Man atrodo kad reik galvot paprastai, koks amziaus skirtumas bebutu tap vaiku - bus gerai, nes is tiesu labai daug kas priklauso gi ir nuo vaiku charakteriu, taip kad tikekim kad bus gerai ir bus gerai.

Tarp mano vaiku 4 metu skirtumas ir as tuo visai patenkinta. Dabar jie jau paauge, galiu trumpam palikti vienus namie, jei labai reikia.Brolis vyresnis, visada sudrausmins sese, jei ta ka negero sugalvos(o ji ta sugeba ).Be to mazoji kopijuoja broli, ziuri kaip jis pamokas ruosia ir pati bando rasyti, skaityti, kad neatsiliktu nuo jo.
Del vienturciu: as pati tokia buvau ir vaikysteje nesijauciau nuskriausta.Bet dabar labai noreciau tureti broli ar sese, ypac ta poreiki pajutau, kai rimtai susirgo mama ir prie jos ligonineje buvau tik as.Zinoma, man tai nebuvo sunku, taciau truko moralaines paramos. Ir dar pavydas ima, kai matau, kaip graziai bendrauja suauge broliai ir seses seimomis.

Russne, o man pavydas neima, nes labai daznai matau, kaip broliai ir seserys labai negraziai bendrauja, ypac suauge

Svetimai: Jo, lazda turi du galus. Kai pagalvoji, kaip kiti vargsta su kokiais broliais girtuokliais ar vagimis, tai gal geriau tada vienturciu buti. Bet kai matai siltus santykius, vel kitaip atrodo. Zodziu, viskas nuo situacijos ir paciu zmoniu priklauso.

Tarp mano vaiku 3.5 metu skirtumas. Kai laukiausi bijojau, kad vyresnis labai pavydes, todel is anksto ji ruosiau sitam ivykiui, bet kai gime dukryte, pamaciau, kad vyresnis ja labai myli, buciuoja, glosto, kalbina ir t.t. Tik bijau, kad kai paaug dukra, kuriai dabar 3 men., viskas pasikeis. O kol kas viskas

oi, russne, tarp manes su sese 5metu skirtumas. Visa gyvenima kaip shuva su kate buvom, o dabar - geriausios drauges Bet ta draugyste prasidejo, kai jai sukako 16m, o man jau buvo virsh 20

Oi,mano vaiku amzius idomiai labai atrodo...kaip cia parasyt.
Pirma dukrai 10metu,sunui 9metai tarp ju skirtumas 1metai ir 3dienos.
O treciai mano lialkai dabar metukai.tai tarp ju skirtumas 10metu ir 9metai ir menuo.tai va visi tris gyme kovo menesi

Manes pirmagimis Augustinas (1,4 metu) kol kas nenugasdino -- auga ramus ir mielas vaikas. Bet abu su vyru esame isitikine, kad vaikui vienam augti negerai. Todel jei tik sveikata ir pinigine leidzia -- pirmagimiui reikia seses ar brolio. Tik iskilo klausimas -- kada geriausia antrakart sulaukti gandru? Vieni sako, kad geriausia auginti pametinukus ar poros metu skirtumu gimusius vaikus -- esa, tas pats vargas buna atvargtas, o veliau vaikai buna gerais draugais, nes budami panasaus amziaus turi panasius interesus. O ir pirmagimis nesijaucia toks nuskriaustas, nes dar nepriprates buti vienintelis ir nepakartojamas gimines lepunelis. Kiti tvirtina priesingai. Gydytojai siulo nors 3 metu pertrauka tarp gimdymu, kad moters organizmas atsigautu. As pati tai bijau, kad kuo ilgesne bus pertrauka, tuo labiau prie gero priprasiu, apie vel gresiancias bemieges naktis darysis baisu ir pagalvoti, todel galim ir nebeprisiruosti... Tai kaip yra is tikruju?

As tavo vietoj, jei tik yra noras ir galimybes leidzia, tai ir daryciau vaika jau sia nakti Kadangi tarp mano vaiku 11 metyu skirtumas, tai tikrai manau, kad geriau jau 2-3 metu skirtumas, juk vaikus auginame ne tik sau, bet ir jiems patiems.

JEI KAS GRAZINTU MANE TRIS METUS ATGAL TAI DARYCIAU pAMETINUKUS. AISKU TRYS METAI IR GI GERAI.

pastojau, kai mano pirmagimiui buvo 18 men - pac tas. tik reikia buti pasiruosus, kad gali sutapti "treciuju metu" oziukai ir naujo vaiko gimimas
o seip su antru ir nestumas greit praleke, ir augint zymiai lengviau, viskas atrodo aisku ir zinoma.

chebryte panasi tema yra cia :

http://supermama.com/InvisionBoard/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=734

Sveika merepopins,
Zinai, mes taip pat susidurem su situo 'galvos skausmeliu'. Maniske panasaus amziaus kaip ir tavo sunelis, tai dabar pradejom galvoti ar jau ruostis man i darba, ar... laukti vel gandru . Pagalvojom, pagalvojom ir ko gero rinksimes antra varianta. As taip pat bijau gimdymo ir bemiegiu naktu (dar su pirmagime jos vis bemieges), butas dviem vaikams nepritaikytas, finansai l.kuklus ir t.t. Be to labai noreciau jau i darbeli, visgi tiek laiko praejo. Zodziu yra daugybe dalykeliu kurie kamuoja ne viena is musu. Bet pagalvojom, kad vienam vaikui augti gal ir nera gerai, o visa kita kaip nors.

nereikia per nestuma jaudintis ir tada nebus vaikas nervingas , mano berniukui jau greit 7 menesiukai , bet as ne vienos bemieges nakties nesu turejusi , man vaika auginti yra neapsakomas dziaugsmas . mano ramus geras vaikas kol kas neturim dantuku, tai su nerimu laukiam , bet manau praslysim kaip nors , ot auginimas uzdedi pakeiti pampersa , svarbiausiai kad vaikas butu sotus ir neverks. gi dabar nereikia jokiu palutciu skalbti , drabuzelius imeti i skalbimo masina , istrauki , ir viskas padziauni , ir darai ka nori .tik svarbiausia per nestuma nesijaudinti ir viskas .pamatysi .atsimenu vengdavau stresu net neziuredavau detektyvu , ziuredavau tik komedijas specialiai. tik deja mes vienu apsistosim nes neturim financiniu galimybiu , imsim kredita bustui uz ji reikes moketi labai daug metu. manau kad tik viena galesim aprupinti

va va mes irgi ta problema sprendem laaabai ilgai kaip mano vyras sako vienas vaikas ne vaikas uztai jis mane jau paskutinius 2 metus itikinejo kad mums reikia antro vaiko ...tai va ir pagaliau itikino tarp vaiku bus 4.5 metu skirtumas na nezinau kaip cia mums bus bet as manau kad viskas bus gerai aisku pirmajai reikes aplauzyti ragiukus nes tikrai yra ipratus buti vienintele ir nepakartojama tevelis truputi pesistenge su lepinimu na bet manau geriau veliau nuimti ta karuna negu niekad
galu gale as ir pati jauciuosi pamirsusi tas bemieges naktis pampersu kalna ir.t.t dabar tikrai vel noriu viska atsiminti ta malonu jausma kai savo rankose laikai maza zmoguti
finansai toli grazu ne paskutinej vietoj bet is kitos puses tu pinigu visada truksta

va ir as lyg norecia lyg ir tingisi I jauciu kol netyciukas neieis niekaip neapsispresiu

O as tai esu draskoma priestaravimu. Is vienos puses, antro vaiko noriu (toks mazas, mielas ). O is kitos puses - baisu, kad pasibaigs mano jaunyste . Nes dabar mano pirmagimei 3,5 metu, tai kartais vyras mane isleidzia be jos ir pas drauges, ir siaip kur apsilankyt...
Deja, tai tikriausiai pasikeistu, jei gimtu 2 kudikis. Net gi kai jis paaugtu, negaleciau tiek daug sau leist, kiek dabar. Na, is ties nera taip, kad baisiai daug gastraliuociau, bet pasimatymai su draugem be vaiku man is ties svarbu, tuo labiau kad dauguma ju vaiku neturi... O dar plius iki draugiu tenka nemazai pavaziuot.
Na, ir is vis ta buitis, rutina. Bijau, kad to tik daugetu, jei atsirastu 2 vaikas.

Idomu, ar kuri is jusu patiriate panasius jausmus?

Tai gi dar galvosiu, juk svarbiausia - kad teveliai butu moraliskai pasiruose naujam zmoguciui, tada jam gales suteikt, kas geriausia. O tada ir skirtumas tarp vaiku bus idealus.

Aš taip pat dabar jau noriu turėti antrą vaikiuką ir pradedu gailėtis, kad neturėjau ankčiau. Nors ką gali žinoti. Faina kai pametinukai yra abu arba broliukai, arba sesutės. Nes kai jie skirtingi, tai kaip matau pas kaimynus, jų draugai skiriasi. Ai ir neaišku kaip geriau. Dabar guodžiuosi tuo, kad vyresnis brolis taps antrąjam kaip pavyzdys Žinoma, nesinorėtų kai amžiai skiriasi dešimtimis
Nesirįžau gimdyt pametinukų, nebent dabar reikėtų antro ir neužilgo trečio

Tarp mano vaikų 6 metų skirtumas ir tai labai gerai.Vyresnysis mielai prižiūri jaunėlę ir labai ja džiaugiasi.

manau kokie 3m. pats tas, nors kai paziurejau i pusseseres, tai jos metuku ir keliu dienu skirtumu gimusios, tai joms gerai, daug bendro. manau gerai

Ziuriu, daugumai geriausias skirtumas toks, koks yra. Maniskiai labai vienas kita myli, nors dar maziukai visai.
O vyro brolis turi penkis!!!!! vaikus: 2 pametinukai (mergaite ir berniukas), tada tarpas, tada 3 (mergina ir du maziukai) pametinukai. Tai jie tik uz pametinukus. Labai graziai ju seimoj vaikai bendrauja - muru stoja vienas uz kita.

Miau

tarp mano vaiku 7 m. skirtumas- sakyciau, pats tas- gimdymas ir bemieges naktys jau uzsimirsusios, o darbas jau nusibodes. Buvo tik didelis noras vel laikyti ant ranku maza kudikeli

As irgi mastau - uz kokiu 5 m. pagranduka pasidaryti.

Miau

Man atrodo, kad geriausias skirtumas yra apie 1,5 metu , bet pati turiu 2,3m. suneli, taciau apie antra dar negalvoju (nors ir reiketu). kazkaip dar nesinori vel tiek laiko praleist namie, bemiegiu naktu ir t.t. Bet, jei koks netyciukas atsirastu, tai tikrai apsidziaugciau

Tarp mano mergyčių skirtumas 2 metai ir 5 mėnesiai. Pirmi mėnesiai, gimus mažąjai, buvo sunkūs, bet vėliau pasidarė labai gerai: abi draugės, daug bendrų reikalų, paslapčių, viena kitą gina prieš visą pasaulį, ypač mažoji vyresniąją.
Galvoju, kad situacija galėtų būti ir kitokia, jei tai būtų ne dvi sesės, o sesė ir brolis...
Aš pati turiu brolį, vyresnį 4 m., vaikystėje buvo visai gerai.
Ir dabar labai norėtųsi pagranduko, ir dukros prašo, bet vis tas visko trūkumas

Po šių atostogų nusprendžiau, kad mano sūnelis dar tegul vienturtis paauga. Kartu su mumis atostogavo šeima, kurioje auga du broliukai. Vyresniajam buvo 1,9 metų, kai gimė broliukas. Dabar jam 3,5 metukų, mažėliui -- 1,7. Ir pati jų mama sako, kad vyresnėlis labai pasikeitė gimus broliui -- tapo uždaresnis, nebe toks meilus, nebeklauso ir atsikalbinėja. Konkurencija tarp jų -- juoda: vienas iš kito daiktus atiminėja, pešasi. Pastumti, pliaukštelėti puikiai išmokęs ir jaunesnysis, jis tai iškart pademonstravo ant maniškio O šis tokio elgesio nematęs, įsižeidė, į dūdas puolė. Na, ir man nelabai toks bendravimo būdas patiko

Aišku, gal vyresnysis berniukas būtų pasikeitęs ir augdamas vienas -- žinau apie trečiųjų metų krizę. Bet kažkaip išsigandau, ar sugebėčiau iškart dviem skirti užtektinai dėmesio, ar turėčiau kanrtybės

O as tai atvirksciai manau, kad kuo mezesnis "vyresnelis", tuo geriau. Ypac jei antrasis gimsta tada, kai vyresnis dar nesuvokia savo isskirtinumo O jei jau nusimato skirtumas kokie 2-3 metai, tai geriau jau ilgiau palaukti, pvz. iki kokiu 6-7...

O as uz kuo mazesni skirtuma!!! Tada santykiai kaip broliu ir seseru,o jei skirtumas 7m ar dar daugiau,tai vyresnelis labiau-aukle...

Mano pirmuju vaiku skirtumas be keliu dienu 2 metai. As su vienu broliu pametinukai. Tai labai gerai sutariam. O kai skirtumas 5 metai ir daugiau- skiriasi interesai. Todel manau kad 1-2 metu skirtumas geriausias. Dabar vel planuojam vaikeli ir iskart po jo kita. Bus du ir du

As manau, kad geriausias yra 1 metu skirtumas. Bet pati antro dar neplanuoju. Turbut, kaip cia kazkas minejo, palauksim kito "gero" laiko tarpo tarp vaikuciu - apie 4-5 metus. Vat.

Skirtumas tarp mano kūdikių - metai trys mėnesiai. Nors dabar net neaišku, kuris vyresnis - mažasis sesę jau lenkia svoriu ir baigia praaugti:) Tai yra jėga:) Abu keliasi, abu gulasi, abu užsikaria ant kelių. Pavydo scenų kažkaip niekada nebuvo ir, tikiuosi, nebus:) Manau, kad tai gerai vaikams ir man. Kai jie užsiima abu, aš turiu minutę sau. O ir jie turi ką veikti dviese:)

As manau,kad kuo mazesnis tarpas tarp vaiku,tuo jiems lengviau vienam prie kito priprasti. Aisku ,cia mamytei tenka nemenkas kruvis,kaip ta meile visiems po lygiai padalinti. Tarp maniskiu 1.5 metu skirtumas, iki mazajam suejo 1 metai,jie nelabai viens kitu domejos,tik vyresnis priprato demesiu dalintis.o dabar jie jau draugeliai,tiesiog smagu ziureti .
Tarp manes ir mano broliu 7-8 metai skirtumas. Kai buvom mazi,tai man teko aukles vaidmuo,to as labai nemegau,o ir jiems nelabai ta aukle patiko,taciau dabar mes labai gerai sutariam ir bendraujam,bent kol jie nevede . Bet kai prisimenu savo vaikyste ,tai man labai truko kazko panasiai mano amziaus.

tarp mano ir mano sese skirtumas 3 metai.as vyresne.visad galejom kartu zaist.aisku,interesai siek tiek issiskyre,kai man pradejo rupet sokiai,o jai dr labiau leles.bet dabar mes vel drauges.padedam viena kitai,kai reikia.manau,kad toks ar panasus skirtumas ir yra geriausias-ir mama pailsi tarp nestumu,ir vaikai ne taip jau daug amzium skirias,gali rast bendro tarpusavy

Tarp mano vaiku 6 metu ir 3 men. skirtumas. Vyresnioji mergaite buvo labai pavydi, nemokejo dalintis nei su bendraamziais nei su suaugusiais - su siaubu laukiau maziaus gimimo - galvojau ji pasmaugs:)

Taciau dabar dziaugiuosi - ji be proto myli broli ir padeda man nuo pat pirmuju dienu, neleidzia jokio blogo zodzio apie maziuka pasakyt. Abu prisigalvoja visokiu zaidimu (dabar jai 8, jam - 2) ir kai sese namie tai broliui as kaip ir nereikalinga, net pavydas kartais suima:)

tarp manes ir sesers yra 2 metai skirtumas, mes tuo buvom patenkintos budamos mazos, tuo dziaugiames ir dabar.
brolis uz mane jaunesnis net 9 metais.
man neatrode tai didelis skirtumas, as ji priziurejau su juo zaidziau juo rupinausi visa jo paauglyste.
o kai pasiklausiau ka jis mano apie si skirtuma, jo nuomone skyresi nuo manosios, mat jam atrode kad is pradziu jis buvoper mazas kad jausti mus kaip seses salia, o veliau kaip jis paaugo, mes jau buvom isejusios is namu, ir jis mus matydavo per sventes.
taciau dabar kai jau mes visi perkope per 20, puikiai sutariame ir skirtumo jojio nebesijaucia.

as noreciau kad tarp mano vaiku utu 2 metu skirtumas,ir kaip jauciu kad jau pats laikas gandrus vilioti.

Tarp berniukų skirtumas 3 metai, o su mažąja - vyresnysis 7,5, o antras - 4,5 metu. Pats tas Geriausias skirtumas tarp vaiku 3-4 metai. Ir mama pailsėjusi , ir vaikelis jau paaugęs, savarankiškesnis, mamai lengviau.

Tarp maniskiu-8 metai skirtumas! Bet sutaria abu puikiai.
Randa bendru temu (buna smagu stebeti kai abu diskutuoja apie politika).Tiesa sakant,geriau butu,kad butu buve kokie 5 metai,bet ir dabar esu patenkinta! Ypac,kad mano sunus toks atsakingas,jei kada abu visnus palieku namuose tai jis labai jau rupinasi ir kontroliuoja sese,vat tada ji pyksta:)
O siaip puikiai bau sutaria,vakarais visad bent 10 min. papasakoja apie dienos ispudzius:)

Aš jau baigiu galvą nusilaužti, galvodama, kada laikas antram, nes dabar stoviu gyvenimo kryžkelėje: reikia pabaigti magistrantūrą, reikia įsidarbinti naujame darbe arba senajame palypėti "aukščiau". Šiaip planuojame per visą gyvenimą turėti 3 vaikus. Dabar varvinu seilę pamačiusi . Nežinau - gal man jau stogas važiuoja

Tarp mano vaikų skirtumas 8.5 metų, nežinau blogai ar gerai bus , bet dabar brolis didysis labai džiaugiasi sese. Atėjęs iš mokyklos visada bėga su ja pasisveikinti, ir taip pasikalba vaikų kalba, ta krykščia iš laimės,

Gal ir kvailokai paklausiu, bet koks yra blogiausias amžiaus skirtumas tarp vaikų ?
Mat norim antro vaikelio, ir niekaip neapsisprendžiam, ar jau laikas, ar dar palaukti (pirmajam jau bevik 4)?

Psichologai pataria, kad skirtumas būtų ne mažesnis, nei 3 metai. Tada jau vaikas yra savarankiškas, daug ką moka, jam nebereikia tiek daug dėmesio ir pagalbos. Tačiau tai yra labai individualu, priklauso nuo paties vaiko.

Mes labai norėjom, kad tarp vaikų būtų dviejų metų skirtumas. Norėjome, kad vaikai būtų geri draugai jau nuo mažens. Man labai nepatiko , kad tarp manęs ir sesers 5,5 skirtumas. Kai buvom mažos, turėdavau ją prižiūrėti, kartu tamptytis su ja kieme, ji laužė mano žaislus...

Jei pirmas vaikas ramus, anksti pradėjo šnekėti, savarankiškas, patariu dviejų metų skirtumą. Tada jie anksčiau susidraugaus .

Man savo planus teko pakoreguoti, nes sūnus labai neramus buvo, baisiai judrus, emocingas, mėgo daug dėmesio. Dabar, kai jau gimė dukra (tarp vaikų 3,2 metų skirtumas) matau, kad tikrai nepasirikom palaukę dar metus. Dabar jau sūnus savarankiškesnis: pats pavalgo, apsirengia, išmoko pats žaisti, gali suprantamai pasakyti, ko nori, ką skauda, jam viską galima paaiškinti. Anksčiau jis vadovavosi tik emocijom ir jam paaiškinti, kodėl reikia vienaip ar kitaip elgtis jam buvo sunku paaiškinti. Dabar gi jis suvokia, kas teisinga ir ne, supranta, kada esame užsiėmę su sesute ir negalime prie jo prieiti. Jis kartais ir man padeda: kažką paduoda, padainuoja sesutei, kai ji miega supranta, kad negalima triukšmauti, neima jos ant rankų, nekiša jei žaisliukų, kuriais galima užspringti. Galiu būti rami minutėlei nubėgus į tuliką ir palikus juos dviese. Žinau, kad jis jai nieko nepadarys, nes suvokia savo veiksmų pasekmes.

TARP MANO VAIKU 1,2 SKIRTUMAS. TIKRAI DABAR SUNKU AUGINT, BET TIKEKIMES ATEITY BUS GERIAU

Kol vaikų neturėjau, planavau 3 metų skirtumą tarp jų. Gimus pirmąjam buvau tokia pavargusi ir išsekinta nuolatinio jo verkimo, nuolatinio miego stokos, kad iki jo 3-jo gimtadienio net ir negalvojau apie dar vieną kūdikį. Tačiau dukra gimė kai pirmąjam buvo 7 m. Kolkas dėl tokio metų skirtumo tikrai nesigailiu. Dukra labai domisi ką brolis daro, paskui jį sekioja, o ir brolis nuo pat jos gimimo moka sesute ir pasirūpinti, ir pažaisti.
Tarp mano mažųjų - 1m. 10 mėn. skirtumas. Galiu pasakyti, kad tokiu nedideliu skirtumu gimusius vaikučius daug sunkiau auginti. Abiems labai reikia mamos meilės ir dėmesio, dažniausiai tuo pačiu metu. Todėl esu pervargusi, ir destruktyvios nuotaikos neapleidžia.

Pas mane dar tik vienas vaikas, bet as irgi galvoju koks geriausias skirtumas butu? Mano mazylei tuoj bus metukai, bet vyras dar kolkas nepasiraso ant antro vaiko. Sako brangiai kainuoja $$$. O as manau, kad du is karto butu fainai uzauginti. Paskui jau gali kai paaugs gryzti i darba ramiai ir negalvoti, kad vel tuoj busi nescia ir vel reiks iseiti is darbo ir t.t. As tai noreciau kad butu kokie du metai skirtumo, bet tada jau dabar reiktu pradeti galvoti apie pastojima.

Nemaniau, kad jums taip sunku-gi trečias vaikas, kažkaip atrodo su kiekvienu vis lengviau turėtų būt
Nebent abu mažiai blogai miega naktim?
Nenusimink, paaugs, atsigausit

Aš gimdysiu antrą po 5 metų pertraukos ir tai man dar vis atrodo, kad dukra dar maža, dar norisi ją palepinti
Nelabai įsivaizduoju mažesnio skirtumo-ir taip atrodo bus sunku, kai gims antras
Beje, kas dėl darbo, tai paeiliui gimdant du vaikus susidaro didelė pertrauka-na savo darbe tikrai negalėčiau tokios leisti..Dabar jau pakankamai laiko praėjo, kai grįžau į darbą po pirmojo, spėjau gerokai pasistūmėti profesinėj srity, pasitobulinti ir dar tvirčiau jaustis...Ramesne širdim galiu vėl daryt pertrauką...

Tarp mūsų vaikų 3m. skirtumas, reguliavom tam, kad man nereiktų eit į darbą. Manau pats tas. Tarp mūsų su sese 5m. Tai kol užaugaom amžinai mušėmės ir nesutarėm, nes ji vis mane skundė, tai gaudavo. Dabar viskas tvarkoj.