nuo vaikystės buvo skiepyjama, kad ji nekokia, kvaila ir t.t., ir ji nieko nepasieks. Dabar jai virš 40 metų, savęs neprisižiūri, nes "o kam, vistiek neturiu prieš ką puoštis", draugų nėra, vyro nėra, vaikų nėra - čia grynas pvz. , kad tėvai tik išorė domėjosi, o į tai, koks ji žmogus buvo, jiem buvo nusispjauti.

isvaizdos akcentavimas griauna ir grazaus, ir negrazaus vaiko saviverte.

kosmetikos nenaudoju. sau esu grazi nepriklausomai nuo to, ka apie mane galvoja kiti: tai ir yra savivertes esme.

Nesutikčiau dėl savivertės - vėlgi tai mano nuomonė. Aš ir rašiau - reikia auklėti taip, kad išvaizda nebūtų PIRMINIŲ kriterijumi, kad vertinti reikia pati žmogų, jo asmenybę. Kurioj čia vietoj griaunama savivertė, man nesuprantama. Mano vaikai vienodai noriai bendrauja ir su gražiais, ir su negražias vaikais, jiem svarbu, kokie tie vaikai, o jų grožis - N vietoj. Ir manau, jog taip ir turi būti. Savo nuomonės niekam neperšu .

Sidabra gi juoku nesuprantat va kas graudu,su jumoru galima pazvelgti i bet kokia problema,o ne matyti visur tik kriminala ir verkti.Vilkra gi aiskiai pajuokavo,o jus jau nakti nemiegosit juokai nuima itampa,o ne ja kelia.

tikiuosi, kad savo tekste "vertinti" vartojate reiksme "laikyti vertingu": kiekvienas zmogus yra vertingas vien savo buvimu ir nepriklausomai daugiau nuo jokiu kitu kriteriju.

Ragnez, o jeigu banalumus pamiršti - kuom vertingas visai sužverėjęs pijokas, mušantis žmoną ir vaikus? Tikrai vien savo buvimu? Nors tai ir nukripimas nuo temos.
P.S. Nemiga man
P.P.S. Humoras humorui nelygus.

Ne apie išvaizdą, bet kai kurie žmonės būtų labai vertingi savo nebuvimu (kad ir visų nuvalkiotas Hitleris ar į jį panašūs).

Bet ir apie išvaizdą tas pat - KAI KURIE suaugę žmonės gali prieiti prie šios išvados, kad žmogus vertingas vien savo buvimu, bet DIDŽIOJI DAUGUMA paauglių vertina pagal kitus kriterijus, ir išvaizda tikrai ne paskutinėje vietoje

Diegti vaikui, kad svarbiausia vidinis grožis man toks pat kraštutinumas, kaip kad siųsti mažas mergaites į manekenių mokyklas...
Sakyč gal geriausia būtų, kad tėvai nevertintų kitų pagal išvaizdą (ar bent jau ne vaikų akivaizdoj, jei tokių pomėgių yra, ar bent jau dažnai nevertintų pagal išvaizdą), bet kad žmogaus išvaizda iki tam tikros ribos visuomenėje pritampant yra svarbi, tai kaip ir faktas, tad tatai nuslėpinėt nuo vaiko, kuriant jam iliuzijas, nematau reikalo.

Net patarlė sako: pagal rūbą sutinka, pagal protą išlydi.

Jei kas nors atrastų būdų iš pirmo žvilgsnio įvertinti žmogaus vidinį pasaulį, gal būtų tada galima ir teigt, kad vidinis pasaulis svarbiausia, ir vis dėlto iš pradžių galimas žmogaus vidinis pasaulis įvertinamas pagal jo išorinį vaizdą. Čia galimos didžiulės paklaidos, tačiau yra kaip yra.

P. s. temos neskaičiau, tik paskutinius tris puslapius, į juos ir "reaguoju"

ar ne paradoksas, kad butent hitleris ir i ji panasus buvo eme rusiuoti zmones i vertingus ir maziau vertingus pagal tam tikrus kriterijus... hitleri smerkiame - bet toliau stengiames rusiuoti zmones pagal kriterijus... jums tai neatrodo keista?

toliau prikabinu savo komentara is kitos temos:

Kiekvienai mama savo vaikas mielas, bet nebūtinai gražus. Mes sau galim atrodyti nuostabiausi pasaulyje, bet, manau, daugeliui reikalingas ir aplinkinių patvirtinimas, jog jie gražūs/geri/ dar kokie nors - nes mes gyvenam visuomenej, o ne negyvenamoj saloje. Bent jau vaikų/paauglių visuomenese taip yra - jiems reikalingas pripažinimas kitų žmonių.
Kodėl manot, kad bet koks pokalbis apie išvaizdą būtinai turi žeminti vaiką ir griauti jo savivertę? Nenorėčiau gilintis į psichologiją, bet gan įdomiai atrodo tokie posakiai.. išduoda vaikystės nuoskaudą, ką ten dabar žmogus besakytų ir kaip beįrodinėtų, jog išvaizdą nesvarbi.
Papildysiu - geri ketinimai geriems ketinimams nelygūs.

kuo labiau pazeista zmogaus saviverte, tuo labiau jam reikia isorinio savos vertes patvirtinimo. ir atvirksciai.

ne bet koks, o toks, kuriuo siekiama vaika "pataisyti".

vaikystes nuoskaudu, be abejo, turiu. taciau kaip bebutu keista, jos nesusijusios su isvaizda, kuniskais dalykais - nezinau, ar tai mamos, ar mano pacios nuopelnas, bet savo moterisku kunu esu visiskai patenkinta.

tik nepradekit jau su ta psichologija,ir taip jau nuo temos nukrypta 180 laipsniu,butu malonu ,kad i tema,o ne kiekvienas issakome savo praeities nuoskaudas,prisimenam Hitleri vaikai visada vieni is kitu saipesi ir saipysis,kitaip nebus,ir jau buk tu nors graziausiais pasaulyje,vaikai ras kabliuka,bet tai kas musu nenuzudo,padaro mus stipresniais o tema visai kita,autore stebisi,kaip mamai gali buti negrazus jos vaikas,ir tai tikrai keista,bet aisku ne nusikaltimas.

Neįsivaizduoju,kaip mamai gali būti negražus JOS PAČIOS vaikas

O jūs įsivaizduokit, kad pasaulis gali būti kur kas margesnis nei rodo jūsų patirtis, ir gal pavyks visai švariai įsivaizduoti tokią situaciją.

Priežasčių gali būti n+1

Čia toks pats šūksnis kaip "neįsivaizduoju, kaip mama gali atsisakyti savo vaiko", ale kažkodėl abortų vis dar daug, ir vaikų namai perpildyti.

raukt reik tema,nes jau pievinat baisiai

įrodykit
kur čia offtopic mano poste?

as tai labai lengvai isivaizduoju, kad mamai jos vaikas gali atrodyti negrazus. taciau manau, kad jeigu mama tam suteikia reiksmes - tai gali buti labai nesveika vaikui.

aš tai labai lengvai įsivaizduoju, kad tokiai mamai ir pats gyvenimas nelabai mielas, tai su mama, kuriai gyvenimas nelabai mielas, ar ji suteiks tam reikšmės, ar tai slėps nuo vaiko - vaikui vis tiek nebus labai "sveika".
Bet ans užaugs, išgyvens ir kurs savo gyvenimą pats, jei tik to tikrai norės, palikęs toli toli visas išvaizdas ir t. t. ir pan. Ne viduramžiai, priemonių, kaip "atitaisyti" vaikystės negeroves, tikrai šiais laikais yra...

bet kiek energijos reikia tiems vaikystes atitaisymams!
kam kurti problemas, jeigu galima ju nekurti?


kodel taip rasau: jeigu buvo uzduotas klausimas, vadinas, problema yra pastebeta ir ja galima vienaip ar kitaip isspresti uzuomazgoje jau dabar, o ne priversti vaikus skirti energija sios problemos sprendimui ateityje.

atrodo, norom nenorom vis dėlto teks perskaityti temą nuo pradžių sugundei

ne, nervai nelaiko, tik iki dešimto puslapio prisikasiau.
ir kadangi pati mama ko gero net nežino, kad apie ją buvo tema sukurta, tai... jei išvis ji tokia buvo.

bet kiek šūkių, kiek kategoriškų šūkių vienoj vietoj su rožiniais ir kitų spalvų smailikais

šimtas kiškių susirinko, net žalia girelė linko