Galbūt mano istorija ištirps šimte kitų nuostabių istorijų- tebūnie. Nes visi šimtai kitų istorijų- labai ypatingos ir nepakartojamos. nes tai nutinka kaskart vis kitaip.
mano zuikiukui neužilgo bus 6 mėnesiukai... Žiūriu į jį- ir man širdis sąla. Vyrui sakiau- kiekvienai pelėdai savas pelėdžiukas pats gražiausias ir brangiausias. Toks man yra širdukas. Tiesa, jis turi ypatingą vardelį- Hubertas.
... Slenkant metams vis užplūsdavo mintys apie motinystę. pagalvodavau- gal jau laikas?.. Bet vis susimąstydavau, suabejodavau- ar būsiu tinkama motina, ar būsiu gera mama, ar nepritrūks man kantrybės, ar sugebėsiu???
Taip jau nutiko gyvenime, kad žmogus, kurį buvau pasirinkusi savo gyvenimo palydovu ir varge, ir džiaugsme, skaudžiai išdavė. Netiesiogiai, gal pats slapčia manydamas, jog aš niekada negalėsiu padovanoti kūdikio. Ir mane apniko tokios abejonės. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai, o nieko nesulaukiau. Tik skaudžios išdavystės.
Bet aš visuomet sakau- niekas nevyksta veltui. Viskas turi prasmę. Ir buvau teisi. Sutikau ypatingą žmogų, neslėpiau savo dvejonių. Juk natūralu, jog artimi žmonės kalbasi apie slapčausius troškimus, dvejones.
Atėjo tas laikas kai nusprendėme išbandyti likimą. Bet vėl- dinos, savaitės, mėnesiai. kai visai apie tai negalvojau, pradėjau keistai jaustis- tarsi mielinė bandelė pučiausi į visas puses, nervinausi. Pasiskundžiau mielajam, jog tikriausiai sergu nepagydoma liga. tai taip, atsakė man, tikėkimės geriausio. Su priekaištu balse, jog drįstu apie tai galvoti- apie visokius baisumus. Kuo toliau, tuo labiau kirbėjo įtartina mintis- o gal čia... Apsilankiau pas ginekologę. Ten beveik neabejojo diagnoze, tik šiaip pasiūlė pasidaryti testą. Nusipirkau. Pasidariau. Sėdžiu, laukiu. Laukiau, tiesa, trumpai. Nes iškart ryškiai švietė abi juostelės. Jooo, pamaniau. Brangiausiasis buvo išmuštas iš vėžių. Nenustebau, Juk taip dažniausiai vyrai reaguoja Paskui jis pasakė, jog padovanosiu jam sūnų. Netgi įsižeidžiau. Nes apie tai, kas gims, svarsčiau mažiausiai.
Bėgo savaitės, mėnesiai. Vyras net neabejojo, jog gims berniukas. Man buvo ir pikta, ir keista. Ultragarsu tyrė tik kartą, bet vaikiukas parietė kojytes ir atsisakė demonstruoti savo grožybes.
Labai labai mylėjau savo pilvinuką. Jis buvo pats ypatingiausias- juk pirmas! Kiekvienas pojūtis- nuostaba, laimė, širdies virpulys...
Atėjo lemtinga diena. vandenys pradėjo tekėti neklausę kaip aš jaučiuosi. Gimdymo kanalai nebuvo pasiruošę tam įvykiui. Labai jaudinausi, pergyvenau. Mane pririšo prie lašinės su tuo mistiniu skatinamuoju skysčių. Labai skaudėjo tik kelias valandas. Keistas jausmas. Maniau jog esu kantri. Bet tai jau buvo sunku tverti. Tačiau visąlaik mano galvoje tvinksėjo viena vienintelė mintis- taip reikia. Dėl to mažučiu stebukliuko, kuris toks bejėgis beldžiasi į šį pasaulį.
Taigi po dvylikos su puse valandų gimė JIS- nuostabus, ypatingas mažylis. Gydytoja švystelėjo jį man panosėn sakydama- žiūrėk, koks šaunus berniukas! Buvau prasitarusi, jog nežinau kas gims. Sąžiningai neleidau sau svajoti ką nešioju savyje- berniuką ar mergytę. Pasirodo- nuostabiausią berniuką!
Mano kūnu tarsi elektros srovę kas būtų paleidę. taip krėtė, kad virpėjo kiekvienas mano kūno lopinėlis. Tai tikriausiai išsiliejo įtampa. Padėjo mano mažutį ant krūtinės- tokį bejėgį varliuką, šiltą, bet dar nežinantį gyvenimo šiapus gyvenimo vartų. Nuostabus, absoliučiai nepakrtojamas jausmas... Supratau, kad myliu šitą žmogiųką neapsakomai. Tai štai su kokiu nuostabiu žmogiuku gyvenau devynis mėnesius!
... Paskui visko buvo- ašarų, skausmo, nemigo, baimių dėl visko- nes tai man neįprasta, nauja. Juk gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Dėl jo, dėl mūsų turto.
Labai jį mylim, Hubertukas nuostabus berniukas Jei kartais šią istoriją skaitys planuojančios ar abejojančios- neabejokite nei minutei. Net negalvokite apie visokius skausmus ir kitokius nemalonius dalykus. Išgyventi gimties stebuklą- nuostabus jausmas. Linkiu patirti tai kiekvienai.
Labai daug priklauso nuo įsitikinimo. Tuo tvirtai tikiu. Juk ir man daktarė sakė jau netikėjusi, jog pagimdysiu pati... manė, jog reikės CZ... Bet neprireikė. nes aš kitaip negalėjau. Mąstyti. Tik taip- dėl savo mažiuko

net susigraudinau, labai graziai aprasei

Tokios istorijos neištirpsta Kada nors ją skaitys užaugęs Hubertėlis savo vaikučiams.labai gražu
Sėkmes Jūsų šeimai

Super graziai parasyta! Aukit stipruciai

Kaip miela Saunuole mamyte ir sunelis zinoma

Labai graži istorija palik ją paskaityti Hubertėliui kai užaugs

Labai silta istorija,ir as prisijungiu prie palinkejimu visom besilaukianciom

Graži gimdymo istorija O ji dar nuostabestė man todėl, kad ir aš turiu sūnelį Hubertėlį Smalsu, kaip pasirinkote šį vardą, nes prieš 6 metus jis man atrodo buvo ypač retas

Labai graži istorija
Tikrai neabejokit planuojančios ir besilaukiančios , gimimimas nuostabiausias iš patirtų jausmų...

Ačiū, mergytės už gražius žodžius Smagu dalintis tuo, kas gražu su kitais .

Ligoninėje davė tokį reklaminį banko suvenyrą- buteliuką, į kurį galima įdėti laiškelį gimusiam vaikiukui- jo gimimo istiriją... Tai manau, jog ji ten ir atiras



Kaip miela. Manau, kad ir dabar nedažnas šis vardas. O kaip sūniukas tapo Hubertuku- tai irgi vos ne atskira istorija

Iš pradžių sukdama galvą dariau sąrašėlį ir mergaitei, ir berniukui vardų. kažkodėl labiausiai galva sukosi apie berniukų vardus. man gražus vardas Pijus. Nieko nesakydama paklausiau vyro, kokį vardelį rinksim. na, jis iškart- Pijus. kaip supratot, jam galvoj tik berniukas buvo
Aš juokavau, jog jei gims berniukas, turėtų turėti du vardelius- Pijus ir Hubertas. Mat tėtukas mūsų užkietėjęs medžiotojas. Sakau- kaipgi sūnus nebus medžioklės dievas taigi Hubertukas buvo kaip ir parinktas šalia Pijaus.

Kai gimė sūniukas, kol aš su berniuku buvau ligoninėj, vyras tvarkė dokumentus. Ir nulėkė į metrikaciją užregistruoti vardo. Žinoma, Huberto Mat paskui dėl Pijaus apsigalvojo, nes suabejojo dėl mažybinio varianto. O žinodamas mano charakterį, jog gebu pasiekti savo, sutvarkė šitą reikalą be manęs Žodžiu grįžo pas mus su vaiko gimimo liudijimu, kur puikavosi vardas Hubertas

Kai rašiau mintis į "Mažo vaiko knygelę", skiltyje apie, kokį vardą išrinko tėtis, parašiau Pijus, mama- Pijus Hubertas.
Tai vyras net nustebo- sako tu sugalvojai vardą Hubertas, ne aš????
Oi tie vyrai, ane?

Saunuoliai Sekmes ir sveikatos jusu seimynai

labai graži istorija, sėkmės jums augant

Ačiū

Labai grazi istorija Aukit sveikuciai

labai grazi istorija ir vardas retas .sekmes

Laaaabai graži istorija

Visoms

TIkrai nuostabiai

sauni istorija

Graži istorija,nors laukimas sunkus,bet vertėjo sėkmės jums ir Hubertukui

Ačiū

Laabai gražu Laukėt ir sulaukėt Vardo atsiradimo istorija irgi gera

ko del vaiku neiskesi...

tikrai grazi istorija

Labai grazi istorija!
aukit diduciai ir sveikuciai

Ačiū



Ačiū. Jums irgi to paties linkiu, juk taiplabai laukei savo stebukliuk o:wub: