Tikrai ne. As irgi kaldavau istorijos datas, bet dabar daug ka pamirsau. Istorija reikia ne datom zinot, o ivykiu eiga, pasekmem, priezastim. Tada ir laikotarpiai daug lengviau isimins. Pakaitykit biski Mein Kampf. Tam tikrom prasmem tai gan teisinga knyga. Istorija man pradejo sektis tik tada, kai pradejau ivykius vienus su kitais surist, kai pradejau lyginti istorines zinias gautas ir literaturos, istorijos, dailes, muzikos raidos, darbu ir pan. Tuo paciu yra labai sveika paziureti kai kuriuos filmus pagal tema. Ne butinai dokumentinius. Ar mokytojai per istorijos pamoka pasiulo mokiniams koki istorini filma pasiziuret? Kad ir Gladiatoriu arba Mumija. Nors istoriniu faktu ten ne labai daug, bet ikvepia toliau nagrineti ta laikotarpi. Arba per literatura galetu irgi pasiulyti pasiziureti ta pati Odiseja, Kara ir taika ir t.t. Jetau, juk yra tu visokiu idomybiu. Reikia sudominti vaika tuo dalyku.

Niekas nesako, kad turi žinoti visas datas , bet yra tokių kurias privalai žinoti, mano manymu, kurios yra tiesiog jau būtinos žmogui, kurių jau nežinoti yra gėda.
Kaip ir daugelį kitų dalykų. Manai kad jei ne mokykla, tai mokinys jas išmoks savarankiškai internete.

1. Jusu darbas yra atskleisti vaikui pasauli, o ne prognozuoti jo ateiti. Padekit jiems augti, o ne speliokit, kas bus, ko nebus. Jei vaikas isties nesugeba mokytis, tai ka jus kam padarysit? O gal is jo bus puikus kalvis arba murininkas ir jis tuo bus patenkintas. O tie padauzos, kurie gali mokytis, bet tingi tikrai ras sau kelia gyvenime. Tokie "sustriakai" neprazusta. Pas mus puse klases tokiu buvo, kurie dabar puikiai isikure. Uztat prisimena puikia vaikyste, pauglyste.
2. Ir kas is to? Ar pradejo jis geriau mokytis? Jus mamai nesakykit, kad ji vertu mokytis, bet pacia mama priverskit sudominti vaika kazkokiu uzsiemimu. Gal i muzikos ar dailes mokykla nuvest reik. O kulturos stoka tikrai is tevu eina didziaja dalimi.
Papildyta:

Pvz? Kokias datas as privalau ZINOTI? As zianu datas tiek, kiek moku atsekti ivykiu eiga. Juk ne visos datos, surasytos istorijos vadovelyje yra 100% patvirtintos istoriku. Dabar net del II Pasaulinio karo pradzios diskusijos eina. Mano manymu yra daug svarbiau zinoti del ko jis prasidejo ir kokios jo pasekmes

O čia jau, atleiskit, prasideda klinika. Niekas nežino "faktų", kas laukia vaikų, kurie nesimokins, anei vaikų, kurie mokinsis, jeigu tik ta persona nėra iš debesų nužengęs pranašas.
Pasakysiu pavyzdį. Vienas iš Amerikos top performanso lyderių Anthony Robbins yra nieko nebaigęs (išskyrus Richad Bandler kursus, kurie nėra laikomi išsilavinimu). Šiandien žmonės baigę Harvardus ir Oksfordus jam moka po 5000 dol. už trijų dienų seminarą.
Kitas pavyzdys Einšteinas. Kiek žinau, tie "ateities pranašautojai" kurie jį mokė, laikė jį "nepažangiu". Ir ką gi?
Jeigu jūs parsidavinėsit už kapeikas, jus ir nupirks už kapeikas. Šventam rašte parašyta: "Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai" (Mt 24,28) ir nepadės čia nei atestatai, nei diplomai.

Gera pastaba - darbo rinka - žiauri. Ji nepripažįsta dirbtinių žinių ir nerodo dirbtinės pagarbos. O tikrų žinių mokykla neduoda ir negali duoti. Tikras žinias duoda gyvenimas. Mokykla gali duoti tik popierių, kas realybėje yra tiktai "filkina gramota". Jeigu nori turėti darbą - tu privalai uždirbti savo darbdaviui pinigus. Tai viskas, ko iš jūsų reikalaujama. Jeigu jūs tai sugebate - viskas tvarkoj. Matematikos ir chemijos pažymys jūsų atestate čia nevaidina jokio vaidmens.

Daugiausia uždirbantys Lietuvos žmonės turbūt yra krepšininkai (turiu omeny tuos, kurie parduoda savo darbo jėgą). Jūs tikite, kad jie gerai uždirba dėl to, kad gerai mokėsi mokykloje?


Mes negalime savo vaikams nei įskiepyti, nei implantuoti savo vertybių. Mes galime tik supažindinti su jomis ir parodyti pavyzdį. Bet galų gale kiekvienas vaikas pasirinks pats. Jei tik žinoma jis nebus tas, kuris klauso visų ir visada. Medicinoje tai vadinama "išorine referencija", gyvenime - "nuomonės neturėjimu".


Mano nuomone geras pavyzdys yra 1000 kartų svarbiau, nei geri pamokymai. Bet koks pamokslas turi būti paremtas asmeniniu pavyzdžiu, antraip jis bus bevertis. Labai abejoju ar mama gali priversti žodžiais vaiką būti švariu tuo metu, kai pati nesiprausia.
Kita vertus nemanau, kad kiekvienas yra vertas pagarbos tik todėl, kad dirba vieną ar kitą darbą. Jeigu žmogus yra goželis, tai į jį ir žiūrėti reikia kaip į goželį, o ne į pagarbos vertą subjektą.
Dėl tos nepelnytos pagarbos mes ir turime tokius mokytojus, kurie galbūt geriau tiktų griovius kasti.
Kita vertus idealaus pasaulio vis tiek nesukursim. Tam reikia, kad mokyklose būtų konkursai 10 žmonių į vieną vietą, o taip tikriausiai nebus niekada. Net jei ir būtų, tai vis tiek negarantuotų šimtaprocentinės kokybės, nes mes gyvename realiame pasaulyje, kur yra ir kitokie veiksniai.

1, Taip , uždirba daug. Bet be jokio mokslo, jie tik mėsa, kurią išnaudoja klubai juos pirkdami, gavai taumą, žaist negalėsi , tu niekam nereikalingas, nedirbsi nei treneriu, nei dar kažkuo. Tiesiog žmogus kai turi išsilavinimą , turi ir daugiau galimybių. Jaučiasi saugesnis. Kodėl šaipomasi iš Lavrinovičių, kaip tau atrodo, jiems gavus traumą ar pasenus, jų laukia trenerių ateitis, sporto klubo direktorių, dar kažko, labai tuo abejoju.
2,Kiekvienas darbas yra vertas pagarbos, ir kiekvienas žmogus jį dirbantis taip pat. Kad žmogus goželis tai yra tik tavo subjektyvi nuomonė, kažkam jis sūnus, vyras ar tėvas, o kai kam ir geras darbuotojas. Aš asmeniškai visada gerbiu bet kokį darbą, kurio nedirbu arba neesu specialistė, kurio gal nenorėčiau dirbti dėl tam tikrų priežasčių, gerbiu valytoją, nes jos darbas nėra malonus, gerbiu mokytoją, nes jos darbas sunkus,. ir t.t. galiu išreikšti nuomonę apie žmogų kaip specialistą, kurio profesija sutampa su mano, ką aš pati gerai išmanau. Kitur pagarbiai patyliu.
3, Nežinau, ką tu dirbi,kokios srities save specialistu laikai, bet nepagalvojai, kad gal tu pats daugeliui atrodai tik grioviams kasti tinkamas.

Neabejokit. Ras jie sau vieta. Gales ir treniruot ir savo klubus steigt. Atsiprasau, bet krepsininkai daznai net sakinio suregzt nemoka gerai, nes jiems TO NEREIKIA.

Turėjau omeny, kad būna situacijų, kai tokią nuomonę susidaro dauguma. Ir ne iš laikraščių, o iš to žmogaus elgesio.


Čia vėl gi aš nekalbu apie profesijas. Aš kalbu apie žmonių ELGESĮ. Galbūt netiksliai išsireiškiau... Aš žaviuosi žmonėmis, kurie dirba mėgstamą darbą ir daro tai gerai. Aš kalbu apie tai, kad yra specialistai ir yra goželiai. Tik tiek


Pagalvojau. Dėl to ir neparsidavinėju

Aš neatsimenu ar sakiau, bet gerus mokytojus lygiai kaip ir darželių auklėtojus ar tiesiog aukles labai gerbiu. Aš nesuprantu, bet galiu įsivaizduoti, kad tai yra be galo sunkus, reikalingas ir, atleiskit už sentimentalumą, kilnus darbas.

Kalba ne apie tai. Kalba apie tai, kad šaukštas deguto statinę medaus gadina. Ir klausimas/pasiūlymas buvo pasidalinti, kaip nuo to gintis.

Mano variantą jau rašiau. Jeigu man vaikas pareina ir sako, kad "mokytoja sakė, kad visai klasei surašys dvejetus už blogą elgesį", tai aš nesakau "vaikeli, mokytoją reikia gerbti ir jos klausyti". Tai ne mano problema. Tai to mokytojo problema ir ją spręsti turi jis pats. Aš sakau "nesurašys, pamatysi" ir dar pakalbam apie galimas priežastis, kodėl mokytoja taip elgiasi, vaikui suprantamais žodžiais.
Suaugusiems galima būtų pasakyti, kad ta mokytoja tiesiog neturi rango ir jai nepadės nė pats ponas Dievas. Jau nekalbant apie tėvus.

Kaip motyvuoti vaikus aš nežinau. Ačiū Dievui yra stiprių ir įdomių mokytojų, kurie kažkaip sugeba vaikus išmokyti. Aš žinojau tik vieną tokią (iš tikrųjų buvo ir daugiau, bet ta buvo ypač galinga), ji dirbo prievartos būdu, nieko negąsdino, o tiesiog kiekvieną dieną visiems nemokantiems rašė dvejetus.
Lankiau pas ją matematikos fakultatyvą ir jūs nepatikėsit tuo ką dabar pasakysiu. Tuo metu kai kiti mokytojai iškviesdavo atsakinėti po 3 vaikus per pamoką, ta moteris per 45 minutes apklausdavo prie lentos 30 ir dar likdavo pakankamai laiko naujai medžiagai išdėstyti. Kas mane pribloškė - tai greitis. Pirmom dienom aš nespėdavau nuo lentos nurašinėti, kaip greitai tie "dvejetukininkai" sprendė uždavinius. Tai net buvo ne uždavinių sprendimas, o kažkoks greitaraštis ant lentos. Jie sprendė uždavinius negalvodami - kaip riešutus gliaudė.

Po tokios patirties aš tikiu, kad ta moteris ir beždžionę išmokytų matematikos. Bet tokių yra vienetai. Kaip Sabonių krepšinyje - 1 per 100 metų.

Beje, mūsų matematikos mokytojas kaip tik ir buvo žmogus, kuris neturėjo rango. Todėl mūsų klasės pirmūnai lankė fakultatyvą, kur mokėsi iš "dvejetukininkų", kad išlaikytų baigiamuosius. Tai buvo reali grėsmė. Ir tai ne paradoksas. Tai yra pasekmė to mokytojo darbo. Tarp kitko, jis buvo puikus specialistas ir nuostabiai aiškindavo medžiagą. Problema - jo niekas neklausė.

Dabar pagalvok, pats sakei, kad tau nesvarbu ką tavo vaikas daro mokykloje, tai tik mokytojo bėda, ne tavo, sakykim taip galvoja kokių 15 vaikų tėvai, iš 25 mokinių klasės. Tie 15 vaikų, žinodami savo tėvų nuomonę, labai abejoju,kad bus drausmingi, labai tuo abejoju. Reiškia mokytoja negali kreiptis ir kalbėti su taip 15 mokinių tėvais, nes gaus atsakymą -kad tai jos bėdos. Ir kas jai belieka. Taigi, kad ir kiek mokytoja tildytų , prašytų, vaikai triukšmauja, trukdo vesti pamoką, atsikalbinėja, tie 10 norinčių mokintis, per juos negali. Mokytoja pagrasina dvejetais, kad tėvai gal nors tokiu būdu atkreips dėmesį į savo vaikus, jų elgesį.
Reiškia taip-tėvui dzin ką daro jo vaikas mokykloje, dar pasako, kad nesurašys dvejetų, nu tai ko tam vaikui stengtis klausyt, jei jis nebaudžiamas.

Tau labai būtų naudinga pabūti musele klasėje ir pastebėti savo vaiką, manau tavo nuomonė pasikeistų visu 100 procentų.

Dažniausia vaikas mėgsta skūstis mokytoja kai pats dėl visko kaltas-neklausė, triukšmavo, nesekė pamokos, neparuošė namų darbų ir t.t., labai tada paranku turėti taip mąstantį tėtį kaip tu. Aš visada sakau sūnui, gerai mokytoja rėkė, grąsino dvejetu, ar jį jo nuomone neteisingai įrašė, einam pasiaiškinti, kad ji neteisi, ir kažkaip staiga atsiranda abejonė, lyg jie ir triukšmavo, lyg ir namų darbo iki galo gerai nepadarė, pamiršo, nors jis irgi gana geras mokinys.

kad surašys dvejetus visai klasei -- yra blefas. kitas klausimas -- ar dera mokytojui šitaip elgtis?

Fruzina, rašėt, kad jei vaikas drausmingas ir mokosi, tai jam nėra ko bijoti mokytojos agresijos. iš dalies... bet kiek aš pati prisimenu -- nu mėgo mokytojos išsirėkt tiesiog ant visų, tiesiog išsirėkt -- nesvarbu kad ją gal užpykdė TIK Algiukas ir Antanukas. bet kriokia jinai vistiek ant visos klasės. nors toj klasėj ir Marytė, ir Sigutė, ir Kristinutė labai pavyzdingos mergytės, bet jos irgi atsiima savo dalį mokytojos nenuotaikos. kaip jums tai?

TAI KODEL tiek patys 15 mokiniu ir visi likusieji per kitu mokytoju pamokas elgiasi labai gerai, o per kitas pamokas baisiai?

klausyk, o tu mokykloje mokeisi?
buvo nagrineta tiek odiseja ( per literatura), tiek karas ir taika (tiesa sitos istraukos per rusu kalba, bet uztat originalo kalba), lygiai taip pat kaip ir sekspyro sonetai nagrineti...
O lietuviu literatura, tai is viso gan glaudziai susieta su istorija ( kad ir baltaragio malunas ir simbolizmas, tremtiniu literatura, emigrantu kuryba, sovietinio laikotarpio kuryba..)
Tik aisku tai buvo neziureta (ale kazkoks filmas), o perskaityta ir nagrineta.


net nezinau - dazniausiai tie patys budavo zavadylos, o toliau jau is paskos ir kiti. Tikrai nebuvo taip, kad pas viena mokytoja issidirbineja petriukas, pas kita onyte, o pas trecia jonukas.

1. Jus nesupratot, ka as norejau pasakyt. Maza to, kad skaityt, bet galima pasiulyt ir filma paziuret namuose. Tada ir mokytis tam tikra tema daug smagiau.
2. Ir cia nesupratot. Sakau, kad pas viena mokytoja vaikai per paskaitas duksta ir isidirbineja, o pas kita kazkodel sedi ramiai. Tai nuo ko tas priklauso?? Gal nuo mokytojo? kaip manot? Galit neatsakyt.
Mokyklose tikrai yra sudinu mokytoju, kurie tik inksti, kad alga maza. Tai jei maza, tai eik lauk, o jei jau dirbi, tai dirbk taip, kaip priklauso

Tavo dukra dar labai maža, todėl tu šiek tiek atsilikusi nuo realios situacijos mokykloje. Jei yra klasėse triukšmaujančių tai jie triukšmaus pas visas mokytojas. Daugiau ar mažiau, bet pas visas. Sūnaus klasėje yra gal kokie 5 , kurių matyt ir tėvai taip mąsto , kaip Akagintaras, todėl jie rėkauja, muzikas leidžia, telefonu žaidžia per pamokas, o ko taip nedaryt,jei tėvai palieka viską spręsti mokytojai. O ką realiai gali mokytoja, ogi nieko. Sudominti kažkuo, kad jiems niekas neįdomu. Tėvai nusimeta savo atsakomybės naštą nuo savo pečių ir užkrauna mokytojams. Šiuo metu mokytojas yra visiškai beteisis. O mokinys su tėvų pagalba-visagalis.

Manau, labai teisingai pasakete. Mano klaseje buvo keletas tokiu "lyderiu", kuriem i mokytoja ir dalyka buvo nusispjaut, nepriklausomai nuo to, kas ji desto. Ir reikia pripazinti, kad buvo keletas mokytoju, per kuriu pamokas jie elgesi ramiau, ir tie mokytojai buvo ypac griezti. Taip kalbedami, jus paskatinat savo sunu elgtis issaukianciai, vistiek juk tas mokytojas kvailas, nieko jis neismano ir nesugeba, o tu saunuolis, elkis taip ir toliau, o mokytojo gali nepaisyti.

Mano dukra gal ir maza, bet as pati mokiausi kazkada. Musu "galvazudziai" ramiausiai visada sededavo per fizikos, istorijos, biologijos, chemijos ir dar kelias pamokas. Nezinau kaip tos mokytojos juos uzburdavo. Mokytojos buvo superines. Ir tikrai tie "lyderiai" nesuprasdavo fizikos, chemijos, bet per pamokas sededavo tyliai
Papildyta:
As, beje, dar karta pabreziu, kad vaiko auklejimas ir mokymas yra ne tik mokyklos darbas, bet ir tevu

Ir aš kažkada, bet kad tu žinotum, kaip viskas pasikeitė. Ypač kai tėvai mąsto, kad mokykla ne jų reikalas.
Mūsų laikais kitaip neklausė, na gal šnibždėjosi per pamokas, gal šiaip judrūs buvo, o dabar , štai tau realūs pavyzdžiai-pavyzdžiui žaidžia per pamokas su telefonu, leidžia muziką iš telefono, atsistoja ir išeina iš pamokos, žvengia visu garsu, pasako mokytojai -eik tu durne šikt, pi... nach...., ir t.t.

Mokytis dirbti su auditorija arba pasitraukti. Jeigu mokytoja blogai jaučiasi, tai yra blogai tiek vaikams, tiek jai pačiai. Galbūt kitame darbe ji jaustųsi geriau. Yra daktaro Karsten Bredemeier knyga vokiečių kalba Schwarze Rhetorik. Macht und Magie der Sprache apie tai kaip valdyti priešiškai nusiteikusią auditoriją. Tokių dalykų galima išmokti.




Man atrodo, kad čia ir yra problema. Reikia ne grasinti, o bausti. Man susidarė įspūdis, kad kai kurie mokytojai bijo rašyti dvejetus, nes bijo, kad mokiniai jų po to gali neišsitaisyti. Bet aš mačiau pavyzdį su savo dviem akim. Mano minėta matematikos mokytoja dalino dvejetus į kairę ir į dešinę ir ką gi? Galiu pasakyti tik tiek, kad jos mokinys, kuris turėjo trimestre trejetą, matematiką mokėjo geriau, negu mano klasės mokiniai, kuriems buvo rašomi ketvertai ir penketai (tipo "dešimtukai")

Aš savo vaikui visada sakau, kad svarbu yra ne pažymys, o žinios ir jokio skirtumo, ar vaikas kažką sužinos dabar, ar po savaitės. Svarbu, kad žinotų. Žinoma paaiškinu, kad sistema yra netobula ir pažymiai neatspindi tikrųjų žinių, nes vaikas gali gauti penkis dvejetus, po to viską išmokti ir gauti vieną dešimtuką, bet trimestre jam bus vedamas vidurkis ir, žinoma pasakau, kam gali būti reikalingas geras vidurkis ateity. Bet kai šeštokus pradeda gasdinti miglota ateitim, tai aš pasakau, kad šeštos klasės vidurkis nieko nesprendžia. Man svarbu, kad vaikas būtų ramus ir suprastų, kas vyksta. Tarp kitko jau rašiau, kad mano vaikas turi vieną iš geriausių vidurkių klasėje, bet aš nebijau, kad vaikas nustos mokytis, jeigu aš pasakysiu, kad šeštos klasės vidurkis yra niekinis.

Akagintarai, aš tai niekaip nesuprantu, kam jūs iš viso leidžiat savo vaiką į mokyklą, jei taip galvojat-šeštoko vidurkis yra niekinis, mokytojai blogi, nesvarbu kada ko išmoks, sistema bloga...
Man šeštoko vidurkis pasako koks jo žinių lygis dabar, esant šeštokui. Šeštoko mokslas man nėra niekinis, nes tai yra pradmenys mokintis toliau, jei nemokėsi pagrindų sakykim, kad ir matematikos, toliau nevažiuosi, jei nemokėsi rašyti, toliau nieko nebus. Aišku išmokti galima ir būnant trisdešimt metų taisyklingos rašybos, daugybos ir dalybos, bet aš norėčiau, kad mano vaikai tą mokėtų žymiai anksčiau.
Pavyzdžiui žinau tokių atvėjų, kai tikrai pastai mokėsi mergaitė, paskui pamatė, kad su tokiu vidurkiu, pagaliau su tokiu žinių bagažu niekur neįstos, tai per 10-12 klasę buvo samdomi papildomai mokytojai, mokėsi ir keikėsi ko anksčiau to nedarė, nes pradmenų nebuvo, viską reikėjo išmokti vienu metu, todėl tam ir yra klasės, kad viską vaikas įsisavintų pamažu. Ir laiku, o ne bet kada.

Mes irgi tokie buvom. Tik nesiuntinejom mokytoju. O atsistot ir iseit irgi galejom. Telefonai mano mokyklos laikais irgi jau buvo gerai paplite. Tiesa pasakius musu per daug nespaude ir negrasino. Mes nejautem kazkokios baimes. Del to musu elgesys buvo pakenciamas. O kuo daugiau spaudi vaikus, tuo labiau jie pradeda priesintis

Aš nekalbu apie metus. Turiu omeny savaitę, kitą. Sakykim, jeigu vaikas rašto darbe pridaro klaidų, tai aš nematau tame jokios problemos. Su lietuvių ir anglų mes dirbam papildomai, rezultatus aš matau ir žinau, kad baigęs mokyklą vaikas rašys praktiškai be klaidų. Daugiau man nieko ir nereikia. Senas klaidas mes išsiaiškinam, per tam tikrą laiką išmokstam ir vaikas jų nekartoja, o dėl naujų klaidų tai aš sakau, kad jeigu vaikai iš karto mokėtų rašyti be klaidų, tai kam tada ta mokykla. Klaidos yra mokymosi proceso dalis ir jų turi būti pas normalų mokinį.

Kitas klausimas yra sistema. Sakykim vaikas daro klaidas visą laiką, o po to išmoksta. Kas gaunasi? Ogi tai, kad vaikas visą laiką gaus blogus pažymius (už naujas klaidas) nežiūrint į tai, kad metų pabaigoje viską mokės. Aišku galų gale tų naujų klaidų sumažės ir galimas dalykas visai neliks ir pažymys pagerės, bet tarpiniame etape pažymys gali visiškai neatspindėti realios padėties.

Kaip jau minėjau anos klasės trejetukininkai buvo žymiai stipresni už mūsų ketvertukininkus ir penketukininkus (5 balų sistemoje). Kodėl? Čia net ne prievartoje esmė. Tiesiog jie spręsdavo neįsivaizduojamą kiekį uždavinių. Pratybos, pratybos ir pratybos. Plius kieta ranka. Ir prašau - rezultatas akivaizdus.


Aš pats atestate turėjau vieną ketvertą, bet ne dėl to, kad būčiau labai gerai mokęsis šeštoj ar netgi vienuoliktoj klasėj. Pasitaisiau vidurkį praktiškai per egzaminus - paskutinę minutę. Ir nereikėjo man nei repetitorių, nei pinigų. Ir ką gi atspindi mano aukštas vidurkis? Ogi nieko.

O dėl tos mergaitės, tai kam jai iš viso stoti. Žmogus gali turėti gerą skonį ir auksines rankas ir tapti pavyzdžiui juvelyru, ir jam nereikės nei gramatikos, nei trigonometrijos, nei vidurkio.

manau, cia labai svarbus aspektas.
pazymiai, ypac "gero mokymosi" (kurio "gerumo" lygis nustatomas ziurint i pazymius), gali ismokyti vaika bijoti klysti - ir rinktis pasyvuma, vengima tokiu uzduociu, kurios jam atrodo sunkesnes ir kuriose galetu padaryti daugiau klaidu (nors ir galetu daugiau ismokti).

yra labai geras priezodis - "neklysta tas, kas nieko nedaro".

ir vaikui tai gali reiksti pasirinkima nerizikuoti - nieko nedaryti ir nesuklysti, tokiu budu issaugant nepazeista savigarba. tai ryski "demotyvacij", ypac, jei klaseje skatinama konkurencija del geresnio ivertinimo.

1. Matyt nežinot, kad dažnai filmai savo turiniu laaabai nutolę nuo knygos. Pvz, kad ir tas pats "Dievų miškas" Pusės to, kas yar filme, knygoje nėra, lygiai taip pat "Odisėjos" filmukai, "Velnio nuotaka" nuo "Baltaragio malūno" irgi pakankamai skiriasi ir t.t.

Yra vaikų, kuriems dzin, koks mokytojas dėsto. Net per griežčiausių mokytojų pamokas išsidirbinėja. Turbūt neteko dirbt mokykloj su tokiis paaugliais. O dar kai ateina tėvas ir prie mokytojo ir direktoriaus pasako "o kas čia tokio, tegu nesimoko, nupirksiu jam tuos egzaminus", tai ko jam mokytis

Tiesa, jei 6 klasėj vaikas daro lieuvių k. rašybos klaidų, tai jau blogai. Tie, kurie iki tol neišmoko be klaidų rašyt, sunkiai beišmoks. Čia nekalbu apie skyrybos, gramatikos, žodyno ar stiliaus klaidas.

Čia be galo įdomi tema. Man labai patinka du filmai apie tai.
Sister Act 2: Back in the Habit (1993)
ir Take the Lead (2006)

Antrasis iš jų pastatytas pagal realią realaus žmogaus istoriją. Tas žmogus - šokių mokytojas Pierre Dulaine



Nuotraukoje tikrasis Pierre Dulaine ir Antonio Banderas, kuris jį suvaidino. Tarp kitko filme yra ir tikrasis Pierre Dulaine, bet jis vaidina ne save, o vertinimo komisijos narį.

Istorija kaip tik ir yra apie darbą su "sunkiais" vaikais, bet ten dar yra ir kitas aspektas - kaip tie vaikai tokiais tampa ir ar tikrai jie tokie jau "sunkūs". Tikra ir labai pamokanti istorija. Būtinai pažiūrėkit. Be to tai yra filmas apie šokius, o kaip mes visi žinome, mamos šokius tiesiog dievina

Jus neistraukit pavieniu sakiniu. Paskaitykit, ka pries tai rasiau. Kaip tik ir rasiau, kad filmai ne visada atspindi pilnai kurini ar ivykius, bet ikvepia dometis!!!

na neįkvepia- atsakymas būna "nesąmones rodo", o jei pažiūri, knygos juo labiau neskaito, nes jau "viską žino, nes filmą matė"

Leiskitės ant žemės, iki vaikų motyvacijos mokytis dar labai toli. Ne visų, bet didžiosios dalies. Tokie, jei tėvai nelieptų eit į mokyklą, tai ir nesirodytų joje, kaip ir savarankiškai nesimokytų, jokios naudingos informacijos internete, jau nekalbu apie knygas, neieškotų. Jei mokinio paieška internete apsiriboja "šperų" ir pan puslapiais, iš kurių pažodžiui nupila, o kartais net neskaitę, darbus, tai ko norėt, kad jie kažkuo domėtųsi. Tiesa, kai už plagiatą gauna dvejetą- kaltas mokytojas, juk mokinys tiek "dirbo", net atspausdino, o gal, koks pasiekimas, net perrašė kito darbą.

Taip, didžiulę įtaką mokykla daro vaikams. Bet jūs palietėte tiek daug klausimų, kad sunku išrinkti,kuri jums labiausiai diskutuotina. Pirmiausia tai sustočiau ties ketvirtu jūsų klausimu. Ką galėtų padaryti tėvai? Labai daug: nuteikti vaiką mokyklai ir ugdymosi procesui, besąlygiškai pasitikėti savo vaiku, bet neužmiršti bendrauti ir su mokytojais (juolab kad šiais laikais bendrauti ir apie vaikelį pasiteirauti galima ir internetu), jokiais būdais neatlikti užduočių už vaiką, neversti valandų valandas kartu sėdėti ruošiant pamokas, padėti, kai prašo. Vaikui girdint nepeikti mokytojo ( koks jis bebūtų), o stengtis išsiaiškinti iškilusias problemas ir atskirai su mokytoju, ir kartu su vaiku.
O mokykloje vaizduotė ugdoma ir muzikos pamokose (klausaisi kūrinio ir bandai įsivaizduoti metų laikus) ir technologijų pamokų metu (mezgimas, aplikacija, paveikslų kūrimas iš įvairių gamtinių medžiagų, kompozicijų darymas, drožimas, skaptavimas ir t.t.) Užklasinė veikla: foto būrelis, šokių būrelis, dramos, keramikos būreliai.
Dėl klaidų taisymo - mokytojas sėdi ir vargsta taisydamas sąsiuvinius, dažnas mokinys tik pažiūri pažymį, bet nenagrinėja klaidas. Tai gal mokytojas tuos sąsiuvinius laiko pas save tam, kad sekančią pamoką kiekvieno klaidą išanalizuotų. O jei ir jums įdomu tas klaidas pamatyti, nemanau kad paprašius sąsiuvinį parnešti namo, mokytojas neduotų.
Ir paskutinis mano pastebėjimas - jus geras tėtis, aš jumis didžiuojuosi, nes jums rūpi jūsų vaikas, jo ugdymo procesas, jo ateitis.
Diskutuokime

Sveiki! Perskaiciau,ir su kai kuo sutinku,su kai kuo ne Manau,kad pazymiai lemia tik stojant i aukstaji,bet nera garantijos,kad tas kuris mokosi 7-8 maziau zino,nei tas desimtukininkas ,nes ir mokytojai,kur mokosi maniskis,ir as akcentuoju,kad ziniu bagazas ,kuri gyvenime panaudosi ,geriau nei iskalimas dalyko Jus visi kaip vienas tvirtinate,kad kompai trukdo vaiko vaizduotei,deja galiu paneigti,nes perskaityti knyga,ismokti dailes "mandrybiu",istorijos ...na net architekturos zinios ne ka blogesnes nei perskaitytos vadovelyje,net galiu pasakyti daug daugiau galima suzinoti is interneto,nes knyga paraso ir perteikia SAVO nuomone,isgyvenimus... keli zmones,o... Mokykla duoda pradzia,kuria linkme eiti,o veliau daug priklauso ir nuo paciu vaiku,mokytoju( tikrai sutikau ju ne tik atsedinciu savo valandas),ir net nuo tevu Mokytoju pasirengimas pamokai,ne is vadoveliu,o is ivairiu saltiniu,leidzia mokiniui susidometi dalyku( nesvarbu ar tai butu matematika,ar chemija,ar lietuviu...) Duodant vaikams patiems ieskoti kazkokios informacijos,mokant net "netycia" dometis dalyku ... Ir tada nereiks mastyti,kad jiems per pamokas nuobodu...,net nekils mintys begti is pamoku... tai mano nuomone,aisku galite nesutikti,bet... gyvenimas patvirtino sias tiesas

Buvau viename tėvų treninge. Vienu metu lektorius paklausė: "Kas iš jūsų dirba pagal pirmą specialybę, kurią įgijo baigę mokyklą?" Salėje tokių neatsirado nė vieno...
Tada tas žmogus paklausė: "Tai ko jūs norite iš savo vaikų? Kad jie, būdami septintoj klasėje, jau žinotų kuo bus ir kuo jiems reikia domėtis? Atsibuskite ir palikit savo vaikus ramybėje"
Esu skaitęs vieno amerikiečių derybininko (Herb Cohen) nuomonę, kurią jis susidarė iš savo patirties - didžiausia pagalba, kurią galime suteikti savo vaikui - tai netrukdyti jam augti...

Toks ispudis,kad jus papuolate ne toje vietoje,ne tuo laiku ,nes as pazistu daug zmoniu,kurie baige vidurine ir baige aukstuosius,dirba pagal specialybe,ir karjeras padare butent tose srityse
Gal ir protingi zodziai,bet papildysiu,kad reikia ne tik netrukdyti,bet ir padeti kuria linkme eiti,nes yra daug keliu,kuriuose gali ir pasiklisti...

"Didžiausią pagalbą suteiksime vaikui, kai padėsime jam viską daryti pačiam" Maria Montessori

kaip tu klysti - matematikos juvelyrui reikes ( pvz apskaiciuoti koks svoris bus prarastas darant gamini, ir pagal tai pasirinkti pradini svori). Vidurkis bus svarbu stojant i juvelyrika, jei nezinojai, to yra mokomasi - dabar nepasakysiu tiksliai kuri istaiga, nes su tuo buvau susodurusi seniau, tai nelabai ir rupejo.
Nera nei vienos profesijos, kurioje reiketu tik vieno dalyko ziniu, o visa kita butu tik bereikalinga nasta po kaklu.
Gal mokyklos blogumas yra tame, kad nemoko ziniu pritaikyti praktiskai - cia bendrai paemus. Nes pacios zinios, kurias suteike mokykla yra reikalingos, tai pamatai norint toliau kazka gilinti. Bet cia jau daug ir nuo pacio mokinio priklauso, vienas pasiims zinias ir is vidutinio mokytojo, o kita sudominti bus begalo sunku, o kai klaseje yra ne vienas ir ne du mokiniai, tai neturi laiko zaisti su kazkuriuo asmeniskai. As savo matematikos mokytojai taip kartais trukdydavau pamoka vesi

o as uz tokio istekejusi
Tarp artimiausiu bendradarbiu tokiu ir daugiau galima rasti. Dalis ju mokslus baige jau dirbdami su specialybe susijusi darba.
Tetis pagal savo specialybe dirba visa gyvenima.
Gal matome tai, ka norime matyti?

Jus vis cituojate kitu mintis ,o jus pats ju turite ,ar tik vadovaujates kitu gyvenimu,mintimis,posakiais... Nemanykite,kad cituodamas kitu citatas,busite,ir net atrodysite protingesnis

Paskaicius ,tai ka jus sugebate ne cituodamas pasakyti,atrodote nekaip Truksta intelekto,ziniu stoka ...gaila,bet gal dar ne velu...

Tarp mano pažįstamų gal 10%, kurie dirba ne pagal pirmą specialybę. Ir tai pvz. baigė agronomiją, o dabar darbo neranda pagal ją, tai pasirinko dar kitą specialybę. Didelė dalis baigė tuo metu dar aukštesniąsias mokyklas, o vėliau, ka kurie ir dabar, studijuoja universitetuose tą patį dalyką.
Niekas nenori, kad vaikas 7-8 kl žinotų, kuo nori būti, bet kai to nežino 12 kl. Užtai paskui ir rašo 20 pasirinkimų, ai, gal kur nors įstosiu. Po metų, o dažniau po pirmo semestro, meta. Gal dažniau išmesti būna. Ir vėl viskas iš naujo.

1. Kaip jau minejau,daug priklauso nuo mokytojo ir mokinio,ar nores tas zinias gauti ,ar tik ateis "pabinbineti" i mokykla
Maniskis pasirinko A lygio istorija,ir zinote ,ten viska reikia moketi pritaikyti praktiskai,net ir testai duodami tokie,patys kuria projektus...
Tai gal priklauso nuo mokyklos,mokytojo,net ir mokinio,ar nores vaikas ,kad jo smegenys nemirtu,o "dirbtu"
2. Teisingai pastebejote!!!
Papildyta:



Na jei siandien agronomija butu aktuali Lietuvai,tai manau jie ir toliau dirbtu si darba
Va as butent ir kalbu,kad reikia vaikus sugebeti "palenkti" ten kur jie "lenkiasi",o ne 12 klaseje visiems susesti ir mastyti ko jis nori,juk dar reikia "pamatyti" kur linksta jo sugebejimai

Jūs teisi. Kaip tik dėl to aš vis dar mokausi... Malonu, kad suteikėte viltį, kad situaciją dar galima ištaisyti

“What we see depends mainly on what we look for” (Sir John Lubbock)
“People only see what they are prepared to see” (Ralph Waldo Emerson)

Gal ir nesutiksite,bet protingas zmogus mokosi is svetimu klaidu,o kvailas - is savu! Nors, dauguma masto ir elgiasi atvirksciai

Žinoma, kad sutiksiu. Kodėl turėčiau?
Eik miegoti Ilgaplauke, rytoj pakalbėsim. Aš dar turiu darbo

Na del juvelyro tai klydo akagintaras tikrai. Nebent tai bus kokios 2 arba 3 kartos juvelyras, kuris zinias gaus is tevu, seneliu ir t.t. O kitaip, net turint kazkokiu gabumu, mokslo reikia. Kitaip bus sugadinda daugybe deimantu, kol bus sukurta kazkas gero. Kaip be matimatikos tiklsiai nuslifuoti deimano briaunas? Kaip paskaiciuoti jo karatus?
Ar Mocartas butu toks zinomas genijus, jei jo tevai per pykcius ir barnius neverstu kasdien mokytis muzikos ir groti?

Dėl kompiuterių, tai tyrimais įrodyta, kad net gi tie patys kompiuteriniai žaidimai turi teigiamos įtakos- lavina vaizduotę, reakciją, mąstymą, lankstumą, daro teigiamą įtaką IQ augimui- tik nelygu, kokį žaidimą pasirinksite. Ir, aišku, kiek laiko jam skirsite. Bet gi visa tai (kur pažymėta) nematoma "plika" akimi čia ir dabar ir tiesioginės naudos tuo metu vaikui neduoda, todėl visi yra linkę nurašyti kaip blogą įprotį.

Pagaliau atsirado žmogus, kuris pasakė, kad karalius nuogas. Citata iš šio forumo:

We are friens and we talk in English, Come and join us!

Kas tingi ieškoti, cituoju.

Ką ir reikėjo įrodyti. Pabraukiau aš pats tai, kas man atrodo svarbu.
Atsiprašau, kad pakėliau neaktualią temą.

temos pradzioj buvo klausimas -- ar butina gerai mokytis?
as manau, kad gerai mokytis vidurineje tikrai nera misija neimanoma. jeigu nechuliganauji, per pamokas neissidirbineji, o atlieki skirtas uzduotis -- to uztenka. gal pirmunas nebusi, bet blogu pazymiu trimestre tikrai neturesi.

Ačiū už glaustą ir tikslų atsakymą.

Aš esu "už" naudingas žinias ir "prieš" visokius vidurkius. Kiek pastebėjau per tėvų susirinkimus, tai žinios kaip ir niekam nerūpi, bet visi baisiausiai jaudinasi dėl vidurkio ir šitą savo "vertybę" bruka į galvas vaikams. Gal jau ir rašiau anksčiau, bet aš pats pavyzdžiui turėjau pažymius labai gerai tiek iš istorijos, tiek iš chemijos, bet nei organinės chemijos, nei sovietų istorijos niekada nemokėjau ir dabar nemoku, taigi pažymys nesako apie žinias absoliučiai nieko. Gal kam pasirodys keista, bet šitų dalykų nemokėjimas man visai netrukdo.

Kai tik susitvarkysiu su anglų, imsiuos vokiečių kalbos ir ketinu mokytis ypač blogai ir per du metus išmokti kalbėti laisvai ir gražiai. Tai yra išbandysiu šitą teoriją ant savo kailio ir tada sugrįšiu į šitą temą ir pasidalinsiu įspūdžiais

Mano nuomone, kiek vaikas pasieks gyvenime, pirmiausia priklauso nuo jo charakterio, bendravimo igudziu ir ambiciju ir nuo gabumu. Mokymo sistema ne be trukumu, bet nesutikciau, kad kurybiskumas lavinamas tik per daile. Kiekvienam dalyke yra elementu, lavinanciu vaizduote, mastyma, kurybiskuma - ir per literatura, ir per uzsienio kalbas, ir per etika... Viskas priklauso nuo mokytojo poziurio ir nuo vaiko noro ne vien KALT, bet ir GALVOT, KURTI.

O siaip vat mano vyras - kuris mokykloje mokesi labai vidutiniskai - turi nuosava versla, tuo tarpu as pati - pirmune - esu gera pavaldine, bet verslo sukurt negaleciau. Taigi, gabumai, ambicijos ir charakterio bruozai svarbiausia, o ne vidurkis.

Bet kad vaikas apleistu mokslus - niekad neleisciau. Be sistemos trukumu, vis gi mokykla plecia akirati, duoda ziniu... Ir jei mokslus bus nusispjaut jau mokykloje, susiformuos netinkama mokymosi motyvacija ir vaikas ateiti nesies su mokslais, nematys poreikio tobulet, lavintis , o as manau, kad aukstasis mokslas - butinas dabartiniame pasaulyje tiek bendram isprusimui, tiek karjerai.

Taigi is esmes reikia teveliams ir mokytojams skatinti zingeidu vaiku poziuri i mokslus, bet ne sausa kalima, koks ypac pasitaiko geografijos, biologijos, istorijos, fizikos (teorija) atvejais...

P.S. Bet kai perskaitau savo vyro oficialu firmos rasta su gramatinem klaidom - oi kaip juokas ima. Gerai dar, kad privatus verslas ir tam tikrais atvejais tai praeina. (Vyrui is lietuviu 12 klaseje vos dvejeto neisvede).

Dar vienas Lietuvos pilietis, supratęs tikrąją popieriaus svarbą gyvenime:

Vilniaus universiteto studentas sudegina nieko verta diploma

...deja, suaugusiųjų taip pat būna ,,nemotyvuotų".
Liūdna, kai tų nemotyvuotųjų tarpe mokytojas... Tokie dažniausiai tik garsiai rėkia apie vaikų motyvacijos stoką, retai matydami savo nemotyvuotumą.

Gerai, kūrybingai ir nuoširdžiai dirbantiems mokytojams tinka viskas: ir silpniau besimokantis vaikas, ir jo tėvai. Jie atranda būdų, kaip vaiką išmokyti smagiai dirbant ir namų darbais neapkraunant. Aišku, jei tas vaikas leidžiasi būti mokomu(o ir jo tėvai skatina mokytis).
Gal vertėtų tokius ŠAUNIUS mokytojus palaikyti ir skatinti, pvz., garsinant jų pavardes, viešai padėkojant? Gerų žodžių nebūna per daug.

Beje, o kas galėtų paskatinti mokytojus dirbti geriau?

Pamenu aš savo senus mokyklinius metus: turėjome prancūzų kalbos mokytoją, pravarde ,,Pifas". Ypatingai šaunus buvo. Per jo pamokas tiek nuveikdavome, kad namie kaip nereikedavo dėl prancūzų vargintis, na nebent kokį raštu pratimuką atlikt, o visa kita per pamoką įkalta būdavo. Pasikeitus mokytojams, prancūzų k. nuėjo šuniui ant uodegos: mokytoja per pamokas turgelį atidarydavo (girdavos, ką gero gavo nusipirkt - toks laikmetis, prekes gaudyti reikėdavo). Direktorė baisiai griežta buvo, drebėdavome tik jos masę (mažiausiai 120 kg) išvydę, jai girdint mokytojų darbą vertinti būtų buvę ...

Aš norėčiau, kad mano sūnus gerai mokytusi, bet nenorėčiau, kad jis taptų, kaip temos autorius minėjo, tuo nuolat paklūstančiu pavaldiniu, taigi, čia kiek galėdama, kišuosi . O kišuosi taip, kad stengiuosi, kiek galėdama lavinti vaiko fantaziją, kad ir kurdama kartu pasakas, eidami parke įsvaizduojam, kaip būtų, jeigu būtų... Viena pažįstama kartą pasakė, žiūrėk, kad ta fantazija nesibaigtų blogai. Pvz vėliau meluojant ir pan. Bet aš linkusi tikėti, kad linkėdamas gero, blogo negausi.. Gal ir naivu, bet...

Taigi, kad ir dabar sėkmingai taip vyksta - ateina auklėtoja į kažkokios pamokos pradžią ir ima rėkti ant visos klasės, nors prasižengę ar ko nepadarę vos keli. Manot smagu tiem, kurie niekuo dėti klausyt? Tikrai ne. Ir kokia ten gali būt pagarba mokytojai... Kalbu apie 9 klasę šiuo atveju.


Nu jau nereik. Susitvarko tie mokytojai. maniškio sūnaus pažymių knygelėj yr atisyklės, kad naudojant telefoną pamokų metu jis gali būt atimtas ir atiduotas tėvams tik mokslo metų pabaigoje. Kartą atima, manot dar tas vaikis ar jo klasiokai naudoja? O jei tik rėkia atimsiu/parašysiud vejetą/etc, nu tai ko nori iš mokinių? Pritariu rašiusiems, kad ne vieta nesusitvarkančiam pedagogui mokykloje ir tiek.


Ir baigę studijas būna kad supranta, jog nežino ko nori, arba nori ne to. Ypač tie, kam visi dalykai gerai sekėsi, o gilesnio sudominimo iš mokytojų nebuvo.
AI, aš, beje, noriu, ka dmano vaikai jau iki 10 klasės sužinotų, kas jiem įdomu, ko nori ir ko siekti gyvenime. Dukra žino, tikiuos sūnus irgi žinos. tas leidžia gilinti žinias tik tose srityse/dalykuose, kurie bus svarbūs, kitus gi tik peržvelgiant.


Hmmm, na degint gal ir neverta - gi jei nebūsi pats sau ponas ir norėsi dirbt kažkam, be popieriuko gali ir nepatekti. Nors... mano vyras popieriuką įsigijo jau būdamas kitų gerokai labiau diplomuotų vadovu ir puikiu savo srities specialistu, nes kaip ir nejauku tapo būt tik su viduriniu išsilavinimu.

Keletas labai nepatikimų skaičių iš labai nepatikimų šaltinių.

Jungtinėse Valstijose po 40-ties darbo metų:

29% žmonių yra mirę;
63% - neturi jokių santaupų ir yra finansiškai priklausomi nuo kitų šeimos narių;
4% - finansiškai saugūs;
3% - vis dar tebedirba;
1% - finansiškai nepriklausomi. Iš jų 74% turi nuosavą verslą, likę 26% - dirba kitiems.

Vaikai, mokykitės mokykloje dalykų, kurių jums niekada neprireiks gyvenime, dešimtukais ir sulaukę 60 metų turėsite puikias galimybes būti mirusiu arba nieko neturinčiu.

Shannon Lavenia: Self-Reliance

Čia papildymas prie idėjos, ką tai reiškia būti pavaldiniu.

Apie šiuolaikinių mokyklų vertę.

Vienas iš didžiausių visų laikų verslo menedžmento atstovų Peter Drucker (1909-2005) dar 1997 (!) metais pastebėjo:


Šaltinis - www.forbes.com

Ką jis tuo norėjo pasakyti? Ogi tai, kad kol gremėzdiški universitetai bando prisitaikyti prie kosminiu greičiu besikeičiančių mokslo naujovių, kol perrašo ir patvirtina naujus mokymo planus, ta informacija jau būna pasenusi.

Dabar apie mokyklą. Man yra labai įdomus dalykas - tai kalbos. Aš mėgstu pavaryti ir gana smarkiai ant nusenusios kompiuterinės programos English+, kurią kai kas čia Lietuvoje laiko geriausia programa anglų kalbai mokytis. Po to, ką aš pamačiau anglų ir rusų kalbos vadovėliuose dabar, šitas 12 metų senumo dinozauras yra tikras lobis. Nenoriu detalizuoti, nes čia ne apie tai tema. Tik noriu pasakyti, kad jau laikas suprasti tikrąją popieriaus vertę.

Keliom žinutėm aukščiau tą pademonstravo tūlas studentas.