Mielos mamos ir tėčiai, būtų įdomu sužinoti, kaip (ir kokioje situacijoje) vadinate savo atžalėles? Aš, pavyzdžiui, turbūt dažniausiai klecku pavadinu. Kai neklauso, tada pasakau: "Na, negeras tu vaikas" Kai glaustosi meiliai, norisi ji kačiuku vadinti O kaip kreipiatės Jūs?

Tik vardu. Pilnu. Mažybinės formos ir trumpinimai negalioja - į juos neatsiliepia. Kartais pavadinu Mažule - irgi nulinė reakcija...

Vardu, o visa kita žaidimam, kai vaikai jau kokiais personažais pabūt užsinori ...tai kuo jau būna, tuo ir pašaukiu kartais

As tai visaip : kai atsibosta buna ozkos, kai siaip saukiu panos arba vardais arba kaciukais, zuikiais ir t.t. O mazoji dabar kai norisi prisiglausti ateina ir aiskina "tu mane vadink maziuke, boruzele, princese" ir dar kuo sugalvoja.

Mamos, o kaip Jūsų vaikus vadina auklėtoja darželyje ar mokytoja mokykloje? Aš tai dažnai girdžiu mažybinius vardu: Saulute, Gabrielyte, pan. Girdėjau, kad kai kur pupuliais ir tabiais (nuo teletabiu) vadina, bet čia turbut nuo situacijos

Vadinu vardu jei noriu jį pakviesti, o šiaip visokiais meiliais žodeliais. Auklėtojos mano vaiką vadina mažybine forma, bent jau prie manęs

Maniškė pasiekė, kad visi į ją kreiptųsi pilnu vardu. Tad ir darželyje, ir su draugais, ir namuose ji tik į tokį kreipimąsi atsiliepia.

Kai buvo mažesnis pavadindavau Bebenčiuku. Mama mane dėl to iškvailino. Dabar vadinu vardu, kartais mažybine forma. Dar pašaukiu paukšteliu.

mazybiniu vardu, nes mano dukra tikra IEVUTE ir GIEDRIUKAs

Dažniausiai vardu, kartais berniuku, mažium o kai supykstu, tai ir ožiu Niu, dar patinka pavadinti pūkučiu, nes labai švelnūs ir pasišiaušę plaukiukai kartai būna

as savaja vadinu airiduku. vyras labai pyksta, sako , juk ji ne berniukas, tai kodel airidukas. bet man taip grazu ir tiek

Vardais dažniausiai, bet būna ir zuikiais puikiais, ir meilėm riestanosėm , ir broliais nevidonais, kai įsisiaučia

Eidas - Digas, Jotvis - Jot, Vėjūnė - Celiulitka (dėl laaaabai fainų šlaunų). O šiaip dar vadinu kūdikiais ir papūgom.

vadinam ziuziu, nes zuja aplinkui, mazybine vardo forma Gusciu, Gusteliu, kai isdykauja Smikiu. dar is vineo filmuko, jis pats save vadina Tikoniu, tai ir mes ji taip pasaukiam.
mano draugai tai savo sunus ir musiski, kai visi kartu siaucia vadina dziunkilais.

Abi vadiname širdelėmis, vyresnėlę - Rutuliuku, o mažę-Kubiliuku. Mat, abi mergužėlėes gimė nemažos.

Sūnų-Marčium, Broliu Didžiuoju,Martynėliu.
Dukrytę-Pupa, Bubule,Mėlynake, Pūke, Ugniuže, Ugniuke, Ožragyte.

Kiškučiu, burbulėliu, bitinėliu-dūzgunėliu, o kai verkia tai vadinu vargo bite.

Alisiuku, pūkute, kukurūze, padraika ir dar kartais pumpotaukšle

Zuiki,suneli ar pupsik,bet dazniausiai suneli.

kreipiuosi vardu, o jei maloniniu vardu tai pastebėjau, kad ne Liepuže, Liepute ar pan,. bet zuikyti

Maniskis tai daug vardu turi Seip Tomas, dazniausiai tomukas Arba - mazutelis, zujke, zujkis, katiniukas...bet labiausiai patinka kirminiukas (dar nuo gimimo taip vadinau, nes buvo toks mazas mazas, susirietes)

Kreipiuosi dazniausiai vardu arba pupa, pupele

As saviski nuo pat gimimo vadinu aukseliu, katineliu, zuikiuku, maziuku, pupsiku... Labai retai vardu. Bet pastebejau, kad i varda tai jau mazai ir reguoja. Turbut reiks pamirsti tuos mazybinius kreipinius ir pratint vaika prie tikro vardo. Bet kai jis buna toks mielas, tai norisi graziai pavadinti

"Šerniuks" ji pas mane O tėvas - šernas Aš tai taip aukštai dar nepasiekiau, tai būsiu paprasta lietuviška kiaulė Vardo dukra nemėgsta, retai vadinu, tai tada būna Laurytė arba Laurutė.

Dažniausiai vardu. Kartais Barmalėjum. O kartais Adamkum arba Adamsu (čia jau nuo vardo)

Saulyte, mažule, dukriuk, kūdiki, pupusiuk, pumpuriuk, katuli, angeliuk, fainuli, merguliuk- va tokių kreipinių mano dukružės dažnai girdi vietoj vardų. O kai susipykstam, trumpai ir aiškiai- ožka. Nors dar kartais pyksium pavadinu (čia tada, kai jau pačiai pyktis būna praėjęs, o dukra dar ožiuojasi).

Emiliuku, Emiliu, mažiuku, burbuliuku

Dažniausiai vadinu vardu ,dar naudoju vardo sutrumpinima "Nazarka".

As vadinu dukriuku, kiskuciu, mazute, dukryte, saulyte na ir vardu... Beje maniske kartais kai be nuotaikos buna uzpyksta sako as tau ne kiskutis

Manajai tai labai patinka, kai " pupa uoga" pavadinu. Kai pasakau " gudruole" tai visada atsako: "ne, mama, as- grazuole!" mat, tete taip kartais pavadina, tai turbut patinka.

o as saviski vadinu labai ivairiai
armanduku armaniu,mazyliu zuikeliu lelyte ir t.t.t.t.t.t.t.man grazu mazybiniai grazus zodeliai
manau kad ir vaikuciui yra malonu girdeti grazius zodelius ji jauciasi mylimas saugus

Zuikiu arba saule.

sunų vadinu LIutaurėliu, liutuku, angeliuku arba velniuku, buna ,kad pasakau katyte. Ji pats man yra pasakę, kad jam patinka kai aš jį vadinu LIŪTU. Turbūt galingas tada jaučiasi
Dukryte vadinu: dukryte, mažyte, pupa uoga, Aušriniele, aušriuk.

Vadinu pilnu vardu, o taip pat Domuku, Domuliu, Domkinu, maugliu, zujka, banditu, parazitu

O aš savo dukryte dažniausiai vadinu: lėlyte, gražuolyte, saulyte, skruzdėliuk, angeliuk, vardu ir tt.. o kai neklauso : išdykėle, neklaužada, ožkyte, begiede ir pan.

O aš saviškį dažniausiai pupučiu vadinu,nors dabar jau ir vardu vadunu,nes atsisuka tik kai pupučiu pašauki o reiktų,kd reaguotų į vardą

Į dukrelę kreipiuosi vardu, saulyte, dukriukai ir pan., sūnelį vadinu sūnyčiu, mano berniuku ir kitais man mielais žodžiais.

Savo vaikuti vadinu mažybiniu vardu, bet dažniausiai kačiuku, mažiuku arba burunduku.

Oj, ,,pravardes" musuose isisaknijusios kaip reikiant, visi jas seimoj turim ir per daug nesureiksminam - kiekvienas zinom, kad kreipiamasi i konkretu asmeni, taigi, i pravardes atsiliepiam - vyresnelis gavo Budulio ,,klichka" nuo pat gimimo del piktos veiduko israiskos, kadangi pravarde ilga - kartais trumpinam iki Budo. Pats jis save mielai vadina ,,dyckiu-pyckiu", kartais dar visokiu nesamoniu ,,priklijuoja", kas budinga visiems 3-4 metu vaikams.
Mazylis - Gugis, del dvieju priezasciu - del gugavimo ir del savo tikrojo vardo. Kas laukia ateity jo vardelio - ne neisivaizduoju, nes brolis Budulis kasdien jam prilipina koki nauja zodi, pradedant , pvz., ,,tankas-pankas" ir baigiant ,,pukis baisulis"
Zinoma, vadinam savo vaikius ir mazybianiais - grozybiniais bei kitais vardeliais - mylimukas, meile, vyras-muras, sauliukas (beje, kartais nepazistami pagalvoja, kad cia - vardas), ir t.t. ir pan.

Mes tai kaip papuola,dazniausiai pagal aplinkybes Deje,namuose kalbame ispanu kalba ,taip kad tie kreipiniai gali buti sunkiai suprantami Tarkime vienas is ju,kada issigastu savo pagranduka pamaciusi butu "bagabundillo",tai butu kazkas panasaus kaip i elgetaujanti,ar ubageli. Nes kada pareina is lauko,tai verkti norisi...Visas juodas iki ausu,tik akys blizga,atrodo ,kad is sachtu gryzo Kartais net juokais perspeju,kad jeigu kas nors klaus kas tavo mama ,del dievo meiles nesakyk Va taip. ..Nors turime ir labai graziu kreipiniu.

As vadinu Adryte, Adriuku, princese, makaruone(labai megsta plonus spagecius), pupa, katyte-purpalyte, gudrute, groziu, o kai supykstu tai Adre, ozka ozkinija, pasiutele, padukele, negera mergyte.

Aš dažniausiai mažybine vardo forma

Mano vyresnysis - zuikis, o mažylis- angeliukas.

Egle, Eglute, Egliuk, Spygliuk, Mažute ...

savuosius saukiu Marijuka,Marijukas,mariukas ,nors ir mergaite ,bet man taip grazu -taip ir vadinu,o kai pykstu-tai pabuna ir ozka ir negerele ir slykstalas ,o didysis tai-sunelis,tadukasarba-tadas,ozys,kvailys

Maniškė, be vardo malonybinių variacijų dažniausiai būna Pupkis Čia nuo "pumpurėlis" sutrumpinimas, bet labai "prilipo"

Mano vyrukui nors septyni, bet vadinu kudikuciu . Arba Arnytuku, zuikiuku, angeleliu. O kai supykstu- buna blogas vaikas.

Dažniausia dukrą Ugnele, Ugnyte vadiname, o jei jau pykstamės tuomet Ugne. Kartais kreipiuosi į ją Saulele, bet tuomet ji sako: "Aš ne saulelė, aš-Ugnytė". Sūnus vadiname vardu, kartais mažybine forma vadinu Jusčiuku, ne Justuku.

Mano sūnaus vardas Martynas...Kreipiamės : Marti, Martini, Martiška, Marčius, Martin, Marčiukas, Čiukas, Martinasas ir t.t.
Dar pasakau, zuikis, pupa, pipiras, sunaitėlis.

Vyresnėlį vadiname Rimvydu. Rimvyduku, girdėjau vaikai dažnai vistik bando sutrumpinti ir vadina (tame tarpe ir jo mažesnis brolis) Rimvyd, Rimvi. Jį labai sužavėjo kaip amerikiečiai trumpina savo du vardus, pvz. Alexander James - AJ ir net prašė jį vadinti RK, bet čia LR tai neskamba Mažajį vadiname Justu, Justuku... vaikai (ir vyresnis jo brolis tame tarpe) dažniausiai kreipiasi "Justi", tėvelis kartais kreipiasi užsienietiškai Justin (Džastin), viena močiutė visuomet Justinėliu vadina, o aš kai kalbu ir kreipiuosi rimtai visada vadinu pilnu vardu - Justinu.

Tik kartais aš pagalvoju, kad tikriausiai Rimvydui mes "nuobodoką" vardą davėm, juk tiek mažai jam atmainų ir kitų kreipinių... Iš kitos pusės dabar jau atrodo, kad kitas vardas jam netiktų, , kad jis "grynas" Rimvydas o be to, jis taip tinka prie pavardės