Čia noriu padiskutuoti apie tai, kokią įtaką, jūsų nuomone, mokykla daro vaikams ir kaip tai atsiliepia gyvenime vėliau.

Pradėti galime nuo paprastų klausimų.

1. Ar reikia gerai mokytis ir ką tai duoda ateity?
Mano (ir ne tik) nuomone labai geras visų dalykų mokymasis yra kaip devyni amatai. Apie dešimtą visi žino.
Dabar negaliu nurodyti šaltinio, bet kažkur skaičiau, kad patys geriausi mokiniai sunkiausiai prisitaiko gyvenime. Jie yra geručiai, klauso mokytojų, tėvų, galų gale įpranta klausyti visų ir tampa gerais pavaldiniais.

Čia dar noriu pridėti garsiąją Roberto Kijosaki mintį. "Kai jūs norėsite įsigyti būstą ir nueisite į banką kredito, jūsų paklaus ne mokslų baigimo atestato, o finansinės ataskaitos".

2. Ar yra mokykloje kokios nors pamokos (išskyrus piešimo), kurios ugdytų vaikų vaizduotę (t.y. skatintų kurti).
Čia aš negaliu nieko pasakyti, nes paprasčiausiai nežinau tokių pamokų.

3. Ir paskutinis man įdomiausias dalykas yra kalbos. Aš sutinku, kad save gerbiantis padorus pilietis turi mokėti rašyti gimtaja kalba be klaidų. Bėda ta, kad mokykloje to išmokti pakankamai nelengva.
Paprastas pavyzdys. Dukra parašė rašto darbą, kuriame padarė klaidų. Aš klausiu - kur tas sąsiuvinis? Vaikas sako - mokytoja mums tik parodė sąsiuvinius ir vėl surinko. Leiskit paklausti dabar. Kaip vaikui žinoti, ko reikia mokytis? Aš suprantu taip. Jeigu vaikas padarė klaidą, jis išsiaiškina ir ateity jau rašo gerai. Jeigu vaikas nežino, kur padarė klaidą, kaip jis turėtų toliau progresuoti?

Apie užsienio kalbas tai ko gero geriausia bus nieko nesakyti. Vienintelis dalykas ką išsinešė iš mokyklos visi mano žinomi žmonės, tai kad jie yra arba "negabūs kalboms" (totalus nonsensas - net debilai išmoksta savo pirmąją (ir todėl sunkiausią) - gimtąją kalbą) arba įsitikinimą, kad kalbų mokytis yra labai sunku.

4. Ką čia galėtų padaryti tėvai?

Ką apie tai manote jūs, mielosios mamos ir tėčiai?

P.s. aš iš anksto atsiprašau, nes greičiausiai šioje temoje būsiu piktas - apie mokyklą esu labai jau prastos nuomonės.

1) mokykla nelygu mokyklai
2) buvo karštų diskusiju tema "neleisti vaiko į mokyklą"

o as noriu, kad mano vaikas mokytusi gerai. kurti skatina ir lietuviu kalbos pamokose-begale rasiniu ir tt, beda ta, kad dabar vaikai neturi vaizduotes, jie gyvena prie kompo
mokyklu yra geru. yra prastu. yra nuostabiu mokytoju, bet jie isprausti i sistema-planai planai planai...

Mano manymu, kad mokykla tai tik dalis lavinimo. Daug ka ir tevai turetu daryt. Jei norit lavinti vaiko vaizduote, patys uzsiimkit su juo. Jei jus pats neasate labai jau vaizduojantis, leiskite i papildomus meniskus burelius. Daile yra puikus buda lavinti vaizduote. Muzika irgi. Dar vienas be galo geras dalykas- audio pasakos. Mano vaikyste visa praejo prie ploksteliu grotuvo. Del to turiu pakankamai lakia vaizduoti ir galiu be vargo vaizduoti ivairias situacijas i kurias ruosiuos pakliut. Sachmatai lavina strategini mastyma...
Mat be mokyklos turetu buti dar kazkas. Siais laikais mokytojai nespeja arba nenori spet prieit prie kiekvieno ir su kiekvienu aptart visas klaidas. Nors pas mus mokykloje po tokiu rasiniu visada viesai aptardavom bendras klaidas.
Uzsienio kalbos.. Man irgi atrode, kad as anglu visiskai neismokau mokykloje, kol neisvaziavau i uzsieni ir nuo pirmos dienos nesusiduriau su anglu. Is kazkur galvoje atsirado zodziai, kuriu galvojau, kad nezinau.
Ar geresni pazymiai ir elgesys garantuoja geresni darba? Gal but. Visokiu atveju yra. Bet mokyklu padauzom visada ateityje lengviau bendraut su ivairiais zmonem. Klausimas tik tame, ar vaikas gauna geresnius pazymius del to, kad viska atmintinai mokinasi ir gerai elgiasi (mokytojai kaip geram vaikui daro islygas), ar vaikas mokosi biski prasciau, bet puikiai gaudosi tame, ka mokosi. As laikau save gabia mokslams. Pazymiai nebuvo niekada puikus, bet pakakdavo net ir aukstojoje perskaityti medziaga viena karta, kad gauciau 8. Jei perskaitydavau 2-3- gaudavau 10 Pagaudavau esme ir tiek

ir ta planine tema galima pateikti labai idomiai - viskas tik nuo mokytojo priklauso.
Ech kokios lietuvos kalbos pamokos buvo - mokytojas vos ne vaiksciojanti enciklopedija. Kai vaziavome i Kauna, nei gido nereikejo, uzteko klausytis ka jisai pasakojo. O kurinius pasirodo kuo puikiausiai nagrineti galima ir susedus klases gale prie stalo su arbata ir sausainiais
Vien del tu pamoku i mokykla noreciau grizti. Tik problema buvo ta, kad mokyklos kiti darbuotojai ne itin ta mokytoja ir jo diegiama poziuri (pvz atsakinejant nebutina atsistoti, pamoka vykdavo diskusijos forma, kur mokytojos tik nukreipdavo mokinius, net ir suolus mes buvome persistate klaseje) mego.

Aš atsiprašau, nežinau kaip čia žiūrima į kitas kalbas, bet dabar skaitau knygą ir ką tik perskaičiau tokią mintį. Nenoriu versti, nes dings visas kalbos grožis. Jeigu kas nesupras paskui galėsiu paaiškinti savais žodžiais kam įdomu. Bet tai bus jau ne tas. Kiek pastebėjau, vertimai dažniausiai turi mažai ką bendro su originalais - tai tik vertėjų interpretacijos, galų gale yra dalykų, kurių tiesiog neįmanoma išversti.

Taigi štai ką ką tiktai perskaičiau:

Nezinau, su kuom jums teko susidurti, bet noriu pasakyti is buvusios mokytojos patirties
Turejau auklejamas klases, maciau pirmunus, maciau tuos, kuriuos uz ausu tempem pagal programas. Praejus geram desimtmeciui ir susitikus su tais buvusiais aukletiniais pamaciau, kad visi pirmunai uzima vadovaujancias pareigas arba tuo metu dirbo uzsienyje(ne fermose, o bankuose, privaciose klinikose), vidutiniokai, kaip ir jus saket, buvo geri pavaldiniai, savo dalyko zinovai Is tu nemoksu buvusiu pora tik prasimuse i valdininkus(tikrai, mistinis man klausimas, kaip), visi kiti buvo geri statybininkai, tuo metu-labai daug masinu varinetoju( nezinau, ar cia galima vadinti juos laisvaisiais verslininkais ), turgaus prekiautojai.
Taigi, kokios isvadas sau pasidariau? Ogi tas, kad spaudziu sunus prie mokslu, realiais pvz rodydama, jog baigti universiteta-butina. O i ji nepriima zmoniu, turinciu tik pradini issilavinima Pirmunai ismoke per 12 metu siekti aukstumu, jiems i krauja iauge mokslo konkurencija, siekimas kazko daugiau, nei aplinkiniai kad pasiekia. Gabumai tam reikalui tikrai padeda, bet tai nera pagrindas, nedirbant tie gabumai taip sumenka, kad ateityje nesiekia statybininko lygio. Tai jokiu budu nereiskia, kad yra garbingos profesijos, negarbingos, jokiu budu, ne, visoks darbas yra garbingas Bet mes kalbam siuo metu apie eilini darbuotoja bei vadova. Kaip jais tapti

Labai gerai atsake komentatores-visi dalykai yra skirti vaizduotes ugdymui, beda tik ta, kad dabartiniai vaikai jos nebeturi, o tevai neskatina, jiems paprasciau "uzkisti" vaika kompiuteriu
Lietuviu kalba man isimine tuom, kad buvau pradejusi rasyti romana, net recenzijas garsiu lituanistu gavusi buvau,-salygos tikrai buvo sudarytos
Istorija prisimenu is mokytojos sugebejimo "suzaisti" musius ir pabuti karvedziais "Buvau" ir bugnininku Zalgirio musyje, ir kairiojo flango karininkas mušyje prie Vaterlo, teko buti ir knygnesiu Ka ka, bet istorija ir dabar galeciau uzsimerkusi papasakoti, nes mokytoja leisdavo mums, nezinantiems dar musio baigties, bandyti pavadovauti musiams(kiti klasiokai uzimdavo priesininku pozicijas, zodziu, zaidem karus-ir jie isimine visam laikui )
Geografija turejom eiline mokytoja, balbatuojancia knygines frazes, o juk galejo sudominti savo dalyku, juk zemelapiuose galejom "keliauti"-siuo metu galvoju
Chemija-as neismaniau jos
Fizika-tuo labiau Taciau bendras isprusimas isliko, dabar daug lengviau gaudytis maisto papilduose, skiepuose, vaistuose, valikliuose ir panasiai.
Informatika-kurem programas
Matematika man buvo "balti arkliai", ypac, kai tu sinusu, cosinusu nera kur gyvenime pritaikyti Vienok, mano nuomone, tokie dalykai turetu buti palengvinti, nebent vaikai renkasi sustiprintas matematines klases.
Daileje buvau negabi Asmeniskai man tai buvo nereikalingas dalykas, kai mokytoja nemoko, o duoda ka nors piesti.
Muzika-bent jau ismoke mane mokytoja dainuoti, dainavau tuometineje "Dainu dainelej", tapau lauriate, va pasigyriau
Fizinis reikalingas, bet isimintiniausios pamokos buvo tos, kai reikejo rungtis tarpusavy ar begioti miskais(orientavimosi varzybos)
Uzsienio kalbu mokiausi savarankiskai, bet realiai pasiekiau issimokslinima ne mokykloj, ne universitete, bet gyvenime, kai reikejo ta uzsienio kalba kalbeti.

Ir jus teigiat, mokykloj nera daugiau dalyku, kurie ugdo vaiko vaizduote?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad lenkiu galvą ir labai gerbiu mokytojus, kurie dirba mokytojais iš pašaukimo ir kurie jaučia pasitenkinimą, matydami, kaip jų mokiniai juda pirmyn. Iš kitos pusės nemanau, kad tarp mokytojų yra aukštesnis procentas aukšto lygio specialistų, negu tarp statybininkų. Kiek pastebėjau tikrai aukšto lygio specialistų yra vienetai tuo tarpu kai vidutinybių - tuntai. Mokytojas, mano supratimu, yra ne tas, kuris išmano dalyką, o tas, kuris sugeba išmokyti. Aš per savo gyvenimą tokių buvau sutikęs vieną. Ta moteris ir beždžionę būtų išmokius matematikos.

Antras dalykas. Mokykla, mano supratimu, turi supažindinti mokinius su įvairiais dalykais, kad užaugę vaikai turėtų iš ko rinktis. Bet tai nereiškia, kad mokiniai turėtų gaišti laiką ir mokytis visus dalykus dešimtukais. Kiekvieną dieną pasaulis darosi vis sudėtingesnis ir tam, kad tapti geru specialistu reikia specializuotis labai siauroje srityje. Turbūt nerasime širdies ir kraujagyslių specialisto, kuris tuo pat metu dar būtų ir geras odontologas arba traktorininkas.

Ir trečias dalykas, temoje parašiau "Ar būtina gerai mokytis?" Noriu paaiškinti ką turėjau omeny.

Nenoriu liesti kitų temų, kur neišmanau, bet yra vienas dalykas, kur galiu diskutuoti. Tai kalbos. Pataisykit mane, jeigu aš kur nors suklysiu.

1. Nė vienas, užbaigęs mokyklą dešimtukais, nesugeba laisvai kalbėti užsienio kalba T.y. mokantis dešimtukais mokykloje 10 metų, tai yra neįveikiama užduotis.

2. Aš tarnavau sovietų armijoje, kur visi aštuoniolikamečiai laisvai, sklandžiai ir svarbiausia - teisingai kalbėjo rusiškai. Visi. Ar kas nors nori pasakyti, kad armijon eina tik vunderkindai ir poliglotai?

Čia noriu paprašyti mielų skaitytojų sustoti ir gerai pagalvoti.
Visi, visų tautų, visų spalvų ir paties įvairiausio pažangumo, įskaitant ir negabius, atsilikusius ir visokius kitokius, puikiai kalbėjo rusiškai. Ar kas nors nori pasakyti, kad atokiausiuose Uzbekijos kišlakuose ir kalnų viršūnėse juos supo rusiška aplinka ir jie užaugo tarp rusų?

Štai kur įdomiausia vieta. Iš to darau išvadą, kad norint išmokti kalbą visų pirma nėra prasmės eiti į mokyklą, visų antra nėra jokio reikalo mokytis nei gerai, nei patenkinamai. Galima mokytis labai blogai, būti antramečiu ir laisvai kalbėti kalba.

Aš nenoriu diskutuoti apie tai, kam gyvenime sekasi geriau, kam blogiau vien dėl to, kad jūs matėte daugiau mokinių nei aš. Bet man byra iš akių ašaros, kai matau, kad du iš trijų geriausių studentų mano grupėje XXI amžiuje negali sau leisti turėti namuose interneto. Koks galų gale skirtumas, kokias pareigas jie eina?


Aš ne teigiu, o klausiu
Tiesą sakant, į mokyklą žiūriu kaip į nemalonią procedūrą, kuri reikalinga tik tam kad vaikų smegenys būtų pastoviai įtrauktos į darbą ir kad nesunyktų kanoniniai neuronai.

Pažįstu ne vieną dešimtukininką, ir ne tik, kurie laisvai kalba užsienio kalba, šiuo atveju anglų, studijuoja užsienyje

Pati mokiausi rusų: buvo klasėj tokių, kurie kalbėjo gerai, skaitė rusiškai romanus, buvo tokių, kurie vos vos suregzdavo žodį (dažniausiai vaikinai), didžioji dalis buvo vidutiniokai.. Keli pažįstami tarnavo sovietinėj armijoj, atsimenu, kaip vienas iš jų pasakojo, kad pirmus mėnesius nesuprasdavo beveik nieko, ką jam sako. Buvom Maskvoj, Peterburge, ne vienas iš grupės nesugebėdavo paprašyt kokio nors daikto rusiškai, ką jau kalbėt apie gido pasakojimo supratimą. Maskvoj gyvenom su tokio pačio amžiaus gruzinais- rusiškai su jais nesusikalbėjom, jei jų mokytojos nebūdavo, nes jie nė vienas nekalbėjo normaliai rusiškai. Tai va, mano visai kitokia patirtis.

Niekas nepasikeitė, tik dabar nemoka rusų, o moka anglų. Ir ne visi. Kiti lietuvių nemoka, tai ką jau apie užsienio kalbą kalbėt

Aš turiu omeny ne tuos kurie studijuoja užsienyje, o tuos kurie paskutinį kartą pakelia savo sėdynę nuo mokyklos suolo ir uždaro duris. Kas įvyksta po to, tai jau yra po to. Mano pusbrolis išvažiavo tęsti aukštųjų mokslų į Vokietiją nemokėdamas nė vieno žodžio vokiškai, kadangi mokykloje, o po to ir universitete mokėsi anglų. Ir nieko. Užbaigė mokslus vokiečių kalba. Dabar dirba Italijoje. Tai yra visai kita muzika.


Tai jau taip. Man tai niekas nieko nepasakojo. Aš pats ten buvau ir mačiau bei girdėjau savo dviem akim ir ausim Žinoma aš neatmetu išimčių galimybės. Išimtis puošia taisyklę.

Jeigu kalbėti ne apie kitus, o apie save, tai aš mokiausi mokykloje ir institute vokiečių kalbos 9 metus ir niekada nemokėjau nei suprasti vokiečių kalbos, nei juo labiau kalbėti. Ir duodu kepurę priš..t, aš iki šiol nepažįstu nė vieno mano kartos žmogaus, kuris būtų ar tai mokykloje, ar tai universitete išmokęs laisvai kalbėti vokiškai. Galbūt mes ne tokie, kaip šiuolaikinis jaunimas, bet iš kitos pusės visi mano kartos antramečiai ir dvejetukininkai laisvai ir gražiai kalba rusiškai ir ne todėl, kad buvo armijoje. Čia buvo kitos technikos, apie kurias nei mokykla, nei valdžia niekada garsiai nekalbėjo. Bet rezultatai kalba patys už save. Sovietų tikslas išmokyti visus rusiškai buvo pasiektas lengvai ir greitai.

Kita vertus po metų savarankiško mokymosi angliškai, žiūriu profesinius seminarus anglų kalba ir klausau audio medžiagą.
Aš nemoku nė vienos gramatikos taisyklės, bet tai man netrukdo konsultuoti The Linguist Institute, esačio Kanadoje, prezidentą Steve Kaufmann interneto marketingo klausimais.
Jeigu man reikėtų atsakinėti anglų gramatiką, gaučiau lygiai du ar nulį, nežinau, kiek ten dabar už tai rašo. Ir galima būtų pasakyti, kad aš esu totalus dvejetukininkas. Bet tai nedaro absoliučiai jokios įtakos mano gebėjimui bendrauti su kanadiečiais ar kitais anglakalbiais.

Kai turėsiu daugiau laiko, parašysiu, kaip mes mokomės anglų ir rusų kalbų su mano dukra ir kokių "perlų" randu vadovėliuose.

Ką tik perskaičiau Vakarų eksprese straipsnį apie vieną tokią "mokytoją".
Mažytis testas mamoms. Atsakinėti nebūtina, bet pagalvokit pačios sau. Jeigu tingėsit skaityti, tai pacituosiu čia trumpai.


Taigi klausimas - ar tai yra (buvo) gera mokytoja?
Jeigu atsakymas būtų "ne". Jeigu ji nebuvo gera vaikams, tai kuo ji gali būti gera suaugusiems?

Aš turiu savo nuomonę apie šią garbią damą ir jos "motyvaciją", bet šiuo atveju pasiliksiu ją sau.

Bloga Pasirinko specialybę, padirbo metus, pamatė, kad tai nėra jos pašaukimas, kad nesugeba susitvarkyt su vaikais ir išėjo. Tėvai turėtų tik džiaugtis. Dirbdama su suaugusiais gaus daugiau, negu dirbdama mokytoja už 1000 lt ir susidurdama su visokiais vaikais. Suaugę mokosi todėl, kad nori, vaikai- todėl kad reikia. Didelis skirtumas. Ir pagrindinis motyvas, kurio ji, aišku, neįvardijo.
Be to yra ir tokių vaikų, kuriems nereikia nieko, bet į mokyklą eina, nes liepia tėvai.

na zinai man labai keista sita vieta - kad laisvai, tai tikiu, bet kad sklandziai ir svarbiausia taisyklingai kalbejo rusiskai, tai nors uzmusk netikiu.
Pati dar augau kitoje aplinkoje ir taip mokejau rusu kalba is kiemo, is bendravimo su kitais, is tv... bet atsiprasau tai buvo buitine kalba, todel apie kazkoki taisyklinguma tikrai nera net kalbos.
Lygiai taip pat ir su kitomis kalbomis pvz anglu - kai reikia susikalbeti su kitu zmogumi, tai tu ta zmogu stengiesi suprasti is to, ka jisai pasake, o netikrini, kad va cia jisai laiku nesuderino ar ne ta sakinio struktura panaudojo.
Is esmes as sutinku su tavimi, kad kalba galbut mokykloje yra mokama del kalbos mokejimo, o ne tam kad tu jau galetumei realiai pasinaudoti. Sakau galbut, nes yra ivairiu situaciju - pvz mus mokykloje du metus anglu kalbos moke airis, kuris dar tik rusiskai su zodynu kazkiek susikalbejo ( kazkokia mainu programa) ir is jo teko daug pasisemti naudos.
Turetu mokykla rasti viduriuka tarp taisyklingos kalbos mokymo ir mokymo ja pasinaudoti realiai

mokyti vaikus ir mokyti suaugusius yra du skirtingi dalykai. Buna universaliu zmoniu, bet tikrai ne visi tie, kurie yra geri mokytojai vaikams, bus geri mokytojai suaugusiems.
Apie ta pati mano jau mineta lietuviu kalbos mokytoja - kazkaip zvelgiant is metu perspektyvos, jisai man neatrodo kaip zmogus, kuris galetu dirbti su pradinukais ( man jisai deste baigiamosiose klasese -10-12), nes jo pagrindinis darbas buvo duoti savo mokiniams tiek ziniu ( ne vien dalyko) kiek jie noredavo is jo gauti. O pradinukus dar reikia sudominti ir ismokyti mokytis daznai ir zaidimu forma.

Tai kad įveikiama. Kitaip nebūtų užsienio kalbos šimtukininkų su gerais balais ir iš kitų egzaminų.

Rašydmas "taisyklingai" turėjau omeny, kad jie nepainiojo veismažodžių laikų, daiktavardžių vienaskaitos su daugiskaita, vyriškos giminės su moteriška ar niekatraja ir pan. Aš neturėjau omeny tokios kalbos, kuria yra skaitoma programa "Vriemia"


Čia yra paprasčiausias variantas. Man rūpi ne "stengtis" suprasti, o laisvai bendrauti su tos kalbos "nešiotojais", t.y. kam ji yra gimtoji.


Aš tai nemanau, kad čia reikalingas koks nors viduriukas. Mokytis tokios kalbos (taisyklingos), kuria niekas nekalba, tai tas pats, kas mokytis esperanto ar lotynų. Kam normaliam žmogui jos reikalingos?

Pasakysiu dar daugiau. Pernai tie proto galiūnai mokė mano dukrą pusę metų vokiečių, po to pusę metų prancūzų, šiemet jau moko rusų. Aš nežinau, kam tokie eksperimentai reikalingi, bet mano nuomone mokytis dalykų iš anksto žinant, kad jų neišmoksi yra paprasčiausias laiko ir energijos švaistymas. "Mes nieko neišmoksim, bet pasimokysim. Išmoksim prancūziškai prisistatyti, paklausti kur tualetas ir užteks." Atleiskit.


Nežinau. Gal ir taip. Tiesiog man pasirodė, kad tai damai mokymas kaipo toks mažiausiai rūpi. Galbūt aš klystu


Aš ne apie egzaminus ir ne apie balus kalbu. Kažkurioj temoj jau rašiau apie japoną, kuris išmoko 50000 žodžių išlaikė supertestą labai gerai, o atvažiavęs į Ameriką negalėjo suprasti apie žmonės tarpusavyje kalbasi autobuso stotelėje ir pradėjo mokytis kalbos iš naujo, praktiškai nuo pradžių.

Va paprastas pavyzdys. Žmonės kalbasi normalia kasdienine kalba. Įžanga ten gana paprasta, bet jūs pažiūrėkit maždaug nuo penktos iki dvidešimtos minutės, kur jie kalbasi tarpusavyje. Pabandykit save įsivaizduoti ant tos sofos. Jeigu jūs jausitės laisvai, jums aišku iš ko jie juokiasi ir apie ką kalba, tai aš jus sveikinu. Jūs baigėte puikią mokyklą ir turėjote puikius mokytojus.

Interview with Frank Kern and John Reese

Bet mes labai jau nuklydome į lankas. Pašnekam apie vaikus. Aš kol kas nematau ar yra kas nors, kam atrodo, kad vaikams reikia žinoti kas vyksta.
Aš pavyzdžiui pasakau savo nuomonę apie tam tikrų mokslų tikslingumą (tokių kaip kalbos mokymasis pusę metų) ar tam tikrus mokytojų veiksmus. Man nepatinka, kai mano vaikui kabina makaronus. Yra mokytojų, kurie vaikus gąsdina visokiais dalykais. Tokiais atvejais aš sakau, kad tie žmonės yra paprasčiausiai silpni ir nesugebantys nei susitvarkyti su auditorija, nei atlikti savo darbo. Nematau reikalo to slėpti. Jeigu mokytojas yra autoritetas, jam nereikia nieko įrodinėti anei kuo nors gąsdinti. Jeigu jis yra netikėlis, tai nematau reikalo to slėpti nuo vaikų.

Tokios nesąmonės dar negirdėjau. Šiaip vaikai nuo 6, dabar jau galima nuo 5, klasės pasirenka antrą užsienio kalbą ir jos mokosi bent iki 10 klasės. Gal ten pas jus koks eksperimentas Ar bent jau tėvų atsiklausė, ar juos tenkina toks eksperimentavimas.

Jau girdėjai
Pasiūlymo nelankyti tų pamokų nebuvo.

Mas mus yra privalomas (aš jį vadinu "priverstinis") mokymas. Rusiškai vadinasi "v dobrovolno prinuditelnim poriadke"

AKAGINTARAI, jums tikriausiai būtų įdomu www.austejosblogas.lt
ten moteriškė edukologė nemažai rašo apie vaikų lavinimą.

dėl gerai mokymosi mokykloj. prieš akis turiu gyvą pavyzdį. mano vyras normaliai nebaigė vidurinės. išėjo į armiją. o armijoj norėjo daryt karjerą, tad teko mokytis. ir vidurinę pasivyt, ir koledžą. iš vienos pusės -- gal ta visurinė mokykla ir nieko tokio svarbaus. bet gal lengviau bus gyvenime, jei normaliai ją pabaigt.

dėl kalbų. mokymasis gyvai užmuša bet kokius vadovėlius ir gramatikas. bet raštingumo irgi reikia, bet minimaliai.

Ačiū už nuorodą... nedrįstu kreiptis vardu.. labai jau kažkaip neįprastai skamba
Aš ir nežinojau, kad yra toks daiktas kaip "edukologas". Man gali praversti, nes pas vaiką artėja toks amžius dabar.. gali prireikti arba valerijono, arba edukologo

Šiaip tai aš pernelyg nesureikšminu mokyklos. Manau, kad protingiems ji per daug nemaišo, o durniems nepadeda. Visi eina savais keliais, kai ateina laikas. Man svarbiausia, kad vaikas gražiai rašyti mokėtų. Bet kartais ji gali vaikam nežinau, kaip lietuviškai - "navesti porčiu" t.y. gali įkalti į galvas žalingus įsitikinimus ir pažeisti, blyn, man reikia lietuvių pasimokyti, nežinau kaip bus "samoocenka", lietuviškai kažkaip neskamba.

Vyrui pasisekė, nes jis pajuto poreikį mokytis.
Iš kitos pusės Amerikos plieno karalius Andrew Carnegie buvo baigęs 4 klases, bet matyt jautė kažkokią tuštumą, nes po to įsteigė daug bibliotekų, mokyklų ir universitetų, bet pats jau nėjo mokytis.

Kas link raštų, tai natūraliai jie eina po to. Nelabai įsivaizduoju apie ką rašyti, jei žmogus dar nemoka kalbėti. O kalbas žmonės išmokdavo ir tais laikais, kai raštų dar nebuvo. 4000 metų senumo kinų "raštai" iš kartos į kartą būdavo žodžiais perduodami..

*Mokykla turėtų skatinti norą pažinti ir išmokti.
**Ne, nebūtina mokytis dešimtukais, bet reiktų sugebėt suprast tai, ką mokaisi.
***
1. Netiesa!!! Pažįstu daug žmonių kurie net ne dešimtukais baigė mokyklą, bet užsienio kalbą žino puikiai. Turiu pusbrolį, kuris laisviausiai angliškai kalbėjo būdamas dar mokykloje. Jam jokia problema buvo žiūrėt filmus angliškai. Tuoj pat galėdavo atkartoti frazes įdomesnes. Ir mano geriausia draugė toks pat pavyzdys.
2. Irgi netiesa. Ne visi sovietmečiu mokėjo sklandžiai ir taisyklingai kalbėti. Nereikia net į Uzbekiją žiūrėt. Ar visi vyresniojo amžiaus lietuviai sklandžiai ir taisyklingai kalba rusiškai? Tikrai ne. Gal geresnis variantas Vilniuje ir Klaipėdoje. O nuvažiuok į kokį kitą miestelį (kad ir į mano Telšius) ir sutiksi daug žmonių nemokančių rusų, nors ir didžiąją gyvenimo dalį išgyveno Sovietų Sąjungoje. Mano tėvas tarnavo sovietų kariuomenėje virš 15 metų. Važinėjomes po visą sąjungą, įvairių žmonių matėm.
Lygiai kaip dabar ne visi lietuviai moka taisyklingai kalbėt ir rašyt lietuviškai, taip ir tuomet ne visi NET RUSAI kalbėjo ir rašė taisyklingai. Dvejetukininkų užteko visur ir visada.
Ar tame yra mokyklos kaltė? Gal būti iš dalies. Bet nereik pamiršti, kad mokytojai neturi programavimo disko, kurį galėtų įkišti vaikui į galvą ir paspausti INSTAL (kaip Matricoje). Dar iki mokyklos vaikai iš šeimos turi išmokti rimtai ir atsakingai žiūrėti į bet kokį darbą, t.y. į mokslus.
Papildyta:

navesti porcu gali ne mokykla, o tam tikri mokytojai. Jei pvz. jūsų vaikas iš rusakalbės šeimos, mokosi lietuviškoje mokykloje ir pakliuvo pas kažkokia nesveika nacionaliste mokytoja, tada samoocenka mozet upast do opastnogo urovnia. Ypač jei tokiai mokytojai pritars dalis arba visi klasiokai. Kitas dalykas, jei mokytoja pati yra tolerantiška kitataučių atžvilgiu, tai ir mokinius ji sieks išmokyti tolerancijos.
Arba būna tokių mokytojų, kurios nepažangiems mokiniams nuolat kala- tu durnelis, tu nieko nemoki, tau vėl dvejetas... Yra patarle: Nuolat sakyk žmogui, kad jis kiaule ir po pusmečio jis pradės kriuksėt.
Mokytojai turėtų vertinti kiekvieną vaiką pagal jo paties galimybes ir už pastangas, o ne lyginti su visa klase.

Apie tai aš ir kalbu. Nėra jokio reikalo gerai mokytis, kad puikiai žinoti užsienio kalbą.


Čia išsiaiškinkim vieną dalyką. Jūs kalbat apie savo patirtį, aš apie savo. Taip, aš esu girdėjęs (bet tik girdėjęs) kad kauniečiai nemoka rusiškai. Bet aš kalbu ne apie tai. Aš nežinau, kaip kalba rusiškai nei kauniečiai, nei telšiečiai, nei vyresni, nei jaunesni. Aš kalbu apie tai, kad buvau armijoje du metus ir nemačiau nė vieno, kuris nebūtų kalbėjęs rusiškai laisvai. Ir kadangi turbūt būtų per drąsu teigti, kad jie visi buvo dešimtukininkai, tai ir padariau tokią išvadą, kad pažymys yra ne tas raktas, kuris reikalingas, norint išmokti kalbą.


Tą ir norėjau pasakyti. Ir klausimas buvo - kaip vaikus nuo to apsaugoti (ar išgelbėti )

Vienintelis budas-nuo mazens jiems skiepyti pasitikejimas savim ir savivertes jausma. Kad pradeje lankyt mokykla, jie galetu nekreipt demesio i tokias pasaipas. Nors tai ganetinai sunku.

pamokele-zinoti galima daaaaug kalbu, o moketi-kelias. stai as zinau kinu, japonu, arabu ir ttt, bet moku tik kelias

Vakar vienoje temoje įdėjau nuorodą į vieną podcast'ą ir prisiminiau kitą.
A.J.Hoge apie tai, kokie procesai vyksta tuo metu, kai vaikas ar studentas atsakinėja:

You're Not Stupid
Čia mp3 failas. Galima atsisiųsti (5,5 MB)

Na o jei tas vaikas jau keli metai nerodo jokių pastangų, nulis dėmesio į mokslą, per pamokas tik laiką prastumia, tai ką tai mokytojai daryt, sakyt, kad tu šaunuolis, kad puikiai elgiesi, taip ir toliau, tu viską moki, tu protingas, tau dešimt rašau...
Aš manau,kad niekas nieko nelygina, bet mokytojas vistik pastebi, kuris vaikas mokosi ir nori mokintis, o kuris ne, labai juokinga kai tėvai nepastebi, kad jų vaikas visai nesimoko...

o nuolat dūchindama tą nepažangų moksleivį, mokytoja pavers jį stropuoliu?
deja, ne visiem tėvam rūpi vaikų mokslai.

Kadangi mano nuomonė apie mokyklą, kurioje mokėsi vyresnis vaikas, irgi buvo prastoka, tai vaikas dabar eina į kitą mokyklą.
Mažesniai sunkiai sekasi įsivažiuoti su skaitymu. Išbandėm keletą būdų, kaip problemą išspręsti - dabar kuriam laikui papildomai mokam mokytojai, kad dirbtų asmeniškai.

Vaikus nuo mažų dienų mokinu, kad neverta gaišti laiko svarstant, kaip turėtų elgtis kiti, kad tau būtų gerai. Keisti ar įtakoti kitų elgesį mes turime nedaug galimybių, daug lengviau ieškoti išeities ir pasiekti norimą tikslą kažką darant pačiam.

Tiesą pasakius pradėjau šią temą galvodamas pirmiausia apie save. Dalykų, kurie man nesvarbūs (o tokių - absoliuti dauguma) jau seniai neatsimenu, bet neseniai apturėjau įdomią patirtį su kalbom. Mokykloje mokiausi vokiečių. Po to visą laiką norėjau išmokti anglų, bet vis nusvirdavo rankos. Minties apie kalbų kursus net iš tolo neprisileidau. Tiesiog tai buvo grynai organinė reakcija, panašiai kaip įsikišus pirštą į gerklę. Pagaliau pradėjau mokytis su "English +". Rezultatai buvo daugmaž "mokykliniai". Bet paskui atsitiko kažkas, apie ką ir norėjau pasakyti.

Vienas draugas man davė Veros F. Birkenbihl knygą "Lengviau mokykimės užsienio kalbų" ir ką jūs manote? Ta knyga pas mane pragulėjo du metus nepaliesta. Štai ką aš norėjau pasakyti. Mokykla man taip išgadino smegenis, kad aš net minties neprisileidau, kad mokytis gali būti "lengviau", o kai tas vaikinas sakydavo, kad mokytis kalbų yra vienas iš malonumų, aš žiūrėdavau į jį kaip į lunatiką.

Jeigu panaršytumėt šiame forume kalbines temas, tai pamatytumėt, kad absoliuti dauguma (nesakau "visi" - gal kur nors ir yra pasislėpęs koks optimistas, bet aš tai kol kas tokio nepastebėjau) iki šiol galvoja, kad išmokti naujos kalbos yra sunku. Tai pasakykit man dabar, kam žmonės turi būti už tai dėkingi?

Tada ir suprasit nuo ko aš noriu ir siekiu apsaugoti savo vaikus.
Papildyta:
Kažkaip paklausiau dukters, kaip mokytoja pataria mokiniams mokytis naujų žodžių.
Žinot, koks buvo mokytojos atsakymas? - "Taigi iškalkit!"

XXI amžius, jprst!

1. Ar reikia gerai mokytis ir ką tai duoda ateity?
Vaikas geraūi mokydamasis ir matydamas, kad yra pranašesnis už kitus, įgyja daug pasitikėjimo savimi. Tai, kad vaikas gerai mokosi, dar nereiškia, kad jis tylus, gerutis ir t..t. mokykloje buvau pirmūnė nuo pradinių klasių, bet pastabos netilpo į pažymių knygelę. Buvau plepi, nepaklusni, kartais įžūli.

2. Ar yra mokykloje kokios nors pamokos (išskyrus piešimo), kurios ugdytų vaikų vaizduotę (t.y. skatintų kurti).
Jei norite, kad vaikas būtų skatinamas kurti, leiskite į būrelius. Jų būna mokyklose ir ne tik. Galima piešti, groti, dainuoti, lipdyti...

3. Dėl to, kad neįmanoma išmokti gimtosios kalbos, visiškai nesutinku. Tikrai galima. Kitas klausimas yra gabumai. Gal vaikui tiesiog sunku, gal tingi. O gal reikia papildomos literatūros ir pagalbos mokantis.


Ir pabaigai: nereikia gailėti pinigų. Galima mokytis papildomai, lannkytis pas korepetitorius, lankytis anglų kalbos mokyklėlėse, lankyti būrelius. Mokykla tikrai nesuteiks visapusiško išsilavinimo, tiek gramatikos, tiek meno...

1. Visada yra lengva apkaltinti kažką dėl savo nesėkmių. Man irgi kalbos buvo sunkiai įkandamos mokykloje, bet mokykla čia ne prie ko. Kalbos barjeras, dažnai tingėjimas mokytis ir kitokie veiksniai nulėmę mano nemokėjimą. Užtat aš gerai mokėjau matematiką, fiziką. Puikiai sekėsi man dailė ir darbai. Sunkiai buvo su fiziniu lavinimu. Viskas priklauso, gerai čia pasakė, nuo žmogaus sugebėjimų.

2. Pala pala, o kaip kitaip galima ŽODŽIUS išmokt? Tik iškalti. Beje, kad ir kaip blogai sekėsi anglų, bet žodžius galėdavau išmokti labai greitai.

Tevu indelis vaiko mokymuisi vis tiek islieka pats svarbiausias. Jei vaikas seimoje nuolat patiria stresa, mokymuisi jo energijos gali neuztekt. Kita vertus, nesimokymas gali tapti budu is tevu gauti demesio. Manau, kad daugeliu atveju del prasto vaiko mokymosi kalti tevai, o mokytojai dar ant virsaus prideda.

Netiesa, kad mokykloj neimanoma ismokti kalbu. Baigusi mokykla galiu ziureti angliskus filmus ir juos suprasti, skaitau profesine ir netgi grozine literatura anglu kalba. Susiskalbeti nuvykus i Anglija is pradziu galbut butu kokiu keblumu, bet manau kad apsiprasciau greit. Tie mano klasiokai, kurie netingejo mokytis, irgi puikiai moka anglu kalba. O zinios nepasimirsta, nes kasdien su sia kalba susiduriame.

prisidedu prie kiekvienos minties.

Ir dar - kaip galima išmokt kitos kalbos žodžius XXI amžiuje "nekalant". Ir eilėraštį, ir formulę kokią. Jei žinot kokią galimybę, pasidalinkit.
Suprantu, kad, įtvirtinant žinias, reikia kalbai (ir ne tik) - skaityt, uždaviniams suprast - spręst, bet be atminties - niekaip.

laisvai.
cia kazkoks senu laiku stereotipas, kad kalbas reikia kalt, kad norint ismokti anglu, reikia iskalt zodziu sarasus. briedas. kalimas - tiesus kelias i isitikinima "as negabus kalboms". kalbu mokomes bendraudami, kalbedami, naudodami isgirstas frazes, sakinius tinkamame kontekste. butent komunikacine kalbos funkcija yra svarbiausia - tam nereikia nei zodynu, nei gramatikos kalimo.

kudikiai, kai mokosi gimtosios kalbos, nekala nei zodziu nei taisykliu - taciau ilgainiui puikiai pradeda kalbeti savo gimtaja kalba. net isleistas i svetimakalbi darzeli vaikas netrukus ismoksta bendrauti ta kalba, i kurios aplinka patenka, nors niekas jo specialiai nemoko ir neaiskina taisykliu...

bet viskas turi būt daroma nuosekliai, skiriant daug dėmesio motyvacijai.
Nelabai sutikčiau su darželio pavyzdžiu. Taip, jei vienas vaikas patenka tarp kitakalbių, sutinku, jam paprasčiausiai kitos išeities nelieka. Mokinį, studentą išsiunčiam mokytis į kitą šalį - tas pats. O pamoka - minutinė, laikina, po jos seka kitos penkios, kur bendraujama gimtąja kalba.

taip, taciau per pamoka sudarius mokiniams galimybe realiai kalbetis mokomaja kalba - kad ir poromis arba grupelemis, kurti ir vaidinti trumpus siuzetus buitinemis temomis, kurti vadinamuosius "chant'us" atkartojant aktualias frazes, o namuose duoti uzduoti ziureti vaikiskus filmukus ar laidas anglu kalba ir jas atpasakoti (pagal amziu ir kalbos mokymosi lygi), o ne pakelus pries klase liepti "deklamuoti" atskirus zodzius, darbas vyksta visai kitaip.

kalbos nera ismokstama kalant zodzius. kalba yra sudaryta is didesniu junginiu - nuolatiniu fraziu, sakiniu. pirmiausia turetu buti mokoma snekamosios kalbos fraziu, leidzianciu perteikti informacija(nesigilinant i rasyba ar gramatikos taisykles), veliau, kai mokinys sukaupia pakankama "corpus'a" (ty "tekstyna"), is turimos medziagos jis pats gali isvesti gramatikos ir rasybos taisykles, o ne atvirksciai. tokiu budu kalbos mokytis daug lengviau, naturaliau ir nesudaromas ispudis, kad kalbos mokytis sunku.

Viskas atrodo grazu ir logiska bei pritarciau, bet...sis dalykas tinka, kai patenka kitakalbis vaikas vienas i kolektyva. Visi tada taisyklingai kalba, tas kitakalbis po truputi perima naujos kalbos specifika, isimena zodzius. Kaip tai padaryti klaseje, kurioje sedi 30 vaiku, kurie, sakykim, anglu kalbos ne bum bum, ne vieno zodzio? Apie koki bendravima grupelese galima kalbeti, jei nera pagrindiniu net zodziu? Nu dabar mudvi imkim bendrauti kokia suomiu kalba, kai bent jau as ne vieno zodzio sia kalba nemoku
As prisimenu mokyklos laikus, kai mums anglu kalba vede integruotas i mokykla tikras anglas, nemokantis lietuviskai ne zodzio. Po truputi jis pradejo gaudytis, bent jau pirmus zodzius ismoko keiksmazodzius lietuviskai O mums tai buvo isbraukti metai is anglu kalbos mokymosi. Kaip suprasti, kaip susikalbeti su juo, kai mes, mokiniai, nesupratome ne vieno zodzio, ka jis ten plieke ir dar greit, o jis nesuprato, jog mes bandom net gestu kalba paaiskinti-NESUPRANTAM.
Kalbeti grupelemis tinka jau vyresnese klasese, kai yra pamatai kalbos bei bent jau pagrindiniu zodziu zodynas

Tai pernelyg plati tema, tai kam įdomu pažersiu nuorodų (tik kaip dažniausiai būna tokiais atvejais problematiška su lietuvių kalba):

XIX a.
Hermann Ebbinghaus
Эббингауз, Герман

Vaistai
Forgetting curve
Кривая забывания

Kalba apie tai, kad norint išlaikyti informaciją, reikia laiko. Per vieną dieną iškaltos informacijos atminty išlaikyti ilgesnį laiką paprasčiausiai neįmanoma. Tai įrodyta eksperimentų rezultatais prieš 125 metus.

Praėjusį savaitgalį sėdėjom su vaiku prie anglų. Paimkim faktus ir pažiūrėkim, ko mokomi šeštokai:

vet
unemployed
traditional
talent scout
stress
pay rent
occupation
marital status
manager
job centre
qualification
full time job
employee
current employment
carpenter
application form
ir t.t. be galo be krašto

Jeigu atvirai, tai aš nematau čia jokio sąryšio su sveiku protu (word list'as beje iš Longmano vadovėlio).
Gal man kas nors paaiškins, kur šitą briedą galėtų panaudoti 12 metų vaikas?

nera jokiu bet...
desciau mokykloje, desciau ir neformalioje aplinkoje. kalbu ne is lubu, tai ka rasiau taikiau ir su pradinukais, pradedanciais nuo nulio, ir su paaugliais, ir su suaugusiais zmonemis...

turejau ir grupes po 25 vaikus. taip, sitaip dirbti yra labai sunku, per pamoka nepadedi uzpakalio ant kedes ir nesusiciaupi, bet vaikai dziaugiasi pamokomis ir be itampos pradeda kalbeti angliskai.

o suomiskai galim pabandyt viena is kalbu, kuria mokiausi visiskai savarankiskai - butu smagu prisiminti


beje, apie mokymasi, atminties lavinima dabar pasirode pora simpatisku knygeliu lietuviskai.
Tony Buzan "Mokykites mastyti"


Tony Buzan "Lavinkite atminti"

1. "Kažkur" jūsų skaityta mintis turi tiesos. Geriau mokytis ne 10, o 7-9, bet nebūti mazgotėle kiekvienam po kojomis. Bet turiu labai daug pavyzdžių, kai tiek mokykloj, tiek universitete jaunimas, būdamas didžiausias iššūkis mokytojui/dėstytojui vis vien yra labai puikus mokinys. Tokiam ant galvos neužlips, bet jis ir žinių turės.

2. Literatūros pamokos (rašinėliai, interpretacijos). O šiaip kiekviena pamoka lavina vaizduotę, nelygu kaip į tai pažiūrėsi (sausam fizikos uždaviniui taip pat reikia vaizduotės, o ne "robotiško" mokėjimo susirasti vadovėlyje formules). Tik nenumeskime visos atsakomybės mokyklai. O kaip gi įvairūs būreliai, galiausiai- patys tėvai?

3. Kaip vaikas išmoks vienos ar kitos disciplinos, labai priklauso nuo mokytojo. Turėjau puikų pavyzdį su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojomis. Viena buvo tokia "minkštutė ir pūkuota", visi jai lipo ant galvos, o ji ir toliau sau lengva ranka rašė dešimtukus už "nuostabius rašinėlius". Bet kaip po to teko žagsėti, kai 8 (ar 9) klasėj patekom pas tokią furiją, kuri mus iki pat brandos egzaminų laikė už trumpų pavadėlių. Nors kitiems įkandin keikiau ją, bet tyliai mintyse linksėjau, kad baigę mokyklą jai tik padėkosim. Ir ką- iš lietuvių kalbos turėjau geriausią ir gerokai nuo kitų "atsiplėšusį" įvertinimą.
Bet tam reikia protingos, išsilavinusios, apsiskaičiusios, lanksčios, gebančios sudominti, griežtos ir kietos mokytojos. Pripažinkit, tokių mažai. Jie arba siautėja be priežasties ir jokių rezultatų ("Nu, dabar parodysiu tam pizdukui, kaip vyresnių negerbt"), arba į darbą ateina kaip į kurortą ("Na, vaikučiai, tai neveikiam šiandien nieko? Gal kokį žaidimuką?").
Deja, su užsienio kalbom negaliu nepritart. Reikalauja be galo daug savarankiškų pastangų iš paties mokinio (o kas kitas žodžius, taisykles išmoks?). Prisideda ir tai, kad tiek mokykloje, tiek universitete kalama teorija, o praktikos mažai arba visai nėra. O užsienio kalba labai priklauso nuo praktikos- kalbėti kalbėti kalbėti.

4. Savaime suprantama, mokytojų kompetencijos tėvai nepakels. Bet būtų visai smagu rengti apklausėles kaip universitetuose- apie mokytojų sąžiningumą, profesionalumą, sugebėjimą sudominti, išaiškinti. Ir kad tai nors kiek atsispindėtų jų, tarkim, atlyginimuose
Ir, be abejo, nepamirškim, kad pirmieji mokytojai esam mes- tėvai. Jokios mokyklos neišmokys svarbiausių dalykų

Yra dar vienas dalykas, kuris man kliūna ir noriu pasidalinti kaip aš pats su tuo kovoju.

Iš savo vaiko pastoviai girdžiu, kaip tas ar kitas mokytojas vaikus gąsdina visokiomis negandomis, kurios nutiks, jei vaikai nesimokys arba bus nedrausmingi (iki tokio lygio, kad surašys visiems vaikams dvejetus už blogą elgesį). Apie tai ką bendro turi elgesys su dalyko žinojimu gal nediskutuosim.

Taigi, tokiais atvejais aš visuomet klausiu apie kitus mokytojus. Ir visada sužinau, kad pasirodo yra ir tokių mokytojų, kurie niekada nešaukia ant vaikų ir niekada niekuo negąsdina. Ir pasirodo, kad pas tuos mokytojus ir tvarka būna ir vaikai mažiau ar daugiau mokosi.

Tada ir sakau: "Vaike, mokytojai būna stiprūs ir silpni. Stipriems mokytojams nėra reikalo gąsdinti vaikų - jie ir taip susitvarko. O silpni nesusitvarko, kad ir kiek gąsdintų". Ir visada sakau, kad žiūrėtų į tai kaip į mokytojo silpnumą ir nieko nebijotų, nes jie vis tiek nieko nepadays. Man nepatinka, kad kai kurie mokytojai verčia vaikus būti nuolatinėje įtampoje, nes aš matau, kad vaikai iš tikrųjų bijo tų gąsdinimų.

Musu klase irgi sedejo ramiai pas gerus mokytojus- "stiprius". Jie ir pamoka praveda, ir pakalba su mokiniais kitais dalykais. Ir koridoriuje susitikus toks mokytojas nusisypsos, pasisvekins, nesvarbu ar tu jo dalyka mokaisi, ar durniu volioji per pamokas. Tai mokytojai, kurie atsidave savo darbui ir puikiai nusimano vaiku psichologijoje

1. Nu bet tiesą mokytojas sako, jei nesimokins gaus dvejetą. O kokiom kitokiom ,,baisiom ,, negandom gąsdina? Žada sumušti?

2, O ką vaikui sakote kokie būna vaikai ...
Oi tik jau nereikia sakyt, kad vaikai bijo. Nejuokinkit.
O ko tam jūsų vaikui bijot, jei jis per pamokas elgiasi gerai, yra drausmingas ir mokosi normaliai. Taigi jūsų vaiko mokytojų grąsinimai kaip ir neliečia.

vis "einu pro sali", ir uzkliuva sitos temos pavadinimas. temoje destomos mintys apie mokyklos, mokymo sistemos netobuluma idomios, kai kur ir as pati panasiai galvoju. tik pavadinimas keistas. ar reikia tuos musu vaikus gelbeti? nejaugi mes jais taip nepasitikim, laikom visai bejegiais, kaip kokiu moliu agresyviu mokytoju ir nevykusios sistemos rankose ?
Papildyta:

o as nesuvokiu, kam reikia vaikus bauginti grasinant bausmemis?

Galiu pasakyti tik tiek, kad mano vaikas turi vieną iš geriausių vidurkių klasėje, o kaip elgiasi, tai aš nežinau ir man, tiesą sakant, nelabai rūpi. Su manim elgiasi gerai, o jeigu kažkas nesusitvarko dėl to, kad neturi reikiamo rango (turiu galvoje faktinį rangą, o ne titulą), tai jau yra ne mano rūpestis. Būtų absurdiška reikalauti iš vaiko gerbti kažką, kad tos pagarbos nesugeba išsireikalauti pats.

Tarp kitokių negandų tai yra neperkėlimas vaiko į kitą klasę ir nekokios ateities pranašystės ir pan. Ne kiekyje esmė. Bet jeigu vaikas turintis gerą vidurkį ir gavęs ketvertą apie tai kalba, tai matyt tie žodžiai kažką reiškia. O jeigu vaikai yra įsitempę arba išgąsdinti, tai tie žodžiai dar daugiau reiškia. Jeigu perskaitytumėt Sergejaus Gorino (garsus Rusijos psichoterapeutas, taip vadinamų "juodųjų" rinkimų technologijų meistras) knygą "Oružije - slovo", tai sužinotumėt, kad atitinkamom aplinkybėm atitinkamai panaudojus tam tikrus žodžius galima žmogų priversti apsitriesti. Turbūt nereikia toli ieškoti pavyzdžių, kaip žmonės iš baimės į kelnes privaro. Jie tai vadina "porča". Ką norėjau pasakyti, kad kai vaikai yra išgąsdinti, blogos ateities pranašavimas gali būti veiksmingas. Galbūt tikros ateities tai ir nepakeis, bet vaikams gali sukelti labai nekokias būsenas.

O įtampa, lygiai kaip ir sėdėjimas vietoje sustingus, ko labai norėtų kai kurie mūsų mokytojai kiek žinau yra pačios netinkamiausios būsenos, kai kalba eina apie mokymąsi.



Didelių vaikų tai gal ir neveikia, bet mažyliams 100 kg sveriantis mokytojas gali būti baisus. Man nepatinka, kad nesusitvarkantys mokytojai kabina vaikam ant ausų makaronus. Kai man vaikas parneša iš mokyklos kokią nesąmonę, tai bandom išsiaiškinti kaip tai atsiranda ir kokio poveikio tikisi tas mokytojas. Tik tiek. Mano pozicija tokia - vaikas turi žinoti kas vyksta ir kodėl. Asmeniškai aš ilgą laiką tikėjau, kad egzistuoja toks daiktas, kaip teisybė. Dabar juokas ima, bet tai tiesa. Iš kur tai buvo mano galvoje jau neatsimenu, bet greičiausiai tai buvo todėl, kad nei tėvai, nei mokytojai nepaaiškino, kad tai tėra muilo burbulas. Mes deja gyvename ne idealiame, o realiame pasaulyje.

ką iš savo laikų prisimenu tai...
pradinėse klasėse -- "paskambinsiu tavo tėvams ir liepsiu duoti tau lupti".
dešimtoj klasėj -- "nesirinksi fizikos A lygiu -- paskui į jokį aukštąjį neįstosi".
dvyliktoj klasėj -- "neprileisim prie valstybinių egzaminų".

nekalbant apie visokius ten epitetus kaip lodoriai, debilai, avigalviai ir šiaip.

galit spėliot kad "už reikalą" gąsdino. bet kad ne. šiaip tik -- atmosferos palaikymui.

tie patys mokytojai dabar ten pat tebedirba...

Tik su senatve jie darosi vis slykstesni

Aš tai manau, kad tikrai mokytojai nebaugina bausmėmis, jie tiesiog pasako faktą. Kas laukia vaiko, kuris nesimokins. Darbo rinka dabar yra žvėriška. Vaikas turi žinoti, kad jam reiks ir toliau mokslo siekti, kad reiks pačiam pinigų užsidirbti, tėvai visą laiką neišlaikys, kad jis pats turės vaikų ir tie vaikai turės būti maitinami.
Atsakomybės truputį reikia mūsų vaikams. Ir baikt varyt ant tų mokytojų, be reikalo rėkauja tikrai vienetai.



Man asmeniškai tai baisiausi žodžiai kuriuos tėvai gali pasakyti apie savo vaikus.
Niekada su tuo nesutiksiu. Tai taip išeina svarbu, kad namuose ,,geras'', o tau nerūpi ką jis daro kieme, draugų rate,mokykloje, paskui nerūpės kai žmogų primuš, tavęs gi nemuša, paskui nerūpės kai kaimyną apvogs, iš namų juk nevagia, paskui vis nerūpės ir nerūpės... Svarbu namuose geras. Rožiniai akiniai nukrist gali greit ... Bet aišku kalti tada bus kiti, kad pagarbos nemokėjo tavo vaiko akyse užsitarnaut.
Aš matyt labai bloga mama, bet man rūpi mano vaikai visada ir visur. Mokykloje -darželyje taip pat.
Savo vaikui sakau, visų pirma mokytoja yra moteris, paskui ji yra vyresnė už tave, paskui ji jau yra tavo Mokytoja, todėl pagarba jai turi būti be kalbų.
Jei kažkas būtų labai blogai tai nueičiau ir pasiklabėčiau, bet kad nesiskundžia vaikas tom mokytojom, visos geros. Tiesiog paaiškinu vaikui, kad kiekviena mokytoja turi savo mokymo metodiką, savo vertinimo suvokimą, ir jam teks prie to prisitaikyti ir tai perprasti. Kaip ir gyvenime sutiks visokių žmonių, visokių darbdavių, klientų, partnerių. Dar paaiškinu vaikui, kad gali būti ,,bloga,, viena mokytoja, nu antra,bet jei trečia arba visos, tai ieškok problemų savyje vaikeli.

beda ta, kad tokiu budu motyvacija mokytis neatsiranda...

mano subjektyvia nuomone, mokymo sistema ima atsilikti nuo realybes. galbut iki interneto atsiradimo informacijos buvo trukumas, todel buvo svarbu vaikams i galvas ikrauti butent ziniu, faktu, informacijos. dabar, deja, informacijos yra perteklius, informacija, zinios,, faktai kaip tokie yra net per daug lengvai prieinami, ir vaikui reikia ne faktus kaip eilerasti kalti - jam reikia mokytis rinktis informacija, kritiskai mastyti, lyginti, sisteminti zinias. o to vis dar truksta. atsilikdama nuo informatikos pazangos mokykla praranda autoriteta ir netgi tampa stabdziu, o ne raidos varikliu.
cia jau sistemine klaida, nebe atskiru mokytoju problema.

Ar zinot, kada vaikai pradeda suvokti, kad jiems reikes pinigus uzdirbinet, seimas maitint???? Tik kai baigia mokykla. Ir tai ne visi. Retas atvejis, kai vaikas galvoja apie savo tolima ateiti budamas mokiniu. Vaikam NEGALIMA sakyt, kad vat nesimokai- visa gyvenima gatves sluosi arba kad busi nevykelis nesugebantis seimos islaikyt!!! Jie tokiu dalyku nebijo ir nuo to geriau nepradeda mokytis, bet nuolat tai girdedami ir patys pradeda tiketi, kad jie yra niekam tike!
Ar jus pradinukui isaiskinsit, kad jam reikia ismokti skaityt tam, kad darba susirastu? Ar jam paaiskinsit, kad reik moket skaiciuot, kad galetum prognozuot savo akciju pabrangimus?? Jis to nesupranta. Su jais reikia kalbet ju kalba. Net vyresniu klasiu mokiniai dar nesuvokia to, kad ateityje bus sunku uzdirbt piniga ir ko tam reikia.

Iš pirmo žvilgsnio būtų galima sutikti su tavim, tačiau...
Ką vaikai daro internete, nori pasakyti žinių semiasi, toli gražu ne. Tai žaidimai, one, susirašinėjimai, filmai, pažintys ir t.t. Jie be mokyklos ,,privertimo,, tiesiog niekuo nesidomės, o jei iškals atmintinai tai ir žinos kada Žalgirio mūšis. Kaip jis tas žinias lygins, sistemins, jei nebus pradmenų, nebus mąstymo. Galima viską rasti internete, bet kažkas gi turi būti ir galvoje. Nes augs karta ,,Klausimėlio,, lygio. Kai Lietuva su Afrika ribojasi. Argi didelio mokslo reikia mokėti rinkti informaciją, daug ką reikia tiesiog žinoti. Isivaizduok darbe aš nieko nežinau, nemoku, bet kiekvieno klausimo einu ieškoti, aišku aš rasiu atsakymą, bet aš turiu išmanyti vistiek daug, kad galėčiau pagaliau ir suprasti ar tos mano rastos žinios teisingos. O ne jas radus priimti kaip visišką tiesą.
Papildyta:

Pradinukui tai gal ir nereikia sakyti, bet manau vyresnių klasių mokinys tą puikiai supranta. Tai ką man sakyti, ar tu mokinsiesi ar ne, vistiek galėsi įstoti sakykim į universitetą, norimą jo specialybę, nesimokins, ir bac jo niekas nepriima, ten kur nori. Čia taip reikėtų elgtis. Ta prasme nesimoko vaikas, jokiu būdu nepasakoju kas gali nutikti, paskui baigia ketvertais, nu gal jau pamąsto, kad norėtų ten ir ten, o gi jokių šansų jam ten papult, tai ką daryt, kaip atsukt laiką atgal.
Štai turiu pažystamą, sergantis tas vaikas, alergija, negalės sunkaus fizinio darbo dirbt, kur dulkės, stovint, na tiktų tik protinis darbas tokiam žmogui, bet traukia vos ketvertais, neaišku ar kur įstos, ar iš vis kur eis mokintis toliau, ir ką jam nereikėjo sakykim paaiškint, kas jo laukia, kad darbdavys be mokslo, be žinių, be diplomo nesodins prie kompo, net per pažystamus, nes ne tik išsilavinimo, žinių nulis, elementraus mąstymo, kultūros stoka. Sakiau jo mamai, nuo mažiuko sakyk, kad mokintųsi, nes tik mokslas jam duos darbą.