Yra tokie dalykai, kaip vadovėliai ir mokymo programos. Paprasčiausias pavyzdys. Apibrėžimas iš matematikos vadovėlio:

Apskritimas yra uždara kreivė, kurios visi taškai yra vienodai nutolę nuo centro.

Mano kuklia nuomone, į mokyklą vaikai eina tam, kad kažką sužinotų ir išmoktų.
Kas man pasakys, kokia yra šio apibrėžimo paskirtis? Jeigu vaikas nemato figūros, ar iš tokio paaiškinimo jam jau pasidarys aišku?
Maža to, mokytojai reikalauja, kad šitus idiotiškus apibrėžimus vaikai mokėtų atmintinai.
Nes taip reikia. Tokios yra mokymo programos, kurias mokytojai turi vykdyti.

Kas man paaiškins, kam vaikams reikia žinoti šitas nesąmones?

Jeigu tikslas būtų paaiškinti vaikui kas tai per daiktas, galima jį paprasčiausiai parodyti ir paaiškinti, kuo jis skiriasi nuo skritulio. Kažkodėl kai aš paaiškinu - vaikas supranta, o kai paklauso mokytojos arba skaito vadovėlį - ne.

Pažiūrėkit atidžiai - apskritimas yra kreivė! Normalūs žmonės įsivaizduoja, kad kreivė turi būti kreiva. Ar dviračio ratas, kurį kažkuria prasme galima laikyti apskritimu yra kreivas?

Nenoriu diskutuoti teorinių dalykų, ne mano tai reikalas, bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tokie "paaiškinimai" vaikams ne tik kad nepadeda, o tik viską dar labiau komplikuoja.

Kitas dalykas yra kalbos. Ar yra bent vienas žmogus, kuris baigęs mokyklą galėtų pasakyti:

"Taip, išmokti kalbėti nauja kalba yra visai lengva ir tai galima padaryti pakankamai greitai?"

Kažkur šiame forume jau rašiau, kad maniškė turėjo rūpesčių su rusų. Ir ką gi? Išjudinom reikalus per 3 savaites, kai mokytoja to nesugebėjo padaryti per 9 mėnesius? Kodėl?
Todėl, kad mokytoja turi mokyti iš idiotiško vadovėlio, iš kurio nė vienas normalus žmogus ir negali nieko išmokti. Ar mokytoja gali išmesti tą vadovėlį arba sudeginti? Spėju, kad nelabai.

Ir ką gi tokioje situacijoje daryti kūrybiškam mokytojui?
Juk pačios mokyklinės sitemos tikslas nėra išmokyti vaikus kalbėti rusiškai ar angliškai, o paruošti juos egzaminams, kur mokinys gavęs 10 ir įsivaizduojantis, kad jis jau moka tarkim angliškai po to nuvažiavęs į Londoną jaučiasi taip tarsi būtų ne Londone, o Šanchajuje.

Paskaitykit šiame forume žinutes, žmonių, kurie yra išvažiavę į Angliją arba į Ameriką.
Pamatysit ką jiems davė mokykla per 10 metų kalbų studijų.

Duodu paprastą pavyzdį. Parašiau pjesę, skirtą ketvirtokams, kurią bestatydami vaikai išmoktų viską apie daiktavardį. Be jokių vadovėlių. Siūliau siūliau mokytojams- niekas nesusidomėjo. Man aišku, kodėl- juk paprasčiau pasakyti: atsiverskit tą ir tą puslapį, pratimas toks ir toks... Buvau mąsčius tokias pjeses sukurti apie visas kalbos dalis, bet kai pamačiau tokį abejingumą, sumanymo atsisakiau...

Tai yra būtent tai, ką aš padariau su rusų. Tik aš ne parašiau, o nupirkau knygelę iš Blaine Ray (vienos mergaitės istorija), ir dabar du kartus per dieną po 10 minučių skaitau po vieną pastraipą ir po to uždavinėju klausimus. Prieš tris savaites vaikas nesugebėjo net pasakyti "da" arba "niet", nes nesuprato ko aš klausiu. Dabar atsakinėja pilnais sakiniais. Tiek žinių. Ji daro gramatines klaidas, bet taip ir turi būti ir aš į tai nekreipiu jokio dėmesio, tik po to pakartoju atsakymą teisingai ir vaikas visada išgirsta teisingą gramatinę struktūrą.

Visa kita - tik laiko klausimas.

Šaunu, kad tu taip sugalvojai. Aš rusų kalbos namų darbus ruošiu už sūnų. Dabar laukiu, kokį pažymį man išves. Kol kas daugiau septyneto neištempiau. Kitas sūnus pasirinko vokiečių, labai tikiuosi, kad išeis teigiamas pažymys. Jam, deja, niekuo padėti negaliu, nes vokiškai nemoku. O angliškai jis kalba puikiai, pamokos patinka. Ir tai tikrai nėra mokytojos nuopelnas...Tiesiog visiems mano vaikams labai patinka anglų kalba...ir aš tuo džiaugiuosi.

akagintarai, turėjom kūrybišką matematikos mokytoją, kuri niekad nevertė kalt apibrėžimų, išvis pirmąsyk turbūt girdžiu apie tą kreivę, kai jų nereikėdavo, bet klasės matematikos vidurkis per baigiamuosius, manau, buvo pakankamai aukštas - tais laikais 10-balėj sistemoj vienas žmogus gavo 6, visi kiti pažymiai buvo aukštesni, nemažai 10-ukų...
pusę metų ją pavadavo jaunutė, vadovėlį bemylinti moteriškė - tai atsimenu tą pusmetį kaip kažkokį kvailą košmarą, kai išties bombardavo mus tais apibrėžimais, rašliavojo ant lentos kulkosvaidžio greičiu formules iš vadovėlio - ir mes nieko o nieko nesupratom

apie kalbų mokymą jau atsakė vaižgantė. turiu draugę, kuri dėsto lituanistiką ir irgi visad žvelgia kūrybiškai, jau išugdė vaikus iki egzaminų - ir jie juos irgi puikiai išlaikė.

universitetuose juk vyksta tas pats, irgi yra vadovėliai, programos, bet iš vadovėlio moko dar retesnis dėstytojas nei mokytojas mokykloje...

vadovėlis skaityčiau yra pagalbinis gelbėjimosi ratas nekūrybiškam mokytojui, ir tiek, o atitolti nuo jo galima kiek tik nori, svarbu paruošti egzaminam, kaip sakote, ir jei jauti, kad mokykloj už tai tavęs nepagirs, per daug nešnekėt apie savo darbo metodus... ir kas sakė, kad egzaminam geriausiai pasiruoši kaldamas vadovėlius?

Laba diena, jau kuris laikas seku jūsų temutę.
Pritariu Akagintaro mintim. Labai panašiai ir aš galvoju. Žaviuosi Vaižgante . Neatsistebiu Frudzima.

Man mokantis kalbos labai padėjo žodžius susirašyti ant atskirų lapukų. Ir apačioj pilnas sakinys su tuo žodžiu. Kitoj pusėj vertimas. Kai pradedi mokytis naujus žodžius pradžioj korteles vatai tik orginalo kalba, skaitai pavyzdžius ir stengiesi žodžius atpažinti. Ir rūšiuoji į dvi krūveles atsimeni/neatsimeni tol kol visos kortelės pereina į žinomų krūvelę. Tik tada apverčiamos ir skaitoma lietuviškai bandant pasakyti užsienio kalba.
Ir anglų kalba yra tokios adaptuotos tam tikram žodžių skaičiui knygelės. Tai jas skaityti, skaityti ir skaityti.Kitom kalbom dar neprireikė. Bet kaip Akagintaras prisitaikė knygutę rusų kalbai.

Šitu metodu pavyko padėti vienai mergytei kur mokytoja jau ją laikė beviltiška anglų kalboj. dabar jai lengva išmokti.

Beja pas mano sūnų anglų kalbos mokytoja moko pagal vadovėlius. Bet jie perkasi tas adaptuotas knygeles ir aptarinėja. Tikrai ne visi mokytojai beviltiški.

Beviltiškiausius vaikų mokytojus sutikau privačioj Montesori pradinėj mokykloj Kaune. Tokie įsprausti į rėmus ir be fantazijos.

Dėkui, Ledum. Nėra dėl ko manim žavėtis, nes nesugebėjau atsispirti spaudimui mokykloje...Turiu nerealizuotų svajonių, susijusių pedagogika, na, gal dar kada ir pavyks jas įgyvendinti...Tarkim, dar norėčiau pastatyti keletą spektaklių su lėlėmis...Neleido man to daryti, kai dirbau mokykloje, nors jau pirmas mano spektaklis buvo aukštai įvertintas...Kai prisimenu praeitį, man susidaro vaizdelis, kad buvo daroma viskas, kad tik kuo greičiau iš mokyklos dingčiau...Nesijaučiu blogai, kad išėjau, nes šiuo metu mano gyvenimas yra labai įdomus ir prasmingas.

Manau ir neturėtum jaudintis dėl išėjimo iš mokyklos. Mano nuomone ten gali likti tik arba taip galvojantis arba paminantis savo nuomonę prisitaikėliškas žmogus.

o sita, kas draudzia salia perskaityto apibrezimo nupiesti ant lentos ( ar ant projektoriaus ekrano, jeigu klase kompiuterizuota) ta apskritima ir parodyti ta figura? Cia vadovelis ar programa sita dalyka draudzia?

nu nereikalauja - uztenka savo zodziais moketi paaiskinti kas tai yra.


nezinau ar mokyklos tikslas yra toksai, nes visu pirma jinai moko ne vieno dalyko ir net ne penkiu.
Bet laikant uzsienio kalbos ivertinimo egzamina (ruosiausi tobulinti zinias), destytojo stebejosi, kur as to ismokau ir sunkiai galejo patiketi, kad tai yra tik mokyklines zinios ( t.y. nelankiau papildomu kursu, nebuvau kazkuriam laikui isvaziavusi...)


tai gal nespeliojas pasitikslink zinias, o tai saudai pro sali. Mokytoja gali pasirinkti is ko mokyti vaikus - vienintelis reikalavimas, kad atitiktu programoms keliamus tikslus ir reikalavimus ( t.y. kad jeigu tema yra apskritimas, tai ir reikia kalbeti apie ji, o ne apie kvadrata). O toliau kaip mokytoja destys tema ir kokiomis papildomomis priemonemis naudosis yra jos asmeninis reikalas. Konkretaus vadovelio ( ir tik jo be jokiu papildomu priemoniu) naudojimas yra tik palengvinimas tingiam mokytojui - viskas vos ne sukramtyta ir ant lekstutes paduota.
p.s. dar ir vadovelis ne vienas yra paruostas ir patvirtintas pagal programa - pvz pradinukams matematikai mokyti mokytojas pasirinktinai gali pasirinkti arba skaiciu sali arba riesuta

dirbti ir duoti vaikams tiek kiek jisai gali, nei programa, nei vadoveliai tam nei kiek netrukdo.

off topic - prisiminiau viena pamoka. Sventine diena kazkokia buvo ( dabar jau neprisimenu kokia) ir lietuviu kalba vyko ne sedint mokiniams suoluose, o mokytojui stovint prie lentos, o visiems draugiskai isitaisius prie klases gale esancio staliuko su minkstu kampu ( kam vietos truko, pasieme kedes), geriant arbata ir valgant sausainius.

Bekase, visiškai tau pritariu.
Aš manau, kad geras profesionalus mokytojas sugeba informatyviai ir kartu labai įdomiai pravesti pamokas. Ir tam mažai reikšmės turi mokykla, kitos mokytojos ar pati švietimo sistema. Mūsų istorijos mokytojas taip vesdavo pamokas, kad net dvejetukininkai ir didžiausios padaužos išsižioję klausydavo. Ir jo vedamų pamokų kokybei neturėjo reikšmės tuometinė švietimo sistema ar pati mokykla.

Eiliniam vartotojui dabartinė mokykla turėtų būti gera

pas mus istorija pavasari daznai vykdavo kieme - na gal nepatogu budavo rasyti, bet su tuo mokytoju tai darydavome retai. Nebent kas nors noredavo sau gaires ar koki komentara pasizymeti, kad veliau butu lengviau orientuotis.


kaip nieko toje sistemoje nepakeitus ir net nesugebejus dirbti, labai jau cia purvais kitus drabstai
Beje, uzkliuvo kiek uz akiu - o kodel kiti mokytojai turejo besalygiskai sutikti ar susizaveti tavo siulomu budu, kaip ismokyti vaikus apie daiktavardi ( o dar idomiau, kad tai darei su ketvirtokais, kazkaip kiek teko susidurti apie daiktavardi anksciau mokomasi)?


off topic - niekam kitam neuzkliuna? Cia spec destymo budas sukurtas ketvirtokams, t.y. pradinukams. Cia is mokyklos iseinama, nes paskyre su 11-12 kl dirbti. Ne per platus spektras? Kazkaip visada galvojau, kad pradinuku ir vyresniuju klasiu mokytojai skirtingi yra, o cia per trumpa laika sugebejo su visomis klasemis padirbeti

Man atrodo, kad čia elementarus savęs iškėlimas virš kitų- kaip aš gerai mąstau, kaip aš gerai sugalvojau, kokie visi menki ,,eiliniai vartotojai'', kokie visi nelaimingi , kurie įsigijo profesiją, nes aš taip manau ir t.t.

Mūsų viena pradinukų mokytoja ,,prie meno'', taigi ji pasiimdama vis naują laidą, keturis metus nuo pirmos klasės, ruošia po spektaklį, ta prasme jos mokiniai dalyvauja jame visa klasė, ir taip keturis metus po spektaklį, iki naujų metų ruošia,po naujų jau gastrolės, spektakliai geri, važiuoja į kitus rajonus, žinau, kad užsienyje buvo su vienu spektakliu. Ir ji dirba toje pačioje švietimo sistemoje, mokykloje, niekas jai netrukdo, tik skatina ir apdovanoja, kita jau sūnau mokytoja, matematikos, viena kartą per savaitę priima vaikus per septintą pamoką, jei kažko nesuprato, sirgo vaikas ir nespėjo pasivyti, nemokamai, vaikai eina, džiaugiasi, tiesiog vaikai drąsiai jaučisi, jei ko nesupranta, o per pamoką nespėja, tai žino, kad ateis ir išsiaiškins nežinomą dalyką, toks kaip būrelis, bet nemokamas, mokytojos iniciatyva. Ir daug galėčiau vardinti puikių mokytojų, kurios yra geros savo srities specialistės, ir nenusipelno būti žeminamos.

Kadangi gerai atsimenu sovietų laikus, tai galiu pasakyti, kad šita giesmė man girdėta daugybę kartų.

Partija ir vyriausybė rūpinosi visais "darbo žmonėmis" ir visiems buvo gerai.
Ypač ji rūpinosi, kad tie "darbo žmonės" nesužinotų ko nereikia, o sužinoję - kuo greičiau užsičiauptų. Kai kas iki šiol ilgisi tų laikų.

Ir visi vieningai žygiuodavo Lenino prospektu, iškėlę transparantus, kuriais demonstravo savo meilę partijai ir vyriausybei.

Pažiūrėkit, kaip žmonės ploja Iljičiui. Per žinias sakydavo" "ilgi ir audringi plojimai"

http://www.youtube.com/watch?v=98m9iX-I9UI

Bekase, mokykloje dirbau 13 m., taigi per tiek metų neteko dėstyti tik dvyliktokams, tik tekdavo dalyvauti jų egzaminuose.
Kodėl pjesę parašiau būtent ketvirtokams? Ji buvo sukurta konkrečiai klasei, kai mano sūnus buvo ketvirtokas. Ta mokytoja nesutiko statyti, nes ji išvis nelabai spektaklius mėgo statyti (šiaip jai neturiu jokių pretenzijų), tada siūliau kitoms mokytojoms, ir dirbančioms toje pat mokykloje, ir kitose mokyklose, nunešiau scenarijų ir į Valdorfo mokyklą, bet, matyt, siūloma prekė ir dar už dyka yra pigi...Pjesę galima statyti ir su penktokais.

Manęs nestebina daugumos čia pikti komentarai. Vartotojas ir negali suprasti, kad jis yra tik vartotojas. Žmogus, kuriam darželis, o vėliau mokykla suluošino psichiką, negali suprasti, kad jis yra suluošintas ir gyvena pagal įkištus modelius. Mokyklose dirbantiems mokytojams dažnam reikalinga nuolatinė psichoterapeuto pagalba. Tai labai matosi, kai dabar esu tik mama ir einu pasišnekėti su savo vaikų mokytojais.
Jums paprastas pavyzdys. Kokia buvo pažintis su mano vieno sūnaus anglų kalbos mokytoja. Ateinu, pasakau savo vardą ir pavardę, klasę (tai buvo tėvų diena, kai tėvai lankė mokytojus jų kabinetuose). Pauzė. Ir tada tokiu balsu buvo ištartas mano sūnaus vardas, kad iškart pasijutau esanti recidyvisto motina. Vos neatsisėdau vietoje. Sako- man su jūsų sūnumi labai sunku. Kodėl? Jis daro tik tai, ko nori. Jis visais klausimais turi savo nuomonę.
Mano sūnui anglų kalbos visuomet išeina 8-9. Įdomu, kaip ji kalba su dvejetukininkų tėvais?
Atrodytų, smulkmena, bet daugiau aš pas ją neinu...Kad ir nematau prasmės- sūnus anglų kalbą labai mėgsta...

o nemanai, kai jeigu jinai buvo skirta padeti ismokti daiktavardi, tai turejo buti pritaikyta treciokams?


o tai cia mokykla, programa, vadoveliai... kalti kad kazkam kazkuria diena nebuvo nuotaikos?
Niekas nesako, kad mokykloje yra viskas gerai ir tobula, kad tobuleti jau nera kur. Bet tamsta viska tokiom juodom spalvom piesi ir taip tiek pacia mokykla, tiek visus juose dirbancius maisai su zememis, tiek visus kitus, kurie joje rando nors kazka gero.
p.s. mano vaiku mokytoja irgi pasiskundzia. Bet tai as ir pati matau koksai jisai yra ir negaliu nesutikti su jos skundais. Nors mokosi ir pakankamai neblogai ( galetu ir geriau, jei netingetu), bet tai visiskai nepateisina jo elgesio. Netgi sakyciau atvirksciai, butent del jo mokslu lygio yra atlaidziau ziurima i netinkama elgesi per pamokas ir pertraukas.
Nezinau, gal tu savo vaika ir pagirtumei, kad jisai kliju klasiokui i batus pripyle, bet as pilnai supratau, kodel mokytojai vaiko uz tai girti nesinorejo.

Bekase, išmanau aš mokymo programas ir siūlau čia man neaiškinti. Ir išvis- jei toks mokymo būdas niekam neįdomus, apie ką čia tu dabar ginčijiesi? Juk jei kas nors būtų susidomėjęs, būčiau galėjus ir pataisyti. O dabar niekam nereikia, ir nereikia.Amen.

Kuo čia dėti klijai? Neturiu jokių problemų su savo vaikais dėl jų elgesio mokykloje. Ir ne mano kaltė, jei mokytojai nemoka bendrauti su tėvais. Kai aš pati taip tėvus priiminėdavau savo kabinete, nė vienas tėvas iš mano kabineto neišeidavo piktas ar liūdnas. Tai yra labai gera proga su mama/tėčiu pakalbėti apie jo vaiką, gali sužinoti daug to, ko nežinojai. O kai mokytojui toks susirinkimas yra kančia, prievolė, tai ir kalbasi su mama, tarsi jos vaikas būtų recidyvistas.
Kokiam procentui mokytojų darbas mokykloje yra prievolė? Matydavau, kokia kančia sustingdavo mokytojų veiduose, nuskambėjus skambučiui. Dar direktorius vis paragindavo- eikit, eikit...
Tai apie ką mes čia šnekam? Ar prievolininkas gali dirbti su meile ir kūrybingai? Atkala savo pamokas ir bėgte neatsigręždamas...O savo darbą myli vienetai.

jeigu vaikas įžūlus, nepagarbus, tegu ir super gabus, tai savaime suprantama, kad mokytojai sunku.

Tai kad nėra jis toks

nebūkit taip tikra. kai tėvai nemato ir negirdi, ir labai geri vaikai pavaro cirkų. tas savo nuomonės turėjimas taip kaip sakant -- jei atsikalbinėja, aikštijasi, atsisako užduotis daryt, tai mokytoją ir užknisa. spėlioju tiesiog. o gal fantazuoju.

Bet vėliau pretenzijų kažkodėl negirdėjau?
Čia yra visai kita problema- mokytojai nemoka bendrauti su mokinių tėvais. Aš pateisinu daug ką, nes mokytojai yra pervargę, gyvena nuolatinėje įtampoje, bet kartais...tiesiog gaila jų pasidaro...

Na nežinau, man atrodo, kad pamokų eiga iš tikųjų priklauso nuo mokytojos, jos kūrybiškumo... programos yra pakankamai lansčios ir vadovėlių pasirinkimas yra :/

Kitas dalykas - drausmė mokykloje. Man atrodo, kad mokytojams tikrai ne būtų reikę psichoterapeuto pagalbos, jeigu drausmė klasėje ne būtų tik ant jų pėčių, jei tai būtų visos mokyklos reikalas ir būtų visa vaikų drausminimo/kontrolės sistema, kaip tai yra padaryta civilizuotose šalyse... Mano vaikas mokėsi JAV pusantrų metų. Pamatytumet jų mokytojus - atsipūtę, atsipalaidavę, šipsosi. Bet ir darbelių pridarydavo jis ten, ir bausmių gaudavo, bet viskas vyko tvarkingai be įžeidinėjimų ir taip, kad drausmė klasėje buvo palaikyta. Pvz kai jis buvo mažiukas ir nesuprasdavo angliškai, buvo pridirbęs... mokytoja tiesiog susitarė su manim, kad po kiekvienos pamokos ji man rašys e-mailu apie vaiko elgėsi.. tai labai padėjo . Kitoje klasėje, kita mokytoja jau taip šiltai nebebendravo, ji tiesiog išvesdavo vaiką į kitą kabinetą, kur su jo užsiminėjo kita mokytoja, na su savim jis atnešdavo pataisos lapelį... klasėje buvo tvarka, mažiukai buvo saugūs... mokytoja daugiau energijos galėjo skirti ne drausmei o kūribiškumo ugdymui, idomiai veiklai...

Mokytojas neturi galimybės niekam net pasiskųsti, nes jam iš karto bus pasakyta- nesugebi, tai ir nedirbk...

ir aš apie tai

Taip jam pasako ir mokyklos vadovai, ir tėvai. Tiesiai į akis.
Va todėl ši problema yra neišsprendžiama. O kaip susitvarkyti su klase nemoko ir studijuojant. Nepateikia jokių išbandytų metodikų.

Nes tų metodikų kaip ir nera, dėl drausmės mokykla turi dirbti visa kartu, palaikant ir silpniausius savo narius/darbuotojus ir apsaugant visus vaikus, net ir atstumtosius. Kai studijavau, rimtai ruošiausi dirbti mokykloje ir apie tai skaičiau angliškose knygose.. tačiau pas mus tai netaikytina....

Aš pati į tą žveryną turbūt jau nebegrįšiu. Buvo baisu už sūnų, nes nors jis pats niekada nepuola muštis, jis yra impulsivus ir jį galima pakankamai lengvai išprovokuoti. Vaikų per petraukas nieks ypatingai neprižiuri, lengvai gali vienas kitą sužeisti, nuo kokių laiptų pastumti, rimčiau susimušt..

Kai aš studijavau 1988-1993 m. ,angliškų knygų nelabai dar buvo...

aš 1993 baigiau 9ta klase

Ta va...O kiek dirba baigusių anksčiau už mane?

Mano nuomone, pagrindinė problema yra ta, kad lietuviais esame mes gimę ir gyvename ant Lietuvos. Metodikų paieškojus galima atrasti tonas, o lietuviškai gal ir visai nėra. Ar jau daviau šioje temoje vieną iš galimų pavyzdžių:

Schwarze Rhetorik. Macht und Magie der Sprache

Aš nustojau skaityti lietuviškai prieš kokius 15 metų. Kol negalėjau skaityti angliškai, skaičiau rusiškai. Ten yra tonos literatūros plius kainuoja vos ne dvigubai pigiau. Bet mes gyvename ant Lietuvos ir jeigu kokia knyga Rusijoje išleidžiama 3000 egz. tiražu, tai šansai, kad tokia knyga būtų išleista Lietuvoje yra žemiau nulio. Lietuvos rinka gali sau leisti spausdinti tik širpotriebą.

Taigi, mokykimės kalbų

Beje keletą metų knygas pirkdavau www.ozon.ru
Vien tik geri įspūdžiai. Labai operatyvus ir patikimas servisas. Pasirinkimas milžiniškas.

Na, man jau nėra reikalo tokio tipo knygas skaityti, nes mokykloje dirbti nebesiruošiu...

Bėda ta, kad kam iš tikrųjų praverstų tokia literatūra irgi nesiruošia skaityti
Nes arba nemoka kalbų, arba mano, kad jiems tai neaktualu arba, kas blogiausia, mano, kad tai nepadės ir nieko čia nepakeisi... Šita nuostata yra ypač populiari. Jis išvaduoja nuo būtinybės mokytis ir nuo pastangų ką nors daryti, nes juk vis tiek "nieko nepakeisi".

Mano buvęs matematikos dėstytojas pasakojo tokią istoriją.

Dvi varlės įkrito į stiklainį su grietine. Viena varlė buvo protinga, o kita durna. Protinga varlė suprato, kad nieko čia nebus ir prigėrė. O durna varlė vis bandė iššokti. Ji tol šokinėjo, kol iš grietinės sumušė sviestą. Tada atsistojo ant to sviesto ir iššoko laukan.

Pritariu, kad blogiausia tada, kai nuleidziamos rankos ir manoma, kad cia jau nieko nepakeisi... Kai net nesistengiama...
Be to, sauni istorija

Radau įdomią temą matematiko Bronislovo Burgio bloge. Buvęs studenčiokas rašo (pabraukta mano):

Aš tai pasakyčiau, kad nereikėjo eiti į universitetą, o jeigu jau nuėjai, tai pažiūrėk į tai, kaip į eilinį jaunystės nuotykį, na kaip į eilines išgertuves pavyzdžiui. Tikras mokslas dar prieš akis ir tu greičiausiai dar nežinai, koks tas mokslas bus, todėl susirask bele kokį darbą ir mokytis reikalingų dalykų. O kas yra reikalingi dalykai - tai jau atskira kalba

Galbūt daugumai tai atitinka, bet tikrai ne man. Pvz aš pagal mokslą geriausia klasėje,o pagal elgesį blogiausia. Ir šiaip pas mus klasėje gerai besimokantys tikrai nėra laaabai geri. O va prasčiau besimokantys kaip tik klauso mokytojų.

Yra tokia populiari interneto svetainė TED - Ideas worth spreading (idėjos, vertos plisti), kurioje yra daug protingų žmonių kalbų video įrašų. Pasirodo, kad visų laikų žiūrimiausias įrašas yra Ken Robinson kalba "Mokyklos žudo kūrybiškumą". Labai siūlau paklausyti. Tie ir tos, kurių mūsų šaunioji mokykla taip ir neišmokė suprasti anglų kalbą, gali įsijungti lietuviškus subtitrus.

Kenas Robinsonas: Mokyklos žudo kūrybiškumą

Pažiūrėkite video.

Ду ю спик инглиш?

Gili prasmė tarp kitko. Bet reikia sulaukti pabaigos (2 min. ir 24 sek.)
Mano dukters klasėje mokytoja kategoriškai teigė, kad vienas iš anglų kalbos žodžių turi tik vieną reikšmę (tą, kurią žinojo mokytoja) ir neigė kitas to žodžio reikšmes, kurias žinojo vaikai. Skirtumas tik tas, kad ji nepargriuvo, bet iš paskutiniųjų bandė įrodyti savo "tiesą"

Čia buvo tokia mintis...


... ir atsakymas


Šiandien radau pavyzdį. Vyresni žmonės tikriausiai dar prisimena šitą kūrinį:

http://www.youtube.com/watch?v=AIGGVIkcyWU

Taigi. Kas jie tokie? Skaitau Vikipedijoje:


Taigi, mokyti namuose. Dabar klausimas. Ar visi 8 jau gimė "aukštesnio lygio", ar jie buvo taip užauginti toj aplinkoj, kur buvo auginami?