Hm....gerai, pabandysiu ir as prisiminti tai, kas nutiko prie 12 metu...
Su busimu vyru draugavome jau gal pusantru metu. Per ta laika visko buvo...ir issiskyrimu, ir vel susiejimu kol pagaliau nusprendem, kad reikia kazka daryti. Buvome visai jaunuciai (man vos 20, vyrui 21 metai), abu studijavom universitete ir buvom visiskai priklausomi nuo savo seimu. Tuoktis dar bijojome (ka pasakys tevai, aplinkiniai, ku gyvensim ir t.t.), todel nusprendem padaryti tiesiog oficialias suzadeuves su kunigu, sveciais ir taip nors kazkiek iteisinti savo santykius. Viskas buvo puiku, predejom ruostis sventei, taciau mano mm kazkodel veluoja. Ryta pries suzadetuves niekam nieko nesakiusi pasidariau nestumo testa. Ir ka jus manot DVI JUOSTELES !!! Pirma mintis tada sovusi i galva buvo nesamone !!! Negimdysiu, juk man dar visas gyvenimas pries akis !!! Kaip mokslai ? Ka pasakys busimasis suzadetinis ? Ir dar daug visokiu klausimu tada kilo. Bet mintis, kad negimdysiu buvo tikra ir kaip man tada atrode - NENUGINCIJAMA.
Ta pacia diena pasisakiau savo busimajam. O jo reakcia buvo visikai kitokia nei mano - priesingybe. Jis puole pries mane ant keliu, pradejo verkti, buciuoti, tiek apsidziauge, kad as net nezinojau ka daryti. Bet savo sprendima pasakiau - negimdysiu.
Na ka, isauso suzadetuviu rytas. Svente mums ir visiems kas mus palaike. Apsikeiteme baznycioje sidabriniais ziedeliais, kunigas palinkejo laimes, istikimybes, zodziu super. O man viena mintis - as juk nescia !!! Visa vakar su savo busimuoju apie tai kalbejom. Jis tik uz tai, kad gimdyti ir jau mane baigia ikalbeti, o as bijau bijau bijau. Bet pacios turbut suprantat, kad atsisakyti savo busimo vaikelio nera taip jau ir lenga. Galu gale verdiktas - GIMDYSIU :-)
Tada prasidejo laukimo metas. vestuves buvo atsoktos po 3 menesiu kai ivyko suzadetuves. Nestumas buvo labai lengvas, mokslus susitvarkiau taip, kad nereiketu imtis akademiniu atostogu, priaugau vos 10 kg. Gyvenome bendrabucio dvivieciame kambarelyje, tevai nupirko sofa-lova ir buvome labai laimingi.
Taigi taip belaukiant atejo ir vasara. Vyras issilaike egzaminus ir isidarbino uz minimuma. Buvo tikrai sunku.
Man nustatytas terminas gimdyti buvo geguzes 28 diena. Taciau ta diena nieko. Kita diena ryte nuejus i tuoleta pamaciau krauja. Oi kaip apsidziaugiau !!! Pagaliau. Visa diena saremiavau, taciau to neupratau (kur protelis buvo ?)jau kai saremiai buvo gana skausmingi tik tuomet sugalvojau, kad reikia gal i laikrodi paziureti ? Ir ka jus manot. saremiai kas desimt minuciu. Kadangi gyvenom bendrabutyje susirinko daug draugu ir visi kartu draugiskai skaiciavom kas kiek laiko skauda. Apie 11 valanda sumastem, kad jau laikas vaziuoti i ligonine. Priimamajam sutvarkem visus reikalus ir i gimdykla. Dabar kai pagalvoju siaubas, sukrapstem paskutinius 60 lt (buvau sutaupius gimdymui) ir ikisom akuserei, kuri ta nakti budejo. Jo, moteryte gerai mane priziurejo, taciau isausus rytui keitesi pamaina ir atejo kita - baisi ragana. Nu negaliu, net ir po tiek metu nervas ima kai apie ja pagalvoju. Zodziu grubi, netaktiska grynas siaubas. Tuomet apie joki epidura nei svajoti nesvajojau (buvau girdejus, kad lyg Vilniuje jau daro, bet Klaipedoje - ne). Kankinausi visa nakti. Kaklelis sunkiai daresi, alpau, vemiau, pries pati gala rekiau, o tarp saremiu uzmigdavau. pagaliau leido uzlipti ant kedes ir pabandyti stumti. Pradejau stumti, pasirode maziukes pakausiukas, o daugiau jegu nebeturejau. Man tada buvo vienodai, kad ant manes saukia, ka sako negirdejau, jau gyvenau tomis minutemis savo pasaulyje ir net nesistengiau stumti. Buvo vienodai. Tada staiga gimdykloje priguzejo daug baltu chalatu, kazkas kazka dare, tik atsipeikejau kai ant mano pilvo uzsigule dvi daktares ir staiga VEEEEEEEE Nu taip jau garsiai sauke dukruzele, vyras verke didelem didelem asarom, o as gulejau ir sypsojausi. Pagaliau, pagaliau pagimdziau. Na pasirodyk MANO DUKRELE kaip atrodai, kodel taip verki ?
Praleike mumis ligoninej visa savaite, kadangi jauna mamyte prisivalge po gimdymo daug sokolado ir kriausiu (nu is kur as galejau zinoti, kad negalima ?). Dukra labai baisiai isbere. Bet galu gale viskas baigesi gerai. Mes laimingi gryzome i savo dvivieti bendrabucio kambareli, dabar jau gryzome tryse :-) Buvom ir esam patys laimingiausi zmones !!! Panelei jau 11 metu, ji turi isdykusia sesute, kuriai 4 metukai, teti ir jau nebe tokia ,,zalia " mamyte.

Aciu visoms, kurios skaite. Tiesog skaitydama Jusu istorijas ir pati panorau prisiminti pirma gimdyma, nes antrasis jau kazkada buvo cia aprasytas.

labai graziai aprasyta .saunuole mamyte ir sekmes

Labai grazu
Sekmes visai jusu seimai

Saunuole kad gimdei

oj kokia grazi istorija! super!

gražu

sėkmės Jūms

teisingas pasirinkimas sėkmės jūsų šeimai

Graziai papasakota istorija

Aciu uz grazius zodelius !!!

Graži istorija - būkit laimingi

Labai graziai aprasei. O tos suzadetuves

Teisingai nusprendet Grazi istorija