laba

buvau rasiusi psichologei, bet supratau kad ne ten padaviau uzklausa, nepastebejau kad yra vaiku psichologas
taigi, problema:
maniskiam vaikui eina 18menuo.susikalbeti neimanoma.jau is proto varo toks jokio zodzio neklausymas.jis judrus, matau kad supranta ka sakau, ko prasau, bet jis atsisako ka nors daryti net ramiai pakartojus gal 5,6 ar net 7 karta, kartais uzrekiu garsiai, tada lyg kartais sureaguoja.bet daznai ne.nervu sistema baigia pakrikti, sveikata nuo to tik blogeja kad nervinuosi.bet taip negaliu nei prisiprasyt vaika eit valgyt, nei rengtis, nei bet ka kita.negaliu apsaugot nuo nelaimiu nes lipa, krenta visur kisa nagus ten kur "nusvyla", nepasimoko pats ir neklauso kad nenukentetu.suprantu kad vaikai ne visko gali klausyt, bet cia absoliutus ignoravimas visko.jei taip ilgai visai jau stogas nuvaziuos.gal galit ka nors patart.bandau ir graziuoju ir jau neistverus kartais uzvaziuoju per uzpakali, bet ne motais

Labas,

Manyciau,kad taip daro daugelis mazyliu.Visu pirma vaikas dar nelabai superanta zodzio "gerai " ir" blogai "reiksme.O del to,kad yra energingas jam sunku susikoncentruoti i viena daikta ar vieta ilgesni laika.Mano sunus(jam dabar 2,3m) elgiasi taip pat,bet as jam paaiskinu kad jeigu nesirengs,tai neis i kiema,nes kieme salta.Jis visada bando nusimti pirstines ir kepure,bet kai paaiskinu kad taip persals ir susirgs ir negales ilgai eiti i kiema,o tures gerti vaistus jis buna sudrabuziais.Taip pat ir del maitinimo.Pasiemam knygu arba ziurim filmukus ir valgom,nes kitaip pasiemakasni ir bega zaisti.Bet tikrai manau,kad vaikuciui paaugus viskas susitvarkys. Sekmes

Toks jausmas, kad apie maniški pasakoji
negaliu su vaiku susikalbėti. toks mažas, bet viską išreikalauja. daro tik tai kas jam patinka...
nežinau , kas toliau bus? bandau gražiuoju, napavyksta...ypač nemegsta rengtis. pati suprakaituoju ir niekur eiti nenoriu, kol jį aprengiu...
dar jam kažką aiškini, bari, tai jis atsikalbinėja savo paukščiu kalba
Ačiū dievui, aš neviena taip vargstu

Sveikutes!
Vargses mes mamytes ,tikraja ta zodzio prasme.
Maniskis lygiai toks pats nepaklusnus kaip ir jusiskiai.Kartais atrodo,kad "stogas"nuvaziuos nuo manojo bajeriuku.Man tai atrodo,kad jie mumis naudojasi,bando is musu paskutines jegas "isgresti".Maniskiui 2metai ir 8men,jis viska puikiai supranta ir kalba aiskiai kai uzeina noras.Girdi tik tai,kas jam palanku isgirsti.
Istikruju,tai galvojau,kad maniskis vienas cia toks ir buvau jau susirupinusi ka bedaryti.Bet nesupykit ,tikrai malonu isgirsti kad esam ne vieni.
Daug kuriose mamu knygose rasoma,kad vaikams su laiku tas psichavimas turi praeiti.Laaabai tikiuosi,kad greitai jau.Linkiu ir jums to pacio.Sekmes ir istvermes.

Del rengimosi,ir mano vaikas nesirengdavo,zviegdavo.Psichologe sake suspaust tarp koju ir renkt nepaisit jo nuomones.Zinot ka,o gi mano vaikas per dvi dienas pasikeite,nes zino,kad kitaip nebus.Lenk medi, kol jaunas.Nes kuo toliau,tuo didesnis pragaras jusu laukia.As jau patyriau.

Sveikos mamytės,

Jau kaip viena mama rašė,nepykit bet perskaičius ir man lengviau pasidarė.Jau savo mažių pas gydytoją žadėjau vest,galvojau,kad pas jį vieną tokios problemos,bet kaip matau ne.Kartais galvoju,kad kokia nevų liga nebūtų,nes būna taip kad net žodžio negali ištarti,bandai gražiai pašnekintu,o jis pradeda spygauti arba varyti savo ne,ne,...ne.Tai kai užeina toks isrerijos priepolis į visišką neviltį nuvaro,neina susiterti nei gražiuoju,nei bloguoju.Vyras,ramina,kad jis čia mus tik taip šokdina,bet kartais man tikrai neramu pasidaro.Net nežinau,ką daryt ar kreiptis į specialistą ar laukti kol išaugs(maniškiui 2metai ir 2mėn.).Ir aplamai kaip elgtis kai jis pradeda isterikuot.Čia suspaudimas tarp kojų nepadės,o ir švelnus prisiglaudimas taip pat,nes jei bandai prisiartinti pradeda muštis.Tarp kitko,jis taip elgiasi tik namuose ir prie mūsų,prie svetimų žmonių jis tikras angeliukas,taigi niekas nesupranta kai aš skundžiuos,patraukioja pečiais pasižiūri į vaiką,gi jis toks geras ir ramus.Gal kuri galit patarti kaip elgtis?SOS!!!!!!Nes ir pati baigiu nerviškai pakrikt

aš savo vaikui pradėjau nenusileisti, t.y. jeigu negalima reiškia negalima. ir pradėjo giordėti žodį negalima, ir suprasti irgi. o taip , budavo uždraudi praded verkt, leidi, ir jis visai nereaguopdavo į pastabas, o dabar net gėdytis savo poilgiu pradėjo!
bandikyte dar taip...

Galiu jus visas nuraminti, kad ir aš turiu tokį egzempliorių.. Jau galvojau, kad kažkas negerai, nes darželyje visi vaikai atrodo tokie paklusnūs, ramūs, o ji niekad nestovi vietoje, bėgioja, rėkauja, išsidirbinėja, kad tik kas atkreiptų dėmesį, nevalgo, nesirengia, daro ką nori, jei bandai prieštarauti mušasi 3,5 metų, o su niekuo nesiskaito, ką sakau negirdi... Darželyje visiems vaikams kaip vadas, visus veda iš proto... Žodžiu labai geležinių nervų reikia... Skaičiau, kad čia hiperaktyvūs vaikai...

Cia vaikai,kuriems tevai daug ka leidzia.Psichologe pasake,kad jokiu nuolaidziavimu vaikui,griestas tonas ir reikalavimas tvarkos.Kai per daug vaikui leidi,tai jis nezino rybu ir jauciasi nemylimas.Tad mamos rankoves raitokites ir pirmyn i kova su vaikais.Vaikas gali nuspres ka zaisti,o ne ka tevai turi veikti,ka jam rengtis ir t.t.

Nežinau Ant jos pakankamai rėkiama jau, nes gražiai gali ir valandą kartoti - neišgirs. Užsidėjus ignorą visiems ir daro kaip jai atrodo. O svarbiausia jei ką blogai daro, kai bandai paklausti, kodėl, apkaltina visus kitus ir net nemirksi, susuka tikrovišką istoriją kaip viskas vyko Žodžiu, savo naudai meluoti sugeba kaip profesionalė.

Jo, rengimasis tai kaip laisves apribojimas, maniskis iki 3 metu ziema vasara namie nuogas lakstydavo, o aprengti buvo visiska tragedija.
Mums irgi patare nubrezti vaikui ribas. Nesokdina jusu vienu vaikai, manau naujoji karta tiesiog nieko nedaro, ko prasomi, kol nepaaiskini, o ne tiesiog liepi, o maziukai tai turi tiesiog nematyti kitos iseities. Tiesiog viduje reikia moketi atsiriboti nuo asaru ir isteriku, ramiai paziureti ir toliau laikytis savo, tada jie suzino, akd mygtuko spaudimas neveikia. Nors pas mus irgi dar daug mygtuku, bet dali jau issprendem.

aciu uz paguoda bet mano nervai jau visai baisus.ir ar liepsi ar aiskinsi, jam dzin.as jau ir nebeturiu jegu pasakoti, kiek bekalbetum, jis juokiasi, tik kai riktelnu, greit nurimsta, bet porai sekundziu.kaip jam isaiskint kazkokias ribas, neisivaizduoju.o vyras dar porina kad viska vaikui draudziu ir su juo negerai elgiuosi.o vaikis neklauso,dauzo,tranko viska, kandziojasi,spiria,spiegia,per veida vaziuoja kai netingi ir visa tai vyrui su anyta atrodo kad taip reikia ir uzsipuola mane kai riktelnu, neleidziu ar uzdroziu subinen.dar aiskina kad kaip suniui komanduoju.negana vaikas toks, dar su jais reik rietis bei aiskintis.AR JUMS TAIP NUTINKA? JAUCIUOSI VISISKAI BLOGA MAMA, PO TOKIU PUOLIMU, IR PRIEDO JAUCIUOSI KAD ESU ZIEZULA MARTI IR ZMONA.ISPROTET GALIMA

ne vaikai o raganiuksciai auga siais laikais, vat vyresni ir nesuvokia kas jie per fruktai, nes prie svetimu-kaip auksas buna, kol neapsipranta ir prie ju

[quote=agniux911,2005 11 15, 15:54]
agniux,nesinervuok.Maniskis lygiai toks pats kaip taviskis.Aplinkiniams visada atrodo,kad moketu geriau elgtis su svetimu vaiku.Mano vyras irgi kartais megsta man paaiskinti,kokia as bloga,bet kai pati musu mazius isnervuoja pats ir subara ir per uzpakaliuka suduoda.Tikrai tave suprantu.Laikykis.

Agniux, viskas gerai. Tu ne viena tokia... Kad aš manu kitaip su tokiais vaikais neįmanoma.. Nes juokiasi, jeigu pasakai ką griežtai...

visgi noretusi psichologo atsakymo

Kaip matau nemažai mamų susiduria su šia problema.O tave agniux labai suprantu,maniškis lygiai toks pat-prie svetimu gerutis,darželyje iš vis super ramus,o namuose lyg apsėstas Būtu labai malonu,kad psichologė patartų,kaip reaguoti į tokį vaiko elgesį.Patarimas,nekreipti dėmesio čia netinka,nes kai žaislai skraido po visą kambarį,pataiko į šviestuvą,televizorių,kažkaip ramiai sėdėti ir apsimesti,kad niekas nevyksta neišeina.O į griežtesnį toną sureguoja tik sekundei ir toliau tęsia savo.Gaila,kad mūsų niekas nesupranta,nebent tie,kurie turi tą pačią problema.Na,aš džiaugiuosi tuo,kad mane nors vyras supranta.Agniux,tikiuos taviškiui irgi akys atsivers,o į anytą tai dėmesio nekreipk.Laikykis!Aš vis tikuo,kad ,,išaugs".

Nelabai ka naujo ir galiu pridurti, kas jau cia buvo parašyta. Su mazais vaikais reikia buti labai nuosekliems. Zinoma,kad nepadės prasymai ir kartojimai daug kartu. Vaikui labiausiai padeda veiksmas. Pvz., kaip cia buvo parasyta- jei nenori rengtis, laikant vaika jį aprengti, nesvarbu, kad priesinasi. Labai daznai tenka susidurti su tokia situacija, kai vaikas neklauso vieno kurio nors seimos nario, o su kitais buna gerutis. Dazniausiai taip yra todel, kad vaikas jaucia, kaip su kuriuo zmogumi gali sau leisti elgtis. Ypač mamos, rečiau tėčiai bijo "sutraumuoti" vaiką griežtai su juo elgdamasi- nes kai taip pasielgia, vaikas garsiai verkia, protestuoja. Tačiau iš tikrųjų nuolaidžiavimas vaikui daug labiau traumuoja jį negu griežtas elgesys su juo (nepaisant to, kad vaikas garsiai verkia tiek, kad girdi kaimynai). Kadangi augdamas šeimoje, jis turi patirti streso, turi patirti, kad tai, kas malonu yra ne visada galima, ir taip išmokti tvarkytis su savo pykčiu. Jei vaikas neišmoksta- vėliau jam būna labai sunku, nes niekas kitas prie jo poreikių taip nebesitaikys.
Iškyla klausimų, kaip elgtis su vaiku konkreciose situacijose, ir ką reiskia, "elgtis grieztai ir nuosekliai". Man atrodo, kad tada geriausiai yra nueiti su vaiku pas psichologą, ir tada galima visas situacijas aptarti tiesiogiai.

Nerekiu, tuo labiau netrinktelnu savo vaikui .Ne komandas reikia vaikams duoti, o sneketi,aiskinti,rodyti gera opavyzdi...Nuo gimimo, nuo pirmu dienu.Dabar gal jau ir velu .
Ir vaikams vargas, ir tevams..

turbut ramu vaika turi kad taip sneki.neisivaziduoji kiek buta graziu kalbu veiksmu aiskinimu.ir visa tai nuo mazumes, as su juo, kaip ir mano mama, daug bendraujame, daug zaidziame, snekames nuo gimimo, bet nei nukreipimas pykcio jo,nei kazkoks tavo aiskinimas, nei pavyzdys nepadeda.man su juo problemu kalnai nuo gimimo. paprasta kalbet tiems kas turi vaika kuris ozi parodo karta per menesi, o ne kiekviena minute, kaip manasis

mano vaikas 100prc.kaip tavo.Jam 2007.06.04 bus 3m.uz 3men.tos problemos su juo nuo tada kaip pradejo sliauzioti(10men),veliau vaikciot.Vis masciau ir iki siol tikiuosi,kad su laiku praeis,bet iki siol bergzdziai,nes ne trupucio nesikeicia,tik dar naujesniu problemu iskyla.Siaubas,man ir nervai jau nelaiko,su juo per dpienas nemie,nes issivest niekur negaliu.Neklauso,griuva,spiegia,eina kur nori,o i parduotuve nusivesti tai tragedija.Pabega ir is lentynu viska varto..Nu zodziu....Idomu butu kaip dabar tavo vaikas po 1m.ar nors kiek pasikeite?

O aš girdėjau, kad reklamuoja laidą "kvieskit auklę" per BTV nuo kovo pabaigos. nežinau, kokios šalies laidų ciklą nusipirko lietuviai, bet esu mačiusi anglų versiją, fantastika, tiek patarimų , ir kai matai konkrečias situacijas kaip iš tavo gyvenimo trauktas, tai ..... na žodžiu be žodžiu, labai viliuosi, kad ta laida nebus pigi kažkokia versija, o rimtas laidų ciklas, nes kitose šalyse šis projektas buvo nerealiai populiarus, taigi, jei turėsit laiko, siūlau pažiūrėt, manau, daugelis atsakymų yra lengvi kaip 2x2, problema tik mūsų pasiryžimas nuosekliai, metodiškai ir būtinai su meile dirbti-auklėti vaikus

Labas,

Mano mažė irgi labai užsispyrusi ir užeina toookie neklaužadumo priepuoliai, kad ojoj...
Mums padeda rutina valgymas/miegas, žaidimai tuo pat laiku. Kai kažkas keičiasi (pvz kai teko pakeisti gyv. vietą) mažė suirzta. Aišku, jei jau visai viskas vienoda, jai gali pasidaryti nuobodu...Na žodžiu, laikom rutiną su keletu pramogų per mėnesį....

Dar man padėjo tokia knyga "Kaip kalbėti, kad vaikai galėtų mokytis". Jinai aišku ne tokio amžiaus vaikams skirta, bet pats požiūris į vaiką... Ir taip parašyta, tarsi grožinis kūrinys,labai lengvai skaitosi. Aiškiai parodytos klaidos tėvų ir konkretūs pasiūlymai jas taisyti. Nerealu, kaip viskas gali pasikeisti, pasakius tarsi ir tą patį/tais pačiais tikslais, bet KITAIP

Ta knyga yra berods 2troji - iš pradžių buvo "Kaip kalbėti, kad vaikai galėtų klausyti", bet šios deja neradau

O kas autorius?

Pilnas pavadinimas "Kaip kalbėti, kad vaikai galėtų mokytis - namie ir mokykloje" Adele Faber ir Elaine Mazlish. Lietuvoj išleido kažkokia "Gardenija", prieš tai išleidusi ir jų "Laisvi tėvai, laisvi vaikai".

Hmm, tai gal "Kaip kalbėti, kad vaikai galėtų klausyti(s) ir kaip klausytis, kad vaikai galėtų kalbėti" ir nėra išleistos lietuviškai

Man labiausiai patiko tai, kad parašyta labai labai paprastai, skaitosi super smagiai, o naudingos informacijos - daugybė. Daugelis knygų parašytos šiek tiek per daug moksliškai...na perskaitai 100 psl ir nusibosta, bent jau man... Be to, dažnai trūksta PRAKTIŠKŲ patarimų. Na pvz. pasakoma "girkite", bet nepasakoma KAIP. Juk ir pagyrimas kartais gali tik pabloginti įtemptą situaciją ir šitoje knygoje rašoma, kodėl taip gali būti ir kaip reikia girti, ar pvz. kaip kritikuoti, kad neįžeistum ir tt ir tt - praktiški patarimai, net dialogai nupaišyti

Iš šitos knygos aš supratau, kad reikia visų pirma įvardinti priešgyniaujančio vaiko jausmus, mums tai labai padeda
Pvz, mažė zyzia ir neklauso, o jei bandau perkalbėti ar sudrausminti - prieinam prie drebulio ir isterikos. Iš esmės manau, kad vaikas nezyzia be reikalo, kaip ir suaugęs - arba kažką skauda/pavargęs/pan, arba jaučia psichologinį nepasitenkinimą, todėl nori, kad tėvai pamatytų, kad jis pyksta ar reikalauja dėmesio. Jei mama tiesiog sako "nezyzk, padėk į vietą, eisi į kampą, jei nezysi gausi saldainį", vaikas natūraliai susierzina, nes jaučia, tarsi jo jausmus bandytų užgniaužti, tarsi nekreipia į juos pakankamai dėmesio. Todėl reikia dar aiškiau juos tėvams parodyti, pvz. pakrintant ant grindų ir garsiai žviegiant ar metant ką į sieną

Supratau, kad tiesą sakant man nervai turbūt irgi neišlaikytų, jei rodyčiau kažkam savo nepasitenkinimą, o mano VEIKSMUS bandytų sudrausminti, nekreipdami dėmesio į jausmus ir jų priežastis. Viską ištaškyčiau . Todėl kai mažė pradeda irzti, aš prie jos pasilenkiu/atsitūpiu ir ramiai sakau "tu supykai?", jei leidžia, apkabinu, ir tada įvardinu priežastį (pvz, "tu labai pavargai" arba "tu norėjai, kad mama tau duotų X, o mama nedavė") Tada dažniausiai ir baigiasi mūsų ožiai. Kartais iš pradžių aš labai nustebdavau, kai mažė siautėja, net lubos kilnojasi, o pasakau "tu pikta, nes X?" ir ašaros tuojau nudžiūna, o to neduotojo X jau ir nebereikia, mažė nueina šokinėdama puikiausios nuotaikos.

O ačiū, puikiai parašei, man nauja ir įdomu, girdėjau, kad kalbant su vaikais nereikia apeliuoti į jausmų pasaulį, nes ten jie dar ir patys nelabai susigaudo, bet tiek, po žingsnelį iš tiesų įdomu ir naudinga . Knygoje apie laimingus vaikus irgi daugybė sutiacijų: na tarkim prieina N, sako tą ir tą ir pan., tada mama atsako, ir vėliau nagrinėjama situacija, taip tikrai maloniau ir prasmingiau skaityti. Aš dar girdėjau vieną patarimą, kad niekada nereikia sakyti, kad vaikas kažko nedarytų, nes neva mamytė liūdės ir t.t. ir pan, ir kad vaikai "tyčiojasi" ir daro "blogai" specialiai, vaikams tai per didelis krūvis, nieko jie nenori įskaudinti ir čia tėvai dažnokai peržengia ribą ir pamiršta, kad užkrauna vaikams per didelę atsakomybę už savo jausmus (nežinau, ar aiškai pasakiau ). Ačiū už nuorodą, būtinai pasidomėsiu

as net nezinau kas kartais padeda mano mazylei iveikti "psicha".Tie patys dalykai kartais padeda, o kartais ne.Jau kaip uzeina,tai ne kas,neleidzia,nei pasnekinti,nei priglausti,nei nusisukti nuo jos... Taip ir pasimetu tada,supykstu,ir atrodo,kad sproksiu is pykcio nuo to nezinojimo ka daryti...
DAR.Pas mane ji kaip tik geresne,kai mes bunam vienos...
Tiesiog stengiuosi pati valdyti savo pykti,ir laukiu kol ISAUGS...

Va va, jei pajunti, kad pati esi toje tarsi pykčio bangoje kartu su vaiku, tada amba, bet aš irgi skaičiuoju iki 3, tada bandau save įsivaizduoti tarsi šalia visos šitos situacijos, na kaip stebėtoja būti, ne dalyve, ir tarsi iš šalies ta konfliktą spręsti, na kaip Miunchauzenui, save už plaukų ištraukus, iš manęs tada net balsas toooks ramus sklinda (bet ... nevisada pavyksta )

Visi vaikai turi "ožių", tas tiesa, bet ne visi tėvai moka su tais ožiais tvarkytis. Jei jūsų 4-metis, 5-metis ir pan. neklauso, o jūs neišsireikalaujat to (aišku ne rėkimu ir davimu į užpakalį, o ramiu ir griežtu nusistatymu, kad kitaip nebus) ir manot, kad jis išaugs ir kažkada savaime ims jūsų klausyti, tai labai klystat. Neklauso mažas, neklausys ir didelis, tik to neklausymo pasekmės gali būti skaudesnės, nei dabar. Jei nesiseka pačioms surasti būdų, kreipkitės į psichologus, geras pedagogas irgi gali daug patarti, ypač jei pažįsta jūsų vaiką. Tik reikės kantrybės vykdant patarimus, rekomendacijas, nes pakeisti vaiko ( o ir savo) elgesį bei įpročius ne taip jau ir lengva, bet verta vardan savo vaiko gerovės.

LAbai siulau perskaityti Dreikurso knyga "Laimingi vaikai, issukis tevams". Mano vaikas laabai sunkaus charakterio (labai protingas ir labai sunkiai susitaiko su elgesio rubom), tai is tos knygos daznai semiuosi ikvepimo. Man ji padejo suprasti vaiko elgesi.

Skaitėm skaitėm iš tiesų laaaabai gera knyga, ne kartą jau rekomenduota įvairiose temose sm, bet va mamos sako, kad nebėra knygynuose
Mano berniukas irgi prie protingų ir prie judrių , tai tikrai mano "stalo knyga"

aš tai neturiu kada jas skaityt, gal ir būtų naudinga, bet per darbus laiko nėra, o po darbų norisi kuo daugiau skirti laiko pačiam vaikui

Toks jausmas,kad pasakotumėt apie mano mažylį Net ir amžius visai toks pat Ir situacija tiesiog identiška Man jau irgi stogas baigia nuvažiuoti Mažylio judrumas neišpasakytas.Ant žemės vietos jam per maža.Visur lipa,karstosi,krenta Jei pasaku negalima,net nesureaguoja,netgi specealiai daro.Tikrai vaikui visko neleidžiu daryti ir esu, manau ,pakankamai griežta.Ir įvairius būdus drausminimo išbandžiau,bet situacija nepagerėjo Manau teks laukti kol išaugs iš tokio amžiaus.Aišku sudėjus rankas ramiai nesėdėsiu ir nelauksiu kol vaikas pats išsiauklės

NELABAI JIE IŠAUGA, PRIČIUDAI TIK DIDĖJA