Norite tikėkite ,norite ne.
Va aš 15 metų(nuo 18-os,meilė ,kančios,neurozės
)sirgau skrandžio ir dvylikapirštės ligomis(žaizdos iki 5 litų monetos dydžio),rugštingumas buvo toks kad negalėdavau jokios duonos valgyti ar kokio rūgštesnio valgio,taip pat miltinių valgių.
Vaistams tuščiai išleidau didžiules sumas piningų.Rydamas visokias ``kreidas`` ir kitus vaistus,vos kepenų nesuvariau,nes vaistų pramonės mafija turi suorganizavusi taip kad gydantis vieną ligą įsivarai naujų 10 ligų(kad būtų kuo daugiau pelno jiems-kaip su gripo vakcina).
Kartą apie tai papasakojau vienai 85 metų senutei,uogavusiai kartu su manimi,ir ji papasakojo,savo sveikatos paslaptį.O ji visai paprasta.Pirma,visada reikia gerti ne paprastą vandenį,ar parduotuvių kancerogeninius chemijos kokteilius vadinamus limonadais ir gaiviaisiais gėrimais, o visokias silpnas arbatėles.tokias kaip ramunėlių(valo žarnyno puvėsius ir kraują,mėtų ramina,melisos-širdininkams,diabetikams,nutukusiems.O seną skrandžio žaizdą patarė gydyti anodija(per karą jai taip patarė vokiečių karo gydytojas).Ji visą gyvenimą jos,į mėnesį porą kartų po valgomą šaukštą išgerdavo ant tuščio skrandžio ryte ir po valandos išgėrusi šiltos ramunėlių arbatos stiklinę,dar po pusvalandžio pavalgydavo lengvo maisto.
Taip padariau ir aš.Kas rytą atsikėlęs nueidavau į rūsį(kad aplinkiniams nesmirdėtų)išgerdavau ant tuščio skrandžio po valgomą šaukštą anodijos(giliai įkvėpus oro),po to stengdavausi ką nors padirbti,kad judėti ir neleisti pradėti kauptis pilve dujomis,kurių atsiranda masė.Dirbti reikai lankstantis,kad išsiriaugėti.
Po valandos išgerdavau ramunėlių arbatos ,o dar po valandos pavalgydavau lengvo maisto(apetitas kaip žvėries po anodijos).
taip dariau savaitę-savaitė pertrauka,prisilaikant nuo sunkių rūkytų ir kietų maisto produktų-vėl savaitė anodijos kurso.
po mėnesio nuėjau pasidaryti gastroskopijos,ir mačiau išsižiojusį pažystamą gydytoją,kuris netikėjo savo akimis kai prieš tai matęs žaizdas skrandyje ir erozijomis nusėtą dvylikapirštę žarną,dabar matė gražų lygų skrandžio ir žarnos paviršių su vos pastebimais,buvusių 5 litų dydžio žaizdų pėdsakais.
Paklausus kuom gydžiau ir išgirdus mano atsakymą jo akys vos nesprogo,teigiant ,kad pagal medicinis teoriją,mano skrandis turėjo būti ištisinė žaizda.Bet kaip visada teorija ir praktika laaabai skiriasi.
Nenustebo tik vienas mano draugas ,kurio tėvui buvo pripažinę skrandžio vėžį,ir liepė sekmingai numirti,o šis du mėnesius rytai darė tą pat kaip ir aš,o dabar sveikas ir gyvas.
Dabar praėjus po šio gydymo 17 metų valgau viską(galėčiau žalią šunį suėsti)ir juodą duoną valgau ir ``rugio``retkarčiais kaime įkalu(nuo kurio juodai kildavo rūgšti) ir nė jokia rūgštis nekyla ir nuo to laiko juokiuosi iš savo šeimos gydytojo ryjančio saujomis ``raniberlą``,o jis man sako kad kalbu nesąmones
na tegul is sako ir ryja ,jo vaistų agento atneštus, nuodus kepenims.
P.s.Į metus kartą(po visų kalėdų ir naujųjų metų švenčių su šampano ir gaiviųjų gėrimų angliarūgščių atakomis skrandžiui)dezinfekuoju žarnyną šiuo,aukščiau aprašytu būdu.O vietoje vandens geriu silpnas minėtų ir kitų vaistažolių arbatėles.
Man 50 metų ir su žarnynu vargo nematau,ir virškinimas be jokių vidurių pūtimų ir rūgščių atakų :)ko linkiu ir Jums.(Žmonos skrandžio opas ir amžinus gastritus,po ilgų įkalkbinėjimų ir pavyzdžių ant savęs,taip pat išgydžiau).
Tai brangoka,turint omeny,kad po tyrimo reik gydytis,o po gydymosi reikia kartot endoskopiją... 
