Mūsu sūneliui dabar jau 3m 4mėn.Lauktis savo mažylio pradėjau Norvegijoj, nes mano vyras ten dirba. O aš baigusi studijas išvykau pas jį paatostogauti. Nusprendėme, kad jau norim šeimos pagausėjimo ir kibom į darbus
Laukti ilgai nereikėjo, jau kita mėnesį nesulaukiau mėnesinių, bet kažkaip labai nesijaudinau, nes jos pas mane buvo visiškai nereguliarios. Praėjo 2 savaitės, nualpau ir po to prasidėjo visiškas maisto kvapo nepernešimas, viskas smirdėjo aplinkui. Paskui prasidėjo staigus kraujavimas, galvojau kad prasidėjo mm, bet visi aplinkui sakė, kad aš laukiuosi. Vyras nuvežė mane į ligoninę, bet ten mūsų nepriėmė, sakė, kad pasidaryčiau nėštumo testą. Kitą rytą pasidariau testą ir parodė du brūkšnelius, labai su vyru apsidžiaugėm, kad jau turim užsimezgusią mažytę gyvybę. Po savaitės baigėsi visi kraujavima. Pirmieji mėnesiai buvo baisūs, nieko valgyti negalėjau, o ir gaminti buvo pragaras. Kalėdom vykom i Lietuva, ten ir nusprendžiau gimdyti. Kai pirma karta pažiūrėjo per echoskopą buvo jau 11 savaičių. Vyras vėl gryžo į Norvegiją. Nėštumas ėjo normaliai, tiktais vaikutis buvo labai nejudrus. Vos ne kas antrą dieną važinėdavau tikrintis ar mažylio širdelė plaka, nes per visą dieną galėdavo sujudėti vos kelis kartus. 35sav. mano gydytoja, kuri sutiko priimti mano gimdymą nusiuntė mane į Santariškes patikrinti ar vaikučio širdutė sveika, labai pergyvenau, beveik visą naktį meldžiau Dievo, kad tik mano mažyliui viskas būtų gerai. Nuvažiavus paaiškėjo, kad viskas gerai, kad ir širdutė ir virkštelės krautoka ir puiki
Apsiraminus gryžau namo. Gimdymas buvo numatytas birželio 22 dieną. Vyras gryžo ant gimdymo. Sulaukėm birželio 26 dienos, bet niekas neprasideda. Kitą dieną mano gydytoja paguldė mane į ligoninę jau gimdymui. Davė žvakutę skatinamųjų. Prasidėjo labai nežymus maudimas, vyras su mano mama pradėjo skaiciuoti kas kiek laiko prasideda maždaug kas 15 minuciu. Atėjo akušerė, nuvedė patikrinti vaikiuko tonusus, sarėmių beveik dar nesimatė. Nakti kelis kartus buvo atėjusi gine patikrinti kiek cm kaklelis atsidaręs, ar dar nereikia nuleisti vandenų. 8val nuleido vandenis ir prasidėjo, tokie stiprūs skausmai, kad net akyse tamsu darėsi. Vyras visą gimdymą buvo šalia, labai padėjo, net visas personalas buvo apakęs, kad dar tokio vyro per visą savo darbo patirtį nebuvo sutikę Vienintelis išsigelbėjimas buvo kamuolys. Kankinausi visą dieną, tik jau į vakarą akušerė pasakė, kad jau tuoj, nes jau kaklelis buvo visiškai atsidaręs. Jėgų jau beveik neturėjau, stangos prasidėjo, bet stumti dar neleido. Ir štai jau sako, kai bus sąrėmis pradėk stumti,labai apsidžiaugiau, kad jau greitai susitiksiu su savo mažutėliu. 3 stūmimai ir gimė mūsų sūnelis 3320kg ir 50cm ūgio. Pridusęs, nes virkštelė buvo apsivyniojusi aplink kakliuka. Bet verkė taip garsiai. Vyras iš kart apsiverkė, o aš savy irgi verkiau iš džiaugsmo, bet ašaros nebėgo, nė vienos išspausti nesugebėjau. Viskas buvo gerai vaikutis sveikutėlis iš karto paguldė jį su manim į palatą. Taip gimė mūsų Dominykas. Dabar vėl visi gyvenam Norvegijoj ir su vyru pasijuokiam, kad norvegiškas bičas mūsų laksto dabar jau
Ačiū Jums visoms už kantrybę skaitant
.lauksim tesinio 
Sėkmės jums 
.
Aukite dideli ir sveiki 