Labas visoms...

Laukiuosi 9sav. Esme tokia, kad tik suzinojau, kad laukiuosi, labai apsidziaugiau. Su draugu tikrai buvom laimingi, kol ta euforija nepraejo ir neuzgriuvo galybe, daugybe rupesciu. Nors kartu esame jau 5m, taciau iki siol negyvenome kartu. todel dbr viskas susidejo i viena, fiziologiniai pokyciai, pykinimas, nuotaiku kaita ir t.t., gyvenimas kartu pas mano tevus, gincai del savp busto isigijimo (patys pinigu tam neturim, paskolos neduoda). tos iniciatyvos del busto emesi tevai, taciau jie nori ir vadovauti visam paradui, laksto iesko visko, kaltina mus abejongumu, draugas pyksta, kad jo nuomone cia niekam nesvarbi as pykstu ant jo, kad jis visa atidave i mano tevu rankas, o pats iniciatyvos mazai rodo. Dar vienas aspektas, kad jis mano gyvenime buvo vienintelis, daugiau be jo vyru neesu turejusi, todel nors ir draugavau, bet vistiek jauciausi nepriklausoma, o dabar viskas, supratau, kad priklausysiu tik jam vienam, kad busiu prirista ir nebezinau ar to noriu, ar tai tikrai TAS zmogus, nors iki sio ivykio planavome bendra gyvenima ir vestuves..
Nzn ar cia kalti hormonai ar cia istikruju zenklas, kad su tuo zmogum as nebusiu ilgai ir laimingai...

sveika, manau Tavo baime normali ir savalaike, juk tikrai, su tuo zmogumi jus sies tvirti tevystes saitai, nesvarbu ar jus gyvensit kartu ar atskirai. O baime prisiristi.. taip, pries vestuves ar pan, daznai apninka abejones tinkamas jis man ar ne.. ir atsakymo turbut greitai nebus, tik gyvenimas gali susitatyti tokias mintis i savo vietas. Svarbu, jog Tau butu su juo gera, saugu ir miela prisiglausti vakare.

aciu uz atsakyma ir nuraminancius zodzius. gal istiesu cia panasi situacija kaip pries vestuves buna, tik kad pas mane viskas ivyko labai staigiai ir neplanuotai. nestumas, apsigyvenimas kartu ir tai ne atskirai, o kartu su mano tevais, atsirado bendra buitis. buvau ipratusi jo pasiilgti, kai nesimatydavom 24h per para, o dbr kartu ir kartu ir atrodo viskas mane erzina ir nervina... labai laukiu kol tai praeis ir galesim kartu laukti savo mazylio, nes jis turbut jaucia,kad jo teveliai nesutaria ir nespinduliuoja didziule meile.... nors iki nestumo ir kol negyvenom kartu neisivaizdau kito vyro salia saves

As gyvenime vadovaujuosi taisykle, kad nereikia priimti svarbiu sprendimu, kai tiksliai nezinau ko noriu, esu pasimetusi ir apimta priestaringu jausmu.

Tegu vyrukas kraustosi ten, kur gyveno anksciau, jus - taip pat. Nepirkite kol kas jokio busto ir netekekite. Pasitenkinkite tuo, kad tapote nescia.
Viskam savas laikas. Jei santykiai rimti, persiorganizuosite veliau, pamazu, jei ne - isvengsite skyrybu, turto dalybu ir gincu del jo.

Durnos tradicijos... Nebe viduramziai.

Labai teisingas patarimas jusu alici atvejui