Sveikos mamos,
Turiu dukrytę 9 mėn, bet apie antrą nenoriu net pagalvoti...
Augau gausioje šeimoje (4), bet pati nenoriu daugiau vaikų turėti...Vyras labai nori, tai išsireikalavo pažado, kad pagalvosim po penkių-šešių metų...Bet tuomet bus jau 35...
Iš pradžių man buvo labai sunku su mažyle...gimus, gydytojų prognozės buvo miglotos dėl mergytės sveikatos, nespėjus pačiai sustiprėti teko daug važinėti po poliklinikas ir ligonines..Negalėjau pailsėt, plius mokslai.
Dabar galiu pasidžiaugti, kad mažė (jau ne tokia ir maža gerai jaučiasi, yra linksma ir rami, ir aš pailsiu. Mokslai baigti.
Bet antros tokios patirties nenoriu turėti, kai kitos mamos džiaugėsi savo mažiukų augimu, aš 'dirbau' mama, nespėdavau net normaliai pasidžiaugti kaip ji auga, nuolatinė įtampa kad tik nepamirščiau vaistukų suduoti, kad tik nepamirščiau kokio vizito pas gydytoją, kad tik nepamirščiau ko paklausti ir nepmiršti užsiregistruoti sekančiam vizitui... Nuolat jaučiu didžiulę atsakomybę, bijau net ilgesniam laikui palikti, esu išėjus tik max dviem valandom. Niekuo nepasitikiu, tik savo vyru, jam ramia širdimi palieku, nes žinau kad pasirūpins.

as noreciau antro vaiko, bet labai bijau vel nestumo ir gimdymo ( nes buvo kompikotas) nes manau kad vaikas turi tureti broli ar sese , nes mes tevai neamzini.As labai laiminga kad pati turiu broli.

As nenoreciau antro vaiko, nes tevelis labai uzsiemes, daug dirba, o viena auginti ir antra tikrai nenoreciau..

Pasisakysiu ir aš...esu vienturtė, neturiu nei pusbrolių, nei pusseserių. Mano vyras turi brolį, sesę ir pulką pusseserių ir pusbrolių. Turim mergytę, kuriai beveik 3,5m. Kol jinai buvo visai mažytė, vyras kartais pasvajodavo apie antrą, bet visai ne per seniausiai pasakė, jog neišsivaizduoja, kad reiktų viską vėl nuo nulio pradėt...sauskelnės, naktiniai kėlimaisi, pilvo pūtimas ir t.t. Aš kai tik pagimdžiau, pasakiau, kad daugiau tikrai nenoriu vaikų..ir iki šiol savo nuomonės nepakeičiau. Pasakysiu - slapta džiaugiuosi, kad ir vyras dabar jau pritaria mano nuomonei.

Priežasčių daug ir įvairių, o į priekį niekas negali nuspėti...

Aš vienturtė-niekad nebuvo liūdna vienai augti..Nelabai viena aš ir augau po teisybei-tam pačiam name trys pusbroliukai gyveno..
Šiaip, kol buvau maža svajodavau apie sesę ar brolį, bet vėliau tai jau ne-kažkaip ir taip gerai jaučiausi-esu tokio individualistinio charakterio-man ir dabar maloniausia vakaro dalis, kai galiu viena užsidaryt su savo knygom ir mintim..Tik su šeima tai nevisada pavyksta..



Dabar supratau, kodėl jūs taip apsisprendėt..Dėl rizikų, tai šiaip iki 35 rizikos minimalios, nebent yra specifinių rizikų jūsų atveju..
Pas mane buvo panaši situacija-labai prisipergyvenau su pirmu nėštumu dėl įvairių rizikų ir savo ligų, daug gydytojai prigąsdino, tai maniau, kad antram vaikui nesiryšiu..Jau buvau ir susitaikius su mintim, kad auginsim vieną vaiką, bet vis giliai užslėpta mintis kirbėdavo, kad gal gailėsiuos..Paskui gyvenimas pats viską sudėliojo-vėl kreipiausi į gydytojus ir vieną-pačią didžiausią riziką paneigė, tada ir ryžausi..Antrą pagimdžiau 34...Dabar džiaugiuosi, kad viskas taip susiklostė..Ir jau nebekirba jokios neramios mintys, kad gal reikia dar vaikų-jaučiuosi įvykdžius savo misiją.. Apie įsivaikinimą niekad negalvojau, nebent tam būčiau ryžusis, jei išvis negalėčiau turėt vaikų..
O šiaip linkiu atsikratyt baimių-kai pagalvoji visas gyvenimas rizikingas, bet dėl to negalim atsisakyt visų savo svajonių..Sėkmės jums

Aš dabar irgi pagalvoju, gal ateityje gailėsiuosi, kad nesiryžau antram vaikeliui.

Dabar mūsų mergaitę augina mano vyras, o aš dirbu, tai jis sako, kad be proto sunku prižiūrėti mažą vaiką ir jis kol kas net nekalba apie antrą. Tai mūsų nuomonė KOLKAS sutampa.

As irgi vienturte, bet niekad man nebuvo liudna . Is pradziu su mama daug laiko praleisdavom kartu, veliau drauges... Niekad nenorejau nei broliuko, nei sesutes , man smagu buvo ir taip
O del musu vaiku... Kaip Dievas duos, taip ir bus. Kol kas uztenka vienos, bet manau, kad ateity bus ir daugiau

kaip keista skaityti atsiliepimus, kai 32-eju metu moterys save "nuraso" kaip senas... pats moters grozis, protas ir t.t. Ir tik gimdyti ir gimdyti!!!

100 Proc. sutinku, kad pats moters grožis, protas ir t.t., bet gimdyti ir gimdyti, tai..... O jei tau dabar 32 m., o pirmą vaiką nori paauginti kol bus savarankiškas, tada jau tau bus ... m. O kas labai nori daugiau vaikų neturi KITŲ KLIŪČIŲ, tai gali pamečiui ir kokius 5 iš eilės pasigimdyti. Čia, mano nuomone, kiekvienas susidėlioja prioritetus.

Linike, visgi as manau, kad savaime viskas susidelios. Tikrai dar turite grazaus laiko. O del apsigimimu, manau, kad realiai kaip bus lemta, taip ir bus. Kiek dvidesimtkelintmeciu pagimdo vaikuciu su visokiais apsigimimais.. na ir kas, kad tikimybe mazesne, bet tie keli procentai vistiek kazkam kliuna. O jau kam klius, o kam ne, niekas negali garantuoti.

As pakolkas nenoriu antro vaikucio. Gal po daugelio metu pakeisiu nuomone-nei kiek nepanikuoju. Zinoma, turiu didesni amziaus rezerva, bet manau, kad iki 40 gimdyti tikrai 'nenuodeme'

As tai noreciau antro vaikucio, bet be gydytoju pagalbos pastoti negaliu, o su gydytoju pagalba vyras jau nebenori.

[quote=Linike77,2009 10 21, 08:51]
Linike77 taigi tam yra daromos vizitacijos pas gyditojus, echoskopai, kad matytu kaip vaikutis vystosi mano mama brolio susilauke jau virs 30, na aisku gal po didelio metus skirtumo gimdymas buvo labai sunkus, bet visa broliuko isnesiojimo eiga vyko labai gerai, nors aisku visokiu atveju buna

[/quote]

Mano mama gimdė 44 m., patėvis buvo dar vyresnis ir sesė gimė neįgali. Pasak genetiko - mutavo lytinės ląstelės.

Žinau, kad galima nustatyti, bet ne 100 proc. Ir pirmą nėštumą ėjau pas genetiką, bet jis tik paklausinėjo apie giminės medį ir kraują ėmė. Viskas

[/quote]
Bet kiek daug pavyzdziu, kai vyresni susilaukia visiskai sveiku vaiku... Rizika yra tiek jauniems, tiek vyresniems... O tavo baime, tik del to, kad sese gime neigali... nusiramink, viskas bus gerai.

Kol kas ir mes augina vienturti suneli apie antra retkarciais pagalvoju bet dabar tikrai ne gal po kokiu 4-5meteliu gal ir bus o gal ir ne......

mes irgi turime vienturtele ir ko gero ji ir bus vienintele.... na MB noretu,nes pats augo su sese ir neisivaizduoja savo gyvenimo kitokio....o as su broliu beveik 14 metu skirtumu gimiau,todel ji tik atsimenu kariuomenej,o paskui susikurusi savo seima,o ir dabar nebendraujam...zodziu viena augau,be pusbroliu,be broliu visada turejau kruva draugu.... ir niekada del to neliudejau.MB kartais pazyzia,del antro vaiko,bet jam pazadetas suo (po kates aisku,nes abieju tai nenoriu is karto )tai truputi apsiramines.... o prieasciu kruva....:
1.nera vietos.... musu namukas maziukas ir mano maziuke ir taip grusis i mazyti mazyti kambariuka.... antro vaiko tikrai netureciau kur ikisti,nes noriu,kad vaikas turetu savo privacia erdve ,savo lova,savo rasomaji stala,savo kamputi,savo privatuma ir t.t....pati augau labai placiai,nesidalinau kamabriu su nieko uztai savo vaikui to linkeciau....

2.paskola.kadangi turim busto paskola,labai bijau,kad vienas is musu arba abu galime likti be darbo ,o tada ir be stogo o tada jau su dviem pvz vaikais reiketu gyventi palapinej parke....

3.noriu savo vaikui uztikrinti ateiti.noriu,kad mano vaikas gautu isilavinima,kad iseitu i gyvenima ,o isejes turetu gazkoki pagrinda ,saskaita ir t.t....kol kas kisu viska vienai i viena saskaita ir galiu leisti sau daugiau ideti,nei pvz reiketu dalinti jau i kelias dalis....

4.bijociau gimdyti virs 30.nors man dar iki to visi 4 metai,bet per juos tikrai nematau galimybes pastoti,o paskui net ir pasikeitus situacijai bijociau.... nors seimoje pas mus jau yprasta,nes mociute gimde mano mama 40-ties,o mama mane -34(cia abi antrus vaikus gimde).visos gime sveikos gyvos,bet as vistiek bijociau....

5.uosviai.kadangi su uosviais nesutariam visai,jie jau pirmaja prakeike,tai nenoreciau tu nervu ir del antro vaiko....

6.dekretines.ta vargo vakariene..... pas mus dekretines trunka tik 9 menesius.zodziu isejai 7-tame menesyje nestumo,vaikui suejus pusmeciui gali ieskotis aukles ar darziuko privataus.... kadangi tikrai nenoriu palikti tokios kruopos su svetimu zmogum,ryzausi ir isejau is darbo,su antru sau to nebegaleciau leisti.....

7.atsiribojimas nuo pasaulio ir saves realizivimas.kadangi nuo sedejimo namie jau beveik 2metus ir taip stogelis gerai "pavaziavo",tai dar reiketu tiek pasedeti.... o tai nera i nauda,nes pasidarai nervuota,isterike,verksne ir t.t....vaikas viska mato viska jaucia.... +profesine prasme tai ilgas laiko tarpas....

8.nera laiko sau ir mylimajam.kanagi jau dabar negaliu sau leisti paguleti vonioj tiek kiek noriu,arbata geriu jau gerai atvesusia,apie saves palepinimus,veikla malonia sau isvis galima pamirsti,nezinau kiek laiko nebuvau su SB dviese kazkur papromogauti ir t.t......

atrodo viskas.... nu as nesneku apie figura,nestumus,pykinimus,gimdymo "malonuma",nes kazkaip cia tokie man bent jau "sugyveniami "dalykai,kurie atsiperka labai greitai ....

kas liecia norus.....noriu berniuko.... bet kadangi as megstu pasverti,pamatuoti ir uzbegti 3 zingsnius i prieki,randu va tiek argumentu.... zinoma islosciau keleta milijonu,viskas greitai isisprestu.....

Myliu vaikus, bet savo niekad net neplanavau turėti. Bet, kaip liaudis sako, nespjauk į šulinį, kad paskui netektų pačiam gerti, turiu ... dukrą. Džiaugiuosi, myliu, net nebeįsivaizduoju gyvenimo be jos. Antro vaiko tai tikrai nebeturėsiu, nes mano traukinys jau išvažiavo, amžius artėja prie keturiasdešimt.

tema, sakyciau pakrypo apie gimdymo amziu.
zinoma, su amzium rizika dideja, bet mes visos zinom gan daug pavvyzdiu, kai jauniems sveikiems zmonesm, pavyksta ne taip kaip tiketasi.
as pati susilaukiau sveikos mergaites budama 32. pries tai keli nestumai buvo nesekmingi. bet as vis tiek tikiu, kad man pavyks savo maziukei padovanot broli ar sese.
antra priezastis manau gali buti vyras. maniskis irgi dar nesiverzia pradeti antra, bet as jam susakiau tokius kaip ir jusu argumentus ir savo baimes, kad man jau 33, greit 34. ir kad jei mes norim antro vaikucio, tai iki 35 turetumem ji tureti, nes veliau, as tikrai pradesiu bijoti.
ir labai tikiuosi, kad mums pavyks. vieno vaikucio nenoreciau tureti, vien del vaiko geroves. esu isitikinus, kad augti bent dviems smagiau, o ir veliau gyvenime tures artima zmogu.

Sveikos
Tikrai neskaiciau atidziai
Bet pakomentuosiu
Linike Tau dar tik 30 ,o paskaiciau pradzioje ir galvojau gal tau jau 50 - 60 o gal jau visas 70 Paskui ziuriu tik trupuciu virs 30 vaikui 1 su truputuka arba tau pogimdyvine depresija dar nepraejusi arba tau super aktyvus mamytes genai gyvuoja :4u:turetum antra vaika ziuretum i viska paprasciau o dbr tokiu metu ir vaikui dar tiek mazai ir jau kategoriskai ne ne nenoriu jau viskas. Tikrai kazkas negerai - seimoje! arba kazkur kitur problema Dviem vaikam lb smagu jeigu tarp ju tarpas 3 - 5 metai tai liuks patys zusiima zaidzia vyresnelis moka jauneli nereikia tupeti tada prie vaiko istisai kaip prie vieno.

Mes auginam viena vaika, ir labai nenoriu daugiau, nezinau kodel, man buvo sunku auginti, dabar jau dukrai tuoj sueis 3 m., tai negaliu atsidziaugti ,kad jau baigtas vargelis, jau pavalgo pati, apsirengia ir t.t.t, o pagalvoju apie naujagimi iskart brrrr..labai nenoriu , bet vyras jau ragina.

na pagal jus esu visiska senute. man 36-eri. pirmosios susilaukiau 34.. dabar planuojam antra

mano nuomone pats tas gimditi antra
Papildyta:


mano dukrai 2.5 tai as irgi kolkas nenoriu nes su dukryte sunku buvo naktim nemiegojo isskirus krutes jokiu buteliuku neimdavo i.t.t. gal pokokiu 5 metu ir noresiu bet dabar reikia biski pailseti

na as turiu viena dukra jai 2 metukai tai antra vaika planuojam po kokiu 5 metu
Papildyta:




kai buvau nescia tai sakiau kad po 2 metu antra vaika gimdisiu

Sveikutes, trumpam ilindau i jusu pasisakimus, parasysiu ir as .
Su musu pupa tikrai turejau rupesciu jau nuo pirmu dienu, niekur nepaleisdavo, visur mama, vis prasydavo demesio, net su tevu nenorejo buti, o ka sakyti seneliai , pirmus trys men. klyke diena ir nakti, del pilvo putimu, nieks nepadedavo, naktim paguldydavau sau ant krutines, taip ir ismegodavom .Dabar eina i darzeli, bet vistiek visur mama, nors ir tapo savarankiskesnis, bet galvoju apie antra vaikeli.Kai bus antras, tures kai paaugs su kuo bendraut, nereikes tiek manes .Mes jau planuojam, net ir bandom, daugiau as , nes vyras kategoriskai presinasi, nors dabar ir jis pradeda kitaip mastyti, man jau 32, laiko nedaug ir turim, nes is pirmo karto netikiu, kad galima pastuoti .Iki 35 turiu pagimdyti, nes veliau tikrai ir pati nenoresiu, nes baiminuosi jau ir dabar
Jau pradejau gerti folijos rugsti, gal greiciau uzsikabins lelius

Tikrai galima Nebent jūsų situacija kažkokia ypatinga.
Beje mano dičkis nuo gimimo taip pat buvo siaubingai neramus. Panašiai iki 10 mėn. man vaiko auginimas prilygo kančiai Vis tik tai neatšaldė nuo noro turėti dar vieną vaiką. Maniau, kad blogiau nei su pirmu jau negali būti, o jei ir bus, iškęsim. Patirties auginant superneramų vaikų jau turėjom

As t.p. manau patirtis jau yra, dabar tik kad atskristu gandrai , labai noooooooriu, nors ir krize, ir pinigus nukarpe, bet vistiek noriu buti

pasiaugink šitą, vėliau gal antro norėsis. aš kol kas net pakraupstu nuo minties, kad galėčiau vėl pastoti. mūsų mažiulis turi tiek energijos, kiek pas kitus tris. tad su antru tokiu išsekimas totalinis būtų. vat paaugs iki kokių dešimties metelių, tada gal apie antrą pagalvosim. o kol kas

sveikutes, turiu viena berniuka, esu 32. o daugiau vaiku nesinori. pirmiausia del sveikatos vaikelio, nes gime neisnesiotas, bijau labai rizikuoti,o antra - manau geriau vienam duoti daugiau, nei dalinti viska ant dvieju. galvoju apie ateity...augau pati su sese, skirtumas buvo gan didelis, ir manau pavydejau jai demesio, nes ji buvo mazesne - aisku tai buvo jauciama. Todel nenoreciau to pacio savo vaikui. Cia mano nuomone

Sukonkretinsiu situaciją. Man stuksena 33-eti. Jeigu būtų 23-eji, 100 proc. po kokių 5 metų planuočiau antrą. Būtinai. Kol pirmagimė dar maža ir nesavarankiška, hiperaktyvi ir reikalauja ištisai dėmesio, na niekaip neišeina apie antrą galvoti. Ir vyras (tėvystės atotstogose, o aš dirbu) jau pavargo. Sako, labai sunku ištisas dienas "ant blakstienų šokti". Beje, pas mus šeimoje viskas idealu, sutariam labai puikiai.
Galbūt kitoms lengviau vaikus augintis, kai tėvai visai pašonėje ir padeda. Mes dukrelės nesam dar nei karto niekam palikę ir nei viena močiutė artimiausiu metu pagalbos nežada, nes jos dar gyvena sau / dirba ar kt. veikla užsiima. Taip kad, mes 100 proc. viską patys.

Kaip ir dauguma čia pasisakiusių, mes taip pat skaičiuojam, dėliojam prioritetus, planuojam ir t.t. Taigi, ne tik amžius yra stabdis...

vienas vaikas seimoje kaip sakoma ne vaikas
todel linkiu tureti dar viena, nes juk vaikai tik dziaugsmas o tureti sese ar broly labai smagu
O moteru kurios gimdo jau virs 35 yra tikrai nemazai, ir ju vis daugeja

na o as sutinku, gal per drastiskai parasyta bet tikrai yra labai daug tiesos...
as pati nenoriu antro vaiko, tad kategoriskai sakau jog antro vaiko tikrai neturesiu nebent kitaip susiklostys gyvenimas...aisku vienam vaikui tikrai nesmagu seimoje nes pati esu is 3 vaiku seimos, bet manau jog mano atveju antra vaika tureti butu man persunku...

as skaiciau ir matau kad daug nuomoniu yra,na siaip taip ir turetu buti as tai nepulciau iskart teisti mamytes jei ji daugiau vaiku nebenori,nes as apti turiu dukryte,kuriai beveik 3 metukai ir tikrai antro nebenoriu,ji viena atstoja tris vaikus iskart o kur dar mazas suniukas,kuris su savo sisiojimais atstoja maza leliu o dar vyras,kuris pasirodo yra mazesnis uz pati vaika kiekvienam yra savas gyvenimas ir tik mes pacios sprendziame ar gimdyti dar nebe,o kategoriski kitu pasisakymai nezinant visos realybes kitos mamytes gyvenime paprasciausiai netaktiskas as pati esu is dideles seimos,augome 4 vaikai,2 mergaites ir 2 berniukai,as vyriausia ir zinau ka reiskia kai reikia viska dalintis ir kai mazesni viska gauna o vyresneliam mazai kas lieka as tai savo dukrai noriu garantuoti gera gyvenima,kad galesiu isleisti i mokslus kur ji nores,o ne auginti gvardija vaiku ir kaip jau viena mamyte pradzioje minejo kad po mokyklos eitu kurnors uzdarbiauti kad seima isgyventu siaip cia mano nuomone ir aplamai musu gyvenimas tik vienas ir mes moterys turetume rupintis ne tik vaikais,vyrais,namais bet ir daugiau laiko skirti sau,nes mums papildomai demesio niekas neskirs

beje visas su naujaisiais metais

Visiškai sutinku su tuo, kad sunkiau auginti kelis vaikus, jiems ir dėmesio daugiau reikia skirti, ir finansiškai galbūt sunkiau, sau mažiau laiko lieka... ir t.t. priežasčių gali būti daug... Kiekvieno reikalas rinktis
Bet mano nuomone, šeimoje turi būti 2-3 vaikai Sau laiko niekada pakankamai nebus o ir vaikam bus smagiau augti ir tėvam džiaugsmas

Aš augau viena pas tėvus.. Na neapsakomai buvo liūda, na taip darželis, mokykla, draugai, bet niekas neatstojo. Visi aplink turėjo ar brolį ar sesę ir taip pavydėjau... Ir dabar suaugusi, savo šeimą turiu, na bet trūksta man to brolio ar sesės...
Mano tėvų buvo tokia nuomonė, kad geriau vienas, bet viskuom aprūpintas... Visai nesenai kalbėjomės ta tema, tai pasakė, kad padarė didelę klaidą, gailisi, kad tik mane vieną turi... Bet dabar jau vėlu.
Kažkaip visada svajojau turėti tris vaikučius, smagu, kad ir vyras tiek norėtų. Bet dabar ta krizė viską pakoregavo, kažkaip baugu kol kas... Jei ne krizė, tai jau po 1,5 m. būtume planavę antrą.
Ta amžiaus riba mane taip pat visada jaudino Dabar man 27m. ir labai tikiuos, kad iki 30-mečio sūpuosime antrą...
Čia pasiskaičiau, kad daugelį mamų išvargino bemiegės naktys, vaikų ožiukai ir t.t., na mane taip pat - aš iki šiol dar nežinau kas yra ramus naktinis miegas, dukrytė labai nerami... Pirmuosius 10 mėn. mergaitė buvo siaubingai nerami verkė ir verkė dieną naktį ant rankų...Bet kažkaip neatbaido manęs tas, kad vėl iš naujo pupuliuką auginti reikės, kad ir jaučiuosi pavargusi... Juk tai laikina, vaikai auga, tie pirmieji metai greitai pasimirš...
Dabar kai pažiūriu iš šalies, na liūdna tai mano pupai vienai... Kaip besisuktum, buitis daug laiko suryja, o jai norisi veiklos, dėmėsio... Va atrodo būtų du, tai žaistų sau...

sveikos turime ir mes tik viena suneli,abu su vyru kol kas esame vienos nuomones,kad turesime tik ji viena..mum gerai ir su vienu.manau nesmerks manes niekas,bet musu tokia nuomine

Tai manau niekas ir neturi teisės smerkti... Čia jūsų pasirinkimas. O ar nebus gaila dėl to, tai tik suaugus sūnui sužinosite...

Labas mamytės. aš irgi auginu vieną sūnų. kadangi jis buvo netyčiukas pastojau gan jauna ir mamnau bus progų ir antrą turėti pirmiau noriu mokslus užsibaigti (pagaliau paskutinei metai) darbą susirasti, žodžiu susitvarkyti gyvenimą.... o tada su vyru ir nuspresim ar bus ar nebus tas antras nors mintys tikrai kirba turėti viena pupa uoga, kažkaip dukrytės norisi tik va nenoriu tarp vaikų didelio skirtumo daryt norisi jog ryšys tarp jų butų tik kai oažiuri ne visi pametinukai jį turi ir ne visi didesnį amžiaus skirtumą turintis vaikai nėra neartimi...

beje gyvenmą visi kontroliuojam patys ir patys srendžiam kiek ko norim turėti, taipat ir vaikų tad kad ir kaip kas mąstytume gyvenkime draugiškai

Visad laikiaus nuomonės kad turėsiu vieną vaiką bet žmogus planuoja, dievas koregiuoja dabar gaila kad per didelis metų skirtumas tarp vaikų Šiuo metu jaučiamės pilna šeima ir visiems yra smagu, likimui dėkinga už antrą angeliuką

tikra teisybe, cia jau kaip gyvenimelis susiklosto....
mes kolkas turime viena dukryte, bet norime ir daugiau vaikuciu:) aisku koreguoja viska finansai... .tuo labiau kad neturime nuosavo busto, nuomojame.. .bet tikimes kad laikas viska sudelios i savo vietas ir dziaugsimes ne tik dar vienu ar keliais leliukais bet ir nuosavais namuciais....

va va... mes irgi svajojame apie kitus vaikučius, bet finansai sąlygas diktuoja. Nors ir turime savo, tiksliau banko butą, tos mėnesinės įmokos reikalus tvarko

Sveikos, as pati auginu kol kas viena maziu, aisku, dabar man taip atrodo, kad jo vieno mums jau per akis, bet kad ir kaip buvo sunku, vis dazniau pagalvojam apie antra mazyli: nemigos naktys, oziukai ir kiti malonumai greit pasimirsta...As pati augau tarp triju broliu, kai mama gimde mane, jai jau buvo beveik 44 metai, bet viskas baiges laimingai, ir smagiausia, kad mes esam 4, atsitikus bedai ar dziaugsmui musu daug: keturios seimos subega i kruva, ir bedos kaip nebuta. O vyras mano vienturtis, ir as jau dabar matau,kaip jis man "baltai" pavydi, sako jums gerai, jus keturi seimoj, o as vienas... ir atsitikus kokiai bedai busiu vienas... tad manau, bent jau antras yra labai labai reikalingas... Gyvenimiska patirtis taip diktuoja

As jau labai noriu broliuko ar sesutes savo maziui, jau ir skirtumas bus gana didelis, bet vistiek bet kol kas finansai viska gadina na metelius dar kokius palauxim, nes gyvenimas nestovi vietoj

as esu is vieno vaiko seimos. Nezinau kodel tevai taip nusrpende ir ar apskui nesigailejo, galiu pasakyti tik viena - kai mamai parodziau savo leliu echoskopo nuotraukas kai jiems buvo gal 8 savaites maciau kaip pasikeite jos veidas....Kadangi ji pasidarius ne viena aborta....manau kai daresi neisivaizdavo ka daro....o dabar kai pamate kaip tas vaikas atrodo tu 8 savaiciu, tai suprato.....manau tikrai gailisi kad taip pasielge....taigi jei nuspresit vaikuciu netureti - saugokites kaip reikiant.
O siaip tai gal dabar nenorit, o paskui uzsineresit, juk nebutina priimti sprendima visam gyvenimui. Juk nesiruosiat sterilizuotis

Dabar norisi vieno vaiko, o vėliau gal ir kito... Niekad nėra vėlu Mano dukrų liniuotė viską pasako

Mes irgi turime 1 dukrytę. Vos jai gimus, jau iškart norėjau antro Bet vyras nesutiko O kuo toliau tuo sunkiau bus prisiruošti, nes irgi jau 32 metai Be to paskola pečius spaudžia Tai nežinau kaip bus Aš sakau, kad geriausia būtų netyčiukas, tada viskas savaime išsispręstų ir nereiktų sukti galvos

zodis zodin mano mintis issakei gal as ir egoiste, bet nieko negaliu padaryti, jei taip jau jauciuosi


ir vel mano mintys


vos neismeciau kompo is ranku pamacius nu tikra supermama
Papildyta:

nu beveik itikinai zinok ar tik nereiks vyra grizusi is darbo verst i lova

Esu vienturte ir skaudziausiai tai pasijaute kai mama mire Atrodo iki tol nors norejos kazko salia, bet nebuvo taip kaip dabar Kad ir kaip tevai aprupintu to vaiko vaikyte, kad ir kokia laiminga ji bebutu niekas neapsaugos vaiko nuo netekciu Atrodo butu tau artimas zmogus dar gal lengviau butu
Draugo tetis mire tai visas organizavimas ir rupesciai su sese per puse buvo, taresi, planavo. O cia viskas ant tavo vieno peciu, nors ir tie rupesciai menkniekis Norisi ne vien del rupesciu nastos palengvinimo
Susimasciau kada kad liko tik tetis man, nieko daugiau tik jis ir mano seima O ir pats tetis pasake, kad gaila jog esu tik viena...
Gal todel pati norejau daugiau vaiku nei vienas

Paskačius, labai liūdna pasidarė....
Širdis ir man sako, kad gerai būtų 2 vaikai, o protas nugali ....

Aš pati turiu 5 brolius ir 1 sesę pagrandukę. Ir negaliu pasakyti, kad broliai nebūtų gedos ir bėdos mamai pridarę. dažnai tekdavo raudonuoti. Kai kuriais atvejais, net būdavo gėda pasakyti, kad esi iš tokios didelės šeimos. Kartais net pavydėdavau vienturčiams arba kur šeimoje 2 vaikai.

O vaikų vienturčių aplink daug: mano mama, mano vyras, beveik visi kolegos augina po 1 vaiką.

TIesiog sunku pasakyti, kaip kam geriau...

As ir turiu vienturte.Dar nemastau apie antra,manoji labai aktyvi,tai man jos vienos per akis.O ir vyras ne itin padeda,tai buti pikta nusivylusia namu seimininke nenoriu.Pritariu pilnai nakvisos mintims,kad ir sau demesio norisi ir finansai stabdo,ir,galu gale tam vienam vaikui norisi daugiau duot.Aisku,kai suaugs vaikas,gailesiuosi(visi vyresni turbut gailisi,jei viena turi).Zodziu,kai nori,visada atrasi priezasciu neturet:-)

Vaikai jau yra tokie, kad buna ir taip jog tenka tevams raudonuoti uz juos, kartais ir asaras nubraukti Buna kad ir tas vienas tau gedos pridarys daugiau nei kiti du ar trys Viskas nuo vaiko budo priklauso Zinoma tevams viena vaika patogiau auginti, as su tuo visiskai sutinku. Musiskis buvo 5 kai gime mazieji, tada jau buvo daug lengviau, pats rengias, valgo, susikalbi su juo, bedu isvaziuojant nera. O cia vel pati pradzia Pampersai, buteliukai, bemieges naktys ir koncertuojantys vaikai Atrodo kam tas vargas, jei tas jau paaugintas. Jam ir duoti daugiau gali, juk faktas kad dabar tenka dalint visiems trims. Patiems tevams tai zymiai daugiau laiko, finansu, nervu kainuoja. Bet nereiketu pamirsti ir zymiai daugiau gaunamu laimes akimirku, daugiau rankyciu apsivijusiu tavo kakla
Nors nei vienos nebandau ikalbeti Rasau is savo varpines, tai kad uzauge vaikai gali likt vienui vieni kai tevai iskeliaus, bet patiems tevams yra daug lengviau viena vaika auginti nei du, tris ar keturis Ir matyt daznai buna taip, kad vienturciai nori turet daugiau vaiku, o is daugiavaikiu seimu noretu augint tik viena ar max. du vaikus. Matyt daznai tevai siekia igyvendinti tai ko patys neturejo, manydami kad taip vaikams bus geriau

na, nesu auginusi vieno vaiko tia negaliu pasakyt, bet as kazkaip visada isivaizdavau kad du (ar daugiau) ypac dvynius auginti daug lengviau nei viena. Na is pradziu gal sunkiau kool visai maziukai, bet paskui jie uzsiima patys, zaidzia kartu. Daug maziau tevu demesio reikalauja. Maniskiams dabar 1m 10 men. Labai viens kita myli ir zaidzia kartu. Zinoma tenka ir skirti, ir mokyti zaislus dalintis, bet manau jei butu vienas, daug daugiau zystu ir lystu prie manes
p.s.: tyliai svajoju apie sesyte.....
as pati beje irgi vienturte...pritariu knielitai...man skaudziausiai pasijuto tas vienisumas pernai...kai mire tetis...o dar gimines pradejo mane pult....pasijauciau labai vienisa ir niekam nereikalinga....gerai kol dar mama gyva.....