sveiki,
labai noreciau patarimo, kaip geriau elgtis su vaiku, paliekant ji darzelyje. sunui 1.5 metu, pradejo lankyti lopseli pries savaite. pasilikes buna, neverkia, zaidzia, valgo, miega pietu. bet kai reikia atsisveikinti, labai verkia, nenori manes paleisti. atrodo, ir daug kalbu su juo, ir aiskinu, kad kai jis pamiegos, pavalgys, mama ateis atsiimti, pazado laikausi ir niekada nevelavau, ateinu atsiimti su sypsena. vaikas prisirises prie manes labai, net ir su teciu ne visada nori pasilikti.
ar dar kazka galetumete patarti? ir per kiek laiko tokie mazyliai pripranta ir nebeverkia, paliekami darzelyje?
labai aciu uz atsakyma

Kiek teko dirbti darželyje ir kiek vedžiau sąvają, tai galiu pasiūlyti tik tokį variantą - atsisveikinimas turi būti greitas, trumpas, linksmas. Kad nespėtų susigraudinti. Ate, čiau čiau braške, susitiksim po darbelio, oro bučinukas ir per duris. Jei vaikas turi galimybę sekti per langą, pamojuoti tik vieną kartą, dingstant už kampo.
Tie graudenimai, mojavimai kas žingsnis nervuoja vaiką, trikdo auklėtoją, nes turi stovėti su vaiku prie lango, o kiti vaikai tuo metu paliekami likimo valiai.

Man ir taip buna, jei tik uztrunku (net kol uz spektakli aukletojai pinigelius paduodu), is karto vos ne asaros (siaip zliumbtu, bet onoras neleidzia). O jei greitai viskas gerai, ate ir laiminga.

Visiskai pritariu cia parasytiems atsakymams. Kuo greitesnis atsisveikinimas tuo geriau. Ir jokiu budu nereiktu sprukti vaikui nematant.