labas mamytes, nesupykit, jei kartojuosi, bet labai idomu koks tap jusu vaikuciu amziaus skirtumas ir kaip jus apsisprendete tureti antra?..AR is karto norejote tureti daugiau vaikuciu, o gal tempete, kol pagaliau sugalvojote, na idomu labai.

as pati turiu viena dukryte, jei dar tik 2 metukai, na as visada norejau labiua 2 vaikuciu, bet dabar kazkaip negaliu apie tai pagalvoti...vel pereiti per viska, man kazkaip siurpuliuka kelia, tai ir mastau, ateity, kada dar turesim ir antra...nors man visada atrode geriausias skirtumas 3-4 metukai....laikas jau arteja, o as dar nesijauciu tam pasiruosusi ir to norinti...

aciu uz pasisakymus

sveikute.pas mane du berniukai.tarp ju du metai skirtumas. kaip turejau tik viena vaikuti taipat galvojau kaip tu.kad antra vaikuti turesiu po 3ar 4 metuku. bet kaip taip nutiko nieko blogo nemaciau. jie jau abu eina i mokykla.

As irgi kol kas turiu viena vaikiuka. Planuoju, kad skirtumas turi buti kokie 4 metukai. Ziuresim, kaip bus su tais planais.

sveikinu tikrai smagu, kad dziaugiesi:)
na man tai net 3-4 metai siuruli kelia, nes jau arti, greiciau jauciuosi, tarsi pareiga tai , o ne noras, va toki spaudima jauciu....nezianu kur detis
Papildyta:


na linkiu stiprybes ir sekmes:))), tikiuosi gausis pagal plana:))

o tavo vaikiukas ramus ar labiau judrus?, mano panele judri labai, tai kartais pagalvoju, gal tai turi siek tiek itakos mano baimei...

Siaip labai labai gera mergyte. Kol kas jai dar tik 9 men. tai didelis judrumas nepasireiske. as manau, kad jei kol kas neturi noro, tai palauk. Bet psichologai sako, kad antro leliuko norisi tol, kol pirmajam sukanka 5 metukai
daznai buna, kad vaikiuku charakteriai buna priesingi, tai antrasis gal butu ramus ir visai kitoks nei pirmasis

na cia gal tiesa, kad nebutinai toks judrus bus, as nieko pries tai neturiu, tik aisku demesys turi buti ir kantrumas didesnis...)
ziuresiu, gal ir uzsimanysiu, o kol kas nesuksiu sau galvos (pasistengsiu), tisiog ir vel pertrauka gyvenime, na del darbo, del visko, oj, va tas nevilioja, na daug yra ir pliusu ir minusu, kol kas mane labai ir sulaiko manau:)

labuka tarp mano vaiku 5 metukai sunkoka kai mazsis paaugo db viskuom domis o tai brolsi nenori dalintis

o jus toki skirtuma planavot, ar tiesiog gavosi taip?...manau normalus skirtumas, nors pati galvoju 3-4 metai super butu:)

Tarp mano vaiku 6 metai skirtumas . Antro vaikiuko norejau jau daug seniau, bet nebuvo tam galimybiu( su vyru studijavome ir trise gyvenome bendrabutyje). Dabar nesigailiu, kad toks skirtumas gavosi , sunus labai lengvai sese prieme, labai jos lauke( net kartu eidavo echoskop. ziuret ) ir dabar labai ja myli. Kartais sedi, kai ji miega,ir ziuri - sako kokia ji grazute . Beje, abejoju, ar taip lengvai butu priemes pvz 3- 4 metuku, nes buvo beproto didelis mamyciukas, net svetimu vaiku neprileisdavo prie manes, o jau nuo 5 metu pats pradejo sakyti, kad sesutes noretu . Tai taip viskas gavosi .
P.S. tarp manes ir mano seses taip pat 6 metu skirtumas, labai gerai sutariam , vaikysteje aisku visko budavo .
P.S.S Jei pati jauti, kad dar nenori antro vaikelio, tai tikrai nebutina ji planuoti tik tam, kad skirtumas butu "pats tas"

Pas mane tarp vaikų skirtumas 9 metai, norėjosi man ankščiau bet galimybių nebuvo.... ir tikrai nei po 5 nei po 7 metų nedingo noras turėt dar vieną vaiką...

Mano tarp pirmų dviejų 3 metai, pats tas kartu augti, žaisti, o ir suaugus bendrauti. Man taip norėjosi, tai taip ir suplanavom. Trečias gimė po 11 metų, nes aš LABAI norėjau. Taigi, tarp pirmo ir trečio vaiko - 14 metų skirtumas. Irgi labai smagu Man atrodo svarbu norėti. Auginti, kai nenori, tikriausiai gana sunku. Nors turbūt kai vaikiukas "ateina", tai pamiršti, norėjai ar nenorėjai... Čia labai asmeniška, sunku patarti.

aciu, aisq kad nepulsiu i dar vieno turejima, kai jauciu labiau spaudima tam jau, nei nora,
bet taip grazu kai tarkim pas jus, isivaizduoju vaizda, kaip malonu, kad vyresnysis myli mazaja sesute..as pati tai vienturte esu (gal siek tiek irgi prisideda tai:)), bet dede mano 6 metais vyresnis tik, tai kai brolis, prisimenu taip patikdavo, kai jis mane priziuredavo, na sokiuose jau, kad niekas neprisikabintu ir pan.)))
Papildyta:



atvvirai tai man baime didele yra, nenoriu pereiti per ta pati t.y. kai buvo pykciai su vyru, na man asocijuojasi atrodo, vel tas pats, pasitikejimo kaipo tokio nejauciu, kad jis mane palaikytu labiau, vis pagalvoju kad surist man rankas dar labiau nori....ir bijau, nes tik kas uzsiplieskia, tai prasideda...gasdinimai, na zodziu...po to karjera labai dideli vaidmeni atlieka, noriu kazko pasiekti, o su vaikiuku kaip ir pertrauka tame, na ir aplinkiniu tas reikia antro, vat ir baidausi, zinau, kad del kitu nedarysiu, ir paciai but smagu kartais pagalvojus, vien del mazosios, gal jei butu linksmiau, bet cia velgi negali sakyti...atrodo duokit gatava jau, tada ir auginsiu...bet aisq cia tik juokauju:)),

na ir paklausius saves tik dar karta isitikinu, kad tam dar nesu pasiruosus...taigi, kaip minejau anksciau bandysiu nesukti sau galvos..

labas
Mano pirmam suneliui 1,9 men. Ir jau jau uz savaiteles kitos turesim leliuka . Taip planavom, nes norejom, kad tarp vaiku butu nedidelis amziaus skirtumas ir butu geri draugai. Pati augau kartu su 2 metai vyresniu broliu ir tikrai santykiai iki siol puikus.
Aisku dabar truputi neramu, kaip sunelis reaguos i leliuka. Netrukus pamatysim

Sveika,
tarp mano vaikuciu bus 5 metu skirtumas. Anksciau, kai planavau ateiti, galvojau, kad gerai butu du vaikuciai tarp kuriu - 3 ar 4 metu skirtumas. Bet tie metai taip greitai prabego... ir vis atrode, kad dar ne laikas, kad nera laiko, kad pirma reikia padaryti ta ar ana...

kaip faina , o sakykit mamytes, kaip patys nestumai jusu-ar panasus visi buvo ar nelabai?...na ir kaip imdymas-antra karta ne taip baisu gal?...

Mano abu nestumai skyresi kaip diena ir naktis . Turbut del to, kad vaikuciai skirtingu lyciu . Pirma vaika( sunu) isnesiojau labai lengvai ( tik pirmus men retkarciais pykindavo), o nesiodama dukryte turejau beveik 4 menesius nesibaigiancias pagirias ( pykino nuo visko, nuo visokiu kvapu, nuo viso maisto ) ir vaikscioti buvo sunkiau, vis tempdavo pilvo apacia( nors pilvukas buvo visai nedidelis).
Gimdymai irgi skyresi . Pirmas buvo lengvas, nors vaikas buvo didesnis( beveik 4 kg) , po gimdymo jau antra diena buvo atejus mintis, kad gimdyciau ir gimdyciau . O va antras buvo kur kas skausmingesnis, ko jau tikrai nesitikejau . Cia gal del to, kad vandenis anksciau laiko nuleido ( nes su pirmu tai padare, kai kaklelis jau buvo per 6 atsidares, o su antru per 4), o ir plysau daugiau per antra gimdyma . Zodziu nera ka lygint, ir nestumai, ir gimdymai labai skyresi. Cia turbut ir metai savo daro - pirma kai gimdziau, buvau vos 19

Pakolkas turiu tik viena vaikiuka, bet noreciau, kad skirtumas tarp pirmojo ir antrojo nebutu daugiau nei 3 metai. Taip ir pasistengsiu padaryti

Tarp mano merginu 7 m. skirtumas, antroji gime kai pirmoji i pirma klase isejo. Labai dziaugiuosi del tokio skirtumo, nes dabar vyresnele jau savarankiska ir nereikia per galva verstis kad nieko nesuspeji. Padeda man mazaja sese priziuret su ja visokiu zaidimu prisigalvoja, o be to ji jau supratinga ir nebera vaikisko pavydo kad vienai daugiau demesio, nes pati mato, kad su mazesne daugiau rupesciu. Be to nesutinku su pasakymu, kad vienu vargu atvargsiu (na ta prasme is kart abu uzauginsiu) ir po to ramu bus. Manau, kad vaiko auginimas turi but ne vargas, o dziaugsmas namuose ir kai skirtumas yra didesnis gali augint viena, po to vyresniam vaikui jau prasideda daugiau draugai, tada gimsta maziukas ir vel turi kuo rupintis. O du mazi vaikai namuose gauna tikrai maziau demesio, mama visada pavargus, ligos metu daug sunkiau. Tad tikrai nesibaiminkit didesnio skirtumo. Del bendravimo taip pat nesutinku va drauge su savo sese 10 metu skirtumas, o jos dabar susaugusios ir yra geriausios drauges, o tarp mano vyro ir jo brolio 2 m. skirtumas, o beveik visai nebendrauja, vos kelis kartus per skaipa zinutemis susiraso, todel manau cia nuo zmoniu priklauso, o ne nuo ju amziaus skirtumo.

Tarp mano kleckų 1 m. ir 8 mėn. - gavosi pametinukai.

Aš nerealiai patenkinta. Jie dabar geriausi draugai, aišku ir mušasi nuoširdžiai

Man kažkaip atrodo, kad po gimdymo kuo ilgiau lauki, tuo sunkiau vėl apsispręsti gimdyti. Pažįstu net ne dvi šeimas, kuriose mamos taip sako "jau išaugta iš tų pampersų, tų nemiegotų naktų, jau ir palikti vienus namie galima, o dabar vėl iš naujo... nesinori"

Taip kad mamytės, jei tik norit - gimdykit

mano vaikai vienodos lyties, bet ir nėštumai ir gimdymai skirtingi. Sunkiausias buvo antras. Gulėjau ligoninėj su gresiančiu, gimdymas - ilgesnis ir skausmingesnis už pirmąjį. po antro sakiau, kad daugiau negimdysiu, bet po ilgo tarpo labai norėjosi mažo vaiko, ryžausi... Plyšau su pirmu, bet tai truko trumpiau, ir pats gimdymas, nu nežianua, kažkoks kitoks buvo, gal kad nieko nežinojau... Su trečiu tai buvau kažkokioj euforijoj, super (po gimdymo)... Pirmą gimdžiau 20, o trečią - 34. Gal dėl to
Papildyta:
[quote=la_luna,2009 02 22, 11:20]
aciu, aisq kad nepulsiu i dar vieno turejima, kai jauciu labiau spaudima tam jau, nei nora,
atvvirai tai man baime didele yra, nenoriu pereiti per ta pati t.y. kai buvo pykciai su vyru, na man asocijuojasi atrodo, vel tas pats, pasitikejimo kaipo tokio nejauciu, kad jis mane palaikytu labiau, vis pagalvoju kad surist man rankas dar labiau nori....ir bijau, nes tik kas uzsiplieskia, tai prasideda...gasdinimai, na zodziu...po to karjera labai dideli vaidmeni atlieka, noriu kazko pasiekti, o su vaikiuku kaip ir pertrauka tame, na ir aplinkiniu tas reikia antro, vat ir baidausi, zinau, kad del kitu nedarysiu, ir paciai but smagu kartais pagalvojus, vien del mazosios, gal jei butu linksmiau, bet cia velgi negali sakyti...atrodo duokit gatava jau, tada ir auginsiu...bet aisq cia tik juokauju:)),



Pasitikėjimas, manau, labai svarbu, jei esi nesaugi tai sunku ir tau, ir vaikui. Aš visada pasitikėjau savo vyru, jis man labai daug padėjo. Vaikai visada buvo mūsų abiejų reikalas. Nors jis ėjo į darbą, bet visada keldavosi naktimis man padėti. Nors visko būdavo, ir pavargęs, ir nelaimingas, bet kažkaip tai išspręsdavome. Kalbėdavomės apie tai, kaip kuris jaučiamės. NET NEŽINAU, BET TAI NĖ VIENAM NEUŽSTRIGO, KAIP KAŽKAS SUNKAUS, GREIČIAU MALONAUS (nes vaikai jau dideli ir tai liko praeity).

tarp mano dukryciu tik 1,6 menesiai skirtumas,aisku cia netycia toks mazas skirtuma sgavosi,bet as tik dziaugiuosi ,nes dabar jos geriausios drauges vienodi proteliai,aisku sunkoka bet tai vienas vargas vienu metu abi isaugs vyresnele jau i darzeli zigiuos bus palengvejimas

Tarp panu 9 metu skirtumas(butu gal dar ir mazesnis..bet gyvenimas surede kitaip),pakolkas bedu bendravime ir visame kame nera,kaip bus veliau-parodys gyvenimas

Sveikos mamytes.Pas mus 2 berniukai tarp ju skirtumas 2 metai ir 2 men. abu buvo planuoti visa laika norejau daugiau nei viena vaika tureti. Dabar vienam 8 metai o kitam neuzilgo 6 metai ,labai pas mus jie hiper aktyvus na gal supratot ka norejau pasakyti,seip tai nesigailiu kad turiu 2 tokius aktyvius ,na bet jei dar viena toki aktyvu tai manau reiktu i durnyna man vaziuot

labutis as tai turiu ne viena ir ne du ir dar noriu viena maziuka dar berniuko bet dabar tik po nedideles pertraukos tarp mano pirmo ir antro vaikelio 1.7men. skirtumas tarp antro ir 3 vaikelio 2.7men. skirtumas labai myliu vaikucius

Turbūt nėra skirtumo, koks tas amžiaus skirtumas tarp broliukų ir sesučių-bent tai matosi iš čia parašiusių mamų. vadinasi, bet koks skirtumas yra geras-svarbu, kad vaikas turi broliuką ar sesutę. tarp manęs ir mano sesers buvo 2,2 metų skirtumas-vaikystėje buvo visko, dabar bendraujame labai šiltai. tarp mano vaikų 4,3 metų skirtumas-taip pat sakyčiau . Brolis tiesiog dievina savo sesę, sesė-brolį.

tarp maniskiu tai beveik penki metai skirtumas , bet sunus vos tik is darzelio grizta tuoj puola prie seses, patinka jam su ja zaisti. labai jau jie viens kita myli

7 metai, bet viens prie kito nelabai limpa sese jau pana,o jam dar tik 10

o tarp musu merginu 14m. skirtumas didzioji kaip mama sesei,o mazoji
neklauso. Zodziu grazu ziureti kaip jos pesasi tik ir girdziu :" mama pasiimk
ja,mama ji spjaudosi...nu dabar tai gausi i uzpakali"

O tarp mano merginų 3.5 metų skirtumas.
Visai neblogai, nes gali kartu pažaisti - dar įmanoma suderinti interesus. Aišku tenka vyresniąjai šiek tiek "sumažėti". Bet mažoji turi į ką lygiuotis ir temptis.

Tarp mano atzaleliu 16 metu skirtumas,pradzioj kai laukiaus tai protestavo juodai,bet dabar tai is ranku nepaleidzia

mano pirmajai dukrytei 10men o as jau nescia 7men, laukiam antros dukrtyes ant pirmosios gimtadienio, gims ta pati menesi. bus tikros pametinukes/
neplanavom visai taip bet jeigu jau isejo ka darysi kaip nors!
tikiuosi kad dukrytems bus samgu augti dviese.
nors sveikata ziaurei susigadinau nepatarciau taip staigei antro planuoti, reikia paciai atsigauti.

O as suzinojau, kad laukiuosi per pirmaji sunelio gimtadieni . Neplanavome, ir nezinau, kada buciau pasiryzusi, bet manau, kad visai gerai isejo. Tarp vaiku 1 metai ir 8 menesiai skirtumas. Sunkoka aisku, kai pesasi, kai daug ko savarankiskai nemoka padaryti. Bet grazu ziureti, kaip abu zaidzia, vienas kito iesko, jei tik kuris pradingsta kelioms minutems, kai sese kazka aiskina, o brolis atsako - sesute, bet as nesuplantu, ka sakai . Galvoju, jei butu didesnis metu skirtumas, vis tiek butu gerai, juk visada rasime ir pliusu, ir minusu.
Dziaugiuosi, kad antras nestumas buvo nesunkus ir galejau rupintis pirmagymiu. Ir gimdymas antras praejo lengvai ir greitai. Pasak gydytojos, del to, kad mazas tarpas tarp gimdymu buvo praejes

as irgi uzsimaniau antro:)

Na pas mane pirmas sūnus jam 13metų Kaip pasakiau kad konstruosim sesę tai nelabai norėjo sakė, kad vienam labai gera Paskui nusileido, kad jei jau bus tai brolis.Iki paskutinės minutės laukė brolio,netikėjo kaip tėtis pasakė ,kad sesutė.Nu ir ką reziumė:sesei 5mėn brolis kitaip nevadina kaip mano gražuole,saulyte.Jei suverkia pirmas prie jos,ryte prieš mokyklą miegančia pabučiuoja,po mokyklos su batais lekia pažiūrėti ką sesė daro Bėda negaliu ant sesytės net balso pakelti brolis kaip sargas piestu už ją Kaip bus toliau nežinau,bet dabar tai meilė begalinė

niu pas mane isina didziausias skirtumas-16.5 metu ,kai dukryte suzinojo ,kad laukiuos broliuko,nepatikejo ,bet paskui labai lauke,broliukas pats graziausias,siunta abu,taip isiduksta,kad nuramint neina,mazius pribega prie seses(1,7metuku dabar)ir saukia-kuti,kuti,o ta uzkutena,taip,kad tas oro neatgauna
kai reik ir aukle namie pabuna,ismaudo,pamaitina......ir dar-sake-jau vaiku jauna tai negimdysiu-brolio uzteks ,gal ir gerai,suprato,kad vaikas ne lelyte,o atsakomybe,pareiga

tarp mano vaikuciu yra 3.2men skirtumas brolis labai myli ir rupinasi sese

tarp broliukų 8 metai skirtumas. Žinoma norėjosi kad būt kokie 5, bet išėjo kaip išėjo, ne visad gali suplanuot taiop kaip nori Bet dabar tai šaunu ir mažylis auklę turi ir vyresnėlis draugą turi

3metai ,3 menesiai ir savaite

Tarp dukryčių skirtumas lygiai 3metai, be vienos savaitėlės. Vyresnėlė labai myli mažutę.

4 metai

Tarp mano panelių skirtumas 4,5 metų . Pasitaiko visko, ir draugystės, meilės, žaidimų , bet būna ir prastų dienų , bet šiaip, būdamos atskirai labai pasiilgsta viena kitos

7m.skirtumas.

Tarp mano vaikučiu skirtumas 10 metu,bet aš džiaugiuosi.

Tarp mano vaikučių skirtumas 5 m. vienas be kito negali, taip pasiilgsta per diena, ir mokytis sesė padeda (žaidžia mokyklą) , ir blolis sesę pamoko (karate pratimų)... Labai geras amžiaus skirtumas. Mažesnis greičiau vystosi, vyresnei jau yra ir konkurentas, daugiau pasisteng reikia....ir jaunesnis turi ko siekt.

Tarp mano vaikų 9 metai, iš pradžių galvojau kaip ir tu kad 3-4 metai pats tas, (nes pačios su broliu 12 metų skirtumas tai tik dabar bendrą kalbą surandam) bet prabėgo po sūnaus gimimo tie 4 metai vis sakydavom kitais metais: šeimos verslas užsisuko, artimųjų lioos, vyras mokėsi ir t.t. vis ne šiandien vis rytoj, kol galų gale ilgai planuota, bet netyčiukė ir taip stipriai laukiama dukrytė gimė o dabar vėl planuojam po 3-4 metų trečią leliuką

2metukai be vieno menesiuko, jos abi gime 2 diena, tik mazoji geguze, o didzioji birzeli sunkoka, bet dziaugiuosi. jos tiesiog auga kartu,stengiuosi,kad nebutu lepinama mazoji, ir jos sauniai sutaria. visada norejom su vyru daugiau vaiku nei vieno. sitas skrutmelis gavosi nei planuotai, nei neplanuotai. tiesiog praejus metams po pirmagemes nesisaugojom dabar idealaiusiuose planuose butu pagrandukas po kokiu 8-10 metu. kai jau sitos pakankamai dideles, ir siek tiek nuo poudeliu, sauskelniu, buteliuku, naktiniu nemigu apilsesiu
o temos autore suprantu puikiai, kodel aplanke tokia baime, nes manau, kad jei dabar tureciau tik didziaja, antro kol kas turbut ir as nenoreciau, bet kai jau jos auga kartu, yra visai kas kita tai tiek tosmanokuklios ir trumpos nuomones

idealiausia manau poros metu skirtumas, tikrai nereikia ilgai laukti.

Tarp mano berniuku 2,5 metu skirtumas,dabar kai jau jie paauge,to skirumo nesijaucia

Tarp mano sūnelių 3 metų skirtumas. Dabar vienam aštuoneri, kitam penkeri. Draugeliai Jei, vienas būna pas senelius, kitas pas mus, tai abu kaip be vietos , jiems geriausia drauge

Tarp mano vaiku 11m. Mergicai tuoj 13, o sunui 2m.
Kai antra gimdziau,tai buvo kaip pirmagimis,nes visi auginimai (o taip pat ir tvarka ) pasikeitusi Didzke man labai padeda.