na mamytes ir teveliai koks jusu manymu yra geriausias amziaus skirtumas tarp vaiku ir kodel?

Pagal mane geriausiai, kai tarp vaiku yra mazas metu skirtumas. Nes tada vyresnis nespeja priprasti prie seimos "numyletinio" statuso ir jam lengviau susitaikyt su atejusiu i jo gyvenima nauja seimos nari. Idealiausia, jei skirtumas butu 2-3 metai. Nebent veliau palaukti, kol pirmagimis paaugs iki 5-6 metu, kai jam daugiau rupi draugai, o ne mama.
Cia tik mano nuomone . O ka kitos galvoja ??? Parasykit!

As taip norejau pametinuku.
Kad kartu zaistu, bendrautu. Ir jiems butu linksmiau ir man.

Nes pati turiu 10 metais vyresni broli, tai toks jausmas, kad skirtingose seimose augome.

O dabar kadangi atliko cezario pjuvi, nenoriu greitai pastoti, nes noriu pagimdyti naturaliai.
Tad lauksiu, kol mazyle paaugs iki kokiu 3 metuku, palepinsiu ja, o veliau gal ir broliuko susilauksime. Bus mazei gyvas baby-born'as.  ;D

Rekomenduojamas geriausias skirtumas tarp vaiku - 18 men. (po 18 men reikia pastoti). Bet tai tik fiziologiniu atzvilgiu. Geriau mamos sveikatai ir vaiko.
O psichologiskai geriau, kaip viksrelis parase.

Tarp maniskiu 3 metu skirtumas, man jis atrodo puikus, nes kai gime mazoji, tai vyresnele jau buvo pakankamai savarankiska, dabar jos paaugo ir kartu zaidzia ;D Tikiuosi ir uzaugusios sutars, nes tie keli metai nieko nereiskia.

tarp mano merginu 2 metu skirtumas,tieiog negaliu atsidziaugti,kaip jos bendrauja ir tikiuosi veliau taip bus :Dmano didzioji visada buvo "auksinis vaikas",taip ,kad man nebuvo sunku,o dabar dvi"auksines",sulenda kur ir tiek juoku suranda,kad visas namas plysta,bet negi barsi,kad joms linksma,dazniausiai ir man nuo to tik linksmiau pasidaro ;D

na va o musu su broliu skirtumas 8 metai - niekad neturejom nieko bendra, galvojau kad kai as vaikus turesiu bus pametinukai, arba nedidelis skirtumas, o cia va kaip isejo, tiesa pasakius neaisku kas iseis, bet tikrai bus didesnis nei 6 metai skirtumas.

Tik pagalvojau, kad gi visi sako kad kai vaikelis dar 1-2metu jam demesio reik viso, o ne su broliu dalintis? nors tikriausiai viskas nuo tevu priklauso kaip jie sugeba susitvarkyt.

Na va, tarp maniškių irgi 8m skirtumas.Dabar tai vyresnysis mažąją labai globoja- neaišku kaip bus toliau.  :
Truputį bijau kad atėjus paauglystei neatitoltų vaikai vienas nuo kito  :-/ Bet ir nelabai žinau ką dėl to galėčiau dar daryti: neliepiu primygtinai broliui sesės daboti, pati ją stengiuos prižiūrėti , o jis pats kiek nori tiek man  padeda.Nepritariu pasakymui, kads vyresni vaikai turi padėti mažesnius brolius ar seses auginti- tai vaikui gali tiesiog įkyrėti , o gal net kažkokią neapykantą mažajam sukelti. Na stengiuosi , o kas gausis- matysim vėliau........

o as visad svajojau turet broli.tai man dabar nelabai ir svarbu koks amziaus skirtumas.kad tik nebutu vienas vaikas.rodos pavyko.bus ir antras birzelio men.o skirtumas bus 1,10m.gal ir gerai,kaip sakant vienas vargas.bet bijau,kad vyriasniajam nepritruktu demesio.nes kolkas tai rodos pavydus auga.nelabai linkes dalintis(mamos genai......buvau vienturte-viskas man ir man.....)
o kad vyresniem(5-6m)lengviau istvert tai nemanau.kaip pavyzdys mano vyro brolis.tarp ju skirtumas 7metai.bet kai anyta pasakojo,tai vyresnysis labai kankinosi ir nekente brolio.o dabar panasus atvejis su musu vaikais.vyro brolis turi 6m, o mes 1,8m.tai tas vyresnysis labai pavydi savo babos ,mazajam.jis tarsi dvejose pusese:jam idomu maziukas,nori su juo zaist,bet ir tuo paciu nemegsta jo kaip konkurento.
cia matyt ,kaip kam.ir nuo vaiko charakterio ir nuo tevu elgesio priklauso.bet tikriausiai visi ta pavyda isgyvena,nepriklausomai nuo amziaus skirtumo

turiu broli jaunesni 3 metais. mano manymu tai pats idealiausias metu skirtumas. labai myliu savo broliu ir labai graziai bendraujame mudu  ;)
 taip planuoju ir tarp savo vaiku "pareguliuoti" toki laiko tarpa  ;D

..GERIAUSIAS SKIRTUMAS VAIKAMS AR MAMAI  ;)?

Tarp mano mergaičių 1.2m. skirtumas,

Pliusai man:
pradžioj man buvo labai sunku, dabar labai lengva-nes viską vienu šūviu darai, ir maistą, ir mokai įgūdžių, ir pamokėles abiem iškart pravedi, ir drabužiai tinka vienos kitai iškart.Iš manęs reikalauja minimalaus dėmesio, nes visad turi viena kitą.

Minusai man:
reikia iškęst dvigubą triukšmą ir dvigubą bardaką ir dvigubą ožių antplūdį.

Pliusai joms:
visada yra kompanija pažaisti, viena kitą supažindina su savo idėjom, visko prisigalvoja (ir dvigubos šunybės ir dvigubos kūrybinės mintys).

Minusai joms:
Erzinasi, pavydi, trukdo viena kitai miegoti, valgyti, praustis, ruošt pamokėles.Turi  abi vieną tą patį kambarį, televizorių, magą ir t.t., reikai dalintis, eiti į nuolatinius kompromisus su sese.Žodžiu, jos labai turi taikytis viena prie kitos ir neturi tos ramybės, kuria turėtų būdamos po vieną.

Pas mus skirtumas 6 metai .  Pliusai ir minusai manau vienodi ,ar pametinukes ar su didesniu skirtumu .Ar bendraus manau priklauso ne nuo skirtumo ,o nuo paciu vaiku .Zinau kur isauge ir pametinukai nekaip bendrauja .Zinau kur skirtumas 10 metu ir puikiai sutaria . Cia nuo charakterio priklauso . Vaikai zaidziasi ,pesasi ,taikosi ,kaip vaikai .Koks bebutu skirtumas ,vis vien jis yra Na nebent dvynukai tada jau super

Dvynukai broliukai ir sese 7 metais vyresne - tikrai super:
Broliukams gerai- sese jais rupinasi ir taip jau 1.5 metu. Jai vis nenusibosta, o ir jie nuo jos irgi neatstoja.
Bet niekam nepatarciau antro gimdyti, kai pirmagimis issiruosia i pirma klase - mokslai tikrai nukencia. Ne todel, kad vyresnelis nenori mokytis, o todel, kad brolis(sese) daug idomiau. O jei dar netycia du is karto ir nemiegaliai.
Mane asmeniskai siek tiek grauzia sazine...

[quote author=kadama Bet niekam nepatarciau antro gimdyti, kai pirmagimis issiruosia i pirma klase - mokslai tikrai nukencia. Ne todel, kad vyresnelis nenori mokytis, o todel, kad brolis(sese) daug idomiau.
Mane asmeniskai siek tiek grauzia sazine...

oi, o aš kaip tik panuoju tokį skirtumą  :o?

nuoširdžiai sakau: manajai buvo per daug naujoviu vienam rudeniu. Pradejo eiti i mokykla.... namu darbeliai. Juos reik padeti paruosti. Rugsejis, spalis buvo ramus- bet kuriuo monentu mama padeda, o ir paklausia ar nepamirsai susideti piestuku, sasiuviniu i krepsi..... Bet kai gime maziai nebebuvo jegu jos rimtai priziureti. O per pora menesiu igudziai -nesuformuoja... Gal kam ir pasitaiko, kad darzelis ir pirmoji klase panasu, bet pas mus tikrai skyresi
Nebent vaikas  nuo gimimo pareigingumo isikunijimas ar siaip labai virkus, gudrus....
Is kitos puses tikrai saunu, kai ir didele ir mazi kartu duksta:), o apie pagalba mamai net nekalbu !

Bet niekam nepatarciau antro gimdyti, kai pirmagimis issiruosia i pirma klase - mokslai tikrai nukencia. Ne todel, kad vyresnelis nenori mokytis, o todel, kad brolis(sese) daug idomiau. Mane asmeniskai siek tiek grauzia sazine...

na, va, o Čereškienė (iš Telebimbam, turinti 3 atžalas) vienam interviu pasakė, kad mažylį vyresniesiems skaito lyg dovaną : hm...įdomu...aš irgi labiau taip manau, maniškėms taip viskas įdomu, ir laisvės turės daugiau, ir žinių apie vaikelio auginimą, rūpinimąsi juo...gal taps atsakingesnės...

Musų vyresnėliui buvo nepilnai 1,6m, kai gimė mažutė. Prieš tai su vyru svarstėm, kokį tarpą reiktų daryti ir, kadangi pirmojo labai ilgai ir kantriai laukėme, nusprendėme, jeigu gausis, vienu vargu išauginti du. Aš pati turiu metais jaunesni broli. Nors vaikystėje baisiai pešdavomis, dabar puikiai sutariame.
Manau, kad vaikams bus be galo gerai (labai labai to norėčiau), bet man jau stogas važiuoja. Vyresnelis be galo judrus, tai nespeju paskui ji, o mažėlė rami, tai ir sėdi kamputyje. Bet jau kaip vienas kitą myli!!!
O trečiąjį planuočiau keletą mėnesių iki vyresnėliui pradedant eiti i mokyklą, kad spėtų apsiprasti, o aš galėčiau pasitikti jį grįžtantį iš pirmųjų pamokų.

Tarp mūsų su seserim skirtumas 1,8 mėn. Prisimenu, kad būdamos mažos baisiai pešdavomės, nors būdavo ir gerų akimirkų. Visiškai pritariu Vikšreliui, kad tarp vaikučių turėtų būti 3-4 metų skirtumas. Pirmas jau bus paaugęs ir supras, kad atsiradus mažiukui, reikia skirti ir jam dėmesio, o kai pametinukai, tai jie kaip konkurentai. Kai tarp vaikų didesnis laiko skirtumas, t.y. kokie 6-8 metai, tai vyresnėliui, jau neberūpi, kad čia kažkoks murzius aplinkui trinasi, pažiūrėti mamai paprašius jis galės, bet ne daugiau. O mažiukas jausis, kad auga visai kitame pasaulyje, t.y., kad sesė ar brolio kaip ir neturi.

Labai geras straipsnelis apie vaikų amžiaus skirtumą yra parašytas šio mėnesio žurnale "Tavo vaikas".

;D na nezinau ar vaikai nieko bendro netures Maniskes puikiai sutaria . Ir vyresnioji puikiai mokosi ,nors ir mazoji buvo Nieko nera neimanomo ,vaikai auga jausdami pareiga kad ne vienas esa Dabar labai gerai sutaria ,mazoji tikrai stipriau tobuleja nei budama viena . O vyresniajai patinka padet ,knygas skaito ,abipuse nauda :)Mazoji jau 2 metu pazinojo skaicius iki 10 ,raides . Puikiai risliai sneka ,ir nemanau kad vyresneles mokslai nuo to nukentejo Ji gi visada nebuna kartu ,pamokom atskiras laikas Baige pirma klase budama pirmune ,nemanau ar kas keistusi jei seses nebutu ,tik daugiau atsakingumo ,kad knygeles kartais ir paciai pasitikrint reik ,kad sasiuvinukus irgi :)Saunu bet koks skirtumas ,o jei vaikas 3 ar 4 jokio skirtumo nera ,jie jau ne konkurentai

tarp mano vaiku 11 metuskirtumas. Tai pagrindinis privalumas yra tas, kad didysis man kartais padeda, paziuri mazaja. Be to, mes nesusidureme su vyresnelio pavydu, atsiradus mazajai seimos narei. O daugiau privalumu ner. As labiau buciau norejusi, kad tarp vaiku butu ne didesnis, nei triju metu skirtumas. Bet kadangi as pati vaiku neplanavau, tai jie patys sugalvojo tokiu skirtumu gimt. Gal jie taip buvo susitare ??? ;D

Tai mano svajone ! Taip kaip ir MAMA2T tureti pirmus pametinukus, o po didesnio laiko tarpo ir vel - pametinukus. Ach, svajones, svajones...

 Pastebėjau, kad visoms geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų toks, koks yra.
 Aš pati turėjau du vyresnius brolius - 4 ir 6metais. Pliekdavomės žiauriai, bet ir draugaudavom juodai. Apgindavo mane nuo visų kiemo bernų, į kiną lėkdavau jei ne su vienu tai su kitu. O ir dabar santykiai super.
 Tarp mano vaikų 7m skirtumas. Bent jau kol kas galvoju, kad geriau būt negali. Jokio pavydo, Vienas kito nesimatę bent kelias valandas pasiilgsta, abu žaidžia. Galų gale niekas nemoka mažosios prajuokint taip kaip brolis [smiley=smiley1.gif].

Na ka as galiu pasakyti :-/ tarp manes ir mano sese 1,5 m skirtumas, tarp manes ir brolio 7m skirtumas, tarp manes ir dar vieno brolio 17m skirtumas ;D Va jums visi "dydziai". Su sese daug pesemes ir kariavom, kol tapom liabai geros drauges ;D Pirmas broliukas buvo "beby bornas" kuris paragavo ir "sesiu auklejimo" (kol tevu nebudavo), o stai pagranduka mama "iskepe" man bebaiginejant mokykla-buvo gera pamoka pries gyvenimo mokyklos pradzia ;D Dabar pagrandukas geriausiai sstaria su manimi-vyresnele, nes jo manymu, tik as viena ji tinkamai suprantu ;D

Tarp maniskiu skirtumas 1,9 m. Planavom, kad bus didesnis, bet gavosi sitaip
Is pradziu man buvo baisu, atrode, sitas dar toks maziukas, jam dar tiek meiles, demesio reikia, o va dar vienas. Bet kai mazoji gime, viskas kazkaip taip lengvai ir gerai ejosi, kad dabar dziaugiuosi ir neatsidziaugiu.
Pirmiausia, didysis neatsimena saves be seses, tai nera jokio pavydo, kad uzeme jo vieta. Aisku, ir mes labai stengemes, ypac tetis, kad jam demesio pirmais menesiais nepritruktu.
O dabar kai ir mazoji paaugo, jau 1 m., tai jie tokie draugai pasidare. Vyresnysis eina i darzeli, tai per diena vienas kito baisiausiai pasiilgsta, zaidzia kartu, krykstauja. Zinoma, buna, kad ir pasipesa kaip visi vaikai, bet l.greit ir susitaiko.
Man sunu viena buvo sunkiau auginti, negu dabar abu.

dvynukus, pametinukus augint turbūt sunkiausia, o kai amžiaus skirtumas didesnis -tėveliams gal lengviau (aš kol kas dar negaliu to lygint, nes tik pametinukes auginu )

Tarp mūsų su sese 9 metų skirtumas, manau tai yra labai daug, nes bendraut kaip seserys pradėjom tik prieš porą metų Žinoma iš dalies gal ir tėvai kalčiausi, kad taip buvo, nes aš visąlaik turėjau būti sesers aukle, kai tuo tarpu kiti draugai sau ramiausiai žaisdavo. Buvo momentų kai sesers tiesiog nekenčiau .
Tiesa dabar labai gerai sutariam, juolab kai gyvenam vienam mieste
Gal dėl savo karčios patirties, bet aš nusprendžiau, kad tarp mano vaikų tikrai nebus didelis amžiaus skirtumas, o ir mano vyras tam pritarė, taigi, dabar turiu dvi dukras 4metų ir 7mėnesių - nu kol kas labai gerai sutaria, duok Die taip ir toliau

Kai pagimdziau pirma, gydytoja pasake: "Kad du metus taves nematyciau! Leisk organizmui atsigauti." Paklausiau... Kad nesuklysciau net siek tiek persistengiau: pastojau, kai tik dukrai suejo 2m. Pradzioje buvo sunkiausia tai, kad, nepriklausomai nuo visu mano pastangu, valgyti ir miegoti jie uzsimanydavo tuo paciu metu. Buvo ir taip, kad mazaji laikau prie kruties, o su laisva ranka maitinu dukra, ar darau jai valgyti. O dabar jau viskas nusistovejo. Zinoma, pavydo buna, bet abu jie neisivaizduoja kitokio gyvenimo, t.y. vienas be kito. Ir nors kartais pesasi taip, kad nuo riksmo sienos namuose dreba, po keliu minuciu sedi apsikabine ir juokiasi. Taigi, man, kaip ir kitoms, atrodo, kad mano vaiku amziaus skirtumas yra idealus

man irgi, kai gimdžiau abi mergaites pamečiui, gydytoja pasakė, na, jau trečio taip greit neforsuok

Tarp maniskiu skirtumas 1,9 men. Siaip l.norejau kad nebutu didelio skirtumo del daznos priezasties-kad butu linksma zaisti Ir esu patenkinta. Aisku, dar toli iki ju bendro zaidimo, bet... Bet, kaip sako vienu suviu du zuikius Tad mes saviskius isauginsim ir galesim grizti i iprastinio gyvenimo vezias.

Kvailas klausimas . Yra kaip yra. Negi dabar sakysi, kad tau blogai, jei taip nėra. Gerai yra bet kaip. Ir kai labai mažas skirtumas, ir kai labai didelis. Ir kai vienas vaikas , ir kai dešimt. Todėl ir įdomu gyventi.

Tarp mano bernu - 3,5m skirtumas. Tiesiog . Vienas be kito gyvent negali. Zaidzia, , buciuojasi...ir taip visa diena. Ash kartais einu ish proto, o jie kaifuoja.

Tarp mano vaiku 13 metu skirtumas ir galvoju kad viskas priklauso nuo tevu.Kol buvau nescia baiminausi ,kad bus problemu , bet dabar matau kad viskas tik i gera.Dukra broli labai myli, nepriestarauja kai reikia paziuret( tiesa as jos stengiuosi neisnaudot) ,pati pasidare meilesne, gal kiek vaikiskesne, nors suaugusiuju gyvenimas ir toliau labai rupi , ko noret - paaugle.Tiesa pavydas siek tiek jauciasi vis klausineja , mama ar mane taip mylejai , ar nesiojai tiek daug ir t.t. Tikiuosi tokie santykiai isliks ir jie bus draugai.
Tarp manes ir brolio tik 2 metai skirtumas , bet as turejau buti jam kaip mama, uz viska buvau atsakinga as , juk mergaite ir dar vyresne . Man tas nepatiko , iki siol yra likusi nuoskauda, nors mes ir gerai sutardavom.
Tai va , didelis skirtumas tarp vaiku turi pliusu gal net daugiau.O kiek jie veliau bendraus priklausys nuo auklejimo , charakterio , pomegiu ir t.t. Manau , kad kuo mazesnis skirtumas tuo jis svarbesnis, o 8 - 13 metu ar dar daugiau tai jau nebeturi reiksmes.

šiaip, auginant ne vieną vaiką, kažkuris vistiek lygiuojasi į kitą brolį/sesrį, įdomu, į kurį ir pagal ką, kažkur skaičiau, kad vyresni būna, kad suvaikėja, matydami, jaunesnį brolį/sesę šalia, o jaunėliai kaip tik pasistiebia į priekį, kaip yra pas jus?Pas mus jaunėlė jau yra autoritetas vyresnėlei, ji viską diriguoja, pranoksta, sesė iš jos mokosi, ima pavyzdį, tiek mokyklėlėje žvilgčioja į ją, ką ši darys, tiek dainuodama ar ką kita darydama

Kai pasigimdžiau antrą vyresniai buvo 5 metai, atvirai pavydo nerodė, nors gydytoja sakė kad gali būti giliai užslėpta. Myli beproto kai skiepino mažiukę tai verkė abi. Mažiukė tik pamato sesę tai iškarto šypsena iki ausų. Kad ir taip būtų toliau. tarp manęs ir sesės 4 metai skirtumo, bet santykiai nekas ir vaikystėj ir dabar. ir nuo ko čia priklauso?

Tarp mano berniokų skirtumas 1m3mėn. Kaip norėjom taip ir turim. Labai jau greit augo pirmasis, norėjosi greit antro. tai ir turim. Dabar dičkiui bus greit 3m, mažiui 1m.9mėn. Lengva nebuvo, bet ir ne taip sunku, kad būtų pasaulio pabaiga. Kaip ir kiekvienoj šeimoj, vaikai čia bučiuojasi, čia mušasi.
Bet draugauti irgi draugauja. Tikiuosi bus ir ateity draugai. Varinės abu pas mergas
Ka da nors norėtųsi ir dukrytės. Bet va kaip ją padaryti???? Štai kur klausimas!

Savi pliusai, kai tarp vaikų didesnis skirtumas, bet man atrodo, kad tada neaišku kas ar tėvai, ar jų vargšas vyresnėlis per anksti tėveliu ar mamyte patampa.
Kiekvienas pasirenka sau priimtinesnį variantą. Kaip yra, taip ir gerai.

tarp maniškių irgi 1,2m. skirtumas , dabar sunku kažką ypatingo išskirti, geriau klausk ko tai konkrečiai , esant tam tikroms aplinkybėms, moki-nemoki įpranti suktis kaip vėjas , be to, nemažai parašyta : http://supermama.com/InvisionBoard/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=2458

Iš tiesų taiip ir yra. Išmoki suktis taip kaip reikia, ir viską suspėji. Sunkoka būdavo kai reikdavo mažajį maitini. Tuo metu dičkis būtinai pasiprašydavo opapa. Tai gudraudavau. Dažniausiai tai būdavo teletabių vaizdajuostė, kuri veikdavo kaip hipnozės seansas. Paskui kažkaip įprato sakydavo "niam niam papa" ir viskas buvo aišku. Sudėtinga buvo laukan su abiem išeit. Nes didysis tokio amžiaus buvo, kad jam nepasakysi neatsitraukt nuo tavęs. Išeini laukan o jis ir pasileidžia į visas keturias puses. Galiausiai supykdavau, kad nesiseka ir keliaudavom namo. Laukdavom tėčio, ir iš kart jam tik parėjus čiupdavom 2 vežimus ir pasivaikščiot. Visa kita man atrodė, ar bent jau dabar atrodo, įmanoma susidėliot taip, kad suspėtum. Lengva aišku nėra, bet įmanoma. Šiaip aš tai visada sveikinu tokius sprendimus. Vaikams reikalinga vaikiška kompanija namuose, o ne močiučių būrys.
Iš tiesų gal turi kokių konkrečių klausimų???? Mūsų kaip matai daug - pasidalinsim patirtimi.

Tarp mus vaiku skirtumas 7 metai. Nezinau tai gerai ar negerai, bet mamai tai tikrai neblogai. Nesakau, kad visai sunkumu nera. Va mazasis valgo, o didzioji nori, kad pamokas padeciau ruosti ar irgi valgyt uzsimano, aisku, nukencia ji daugiau, bet broli tai labai myli, nusileidzia jam, zaidzia, saugo net neprasoma, o ir brolis kai pamato sese, tai sypsenele nedingsta, net verkti pradeda, jei nepaima. Nezinau kaip bus toliau, bet manau, kad mustis ir pyktis tai neteks, nes per didelis skirtumas. Na, nebent suaugę maziau bendraus del to. Taciau pazistu zmoniu, tarp kuriu sesiu ir broliu toks pat ir didesnis skirtumas, ir jie geriausi draugai. Taciau is ju teko girdeti, kad tik dabar tapo draugais, kai suaugo, vaikysteje buvo kitaip.
Na, paziuresim kaip bus toliau, vistiek nieko nepakeisi......

Nemanau, kad net vienturtis vaikas yra kuom nors nuskriaustas..Pati tokia esu, ir jokio dikomforto nekada nejauciau..Juolab nemanau, kad vaikui bus blogai, jeigu skirtumas bus didelis..Vat, jeigu tas skirtumas labai mazas, tai kur kas didesne problemu tikimybe-visu pirma tevams

Mano nuomone geriau mazas skirtumas(2-3 metai).Vaikams taip geriau ir tevams.Pavargsti augindama du mazylius,bet veliau labai lengva.

Ach kaip as dziaugiuosi, kad dar yra moteru, kurios ruosiasi ne po viena vaika tureti ir net pametinuku nori!! O as jau galvojau, kad beda ”ant” Lietuvos, nes mano rato panos vadovaujasi principu, jei kaip nors viena isstenesim, tai gerai.
As esu isitikinusi, kad geriausias metu skirtumas 3-4 metai. Nieko nera blogiau uz vienturteli, o, anot psichologu, jei tarp vaiku metu skirtumas yra 8 ir daugiau metu, tai vyresnysis ir yra vienturtis.

Nerute neshiurpink mamu Pagalvos, kad kokia tais super-moteris esi Juokauju...

Shaunuole! Man patinka tokios mamos

Tarp mano vaiku bus 3 metu skirtumas. Gerai tai ar blogai, sunku ar nelabai, bus matyt.